Rygoje ir vėl paminėta Latvijos legionierių diena (ką apie tai rašo užsienio spauda)


Print

Kovo mėnesį visuomeninės Latvijos organizacijos iškilmingai paminėjo Latvijos legionierių dieną.

Latvijos  legionieriai – karinis darinys, Antrojo pasaulinio karo metu kovojęs prieš Rusiją. 1944 metų kovo 16-ąją dvi šio legiono divizijos įveikė sovietų armiją Opočkos apylinkėse.

SS legionų kūrimas buvo dramatiškas faktas lietuvių ir latvių tautų gyvenime. Ir sovietai, ir naciai buvo laikyti okupantais, tačiau kai kuriais atvejais požiūris į juos skyrėsi: didžioji latvių tautos dalis 1941 metų liepos pirmąją į Rygą įžengusius vokiečių kariuomenės dalinius sutiko su palengvėjimu, nes tik dvi savaitės buvo praėjusios po baisiosios birželio 14-osios deportacijų.

Nuo 1941 metų birželio pabaigos ištisą mėnesį prie įvairių valstybinių ir individualių pastatų Latvijoje plevėsavo tautinės vėliavos, Rygos radijas transliavo tautos himną "Dieve, laimink Latviją", visur skambėjo patriotinės dainos. Tikėtasi, kad naujoji valdžia netrukdys Latvijai atkurti nepriklausomybės, nors ir Vokietijos protektorate. Tačiau Baltijos valstybių likimas jau seniai buvo nulemtas iš anksto, ir vokiečiai Baltijos kraštuose turėjo savų planų.

Latvija, Lietuva, Estija ir Baltarusija buvo priskirtos vienai teritorinei sričiai ir pavadintos Rytų kraštu (Ostland). 1943 metais buvo suformuotas Latvių legionas: dvi grenadierių divizijos ir keli atskiri daliniai.

Kaip teigia istorikai, 1944 metų liepos duomenimis, Latvijos legionui priklausė daugiau kaip 80 tūkst vyrų, beje, ne tik latvių (nors latviai sudarė absoliučią daugumą), bet ir lietuvių bei (to niekada nemini nūdienos Rusijos spauda) nemaža dalis Latvijos sentikių, kurie kartu su Baltijos tautomis patyrė visus 1940-ųjų sovietizacijos "malonumus" ir visiškai netroško grįžti savo raudonųjų tautiečių globon.

Nors 1950 metais JAV Perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai, o Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą reabilituoti šiuos veteranus, aistros nerimsta iki šiol.

Legionierius koneveikia didžiuliai būriai kovotojų prieš nacizmą, kasmet į Latviją suguža protestuotojai iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, todėl Rygos Dūma, spaudžiama įvairių jėgų, buvo uždraudusi Latvijos legionieriams organizuoti eitynes ir paminėti Kovo 16-ąją – dieną, kai buvo paskelbta didžiulė pergalė prieš Raudonąją armiją.

Tačiau Latvijos teismas įpareigojo Rygos Dūmą viešai atsiprašyti dėl draudimo Latvių legionieriams 2011 ir 2012 metais kovo 16 dieną Rygos centre surengti iškilmingas eitynes. Rygos Dūma teismo sprendimą įvykdė ir viešai atsiprašė, kad nedavė leidimo 2011 ir 2012 metais legionieriams rinktis Rygos centre bei minėti Pergalės dieną.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis yra pasisakęs, kad legionierių įvardinimas nusikaltėliais yra visiška nesąmonė.

Laikraštis "XXI amžius"

Slaptai.lt taip pat pateikia pluoštą informacijos, ką apie Latvijos legionierių eitynes prieš metus ar keletą metų rašė užsienio spauda.

Ši apžvalga – tik nedidelis pluoštas informacijos, bylojančios, kaip įvairiai užsienis traktuoja Baltijos šalių istoriją. Esama ir geranoriškų, ir akivaizdžiai tendencingų, priešiškų, net užgaulių komentarų. Nieko nepadarysi: genys margas, o pasaulis – dar margesnis.

Beje, nebūtina atsižvelgti į visus politikos apžvalgininkų komentarus, pastabas, priekaištus. Tačiau žinoti, kokius argumentus naudoja tiek mūsų bičiuliai, tiek mūsų nedraugai, portalo Slaptai.lt nuomone, – nekenktų.

XXX

Latvijos sostinėje Rygoje įvyko eitynės, per kurias buvo pagerbtas latvių SS legionierių atminimas. Saugumą ir viešąją tvarką užtikrino apie 1200 policininkų. Renginyje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.

Latvijos vėliavas nešantys veteranai ir jų šalininkai žygiavo Rygos senamiesčiu ir  padėjo gėlių prie Laisvės paminklo.

Policijos pareigūnai sulaikė tris asmenis už uždraustų simbolių, nacių svastikos ir sovietų pjautuvo bei kūjo demonstravimą viešoje vietoje.

Prieš tokius renginius ir demonstracijas kategoriškai pasisako Maskva ir Latvijos rusų bendruomenės aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.

Anksčiau Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis yra pareiškęs, jog Antrojo pasaulinio karo laikų Latvijos legiono veteranai nusipelnė pagarbos, o ne pasmerkimo. „Jie kovėsi, kad apgintų Latviją. Latviai legione nebuvo nusikaltėliai“, – aiškino Latvijos prezidentas A.Bėrzinis. Jis teigė, kad užsienio kritika dėl kovo 16-osios veteranų eitynių yra nesuprantama, nepagrįsta.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

„Süddeutsche Zeitung

XXX

„Žymiai daugiau žmonių, negu praėjusiais metais, penktadienį Rygoje dalyvavo demonstracijoje, skirtoje vadinamojo SS „Latvių legiono“ dalyviams paminėti. […] Oficialioji Latvija nuolat istoriškai atskiria „Latvių legioną“ nuo likusios SS, kad nekiltų asociacijos su karo nusikaltimais. „Legionieriai esą tik gynė savo Tėvynę nuo artėjančios Raudonosios armijos.“  

“Der Standard”

XXX

„[…] Daugelis Latvijoje mano, kad daugiau kaip 100 tūkst. legionierių neturėjo nieko bendra su ypatingojo būrio, [žudžiusio žydus], nusikaltimais. [SS] divizija atsirado 1943 m., kai beveik visi Latvijos žydai jau buvo nužudyti.

Šalies prezidentas Andris Bėrzinis sakė, kad „beprotiška legionierius laikyti nusikaltėliais“. Atminimo pagerbimas turėtų būti teisingai išaiškintas pasaulinei bendruomenei. Rusijos ambasadorius Rygoje pažymėjo, kad prezidentas savo žodžiais siekia „reabilituoti ir išliaupsinti“ Waffen-SS žmones. […]“

“Die Welt”, Gerhard Gnauck.

XXX

„SS maršo Rygoje organizatoriai suardė žydų bendruomenės padėtą vainiką. Policija tuo tarpu žiūrėjo, nesiimdama jokių veiksmų. […] „Europos žydų parlamento“ prezidentas Joelas Rubinfeldas: „neįtikėtina, kad tai šiandien dar gali vykti Europos šalies sostinėje“. […]

Šis atsitikimas ne tik aiškiai parodo SS maršo organizatorių pažiūras, bet ir kelia abejonių dėl Latvijos vyriausybės. Ji iki šiol gynė šį renginį nuo tarptautinės kritikos ir vertino tik kaip senų SS veteranų vykdomą žuvusiųjų pagerbimą.

Dešinioji partija – Nacionalinis susivienijimas „Viskas Latvijai!“ – „Tėvynei ir Laisvei/ JLNN“, kuri aktyviai remia SS maršą ir kurios parlamentarai ir šiais metais jame dalyvavo, yra valdančioji partija ir jos atstovai užima teisingumo ir kultūros ministrų postus. […]“

“Die Tageszeitung”, Reinhard Wolff.

XXX

Straipsnis skirtas kasmet kovo 16 d. Latvijoje vykstančiam latvių SS legiono karių paminėjimo renginiui. Jame gana objektyviai bandoma aiškintis, kodėl latviai dalyvavo šiuose legionuose.

„[…] Egzistuoja dvi priešingos viso to, kas tuomet vyko Latvijoje, interpretacijos. Maskvos variantas teigia, kad sovietų „išvaduotojai“ kovojo prieš vokiečių „fašistus“. Latvių SS kariai sovietams paprasčiausiai buvo priešo kolaborantai. […] Latviška, priešinga istorija prasideda šiek tiek anksčiau – nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. Hitlerio-Stalino pakto, sutarties, kuria abi diktatoriai pasidalino tarpusavyje Rytų Europą, kad po kelių dienų galėtų kartu užpulti Lenkiją.

Sovietų sąjunga tuomet okupavo nepriklausomą Latviją, taip pat kaip ir kaimynines Estiją bei Lietuvą. Kartu su Raudonąja armija 1940 m. atkeliavęs teroras, trėmimai ir NKVD žudynės iki šiol yra neužgijusi Baltijos tautų žaizda. […] Latviai anuomet norėjo ne padėti Hitleriui, o užtikrinti savo mažos šalies egzistavimą abiejų teroro režimų Rytuose ir Vakaruose grumtynėse.

Buvo tikimasi, teigia latviška šios istorijos versija, kad Antrasis pasaulinis karas galėtų pasibaigti taip pat, kaip ir Pirmasis, kai Rusija ir Vokietija sužlugo ir mažos tautos gavo šansą. Šiuo atveju latvių SS junginiai galėjo tapti savos kariuomenės branduoliu. Legionieriai kratosi ir kaltinimų dalyvavus vykdant holokaustą. Nes 1943 m., kai SS mobilizavo žmones į dvi latvių divizijas, žydų žudynės Latvijoje buvo jau seniai pasibaigusios. […]“

“Frankfurter Allgemeine Zeitung”, Konrad Schuller.

Ceturdiena.lv nuotrauka

2013.03.24


Prisijunkite prie diskusijos