Už neteisėtą žmogaus persekiojimą – areštas

Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą.

 

Pagal priimtas naujas nuostatas, „tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Už tai bus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

 

Už persekiojimą asmuo atsakys tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

 

Naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms pritarė 101, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai.

 

Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, problema yra aktuali, tokių veikų buvo ir anksčiau. Sprendimų dažniausiai būdavo bandoma ieškoti taikant kituose straipsniuose reglamentuotą atsakomybę – ar dėl grasinimų, ar dėl smurto artimoje aplinkoje.

 

„Įsivaizduokime, jei žmogus yra priverstas pakeisti gyvenamąją vietą arba darbą, ar mokymo įstaigą, ar jo sveikatai žala yra padaryta, greičiausiai tai yra skambučiai, žinutės dieną naktį, sekimas prie namų, stebėjimas. Daug yra tokios informacijos, net kai kurių ministrų atžvilgiu, kurie yra aktyvūs pandemijos metu, arba, sakykim, po rugpjūčio 10 d. įvykių, dėl teisėtvarkos pareigūnų buvo bandoma rinkti medžiagą, kas tokie iš policijos pareigūnų dalyvavo ir buvo kalbama apie juos, jų šeimų narius, vaikus. Būna, kad šeimose, kilus konfliktams arba ištuokos metu, sutuoktiniai vienas kitam rašinėja, skambinėja, neduoda ramybės. Jei žmogus patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir tai įrodys teisėsauga, į kurią jis kreipsis, tokiu atveju gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

 

Pasak S. Šedbaro, tai įrodyti tikriausiai nebus lengva, tačiau įkalčius turėtų rinkti ir pats persekiojamas asmuo.

 

„Jeigu žmogus yra tokiu būdu terorizuojamas, jam jau reikėtų pagalvoti: galbūt reikėtų žinučių neištrinti, įsirašyti kokį grasinimą telefonu, jei kas matė, žinoti, kas tai matė, jei kur nors gatvėje vyko kokie neteisėti veiksmai. Kaip sakiau, nebus lengva įrodyti, bet vien esant galimybei tuo pasinaudoti, žmonėms, kurie patiria tokius veiksmus, leis pajusti saugumo jausmą, o teisėsaugai, žinoma, atsiranda papildoma pareiga tuo rūpintis“, – komentuodamas naują teisinį reguliavimą sakė S. Šedbaras.

 

Ketvirtadienį Seime priimtas vadinamasis „Persekiojimo įstatymas“ – tai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva padėti smurtą patyrusioms aukoms apsisaugoti nuo smurtautojo persekiojimo.

 

Remiantis ES Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau persekiojimas tam tikrais atvejais gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, todėl traktuojamas kaip ypač pavojingas.

 

„Gilinantis į smurto prieš moteris temą paaiškėjo, kad neturime pakankamos apsaugos nuo persekiojimo. Teko bendrauti su tokios grėsmės aukomis, jų leitmotyvas beveik visada buvo tas pats – ištrūkusios iš smurtinių santykių, moterys patirdavo didžiulį psichologinį spaudimą, nuolatines vyrų pastangas kontaktuoti. Bet kas, kam yra tekę susidurti su persekiojimu, ar matyti artimą žmogų patiriantį tai, žino, kad tai yra viena iš smurto formų, dažnai tampanti įžanga į fizinius smurtinius veiksmus“, – sakė Seimo pirmininkė, viena iš įstatymo projekto iniciatorių.

 

Tikimasi, kad persekiojimo kriminalizavimas leis užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ir apsaugoti žmonių privatų gyvenimą.

„Įstatymu  apibrėžta atsakomybė už asmens persekiojimą, siekiant apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą bei laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams“ , – kalbėjo po balsavimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.