Seimo turtingieji – ir ne tik – tvirtai užsimojo sunaikinti ir Lietuvos gražiausias vietas, ir tarnybą, kuri jas saugoja.
Suprantama – kam reikalinga priežiūros tarnyba, kai saugomų teritorijų nebeliks. Tik keli rezervatai (ir tai – klausimas). Projekte, apibūdinant draustinius, aplamai išbrauktas žodis „vertybė“.
Mažų mažiausiai drakoniškame teisės akte, kurį dar teks slaptai ir skubos tvarka priimti, laidojama Lietuvos gamta. Ką gi, dėkui aktyvistams ir iniciatoriams, ypač socialdemokratui p. B.Bradauskui ir liberalei p. D.Kuodytei. Pastaroji, esą, atstovauja „paprastus“ žmones. Tuos kraupiai kenčiančius nuo gamtos apsaugos. Ji gavo per 200 laiškų nuo šių nelaimėlių, ir yra priversta reaguoti.
Kokie tie laiškai, mes žinome dar nuo sovietmečio. Inicijuoti panašių veikėjų, kaip p.R.Kiltinavičius, prekiavęs kebabais Krekenavos apylinkėse, o dabar „gelbėjantis“ nuskriaustus žmones. Pagirtina, jei asmeninis interesas neviršytų visuomeninio. Judėjimas „Už gamtą“ turi ne 200, o virš 10000-čių Lietuvos gyventojų parašų, kurie kategoriškai prieš VSTT naikinimą ir aptvertus bei užstatytus draustinius. Ką atstovauja naujo įstatymo rėmėjai, visiškai aišku. Savo asmeninius bei panašių „kolegų“ verslo interesus. Darykite jūs tą verslą, kur norite, statykite gamyklas, bet palikite nors gamtą ramybėje. Kas bus, kai pagaliau atsitokės tie „paprasti“ žmonės ir pamatys, kur šuo pakastas? Taigi rinkėjų nebeteksite.
Kas darosi, mielieji? Neužtenka planuojamų statybų miškuose? Neužtenka antikonstitucinio žemės paskirties laisvo keitimo? Neužtenka detaliųjų planų atsisakymo? Neužtenka legalizuotų nelegalių statybų? Neužtenka aptvertų ežerų? Pasirodo, ne. Reikia daugiau, nes gamtos Lietuvoje dar šiek tiek likę. Nesvarbu, kad „paprasti“ žmonės kartais išsirengia grybauti ar žvejoti, nesvarbu, kad kai kam ir išsimaudyti vasarą norisi. Nesvarbu, kad kokiam miestiečiui iš daugiabučio knieti tiesiog pasėdėti ir pasigėrėti pro šalį tekančia Žeimena. Čia išlepimas, ir daugiau nieko. Apsieisite. Parodysime jums jūsų vietą, ubagai neraliuoti. Jei panašus įstatymas bus Seimo priimtas, mes kreipsimės į Prezidentę, ir manome, kad ji tokį aktą vetuos.
Itin ciniškai pataisose atrodo frazė, kad planuojant ką nors saugomose teritorijose, būtina atsižvelgti „į vietos gyventojų ir nekilnojamojo turto savininkų … intersus“. Pasirodo, vietos gyventojai ir nekilnojamojo turto savininkai – atskiros žmonių grupės? O kaip klestės korupcija, kai VSTT funkcijos bus perduotos savivaldybėms ir seniūnijoms. Tai bus tikra Santa Barbara, nei pridėsi, nei atimsi. Turint galvoje, kaip vietinė savivalda elgiasi Lietuvoje, užtenka prisiminti suniokotą Nemuno deltos regioniniame parke esantį Mingės kaimą, kur iškirsti medžiai visiškai sugadino nepakartojamą „lietuviškos Venecijos“ vaizdą. Tokių pavyzdžių daug.
Jau ilgokai Lietuvoje vyksta beprecedentinis puolimas prieš gamtosaugines organizacijas bei žymius mokslo ir meno žmones, palaikančius kilnius Lietuvos gamtinio paveldo išsaugojimo tikslus. Prieš pačią gamtosaugos idėją, kaip nereikalingą ir trukdančią savanaudiškiems tikslams pasiekti. Tie oligarchiniai sluoksniai, kurie, nežiūrint ES įstatymų, siekia įteisinti gražiausių Lietuvos vietų privatizavimą, siekia prisistatyti namų draustiniuose ir apsitverti. Tuo padarant šalies gamtą neprieinamą tautai.
Panašu, kad bus daromas didelis spaudimas žiniasklaidai neviešinti gamtosauginių iniciatyvų.
Daugelio sunkmečio metu bandomų „prastumti“ įstatymų bei jų pataisų, nukreiptų prieš gamtosaugą, skaičius – neįtikėtinas. Čia ir Prezidentės vetuotas Statybų įstatymas, ir Teritorijų planavimo, ir Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymų keitimai. Visi jie atvirai antigamtosauginiai. Seime dar yra sveikų jėgų, kurios suvokia, kokias pragaištingas pasekmes mūsų mažai šaliai turės šitas puolimas. Jo tikslas akivaizdus – pasinaudojant sunkmečiu ir dengiantis tariamais „paprastų“ žmonių interesais, skubiai sugrobti vertingiausias dar likusias mūsų šalies dalis. Jokie minėti „paprasti“ žmonės naudos iš šių veiksmų neturės – jie tik priedanga.
Žiniasklaidos šaltiniai, kaip „Lietuvos žinios“, vadina gamtosaugines NVO „nežinia ką atstovaujančiomis ir nežinia ko siekiančiomis“, o Seimo narys J.Ramonas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, nusirito iki to, kad viešai pakrikštijo mus „iškrypėliškais ekzibicionistais“. Štai koks stiprus noras būtinai privatizuoti gamtą. Toliau – vėl „Lietuvos žinios“ apkaltino žaliuosius nesirūpinant žvėreliais miške – pasirodo, tai ir yra gamtosauginių organizacijų vienintelis tikslas. Kitus palikite gamtos naudotojams.
Seime uoliai dirba darbo grupė dėl Saugomų teritorijų įstatymo keitimo. Pagal paskutinius duomenis, nežiūrint protestų, planuojama skubiai naikinti VSTT (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba). Vienintelei principingai valstybinei gamtosaugos organizacijai dingus iš akiračio, bus lengviau apsitverti draustiniuose. Kitos naujo įstatymo nuostatos siūlo laisvai užstatyti draustinius, aptverti ežerus saugomose teritorijose, panaikinti ekologines zonas, buferines zonas aplink rezervatus, vieno asmens iniciatyva naikinti draustinį, ir dar daugybę kitų gamtosauginių „stebuklų“. Kad tai prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, iniciatoriams nesvarbu. Kol bus aiškinamasi teismuose, užteks laiko apsitverti ir užsistatyti. O po to, kaip jau buvo, ir įteisinti. Puikiai apgalvotas strateginis planas, prieš kurį privalo pakilti kievienas tikras lietuvis. Be gamtos nebus Lietuvos. Ji liks tik išrinktiesiems.
Judėjimas „Už gamtą“ inicijavo Peticiją prieš Saugomų teritorijų įstatymo keitimą ir prieš VSTT naikinimą. Peticiją, adresuotą LR Seimui, su tūkstančiais Lietuvos gyventojų parašų sausio 19 d. įteiksime Seimo pirmininkei I.Degutienei.
Tarp žinomų Lietuvos žmonių, kurie kategoriškai prieš gražiausių mūsų šalies vietų užstatymą ir aptvėrimą, yra šie: dirigentas, prof. G.Rinkevičius, teatro režisierius, Nacionalinės premijos laureatas G.Varnas, garsūs teatro režisieriai D.Ibelhauptaitė, R.Tuminas, J.Vaitkus, Nacionalinės operos primadona S.Stonytė, aktoriai R.Adomaitis, J.Budraitis, R.Kazlas, S.Balandis, A.Žebrauskas, M.Budraitis, A.Sakalauskas, primabalerinos E.Špokaitė ir M.Hamanaka, operos solistė A.Grigorian, baleto primarijus A.Paulauskas, rašytojas S.Parulskis, kompozitoriai G.Kuprevičius ir G.Puskunigis, kunigas J.Sasnauskas, dainininkas A.Mamontovas, kompozitorė O.Narbutaitė, muzikologas J.Bruveris ir daug kitų iškilių Lietuvos žmonių. Jiems svetima mintis pelnytis mūsų gamtinio ir kultūrinio paveldo sąskaita. Neminiu daugybės gamtosaugininkų ir mokslininkų, dėstytojų ir studentų, patriotų – baikerių, ūkininkų ir medžiotojų, palaikančių Peticiją.
Ar skaitytojas paklausė savęs – kodėl visa tai „stumiama“ skubos tvarka? O todėl, kad tai būtų nuslėpta nuo visuomenės, kai ji ekonomiškai serga ir yra neakyla. Patarlę juk žinome – tada jau „šaukštai po pietų“. Mūsų kaltė bus, brangieji. Dar reikėtų pažymėti, kad į svarstymus Aplinkos apsaugos komitete Seime nebekviečiami NVO atstovai. Užtenka Seimo narių ar ministerijų atstovų ekspertizės, kad įvertintų Lietuvos gamtos stovį bei perspektyvas. Čia cinizmas jau peržengia visas ribas. Juk puikiai žinome tų gerbiamų asmenų politinę „nepriklausomybę“.
Vytauto Visocko nuotraukoje: straipsnio autorius Algirdas Knystautas.
2011.01.20
