Sekmadieniniai pamąstymai. Padorios kompanijos taip nesielgia…


Kremliaus politika – kaip ant delno. Rusija nesilaiko elementariausių žaidimo taisyklių. Nieko gero nesulauksime iš chuligano, kuriam nusispjaut, jog „silpnesnįjį skriausti – negražu“, jog „muštynės be taisyklių – amoralu“, jog „per prievartą – mielas netapsi“. Rusijos nusikaltimų nemato nebent aklieji.

Bet kaip suprasti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi Vakarai? Vokietijos kanclerės Angelės Merkel kalba Kijeve byloja, jog padorumą, sąžiningumą, teisingumą propaguojanti Europos Sąjunga suteikia teisę Rusijai ir ateityje elgtis „be taisyklių“. Kodėl Vokietijos vadovybei taip parūpo Vladimiro Putino įvaizdis? Kodėl Rusija, sukūrusi tūkstančius gyvybių pražudžiusį konfliktą Rytų Ukrainoje, neturi būti griežtai nubausta? Kodėl teisingai besielgianti Ukraina privalo nusileisti okupantams?

Ar Vokietijos kanclerė suvokia, kokią kiaulystę iškrėtė viešėdama Kijeve? Tik pamanyk, Rusija negali pralaimėti…

Įsidėmėtinas žymaus Rusijos žurnalisto, publicisto Matvėjaus Ganapolskio komentaras, paskelbtas jo asmeninėje Facebooko paskyroje. M.Ganapolskis klausia, kodėl Vakarų politikai suteikia teisę Vladimirui Putinui skriausti kaimynines valstybes vien dėl to, kad šios nenori bičiuliautis su Rusija?

Juk toks leidimas reiškia, kad dabartinis pasaulis pradeda gyventi be elementariausios tvarkos. Jei padoru ramiai žiūrėti, kaip Rusija okupuoja Rytų Ukrainą, tai gal galima be jaudulio ir pasipiktinimo žiūrėti ir į amerikiečių žurnalisto nužudymą Irake? Jei NATO valstybė Prancūzija gali parduoti „Mistral“ be taisyklių žaidžiančiam karo nusikaltėliui, kodėl Prancūzija modernių ginklų negalėtų parduoti Ukrainos Vyriausybei, narsiai ir padoriai besiginančiai nuo teroristų atakų?

Žymaus rusų politikos komentatoriaus M.Ganapolskio nuostaba suprantama. Vakarų nuolaidžiavimas V.Putinui kuria chaosą visame pasaulyje. Netrukus atsiras ir daugiau valstybių, norinčių elgtis kaip V.Putinas. Kam tie stabdžiai? Jei galima V.Putinui, kodėl negalima kitiems?

Blogas pavyzdys – užkrečiantis. Darydama išimtis Rusijai senoji Europa kursto Trečiojo pasaulinio karo gaisrą. Ir, pati to nenorėdama, prisipažįsta nesanti nei labai garbinga, nei labai sąžininga, nei labai padori. Jei Vokietija ir Prancūzija bent lemiamais momentais prisimintų, jog be pragmatiškumo egzistuoja dar ir padorumas, šios valstybės kritikuotų JAV ir Didžiąją Britaniją, sulaužusias ne taip seniai Ukrainai duotas garantijas dėl teritorinio vientisumo.

Ne viduramčiais, o vos prieš keletą dešimtmečių Vašingtonas, Londonas ir Maskva reikalavo, kad Ukraina atiduotų savo atominius ginklus. Oficialusis Kijevas patikėjo amerikiečių, britų ir rusų garbės žodžiu, ir skaudžiai apsiriko. Ukrainos teritorinis vientisumas – pažeistas. Jį pažeidė viena iš garantijas davusių valstybių. Vien dėl šios sutarties sulaužymo Rusija turėtų būti skaudžiai nubausta. Rusiją bausti pirmiausia turėtų JAV ir Didžioji Britanija. Vaizdžiai tariant, amerikiečių ir britų kariai jau seniai turėjo saugoti Ukrainos – Rusijos valstybinę sieną bei Kryme masiškai gaudyti žaliuosius žmogeliukus.

Bet taip neatsitiko. Ši aplinkybė sako, jog amerikiečių ir britų pasirašytomis suartimis nedera aklai pasitikėti. O Vokietijos ir Prancūzijos garbės žodžiu pasitikėti reikėtų dar rečiau. Jau vien dėl to, kad Berlynas ir Paryžius dažniausiai pabrėžia nepritariantys Vašingtono ir Londono griežtoms pastangoms tramdyti Kremliaus ekspansinius planus. Berlynas ir Paryžius mėgsta priešgyniauti, vos tik Amerika atviriau prabyla apie nuolatinę savo karių dislokaciją Baltijos valstybėse.

Kvailiau ir nesugalvosi: nuolatiniai NATO daliniai Rytų Europai nereikalingi, nes Baltijos valstybės ne mažiau saugios … nei Vokietija ir Prancūzija? Melas – ne daugiau. Ir vis dėlto vokiška – prancūziška demagogija kenkia pirmiausia mums patiems. Nejaugi vokiečiai ir prancūzai nemato, kaip nenumaldomai tirpsta pasaulio pasitikėjimas padoria, garbinga, sąžininga ES? Padoriose kompanijose tikrai taip nesielgiama: pakvietėme Ukrainą į Europą, o paskui palikome likimo valiai? Net laimėti ukrainiečiams uždraudėme. Išdrįsome net drėbelėti: jei nuspręsite stoti į V.Putino konstruojamus azijinius darinius – neprieštarausime. Kodėl anksčiau nepasakėte ukrainiečiams, kad derybos dėl asociacijos sutarties – tušti plepalai?

XXX

Beje, nenumaldomai tirpstantis Europos autoritetas – ne pati didžiausia Europos bėda. Nuolaidžiaudama ekspansiniams Rusijos planams senoji Europa kursto V.Putiną daryti dar baisesnius, dar žiauresnius nusikaltimus.

Žurnalo IQ  redaktorius Ovidijus Lukošius  straipsnyje „Silpnumo kaina“ rašo: „V.Putinas pats nesustos. Tai – jo taktika. Efektingiausias būdas priversti pamiršt kraupų nusikaltimą yra padaryti dar žiauresnį ir įžūlesnį. Kai prieš šešerius metus radioaktyviuoju poloniu Londono centre buvo nunuodytas V.Putino priešas Aleksandras Litvininka, britų žiniasklaida irgi skelbė apie „peržengtas visas ribas“.

Tad nauji karo nusikaltimai – neišvengiama realybė, kurios nemato nebent tokie politikai kaip ponia A.Merkel?

XXX

Prieš keletą dienų internetiniame portale glavcom.ua paskelbtas žymaus rusų žurnalisto, publicisto Olego Panfilovo straipsnis „Sukilimai Rusijoje ir SSRS, arba ką nutyli rusiškoji Vikipedija“. Faktai, kuriuos išguldė O.Panfilovas – daugmaž žinomi. Tačiau juos karts nuo karto verta prisiminti. Jie byloja, kiek daug tautų ir tautelių bandė ištrūkti iš rusiškosios imperijos gniaužtų. Kai juos visus sudedi į krūvą, tik tuomet pamatai visus Rusijos imperijos nusikaltimų dydžius skriaudžiant tungusus, jakutus, gruzinus, uzbekus, čečėnus, ingušus…

XXX

Dabar savo didžiavalstybišką šovinistinę neapykantą Rusija nukreipusi į ukrainiečius. Beje, padorioji, sąžiningoji ES galėtų padėt Ukrainai apsiginti nuo neprašytų svečių iš Rytų. Be ypatingai didelių pastangų, nuostolių, ašarų ir kraujo. Bet sąžiningoji, padorioji Europa gelbėti ukrainiečių neskuba. Jai labiau rūpi pragmatiški santykiai su Kremliaus diktatoriumi.

O tai – blogas ženklas. Nes kai V.Putino didžiarusiškas šovinizmas bus nukreiptas į Baltijos valstybes, o tai, matyt, atsitiks artimiausiu metu, mums irgi niekas neskubės padėti. Bent jau tokio sukirpimo politikai kaip A.Merkel.

Nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

2014.08.25; 10:16

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *