Tarptautinė bendruomenė patvirtino ES poziciją Astravo AE klausimu


Print

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencijos šalių Ženevoje priimtas sprendimas, kad parinkdama statybų aikštelę atominės elektrinės (AE) statyboms Baltarusija pažeidė konvenciją, susilaukė išskirtinio tarptautinės bendruomenės dėmesio, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Vieningos ir ilgalaikės Lietuvos institucijų pastangos, tarptautinis bendradarbiavimas, aktyvus diplomatinis darbas padėjo pasiekti vieningą ES šalių poziciją Astravo AE klausimu ir apginti Espoo konvencijos vertybes. Astravo AE statybų aikštelė parinkta nepagrįstai. Šiandien tarptautinė bendruomenė tai dar kartą patvirtino“, – pranešime teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministro teigimu, tenka apgailestauti, kad Baltarusija ignoruoja tarptautinių ekspertų išvadas siekdama įvykdyti statybų grafiką: „Tikimės ir kviečiame kaimyninę Baltarusiją atsižvelgti į Espoo konvencijos šalių priimtą sprendimą bei įgyvendinti Espoo konvencijos nuostatas“.

Espoo konvencija dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste vienija 44 šalis. 

Kaip ELTA jau skelbė, Espoo konvencijos šalių susitikime ketvirtadienį patvirtintos išvados dėl Astravo AE.

Šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

Kaip Eltai iš karto po susitikimo sakė jame dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas, patvirtinta išvada ir tekstas, kuris buvo sutartas ES formatu.

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

„Pirmiausia, yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasakoma, kad yra pažeista konvencija dėl trijų straipsnių. Kas skiriasi nuo 2014 metų – atsirado ir sprendimas dėl to, kad parenkant aikštelę nebuvo tinkamai dokumentiškai įvertintos ir kitos alternatyvos. 

Labai svarbu, kad tai yra galutinis sprendimas. 2014 metais byla iš esmės nebuvo uždaryta, ir sprendimas atidėtas iki kitos sesijos. O Minske buvo visiška nesėkmė, nes sprendimas buvo visai nepriimtas. Dabar priimti sprendimai yra galutiniai, taip pat pateikiant tam tikras rekomendacijas Baltarusijai į ateitį, – ko vengti, kaip tinkamai taikyti konvenciją ir ką dar galėtų padaryti dėl Astravo“, – Eltai sakė M. Norbutas.

Viceministras pripažino, kad Baltarusijos padarytų pažeidimų panaikinti nebeįmanoma, nes procedūros jau yra praleistos.

„Tačiau ten (išvadose. – ELTA) yra raginimas dialogo su Lietuva ir (raginimas. – ELTA) teikti informaciją. Ir, žinoma, rekomendacijos ateičiai, kad (pažeidimai. – ELTA) nepasikartotų. (…) Pats sprendimas aiškiai atskleidžia, kad Lietuva buvo teisi, ir kitos šalys, dalyvaujančios konvencijos formate, taip pat ekspertai yra įtikinti, kad pažeidimai buvo“, – sakė M. Norbutas.

Jo teigimu, išvados rodo, kad Astrave AE projektas vykdomas, nesilaikant tarptautinių susitarimų, tad diskredituojamas ne tik projektas, bet ir jame dalyvaujančių šalių reputacija.

Kaip Aplinkos ministerijos pranešime teigia aplinkos ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, šis po daugelio metų nagrinėjimo priimtas galutinis sprendimas yra svarbus Lietuvai.

„Tai objektyvi tarptautinė išvada, patvirtinanti, kad mūsų šalies skundas buvo pagrįstas“, – teigia Ž. Vaičiūnas.

Ministro teigimu, šis sprendimas svarbus ir todėl, kad parodo, jog valstybės ir įmonės, kurios dalyvauja įgyvendinant Astravo AE projektą, prisideda prie konvencijos pažeidimo, o tai kelia abejonių dėl jų reputacijos.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 metais.

Skundą, kad konvencija pažeista atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą, Lietuva pateikė dar 2011 m., negavusi Baltarusijos atsakymų į pateiktus esminius klausimus, susijusius su Astravo AE sauga ir jos galimu poveikiu mūsų šalies aplinkai ir gyventojams. 2013 m. Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė Konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 m. patvirtino Konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus jas įgyvendinant.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 05:00