Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kiekviena proga bando įrodyti, esą daugiatūkstantinius antiputiniškus mitingus Rusijoje organizavo, finansavo ir rėmė JAV valstybė.
Ypač čia neva aktyvios būta JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton. Suprask, be aktyvaus Amerikos įsikišimo gausių protesto mitingų nei Maskvoje, nei Sankt Peterburge tikrai nebūtų surengta. Bandydamas išsaugoti pašlijusį ir toliau tebeblėstantį savo populiarumą, V.Putinas spaudos konferencijose ar susitikimų su visuomene metu visą bėdą verčia asmeniškai poniai H.Klinton. Esą ji net kalta dėl Rusijoje kilusių neramumų.
Laikraščio “The New York Times” žurnalistas Džeimsas Hilas pastebi, jog tokie gausūs antiputiniški mitingai, kurių metu rusai tvirtino, esą V.Putinas jiems atsibodęs iki gyvo kaulo, buvo daug kam netikėti tiek Rusijoje, tiek Vakaruose. Netikėti jie tikriausiai buvo ir pačiam V.Putinui, Rusiją valdančiui daugiau kaip dešimt metų.
Vakarų apžvalgininkus stebina vis dažniau išsprūstantys V.Putino asmeniškumai. V.Putinas yra net pasakęs, kad būtent H.Klinton “davė ženklą kai kuriems veikėjams po parlamento rinkimų Rusijoje pereiti į puolimą”. “The New York Times” žurnalistas Dž.Hilas tvirtina, jog visam pasauliui akivaizdu, kaip V.Putinas susierzino, pradėjo nervuotis ir primityviai ginasi, tarsi populiarumo jis Rusijoje vis dar nepraradęs.
V.Putinas visur, kur tik gali, tvirtina jog “šimtai milijonų JAV dolerių skiriama tam, kad Rusijos visuomenėje padaugėtų antikremliškų nuotaikų”. O tai reiškia, kad pačioje Amerikoje esama įtakingų jėgų, besipriešinančių geriems, draugiškiems Vašingtono ir Maskvos santykiams. V.Putinas piktinosi, jog ponia H.Klinton, vos tik buvo paskelbti Rusijos Dūmos rinkimų rezultatai, nedelsiant puolė tvirtinti, jog rinkimai surengti nesąžiningai, juos falsifikuojant, masiškai klastojant balsavimo biuletenius.
Anot V.Putino, tarptautiniai rinkimų stebėtojai dar nebuvo pateikę savo oficialių išvadų, o H.Klinton “jau turėjo susidariusi savo neigiamą nuomonę”. Rusijos politikos analitikas Sergėjus Markovas, artimas Kremliui, pripažino, jog antiputiniški mitingai, surengti Maskvoje ir Sankt Peterburge, buvo užtektinai skaitlingi ir triukšmingi. Tuo pačiu S.Markovas abejoja, ar Kremlius sutiks su kritika, jog rinkimai į Rusijos Valstybės Dūmą buvo nesąžiningi. Taip pat labai menka tikimybė, jog Kremlius rinkimų rezultatus pripažins negaliojančiais.
Šiandieninė Kremliaus valdžia greičiausiai imsis būtent tokios taktikos: vaizduos tėvą, kuris bara savo vaikus, užsimanusius brangaus žaisliuko. Taigi užuot puolęs įgyvendinti vaiko kaprizus tėvas nusprendžia geriau mažylio dėmesį nukreipti sau naudinga linkme. Kitaip tariant, vaiko dėmesys sukoncentruojamas į kitus dalykus nei geidžiamas brangus žaislas. S.Markovas įsitikinęs, jog ši Kremliaus taktika greičiausiai bus veiksminga. Mat V.Putinas vis dar turi užtektinai gausų būrį savo rėmėjų.
Tiesa, V.Putino populiarumas nenumaldomai smunka. Maždaug prieš mėnesį Rusijos visuomenė nebūtų pamaniusi, jog dėl rinkiminių falsifikacijų kaltas asmeniškai V.Putinas. Šiandien daugėja rusų, kurie įsitikinę, jog dėl klastočių rinkimų metu kalčiausias būtent V.Putinas. Esą būtent V.Putinas liepęs griebtis grubių klastojimų norimiems rezultatams pasiekti.
Minėto leidinio žurnalistas pastebi, kad V.Putinas sakė netiesą, esą H.Klinton rinkimų rezultatus ppradėjo koneveikti dar nesulaukusi oficialių stebėtojų išvadų. Pasak žurnalisto, H.Klinton savo neigiamas pastabas viešai pareiškė tik po to, kai jai ant stalo buvo padėtos išsamios tarptautinių stebėtojų išvados. Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) organizacijos vadovybė pareiškė, jog rinkimai Rusijoje yra neteisingi iš esmės. Esą neteisingai, antidemokratiškai veikia visa Rusijos rinkimų sistema, ne tik atskiros jos dalys. ESBO vadovybė turi neginčijamų faktų, kai į urnas buvo gausiai metami padirbti balsavimo biuleteniai net visiems matant, nesibaiminant kritikos.
Stivenas Strombergas iš “The Washington Post” sarkastiškai pastebi, jog V.Putinas, matyt, labai puikiai pažįsta Amerikos politinius užkulisius, jei mano, jog visas bėdas galima suversti būtent H.Klinton. Žurnalistas ironizuoja ir pateikia kai kurių hiperbolizuotų palyginimų: H.Klinton kalta ir dėl Vinso Fosterio mirties, ir dėl to, kad jos rankose atsidūrė visa JAV žiniasklaida, ir kad jos vyras buvo Baltųjų rūmų Vašingtone šeimininkas. Tęsdamas hiperbolizuotus palyginimus žurnalistas juokauja, esą ponia H.Klinton kalta ir dėl 1886-ųjų neramumų Vašingtone, ir dėl laivo “Velso princas” žūties 1941-aisiais ir net dėl sutuoktiniams Rozenbergams skirtos mirties bausmės.
Žurnalistas S.Stombergas taip pat pasišaipė: Michailo Chodorkovskio paleisti iš kalėjimo V.Putinas negali tik todėl, kad jam tokio leidimo vis dar nėra davusi ponia H.Klinton.
Redakcinėje “The New York Times” skiltyje teigiama, kad V.Putinas, ieškodamas atpirkimo ožio, bando atgaivinti sovietinių laikų taktiką. Kišeninė V.Putino partija “Jedinaja Rosija” pabandė laimėti rinkimus falsifikuodama rezultatus. O kai paaiškėjo, kad ir po masinių falsifikacijų rinkimų rezultatai nėra labai geri, V.Putinas, kaip kadaise Nikita Chruščiovas ar Leonidas Brežnevas, visą bėdą pabandė suversti prakeiktiems Amerikos imperialistams. Esą oficialusis Vašingtonas už dolerius kursto antikremliškas nuotaikas Rusijoje. Esą be Amerikos įsikišimo jį visi Rusijoje tebemylėtų iki šiol.
Redakcinėje skiltyje taip pat pabrėžiama, kad V.Putino “kaltinimai skamba mažų mažiausiai keistai ir neįtikinamai”. Juk H.Klinton rinkimus Rusijoje apibūdino kaip nedemokratiškus ir neteisingus tik sulaukusi konkrečių, išsamių tarptautinių stebėtojų išvadų. Kvaila tvirtinti, jog dešimtys tūkstančių rusų išėjo į gatves protestuoti tik todėl, kad taip panorėjo H.Klinton. Juk tris paras protestavę rusai šaukė, jog jiems nusibodo valdžioje matyti V.Putiną, o ne H.Klinton. Rusai pavargo nuo V.Putino valdymo, ir tas nuovargis – visuotinis, masiškas, labai galingas. Leidinys tvirtina, jog H.Klinton pasielgė teisingai, pažerdama Kremliui griežtos kritikos.
Nuotraukoje: JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton.
2011.12.18
