Pentagonas rengia naujus karo planus, jei dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės tektų susiremti su Rusija


Print

„Pentagonas nuolat sudaro veiksmų planus nenumatytoms aplinkybėms – bet kokioms, nuo ginkluotos priešpriešos su Šiaurės Korėja iki zombių puolimo, – rašo Julija Joffe leidinyje Foreign Policy. – Tačiau tų planų eiliškumą nustato pagal prioritetus ir tikimybės laipsnį“.

Po 1991 metų karinio atkirčio Rusijos agresijai planai išnyko iš Pentagono radaro. Jie dulkėjo lentynose, kol Rusija vis labiau integravosi į Vakarus, formuodama sau potencialios partnerės įvairiose srityse reputaciją.

Šiandien, pasak kelių veikiančių ir atsistatydinusių Valstybės departamento ir Gynybos ministerijos valdininkų, Pentagonas nupurto dulkes nuo tų planų ir vertina juos iš naujo arba atnaujina, atsižvelgiant į geopolitines realijas po Krymo aneksijos, kai Rusija jau nebe potenciali partnerė, o „potenciali grėsmė“.

„Aukšto gynybos ministerijos valdininko duomenimis, naujuose planuose nagrinėjami du kursai. Vienas iš jų sutelktas į tai, ką JAV gali padaryti kaip NATO narė, jeigu Rusija užpuls aljansui priklausančias šalis. Antrasis variantas aptaria savarankiškus Amerikos veiksmus be „NATO skėčio“. Atnaujinto veiksmų nenumatytomis aplinkybėmis plano abiejų versijų fokuse yra Rusijos įsiveržimo į Baltiją scenarijus, kuriame veikia labiausiai tikėtinas naujos Rusijos agresijos frontas“, – sakoma straipsnyje.

2014 metų birželį, praėjus metams po JAV gynybos ministro padėjėjo pavaduotojo ginkluotųjų pajėgų plėtros reikalams Deivido Očmaneko atsistatydinimo, jis buvo paprašytas konsultuoti Obamos administraciją dėl „Rusijos apylinkybių“, turint omenyje rengiamą Obamos vizitą į Taliną. Armija taip pat pavedė Očmanekui ir dar vienam jo kolegai iš RAND korporacijos surengti komandines štabų pratybas, kuriose dalyvautų dvi komandos: raudonoji (Rusija) ir mėlynoji (NATO), praneša Joffe.

Pratybų scenarijus buvo panašus į išbandytą Kryme ir Ukrainos rytuose: stiprėjantis Rusijos politinis spaudimas Estijai ir Latvijai (NATO šalims, turinčioms bendras sienas su Rusija ir gausias rusakalbių bendruomenes), kurį lydi provokatoriai, demonstracijos ir vyriausybinių pastatų užgrobimas. „Mes aptarėme klausimą, ar pajėgs NATO apginti tas šalis“,  – prisimena Očmanekas.

„Rezultatai buvo slegiantys. Dėl neseniai sumažintų NATO šalių gynybinių biudžetų ir Amerikos pašalinimo iš regiono mėlynojoje komandoje, pasak Očmaneko, susidarė dvigubai mažiau žmonių, nei raudonojoje, net jeigu būtų pasiųstos į Baltiją visos Europoje dislokuotos JAV ir NATO kariuomenės, įskaitant 82-ąją oro desanto diviziją, kuri bazuojasi Fort-Brege, Šiaurės Karolinoje, kuri turi būti pasirengusi išsilaipinti per 24 valandas“, – perduoda Joffe.

„Pas mus Europoje paprasčiausiai nėra tiek kariuomenės“, – aiškino Očmanekas. Be to, rusai turi geriausias pasaulyje raketas „žemė – oras“ klasės ir nėra apsisaugojimo nuo rusų sunkiosios artilerijos panaudojimo. Aštuonias valandas modeliavusi įvairius scenarijus, mėlynoji komanda išsiskirstė po namus prislėgtos nuotaikos. „Mes supratome, kad negalime apginti Baltijos, – sakė Očmanekas. – Mes sužaidėme 16 kartų su aštuoniomis skirtingomis komandomis, bet rezultatas būdavo vis tas pats“.

Planuodama Gynybos ministerija atsižvelgė į pratybų rezultatus, kaip pranešė aukštas gynybos žinybos valdininkas, „kad geriau suprastų situaciją, kurios niekas iš mūsų neanalizavo jau keletą metų“. Atsakydamas į klausimą, kaip jis vertina Očmaneko išvadas, valdininkas sakė esąs įsitikinęs, kad NATO galų gale išplėš savo teritoriją iš Rusijos nagų“, – sakoma straipsnyje. „Aš neabejoju, kad galų gale NATO nugalės ir mes atkursime bet kurios šalies–narės teritorinį vientisumą. Aš negaliu garantuoti, kad tai pavyks lengvai ar be didelės rizikos. Mano darbas – sumažinti tą riziką“, – sakė šaltinis.

„Kitaip sakant, – komentuoja Joffe, – Pentagonas nemato scenarijaus, pagal kurį Rusija negalėtų trumpam užgrobti dalį Baltijos teritorijos. NATO tikslas – išlaikyti (…), o jei nepavyks, – visa apimtim atstatyti savo teritoriją“.

„Kol kas Pentagono planai lieka tik planais. Tačiau jie taip pat yra ir signalas Rusijai – kad JAV nesėdi sudėjusi rankų, ir JAV Kongresui – kad nuo to laiko, kai buvo išspausdinta paskutinė Gynybos ministerijos ketverių metų prognozė, sudaryta plėtojantis krizei Ukrainoje ir beveik nemininti Rusijos, Amerikos užsienio politikos prioritetai smarkiai pasikeitė“, – pabrėžia Joffe.

Nuotraukoje: straipsnio autorė Julia Joffe (Foreign Policy).

Informacijos šaltinis: Foreign Policy

2015.09.24; 04:40


Prisijunkite prie diskusijos