Senio Hasano bendražygiai nusprendė keršyti


Print

Maskvoje nužudyto kriminalinio pasaulio patriarcho Aslano Usojano (Senio Hasano) vagių klano dalyviai sudarė jo priešų, kurie gali būti susiję su jo mirtimi, „sušaudymų sąrašą“. Operatyviniais duomenimis, jame minimos apie dvi dešimtys vagių pravardžių – daugiausia tai organizuotų nusikalstamų grupuočių (ONG) atstovai ir nemažai jaunų gruzinų „įteisintųjų“.

Operatyvininkų duomenimis, jų pėdsakais seka keletas profesionalių žmogžudžių grupių, jau likvidavusių keletą „mirtininkų“, taip pat ir pirmąjį iš sąrašo – „azerbaidžaniečių“ lyderį Rovšaną Džanijevą (Rovšanas Lenkoranskis).

Kaip “Izvestijoms” papasakojo šaltinis iš specialiųjų tarnybų, pirmasis „sušaudymų sąrašas“ pasirodė praėjusių metų pabaigoje, dar iki Senio Hasano žūties, ir faktiškai jis buvo sudarytas jo paties.

Tai buvo atsakymas į jo neprietelių – įteisintų vagių Merabo Džangveladzės (Merabas Suchumietis), Džemalo Mikeladzės (Džemo) ir vagių pasaulio azerbaidžaniečių sparno lyderio Rovšano Džanijevo (Rovšanas Lenkoranskis) – neregėto akiplėšiškumo akciją. Jie surengė Dubajuje vagių sueigą, kurioje karūnavo iškart 16 jaunų autoritetų.

Senis Hasanas atsakė taip: „pasmerkė“ visus savo priešų „krikštavaikius“, bet atidėjo nuosprendžio vykdymo terminą, iškėlęs sąlygą – jie privalo atgailauti ir pasitraukti iš Merano, Rovšano ir Džemo klanų. Dalis jų, išsigandę, taip ir padarė.

Netrukus Maskvos centre Povarskajos gatvėje snaiperis nušovė patį Senį Hasaną. Dėl to „16-os sąrašas“ pakito. Į jį buvo įtraukti kriminalinio patriarcho priešai, kurie, jo šalininkų nuomone, susiję su nužudymu. Pirmąsias vietas „sušaudymų sąraše“ užėmė Rovšanas Lenkoranskis, jo artimiausias parankinis Rufatas Nasibovas (Rufo Giandžanskis) ir Džemo, taip pat jų bendražygiai iš ONG azerbaidžaniečių sparno. Specialiųjų tarnybų duomenimis, ieškoti numanomų Senio Hasano nužudymo užsakovų ir vykdytojų bei susidoroti su jais jau pasiųsti samdiniai.

“Senis Hasanas turėjo keletą profesionalių žmogžudžių grupių, sudarytų iš buvusių sportininkų ir teisėsaugos bendradarbių”, – paaiškino “Izvestijoms” šaltinis iš specialiųjų tarnybų.

Pasak šaltinio iš specialiųjų tarnybų, tai tikri Kurganos ir Orechovo ONG samdomų žudikų Aleksandro Soloniko (Saša Makedonietis) ir Aleksejaus Šerstobitovo (Lioša Kareivis) lygio profesionalai.

Senio Hasano žmogžudžiai gaudavo kas mėnesį „algą“ – po 20 tūkst. – 25 tūkst. dolerių, o taip pat „premijas“ už kiekvieną atliktą „užsakymą“.

Visiškai įmanoma, kad būtent tie samdiniai neseniai nužudė įteisintą vagį Rovšaną. Džemo užklupti jie paprasčiausiai nesuspėjo, nes jį faktiškai nuo mirties išgelbėjo teisėsaugos tarnybos, sulaikiusios jį su kokainu, granatomis ir suklastotais dokumentais. Kai dėl Rufo, tai tikslios informacijos apie jį iki šiol nėra. Vieni šaltiniai šimtu procentų įsitikinę, kad jis buvo nužudytas Maskvoje sausio 28 dieną, kiti tai neigia.

Sekliai neatmeta galimybės, kad organizuojant pasikėsinimą Stambule į Rovšaną Lenkoranskį Senio Hasano žmonėms padėjo kurdai.

Prasivežti ginklų į Turkiją gana problematiška, todėl jų paprasčiau įsigyti ten vietoje – aiškina sekliai.

Rusijos sekliai primena, kad Senis Hasanas yra kurdų tautybės, palaikęs santykius su savo giminiečiais, seniai ginklu kariaujančiais su Turkijos valdžia už nepriklausomo Kurdistano sukūrimą. Bet sklandė gandai, kad savo laiku valstybės saugumo organai naudojo šiuos Senio Hasano ryšius savo tikslams. Todėl visai įmanoma, kad kurdų kovotojai arba patys dalyvavo pašalinant Usojano žudikus, arba padėjo organizuoti ar parūpino ginklų.

Kai kuriais duomenimis, užėmęs vagių klano vado vietą, Senio Hasano sūnėnas Dmitrijus Čianturija (Mirončikas) paveldėjo iš dėdės ir dalį jo ryšių – pirmiausia iš jėgos struktūrų ir užsienyje. Todėl, nepaisant jauno amžiaus ir neturint rimto autoriteto tarp vagių, jo pozicijos gana tvirtos.

Įdomu, kad Rusijos specialiosios tarnybos kol kas negavo aiškaus atsakymo iš Turkijos apie pasikėsinimą į Rovšaną Džanijevą Stambule, taip pat ir patvirtinimo, kad jis miręs.

“Mes praktiškai įsitikinę, kad jis nužudytas. Nors negalima visiškai atmesti ir galimybės, kad tai sąmoninga dezinformacija, paleista paties Rovšano, – paaiškino “Izvestijoms” šaltinis iš specialiųjų tarnybų, pridūręs, kad iš Baku, neva tai remiantis Rovšano giminaičiais, jau keletą dienų reguliariai ateina žinutės, kad tasai gyvas ir sveikas, poilsiauja Dubajuje ir palaiko ryšius su artimaisiais telefonu.

Tuo tarpu Stambulo policijos departamentas “Izvestijoms” patvirtino informaciją apie šaudymus Bešiktašo apygardoje vasario 1-ąją dieną, tačiau pareiškė, kad jie neturi duomenų apie paskui ligoninėje mirusio sužeistojo asmenybę.

“Izvestijų”šaltinis iš Rusijos specialiųjų tarnybų pabrėžė, kad pats Rovšanas Lenkoranskis – nestandartinė asmenybė, jo biografija gana neįprasta įteisintiems vagims. Jis gimė milicininko šeimoje, jo tėvas dešimtajame dešimtmetyje žuvo nuo nusikaltėlių rankos.

Pats Rovšanas iš pradžių, matyt, norėjo sekti tėvo pėdomis ir, kaip ir vienas iš jo brolių, įgijo juridinį išsilavinimą. Bet 1996 metais buvo sugautas jo tėvo žudikas. Rovšanas nušovė jį tiesiog teismo salėje. Tiesa, jis gavo minimalų terminą – tik dvejus metus, nes teismas atsižvelgė į tai, jog Džanijevų šeima sulaukdavo iš nusikaltėlio grasinimų, o pats Rovšanas buvo afekto būklės.

Tačiau šis įkalinimas buvo lemtingas, po jo Rovšanas vis labiau painiojosi į kriminalinį pasaulį. Kai kuriais duomenimis, konfliktas su Seniu Hasanu, nuvedęs iki kruvino aiškinimosi, prasidėjo dar prieš keletą metų, o jo ištakos – kova dėl kažkokios didelės įmonės Dnepropetrovske, Ukrainoje, kontrolės ir gėlių bei žalumynų tiekimo į Maskvos turgus ir didmenines bazes kontrolės.

Nuotraukoje: Maskvoje nužudyto kriminalinio pasaulio patriarchas Aslanas Usojanas (Senis Hasanas).

Šaltinis – “Izvestijos”

2013.03.08


Prisijunkite prie diskusijos