200 kilometrų tanku

latynina_1
Aktualijos

Be jokios abejonės, naktį į rugpjūčio 8 dieną Cchinvalį apšaudė gruzinų artilerija. Ir apšaudymas buvo santykinai tikslus. Artilerija apšaudo tiksliai, tokia jau artilerijos paskirtis. Tačiau kas vyksta po 2-os valandos nakties, kada E. Kokoity gėdingai pabėgo į Džavą, ir Chinvalio gatvėse pradėjo vaikščioti Gruzijos armijos kareiviai. Kas tada apšaudė ir bombardavo Cchinvalį ? Štai Rusijos armijos TV kanalo “Zvezda“ korespondentas Algis Mikulskis aprašo pamuštą gruzinų tanką prie Cchinvalio kultūros rūmų:   “Rusijos lėktuvo paleista raketa į tanką pataikė kaip tik tuo metu, kai tankas ruošėsi šauti. Sprogo visas tanko sviedinių kovinis komplektas. Tanko bokštą nunešė kokius 20 metrų“.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 7 )” →

latynina_1
Aktualijos

Galima drąsiai teigti, kad Michailas Saakašvilis nieko nežinojo apie Rusijos armijos išdėstymą. Jo reakcija rodo, kad jis nieko nežinojo net apie smogiamuosius Rusijos armijos dalinius Džavoje. Ir ta kolona, apie kurią rašo “Zvezda“ korespondentas Nazulinas, į šio karo istoriją  pateko tik todėl, kad ją subombardavo Gruzinų KOP.

Rusijos armijos oficiozas “Krasnaja Zvezda“ rašo: „Prieš pradedant kolonai žygį į Cchinvalį, kapitonas Denisas Sidirstyj praneša kovinės užduoties tikslą – įeit į pietinę Cchinvalio miesto dalį ir užimti gynybines pozicijas tarp Cchinvalio ir gruzinų gyvenvietės Nikozi. Tos pozicijos buvo šalia Rusijos taikdarių kontingento pozicijų”. Po šios publikacijos Rusijoje kilo skandalas, straipsnis buvo išimtas iš “Krasnaja zvezda” internetinio portalo paaiškinus, kad neva “žurnalistas sumaišė datas“. Tačiau šiuo atveju datos nieko nebereiškė. Visa esmė buvo įvardinta kovinėje užduotyje.

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 6 )” →

latynina_1
Aktualijos

Rusija šiame kare padarė didelę strateginę klaidą – į Chinvalį nusiuntė daugybę žurnalistų, kurie turėjo vaizdžiai aprašyti, kaip Pietų Osetijos “partizanai“ duoda triuškinantį atsaką “gruzinų fašistams“.  Kad būtų galima kontroliuoti ir nepasirodytų netinkama informacija, Rusijos pusė į Pietų Osetiją pasiuntė atrinktus ir patikrintus, parankius ir ištikimus Kremliui žurnalistus. Viena iš tų žurnalisčių buvo Marina Perevozkina iš “Nesavysimaja gazeta“, kuri rašė apie “korupcinį – marionetinį“  Saakašvilio režimą Gruzijoje. O su patriotiškai nusitekusiu TV kanalo “Zvezda“ žurnalistu Algiu Mikulskiu, kuris “savo akimis matė“ Gruzijos armijos “žvėriškumus“, bet taip ir nesugebėjo jų nufilmuoti, įvyko kuriozas – prieš pat karą jis iš Kaliningrado buvo perkeltas dirbti į Maskvą, o iš ten staiga gavo komandiruotę į Kaukazą, ir įvykių centre atsirado rugpjūčio 7 dieną.

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą” ( 5 )” →

latynina_1
Aktualijos

Iš E. Kokoity interviu IA “Interfaks“: “P. Osetija pasilieka sau teisę smogti Gruzijos miestams. Mes turime galimybę juos pasiekti“ .  Bet kuom gi pasieks P. Osetijos savigynos pajėgos Gruzijos miestus ? Internete pasirodo informacijos apie P. Osetijos turimą ginkluotę : 87 vienetai T-80,  90 vienetų – BMP-1 ir BMP-2,  BTR – 70  ir BTR – 80 – 23 vienetai , artilerinės sistemos “Grad“, apie 200 nešiojamų zenitinių kompleksų “Igla“, daugiau negu 200 valdomų prieštankinių raketų PTUR ir  kt. Jeigu tikėti šiais duomenimis, tai P.Osetija skaičiuojant vienam gyventojui yra labiausiai militarizuota teritorija pasaulyje. Tačiau jokių sunkiosios technikos pėdsakų P. Osetijos pajėgų veiksmuose nesimato. Cchinvalio gynėjai taip pat pasakoja, kad jokios sunkiosios ginkluotės jie neturėjo. Savigynos pajėgų kariai buvo ginkluoti tik automatais, kuriuos išmetė kur papuola , bėgdami nuo Gruzijos armijos. P. Osetijos savanoriai buvo priversti paslėpti savo uniformas, nes neturėjo su kuo pasipriešinti gruzinams.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 4 )” →

latynina_1
Aktualijos

Prieš pat karą Gruzija savo anklave tarp Džaavos ir Cchinvalio pastatė apie 20 objektų. Prokremlietiško leidinio “Komsolskaja pravda” žurnalistas Dmitrijus Stešinas savo reportaže rašė: “Mane stebina gruzinų kaimai – nauji visuomeniniai pastatai iš plieno ir tonuoto stiklo, kinoteatras su šokių sale, nauja vaistinė, viešbutis. Blizganti “Lukoilo” degalinė, sporto aikštelė, padengta plastiko danga, baseinas…“.

Žinoma, augant visai Gruzijos ekonomikai, šie nauji objektai Kurta kaime atrodė kaip Potiomkino kaimai – Pietų Osetijos savigynos pajėgų kovotojas, į rankas gaunantis 5000 rublių, tačiau pasirašantis už 9000 rublių, bėgdavo į Gruzijos pusę. Ten jis gaudavo naują dviejų kambarių butą naujame name ir 500 JAV dolerių atlyginimą. Tačiau įdomiausia tai, kad šis “Potiomkino kaimas“ iš tiesų funkcionavo.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą ( 3 )” →

latynina_1
Aktualijos

Vienas iš šio karo fenomenų – tai itin skausminga Kremliaus reakcija į bet kokią kritiką. Tai labai keista. Juk karą pralaimėjo M. Saakašvilis, o V. Putinas šiame kare liko absoliučiu nugalėtoju, ir karo rezultatai tik dar labiau įtvirtino V. Putino pozicijas Rusijoje. Bet vietoj džiugesio Kremliaus reakcija tokia, lyg Rusija būtų pralaimėjusi šį karą. Kad suprastumėme šį fenomeną, panagrinėkime, koks tai buvo karas, kaip jis vyko ir kaip prasidėjo. Labiausiai, kas šiame kare krenta į akis, – tai Rusijos kariuomenės gausa ir puolimo frontų geografija.

Continue reading „200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą (2)” →

latynina_1
Aktualijos

Apie paskutinįjį karinį Rusijos – Gruzijos konfliktą tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje, tiek anglų kalba leidžiamoje žiniasklaidoje pripasakota įvairiausių nebūtų dalykų. Neva pirmasis karinį konfliktą pradėjo „diktatorius Michailas Saakašvilis”, neva osetinų ir abchazų gyvenamosiose teritorijose gruzinų kariai „elgėsi itin žiauriai, nežmoniškai ir įžūliai”, neva Kremlius neturėjo jokios kitos išeities, kaip duoti atkirtį „agresoriui Tbilisiui”. Čia derėtų prisiminti ir mūsų politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus prorusiškus samprotavimus, esą šioje situacijoje labiausiai kaltas dabartinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Ar tikrai teisūs tie, kurie mano taip, kaip mano K.Girnius? Savo skaitytojams pateikiame žymios Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos samprotavimus, kas gi iš tiesų prieš keletą metų dėjosi Cchinvalyje ir kitose Gruzijai priklausančiose teritorijose? 

Continue reading „“200 kilometrų tankų. Apie Rusijos – Gruzijos karą”” →