Čepmenas Pinčeris – žymus Didžiosios Britanijos rašytojas bei puikus žurnalistinių tyrimų specialistas. Britų visuomenė jį labiausiai prisimena kaip žmogų, išdrįsusį parašyti keletą skandalingų romanų apie žvalgybininkų intrigas. Minėti romanai sulaukė tokio didelė populiarumo, kad į žvalgybines intrigas buvo įvelta net tuometinė Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer. Ji buvo priversta viešai išguldyti savo poziciją.
Č.Pinčerio veikalai sulaukė visuomenės susidomėjimo pirmiausiai dėl to, kad viename iš jų buvęs MI 5 tarnybos generalinis direktorius Rodžeris Cholisas kaltinamas bendradarbiavimu su sovietų žvalgyba.
Šios skandalingos istorijos pradžia – 1976-ieji metai. Tąsyk Č.Pinčeris, jau būdamas užtektinai žinomu rašytoju, beje, daug rašiusiu ir apie Didžiosios Britanijos karinius reikalus, sumanė parašyti knygą apie britų žvalgybos šiokiadienius, intrigas, išdavystes. Centrine veikalo figūra turėjo tapti buvęs britų premjeras Haroldas Vilsonas, tvirtinęs, jog slaptoji šalies tarnyba MI 5 prieš jį rengė patį tikriausią sąmokslą. Bet šio sumanymo rašytojui nepavyko įgyvendinti.
Tiesa, rašytojas Č.Pinčeris per daug nenusiminė ir tikrai nenuleido rankų. 1981 metais jis išleido knygą “Jų amatas – išdavystė” (“Their Trade is Treachery”, 1981-ieji). Vos tik pasirodžiusi viešojoje erdvėje knyga tapo bestseleriu. Bestseleriu tapo ir todėl, kad joje buvo pateikti labai rimti kaltinimai buvusiam MI 5 vadovui ponui R.Cholisui.
R.Cholisas tarnybai MI 5 vadovavo nuo 1956 iki 1965 metų (R.Cholisas mirė 1973 metais). Taigi perskaičius minėtą veikalą susidaro įspūdis, jog autorius mano, esą pats R.Cholisas buvo slaptas SSRS agentas, esą būtent R.Cholisas padėjo Klausui Fuksui, kitam sovietų agentui, apsiginti nuo kaltinimų išdavyste ir dvigubu žaidimu.
Kalbėdama parlamente tuometinė Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer vieną sykį kategoriškai neigė tvirtinimus, girdi, R.Choliso būta puikiai užsikonspiravusio Kremliaus agento. Ministrė pirmininkė M.Tečer rėmėsi tuo, kad prieš R.Cholisą britų kontržvalgyba neturi nė menkiausių konkrečių įkalčių. Tačiau triukšmas dėl skandalingus kaltinimus pažėrusios Č.Pinčerio knygos ilgai nenurimo.
Vienas rašytojo Č.Pinčerio informatorius buvo ne kas kitas, o buvęs MI 5 darbuotojas Piteris Raitas. Surinkęs papildomų įrodymų Č.Pinčeris parašo naują knygą, pavadindamas ją “Per daug slapta, per daug ilgai” (“Too Secret, Too Long”, 1984). Ši knyga taip pat nepalanki ponui R.Cholisui. Joje taip pat metami įtarimų šešėliai.
Č.Pinčerio informatorius P.Raitas ilgai nedelsdamas parašė savąją britų žvalgybų intrigų apžvalgą. Savąją knygą jis pavadino “Šnipų gaudytojas” (“Spy catcher”, 1987). Knygos parašymo metu P.Raitas gyveno netoli Australijos esančioje Tasmanijos saloje. Beje, P.Raitas dėl savo atvirumo turėjo didelių nemalonumų. Britų slaptųjų tarnybų vadovybė dėjo milžiniškas pastangas, kad knyga apie žvalgybines intrigas neišvystų dienos šviesos Mat savo knygoje P.Raitas plėtojo tą pačią versiją, kurią įrodinėjo rašytojas Č.Pinčeris. Taigi jau du asmenys savo romanuose R.Cholisą apibūdino kaip galimą sovietų agentą.
Į šią istoriją buvo įsivėlęs ir baronas Viktoras Rotšildas. Žinomas mokslininkas ir pramonininkas baronas V.Rotšildas taip pat kadaise tarnavo slaptojoje britų tarnyboje MI 5. Būtent jis ir apmokėjo P.Raito kelionę pas Č.Pinčerį iš Tasmanijos į Didžiąją Britaniją bei atgal. Šis finansinis dosnumas britų visuomenei sukėlė įtarimų. Visuomenė sukluso, kam gi baronui prireikė į savo “geležines rankas” suimti visą žvalgybinę informaciją, kuria disponavo romanus rašantys Č.Pinčeris ir P.Raitas. Atsakymas, beje, labai akivaizdus. Dar ne taip seniai baronas pats buvo įtarinėjamas esąs sovietų agentas. Tad baronas greičiausiai pergyveno, kad pats neatsidurtų tarp tų, kuriems “bandoma priklijuoti sovietų agento etiketę”.
1986 metų gruodžio 3 dieną vienam britų dienraščiui baronas V.Rotšildas pasiuntė piktą laišką. Jis reikalavo, kad MI 5 generalinis direktorius viešai patvirtintų, jog britų slaptosios tarnybos turi neginčijamų įrodymų, jog V.Rotšildas nėra ir niekad nebuvo sovietų žvalgybos agentas. Žodžiai “neginčijami įrodymai” buvo išryškinti stambiu brūkšniu.
Po laiško išsiuntimo tepraėjo vos dvi paros, ir baronas V.Rotšildas sulaukė atsakymo. Tas atsakymas turėjo jam patikti. Tuometinė Didžiosios Britanijos premjerė M.Tečer viešai kalbėjo viename iš parlamento posėdžių: “Man pranešė, kad mes neturime jokių įkalčių, įrodančių, jog V.Rotšildas kada nors būtų buvęs SSRS slaptųjų tarnybų agentas”.
1990-aisiais metais baronas V.Rotšildas mirė, sulaukęs 80-ies metų amžiaus. Tačiau svarstymai, ar britų slaptosios tarnybos tikrai neturi baroną kompromituojančių faktų, dar ilgai nenurimo.
Nuotraukoje: Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer buvo priversta pareikšti, jog britų kontržvalgyba neturinti baroną Viktorą Rotšildą kompromituojančių faktų.
2011.12.21
