Žurnalistų etikos inspektorė: “Lietuvos žinių” korespondentas Rimantas Varnauskas pasielgė nesąžiningai


Print

Visuomenės aktualijų portalas www.slaptai.lt šių metų vasario 18-ąją sulaukė Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės laiško, kuriame nagrinėjamas Gintaro Visocko skundas dėl “Lietuvos žiniose” paskelbtos Rimanto Varnausko publikacijos “Kieno užsakymus vykdo VSD ir prokurorai?” (“Lietuvos žinios”, 2009-05-17, Nr. 187). Žurnalistų etikos inspektorės Z.Zamžickienės laiške, be kita ko, rašoma: “Pareiškėjas G.Visockas nurodė, kad daug ir svarbių citatų, kurios pateiktos minėtoje “Lietuvos žinių” publikacijoje, buvo paimtos iš jo interneto svetainėje paskelbtos ir jo parengtos publikacijos “Čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai: “Jūsų slaptąsias tarnybas kažkas vedžioja už nosies” (www.slaptai.lt, 2009-08-09) nepateikiant jokių nuorodų į šį portalą ar jo, kaip publikacijos rengėjo, pavardę. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad elektroniniu paštu kreipėsi į laikraščio “Lietuvos žinios” redakciją, tačiau jokio atsakymo nesulaukė”.

Išnagrinėjusi G.Visocko skundą Žurnalistų etikos inspektorė Z.Zamžickienė paskelbė sprendimą, kuris palankus ne “Lietuvos žinioms”, bet portalui www.slaptai.lt.  Inspektorės laiške tvirtinama: “Darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, žinodamas autorių teisių subjektą ir pirminį informacijos šaltinį, ginčo publikacijoje jo nenurodė, todėl pasielgė nesąžiningai, nesilaikė vieno iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – negerbė kūrybos laisvės principo”.

Siekdami, jog skaitytojams būtų kuo aiškiau, kodėl šis ginčas toks svarbus visuomenės aktualijų portalui www.slaptai.lt, pridedame Gintaro Visocko komentarą. Žurnalistų etikos inspektorės laišką paskelbsime artimiausiu metu.

XXX

Gintaras VISOCKAS

2009-ųjų metų rugpjūčio 17-ąją “Lietuvos žiniose” pasirodė žurnalisto Rimanto Varnausko straipsnis “Kieno užsakymus vykdo VSD ir prokurorai?” Iš pradžių apsidžiaugiau šiame dienraštyje išvydęs didžiulį kolegos rašinį apie Kaune įkalintų čečėnų Hadižat ir Maliko Gatajevų problemas. Mane džiugino tai, kad šiai temai buvo skirtas visas 3-iasis laikraščio puslapis (pirmąjame puslapyje – anonsas bei įspūdinga iliustracija). Iš pirmo žvilgsnio man pasirodė, kad kolega R.Varnauskas Gatajevų temos ėmėsi iš esmės, suteikdamas galimybę plačiau pasisakyti ir vadinamiesiems blogiukams – patiems čečėnams. Juk dauguma didžiosios Lietuvos žiniasklaidos iki šiol sąmoningai ignoruoja ne tik pačių Gatajevų, bet ir juos remiančių vaikų Deniso Volovskio, Magomedo Salach Gabajevo, Ali Latajevo nuomonę, ignoruoja Maliko Gatajevo brolio Zauro Gatajevo parodymus, galų gale “nepastebi” tų Lietuvos, Suomijos, Prancūzijos, Rusijos politikų, visuomenės veikėjų, žurnalistų, kurie pateikia versijas, itin nepalankias kai kuriems Lietuvos saugumo, Lietuvos prokuratūros ir Lietuvos teismų atstovams.

R.Varnausko straipsnyje “Kieno užsakymus vykdo VSD ir prokurorai?” šį kartą jau plačiau cituojamas ne tik Gatajevų augintinis D.Volovskis, kurį lietuviškieji džeimsai bondai grubiai įkalbinėjo teisme liudyti prieš savo tėvus, bet ir patys Gatajevai, paskelbiant išsamias jų citatas. Tačiau juk šiame dienraštyje skelbiamos Hadižat ir Maliko Gatajevų citatos žodis žodin nurašytos nuo internetiniame portale www.slaptai.lt paskelbto teksto “Čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai: “Jūsų slaptąsias tarnybas kažkas vedžioja už nosies”! Nukopijuot nukopijavo, o štai įdėti bent mažytę nuorodą, jog citatos paimtos būtent iš žurnalisto Gintaro Visocko internetinės svetainės www.slaptai.lt, – “pamiršo”. Ta pati situacija – ir dėl internetinės “Lietuvos žinių” versijos. Citatos čia taip pat kaip du vandens lašai panašios į interviu, kuris paskelbtas portale www.slaptai.lt. Tačiau nėra nurodyta, kad čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai tuos žodžius pasakė internetinės svetainės www.slaptai.lt savininkui žurnalistui Gintarui Visockui, o ne “Lietuvos žinių” korespondentui R.Varnauskui.

Tądien, kai R.Varnauskas skelbė savo tekstą, iš žurnalistų niekas neturėjo išsamaus interviu, daryto su įkalinimo įstaigoje uždarytais Gatajevais. Nei Lietuvoje, nei Rusijoje, nei kur nors kitur. Vienintelis, kuris turi išsamią įkalintų Gatajevų išpažintį, tiek tekstinį, tiek video variantą, yra internetinis portalas www.slaptai.lt (ir laikraštis “XXI amžius”, su kuriuo mes abipusiai naudingai bendradarbiaujame). Su Kaune įkaltintais Gatajevais bent jau iki tos dienos niekas, išskyrus www.slaptai.lt, nebuvo susitikęs išsamiam pokalbiui. Tuo tarpu Hadižat ir Maliko pasisakymai R.Varnausko publikacijoje užima beveik pusę laikraščio puslapio (tuo pačiu – beveik pusę straipsnio).

Rugpjūčio 14-ąją po teismo posėdžio Gatajevai nebuvo paleisti į laisvę, korespondentas R.Varnauskas neturėjo galimybės su jais bendrauti, todėl jo publikaciją mano atžvilgiu vertinu kaip piktybišką, sąmoningą nutylėjimą. Klaida, nežinojimu ar išsiblaškymu to pavadinti negalima. Nueita lengviausiu, tačiau negarbingu keliu.

Mano gi kelias iki Kauno įkalininimo įstaigoje uždarytų H. ir M. Gatajevų buvo ilgas ir sudėtingas. Teisėjui rašiau oficialius prašymus, skambinau telefonu, bet leidimo vis tiek negavau. Leidimą susitikti su įkalintais Gatajevais davė kitas teisėjas tik šių metų liepos mėnesį. Teko rašyti oficialius prašymus, privalėjau keletą dienų laukti oficialaus leidimo, susitikimo datą ir laiką reikėjo telefonu suderinti su įkalinimo įstaigos vadovybe. Galų gale laukiau rekomendacinio laiško, kad žurnalistas Gintaras Visockas nesiruošia tendencingai iškraipyti Gatajevų žodžių. Rekomendacinį laišką gauti taip pat nebuvo paprasta, nes, mano žiniomis, Gatajevai šiandien ne visiems leidiniams duotų nuoširdų, išsamų interviu.

Paskui – kelionė autobusu į Kauną ir atgal. Paskui – pusę dienos užtrukęs keturių valandų trukmės videointerviu montavimas bei apdorojimas internetiniam portalui, paskui – maždaug pusės dienos trukmės videointerviu šifravimas (reikėjo ne tik šifruoti, ką pasakė Hadižat ir Malikas Gatajevai, bet dar ir prisiminti jau gerokai primirštą rusų kalbą). Paskui – iššifruotos medžiagos pavertimas tekstu (dar kelios valandos intensyvaus darbo). Nereikia pamiršti, jog pokalbiui su Gatajevais reikėjo pasiruošti: perskaityti oficialius teismų, prokurorų raštus, Gatajevams priešiškų leidinių publikacijas, peržvelgti kai kuriuos rusiškus, čečėniškus leidinius, ką jie rašo šia tema. Kad interviu su Gatajevais išvystų dienos šviesą, sugaišau maždaug dvi darbo savaites.

O kiek laiko sugaišo ir lėšų išeikvojo straipsnį apie Gatajevus parašęs “Lietuvos žinių” žurnalistas R.Varnauskas? Kelių valandų, manau, jam užteko, kad perskaitytų tai, kas smulkiai, konkrečiai išguldyta portale www.slaptai.lt. Be minėtos publikacijos, ten paskelbti išsamūs interviu su Denisu Volovskiu, Zauru Gatajevu, Ali Latajevu ir Magomedu Salach Gabajevu. Ir tada reikėjo važiuoti į Kauną, gauti rekomendacinį laišką, kad nesiruošiu vaikinų apgauti, vėl daug valandų sugaišau, montuodamas bei šifruodamas pokalbius…. Beje, tuomet, darant interviu su D.Volovskiu, šiek tiek rizikavau. Juk D.Volovskis skaudžiai kritikavo ne ką kitą, o pagrindinę Lietuvos slaptąją tarnybą. O visuomenės veikėjas Gintautas Bukauskas, suvedęs mane su šiuo čečėnų vaikinu, netrukus buvo areštuotas vienai savaitei. Greičiausiai vien už tai, kad D.Volovskį įtikino nebijot duot interviu šių eilučių autoriui.

Todėl tądien, kai buvo suimtas Gatajevų bičiulis G.Bukauskas, paskambinau “XXI amžiaus” redaktoriui Edvardui Šiugždai, jog dabar ir pats galiu turėti nemalonumų, nes man pavyko į video kamerą įsirašyti Povilo Malakausko vadovaujamam saugumui itin nepalankius D.Volovskio parodymus. Įrašų su minėtu videointerviu kopijas saugoti patikėjau keliems Seimo Nacionalino saugumo ir gynybos komiteto nariams.

Kodėl nebuvau suimtas? Greičiausiai čia padėjo žinomas Suomijos visuomenės veikėjas Teemu Matinpuru ir jo kolegos, šių eilučių autorių su D.Volovskiu laiku pakvietę į Helsinkį. Suomijos spaudoje buvo operatyviai paskelbta informacija, jog į Helsinkį atvažiuoja čečėnų Gatajevų augintinis D.Volovskis ir Gatajevų temą narpliojantis žurnalistas Gintaras Visockas. Taigi VSD po šios operatyviai paskelbtos informacijos Suomijoje greičiausiai pabijojo tarptautinio skandalo ir mane su D.Volovskiu paliko ramybėje. Su D.Volovskiu Suomijoje praleidau beveik savaitę. Per tą laiką gerai pažinau vaikiną. Galiu drąsiai teigti – nesigailiu savo internetinėje svetainėje paskelbęs D.Volovskio išpažintį (ji taip pat paskelbta ir “XXI amžiuje”). Su D.Volovskiu kalbėjausi daug, vaikinas su manimi buvo labai atviras. Su juo praleidau, beje, ir dvi naktis pustuščiuose autobusuose, kursuojančiuose maršrutu Vilnius – Talinas – Vilnius, kai nieko kito nebeliko, kaip tik šnekėtis apie Čečėniją, Gatajevus, gyvenimo Lietuvoje ir Čečėnijoje skirtumus bei panašumus, kai kurių Gatajevams priešiškų vaikų parodymus, Lietuvos saugumiečius… O “Lietuvos žinių” korespondentas R.Varnauskas su D.Volovskiu bendravo, liudininkų teigimu, tik rugpjūčio 14-ąją ir labai trumpai. Ir vis tiek savo straipsnyje, cituodamas D.Volovskį, nesiteikė pateikti nė mažiausios užuominos apie išsamias, apibendrinančias www.slaptai.lt ir “XXI amžiaus” publikacijas (“Lietuvos žiniose” pateikiami D.Volovskio žodžiai vėlgi labai panašūs į kur kas anksčiau portale www.slaptai.lt paskelbtus D.Volovskio komentarus).

Tą “Lietuvos žinių” korespondento R.Varnausko staripsnį rugpjūčio 17-ąją persispausdino dar du leidiniai – www.balsas.lt ir www.alfa.lt. Be abejo, be jokių nuorodų į www.slaptai.lt. Šiais veiksmais man buvo padaryta moralinė ir finansinė žala. Net trys į objektyvumą pretenduojantys, nemažą populiarumą turintys leidiniai pasinaudojo www.slaptai.lt informacija tarsi nuosava. “Lietuvos žinios” viešai teigia: “Visos “Lietuvos žinių” publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB “Lietuvos žinios” leidimo draudžiama.” Panašūs įspėjamieji tekstai yra ir balso.lt bei alfa.lt portaluose. Teisingi reikalavimai. Tačiau kodėl šie reikalavimai pamirštami, kai naudojamasi www.slaptai.lt publikacijomis?

Gatajevų sulaikymo aplinkybėmis domiuosi daugiau nei pusę metų. Šia tema esu padaręs interviu ir su Suomijoje politinio prieglobsčio paprašiusia žymia Rusijos visuomenės veikėja, žurnaliste Oksana Čelyševa, ir su režisieriumi iš Sankt Peterburgo Andrėjumi Nekrasovu. Šia tema esu kalbėjęsis net su trimis Seimo NSGK nariais (įskaitant patį Seimo NSGK pirmininką Arvydą Anušauską), su buvusiu parlamentaru, slaptųjų tarnybų analitiku Romanu Sedlicku. Šia tema mane išsamiai konsultavo garsūs Suomijos žmogaus teisių gynėjai, buvęs aukšto rango VSD pareigūnas Kastytis Braziulis, kai kurie prokurorai iš Vilniaus, advokatai iš Kauno (ne visi iš jų nori viešumo). Taigi negaliu sutikti, jog kiti leidiniai visa šia sukaupta unikalia informacija pasinaudotų ne tik “už ačiū”, bet dar ir ciniškai pažeisdami www.slaptai.lt ir “XXI amžiaus” autorines teises.

Gintaro Visocko nuotraukoje: Hadižat ir Malikas Gatajevai įkalinimo metu Kaune 2009-aisiais metais.

2010.02.26


Prisijunkite prie diskusijos