Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.
„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.
Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.
Vašingtono ir Maskvos santykiai pablogėjo nuo tada, kai prasidėjo karas prieš Libiją, kai amerikiečiai ir jų sąjungininkai sudarė virš Libijos neskraidymo zoną, aiškiai siekdami pašalinti Muamarą Kadafį ir jo režimą.
Nereikia užmiršti ir dar vieno arabų režimo, Bašaro Asado režimo Sirijoje: jis labai užaštrino Rusijos ir Amerikos tarpusavio santykius. Vašingtonas aiškiai tikėjosi, kad Maskva susitaikys su tylaus mačo, kuriame ji nedalyvauja, stebėtojo statusu, sakoma straipsnyje.
„Čia, žinoma, nekalbama apie Rusijos ir Amerikos bendradarbiavimą užtikrinant daugiašalį valdymą pasaulyje, besiveržiančiame į daugiapoliškumą. Pastarųjų metų įvykiai liudija, kad gali pasikartoti dešimtojo dešimtmečio antrosios pusės priešprieša, panaudojant kitokias priemones, bet turint tą patį tikslą – užtikrinti įtaką visai sistemai, – tęsia autorius. – Posovietinė Rusija, ypač V.Putino laikais, niekada neslėpė, kad ideologinius resursus pakeitė energetiniais, kad ji derina santykius su Kinija ir stengiasi nepaleisti Vidurio Azijos ir Kaukazo respublikų, o taip pat daryti spaudimą Europos valstybėms.
Tais metais Vašingtonui teko išmokti atsižvelgti į šias aplinkybes: Amerikos karinė, kultūrinė ir ekonominė galia buvo aiškiai pranašesnė už Rusijos, bet Rusijai niekada neteko bijoti, kad JAV gali varžytis su ja energijos tiekėjos savo sąjungininkėms vaidmenyje. Taip buvo iki šiol“.
„Bet situacija gali labai greitai pradėti keistis, jeigu skalūnų dujų pagalba Amerika vėl taps stambi energijos gamintoja ir eksportuotoja, kokia buvo iki 1940-ųjų metų. Amerika, pajėgi užtikrinti savo sąjungininkėms ne tik karinę protekciją, bet ir aprūpinti jas energetine žaliava, gali susigundyti vėl patvirtinti savo lyderystę pasaulyje, susilpnindama Rusijos bandymus susigrąžinti įtaką Europoje per Gazprom‘o dujotiekį. Artimiausi metai parodys, kaip keisis padėtis ir ar skalūnų dujos pradės „naują amerikietišką amžių“, – baigia straipsnio autorius.
Šaltinis: II Sole 24 Ore
2013.08.20
