“Rusijos mafija Europoje tapo visagalė”, – teigia Vokietijos ekspertai


Print

Kas yra buvęs kurortiniame Vokietijos miestelyje Garmiše – Partenkirchene, žino, kad ten susirenka daug turistų, mėgstančių slidinėjimo sportą, bei kariškių, kurie renkasi į įvairaus pobūdžio seminarus – diskusijas.

Be to, kadaise, tuoj po Antrojo pasaulinio karo, čia veikė amerikiečių žvalgybos mokykla, kurioje, be kita ko, studijavo ir Vakarų Vokietijos žvalgybininkai. Todėl šis miestelis, kuriame didžioji dalis vokiečių verčiasi turizmo verslu, labai domino Sovietų Sąjungos, o vėliau ir Rusijos slaptąsias tarnybas.

Rusijos specialiosios tarnybos ir šiandien sukoncentravusios savo dėmesį į Georgo K.Maršalo vardu pavadintą Europos saugumo studijų centrą (čia nuolatos studijuoja ir po keletą Lietuvos, Estijos, Latvijos karininkų). Tačiau šį tylų, jaukų miestelį, iš visų pusių supamą įspūdingų Alpių kalnų, ilgainiui pamėgo ir Rusijos mafijos atstovai. Štai Europolo būstinėje Hagoje už organizuotą Rytų Europos nusikalstamumą atsakingas Uwe Kranzas tvirtino, esą Garmiše – Partenkirchene rusų turistų 2001 metais padidėjo dvigubai, o Baden Badene 2001 –aisiais rusų turistų būta apie 75 proc. daugiau, nei 2000-aisiais. Pasak pareigūno, “Rytų Europos gaujos išsidėsčiusios visoje Europoje, jos labai dinamiškos, turtingos, o jų nusikalstamą veiklą labai sunku įrodyti”. Europolo duomenimis, kasmet iš Rusijos į Vakarus nelegaliai išgabenama apie 20 milijardų dolerių. Šie pinigai investuojami į mažas, jokių įtarimų nesukeliančias firmas.

Žinoma, kad Vokietijoje veikia per 5 tūkstančių firmų su Rusijos kapitalu. Rusijos mafija savo atstovų turi net 45-iose pasaulio valstybėse (Vokietijos policijai žinoma per 300 Rusijos mafijos grupuočių, kurioms ištikimai tarnauja apie 5 tūkstančius smogikų ir analitikų). Dėl tokios padėties kalta ir Vokietijos valdžia, nuolat kalbanti apie “Vokietijos ir Rusijos bičiulystę”. Pasak Berlyno kriminalinės policijos pareigūno Uwe Schmidto, besidominčio Rusijos mafijos veikla jau keliolika metų, Vokietijos politikams pirmiausia derėtų kalbėti apie problemas, kurias Vokietijai kelia rusai, o ne draugystę, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą su Maskva. U.Schmidtas įsitikinęs, kad Maskva net suinteresuota Vokietijoje turėti turtingų, įtakingų savo kriminalinių nusikaltėlių – per juos galima spustelėti ir oficialius Vokietijos politikus, ir Vokietijos specialiųjų tarnybų darbuotojus.

Josefo Geissdiorferio, organizuoto nusikalstamumo Bavarijos krašte žinovo, į mafijos reikalus buvo įsipainiojęs net tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas. Vokietijos pareigūnas turi dokumentų, įrodančių, esą L.Kravčiukas Vokietijoje turėjo sąskaitą, kurioje laikė 308 milijonus tuometinių Vokietijos markių, 32 milijonus JAV dolerių. Tačiau firmos, kuri užsiėmė nelegaliomis finansinėmis operacijomis su Ukrainos politiniu elitu, bosai taip ir nebuvo sučiupti.

Kai kurie Vokietijos ekspertai įsitikinę, jog nepavydėtina padėtis – ir Čekijoje. Karlo Varų miestelyje kas antras prabangus viešbutis, ypač tie, kurie pastatyti prie vaizdingo ežero, priklauso išeiviams iš Rusijos.

Parengta pagal žurnalisto Jiurgeno Rotho knygas apie Rusijos mafijos įsigalėjimą Vakarų ir Vidurio Europoje.

2011.05.29


Prisijunkite prie diskusijos