„Balkano maršrutui“ papildyti pabėgėliams atsirado dar vienas kelias į Europą – „ledo maršrutas“. Vis daugiau pabėgėlių iš Viduriniosios Azijos atvyksta į Suomiją ir Norvegiją.
Skandinavijos šalyse gimsta bauginantis įtarimas: RF tyčia siunčia daugelį iš tų žmonių, kad darytų spaudimą Europai.
Kaip rašo Benjaminas Priuferis (Benjamin Prüfer) straipsnyje „Rusija siunčia pabėgėlius, kad destabilizuotų ES“, kuris išspausdintas laikraščio The Huffington Post tinklaraštyje, vienas iš Suomijos leidinių net pranešė, kad pasienio kontrolės punktus suorganizavimo FSB.
Pernai tuo maršrutu į Norvegiją pateko apie 5500 pabėgėlių. Jiems tenka trigubai brangiau nuomotis dviračius, nes Rusija draudžia kirsti sieną pėsčiomis. Jie taip pat negali samdytis taksi: Norvegija palaikys vairuotoją kontrabandininku ir areštuos.
Bet taip atkeliauja žmonės ne vien iš Artimųjų Rytų. Daugelis migrantų anksčiau daugelį metų gyveno Rusijoje. Tai, kad jie tik dabar atvyksta į Europą, ne atsitiktinumas, sako ES komisaras Johanas Hanas (Johannes Hahn).
Daugelis iš jų net ne iš Artimųjų Rytų. Interviu laikraščiui Die Zeit ponas Johanas Hanas sakė, kad iš esmės kalbama apie žmones iš Viduriniosios Azijos, tiksliau, apie tadžikus ar turkmėnus. Daugelis iš jų jau seniai gyveno Rusijoje. „Tikriausiai jie ne savarankiškai nusprendė traukti į kelionę“.
Nors jų ne per daugiausia, sakė Hanas. Bet nerimą kelia „politinis signalas, kuris slypi po tuo“. Interviu komisaras sakė esąs įsitikinęs, jog Rusija tyčia siunčia žmones, kad sustiprintų spaudimą ES migracinės krizės metu.
Jis mano, kad pabėgėlių pagausėjimo laikas yra įtartinas. Nors galima daryti prielaidą, kad tie rusų pabėgėliai nusprendė pasinaudoti palankia situacija ir iškeliavo į Europą, sakė jis laikraščiui Die Zeit, „tačiau įtartina, kad tai atsitiko tuo momentu, kai ES ir be to patiria stiprų spaudimą“.
Norvegija nėra Europos Sąjungos narė. Bet šalis priklauso Šengeno zonai. Todėl iki šiol pabėgėliams buvo palyginti lengva iš Skandinavijos šalies pervažiuoti į kitas ES šalis.
Pabėgėlių problema privedė prie Rusijos ir Norvegijos konflikto. Kadangi daugelis pabėgėlių anksčiau gyveno Rusijoje arba turėjo teisę ten gyventi, Norvegijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tuos žmones atgal į Rusiją tuo pačiu maršrutu. 200 žmonių grįžo atgal, kol sausio pabaigoje Rusija nesustabdė išsiuntimo per Sturskugą.
Abi šalys pagaliau susitarė. Norvegijos teisingumo ministerijos atstovas trečiadienį po derybų Maskvoje pareiškė, kad Rusija sutiko priimti atgal prieglobsčio ieškančius žmones, turinčius leidimą gyventi. Bet tuos žmones reikia nuskraidinti į Maskvą lėktuvu. Įvažiavimas per Sturskugo pasienio punktą Norvegijos šiaurėje nebus pripažįstamas.
Iš Suomijos pastarosiomis savaitėmis irgi gauta skundų. Suomijos pasieniečių duomenimis, šiemet tokiu būdu į šalį gali atvykti 7500 žmonių. Rusijos pasienietis neva tai prisipažino informacijos agentūrai STT, kad antplūdis organizuotas Rusijos specialiosios tarnybos FSB.
Sausį Suomijos vidaus reikalų ministras Peteris Orlas Helsinkyje žurnalistams sakė: „Rusijos pasienio zonoje niekas nė žingsnio negali žengti, kad apie tai nežinotų Rusijos valdžia“. Suomijos užsienio reikalų ministras Timas Soinis valstybiniam kanalui Yle sakė: „Idėja, kad kažkas iš Rusijos pusės tai organizuoja ir reguliuoja, tikriausiai, teisinga“.
Suomijos spauda spėlioja, kokie Rusijos motyvai. Liberalų-konservatorių laikraštis Keskisuomalainen dar sausio pabaigoje išsakė prielaidą apie Rusijos naujos pasienio politikos priežastis. Kaip ir komisaras Hanas, iš pradžių laikraštis paminėjo galimybę, kad „dirbantieji migrantai“ nori persikelti dėl ekonominės krizės Rusijoje.
Bet vėliau jis padarė niūrią išvadą: „Akivaizdus pasienio institucijų bendradarbiavimas su nusikaltėliais taip pat liudija, kad Rusija Suomijos pavyzdžiu stengiasi testuoti ES išorines sienas ir jos reakciją. Rusija nori perduoti žinią, kad ji yra didelė valstybė ir gali įvairiausiais būdais atsakyti į bet kokius mėginimus ją izoliuoti“.
Suomijos vyriausybė jau perėjo prie aktyvių veiksmų. Susitikime Sankt Peterburge Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila ieškojo galimybės aptarti problemą su savo kolega Dmitrijum Medvedevu.
Informacijos šaltinis – unian.net portalas.
2016.03.08; 07:36
