vytenis_povilas_andriukaitis

Netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys nauja knyga „Lietuviškas imunitetas: Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu; Bausmė be nusikaltimo“. Joje spausdinamas Ingos Liutkevičienės, žinomos žurnalistės ir daugelio populiarių knygų autorės, didelis interviu su politiku Vyteniu Povilu Andriukaičiu, jo gyvenimo ir veiklos bendrakeleivių įspūdžiai ir vertinimai („Lietuviškas imunitetas“) bei politiko tėvo Alfonso Andriukaičio atsiminimai iš tremties („Bausmė be nusikaltimo“), spausdinami pirmą kartą.

Knygoje pateikiama daug nuotraukų, retų dokumentų, kitų šaltinių, grindžiančių teiginius. V. P. Andriukaičio apmąstymai ir vertinimai, dažnai kontroversiški ir raiškūs, knygos visumoje iškyla kartu su dramatišku šeimos ir giminės likimu sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui teko atsakyti ir į nepatogius knygos autorės klausimus.

Continue reading „Knygoje apie V.P.Andriukaitį – atviri pokalbiai ir neskelbti faktai”

zickus-2 001

Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt įsigijo labai įdomią knygą – mįslingoje automobilio katastrofoje žuvusio žymaus žurnalisto Kęstučio Žičkaus straipsnių rinkinį. Knyga pavadinta “Męs grįžtame į Lietuvą”.

Knyga buvo išleista 1997-aisiais metais Vilniuje, jau po Kęstučio Žičkaus mirties. Knygos anotacijoje rašoma: “Knygos autorius Kęstutis Žičkus, žuvęs 1996 metais, žurnalisto kelią pradėjo “Atgimime”, o į “Lietuvos aidą” atėjo dienraščiui atsikūrus, 1990-aisiais. Dirbo politikos skyriaus vedėju, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Knygoje surinkti straipsniai, spausdinti “Atgimime”, “Lietuvos aide”, “Amžiuje”. Jie atspindi Lietuvos ir su Lietuva susijusius užsienio įvykius nuo 1989 iki 1996”.

Continue reading „Lietuva – vienintelė, kurioje neišdegė “perestroikos” planas”

vanagas_ramanauskas

Po 2001 m. rug­sė­jo 11 die­nos tra­ge­di­jos Niu­jor­ke prof. V. Land­sber­gis ra­šė: „Šis tra­giš­kas įvy­kis su­žei­dė Ame­ri­ką, o Ru­si­ją su­stip­ri­no. Tai at­si­spin­dė­jo ir Lie­tu­vo­je. Ru­si­jos įta­ka smar­kiai di­dė­ja, o Lie­tu­vos val­džia pa­kri­ku­si, ne­vie­nin­ga, ka­pi­tu­lian­tiš­ka. Spau­di­mas tu­ri aiš­kų stra­te­gi­nį tiks­lą: sa­te­li­zuo­ti, pa­vers­ti mū­sų ša­lį Ru­si­jos įta­kos zo­na, bei var­tais ple­čiant įta­ką Eu­ro­po­je“.

Ne­se­niai pa­mi­nė­jo­me prieš dvi­de­šimt me­tų at­gau­tą Lais­vę ir su­dė­tas gy­vy­bės au­kas. Per 700 000 Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­ju­to oku­pan­to žiau­ru­mus, trem­tis, ka­lė­ji­mus ir žu­dy­nes Lie­tu­vos miš­kuo­se ir KGB rū­muo­se. Dar iki šiol ne­ži­no­ma, kur už­kas­ti tūks­tan­čių nu­žu­dy­tų­jų kau­lai, dar ne­su­da­ry­ti vi­sų nu­žu­dy­tų­jų są­ra­šai – tur­būt lau­kia­ma, kol iš­mirs gy­vi liu­dy­to­jai.

Continue reading „Padarėme klaidą, palikę komunistų nusikaltėlių teismą Dievui”

stalinasPAL

Esu dalyvavęs visuose didžiuosiuose Sąjūdžio mitinguose Vilniuje ir ne tik. Ir Lazdijuose, ir Kaune, ir Alytuje. Buvau prie Spaudos rūmų, kai į juos šaudė rusų automatininkai (tos žymės ryškios iki šiol), kai ten patriotines dainas dainavo Kernagis. Buvau prie Parlamento, kai prie televizijos bokšto aidėjo patrankų šūviai, tratėjo automatai. Mačiau, kaip per Žvėryno tiltą riedėjo tanketės ir visureigiai link Televizijos ir radijo, kur dešimtmetį buvau dirbęs, gerai žinojau kiekvieną koridorių, kiekvieną kabinetą.

Continue reading „Ant pasenusios platformos”

goda_ferensiene

Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, vertėja, trijų memuarų autorė Goda Ferensienė šių metų pradžioje išleido dar vieną prisiminimų knygą – “Grįžtu į vakardieną”. Knyga – vos pusantro šimto puslapių storio. Tačiau ji susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Už šiuos prisiminimus G.Ferensienė buvo pašalinta iš Socialdemokratų partijos. Kai kurių Socialdemokratų partijos vadovų manymu, G.Ferensienė neturėjo teisės nepalankiai atsiliepti apie Mykolą Brazauską bei jo žmoną Kristiną. Nors, atvirai kalbant, prisiminimuose “Grįžtu į vakardieną” tos kritikos – ne tiek jau daug. Vos keletas eilučių, vos keletas pastebėjimų. Pavyzdžiui, antroji A.M.Brazausko žmona Kristina pavadinama “bufetava”, pastebima, jog A.M.Brazauskas specialiai nėjo į kai kuriuos Atgimimo metais rengiamus Sąjūdžio mitingus, kantriai laukdamas, “iš kur papūs vėjas”. Tačiau politinių intrigų meistrai ėmėsi net žygių, jog memuarų autorė G.Ferensienė būtų pašalinta ir iš Lietuvos žurnalistų sąjungos. Žodžiu, grubios politinės cenzūros apraiškų gausu iš šiandieninėje Lietuvoje.

Continue reading „Iš Socialdemokratų partijos pašalintos Godos Ferensienės išpažintis”

goda_ferensiene

Kaip šiandien menu: visų žmonių veidai linksmi, nes visa Lietuva ruošėsi nepakartojamam mitingui Vingio parke. Visi išsipuošę, vienas su kitu draugiškai plepa, juokauja – vos ne viena šeima! Pasipuošėm ir mes su Algirdu Ferensu ir Algirde, nes nuotaika tokia pakili, kad niekas namuose nesulaikys. Netikėtai atėjo aukštu žemiau gyvenęs kaimynas – pirmasis komunistų partijos sekretorius Algirdas Brazauskas su Julija. Atsinešė konjako butelį “Belyj Aist” (šį konjaką atsiveždavom iš Maskvos).

Kadangi atėjo svečių, tai Algirdas pasiliko namuose. Ant stalo skubiai paruošiau lengvų valgių. AMB kalba apie įtemptą padėtį komunistų partijos gretose ir kad ruošia kitą partijos pavadinimą. Aš jam ir sakau: “Ateikit rytoj į mitingą Vingio parke, bus gi be galo įdomu.” Jis iš karto sako: “Kas mane leis, čia reikia, kad nutartų biuro nariai…” O aš: “Ateikit, taip žmonės nori…”

Continue reading „Apie Algirdą Brazauską ir “grupę draugų”. Iš prisiminimų apybraižos “Grįžtu į vakardieną”, už kurią G.Ferensienė buvo pašalinta iš Socialdemokratų partijos”

Brezhnev

Daugelio skandalingų istorijų šleifo persekiojamame Valstybės saugumo departamente ateina ilgai lauktas permainų metas. Prezidentė D.Grybauskaitė kovo 23 dieną Seimui pateikė kandidatą į šios svarbios žinybos vadovo postą. Tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (karinės žvalgybos) laikinasis vadovas Gediminas Grina. Šis pulkininkas leitenantas krašto apsaugos sistemoje dirba nuo 1992 metų, 2001-2004 metais dirbo Lietuvos kariniu ataše mūsų šalies ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijoje. 2005 metais G.Grina paskirtas karinės žvalgybos vadovo pavaduotoju. Seimo frakcijų atstovai svarstys šią kandidatūrą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime atstovai jau kovo 24 dieną pareiškė, kad pritaria G.Grinos kandidatūrai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas V.Mazuronis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio G.Grina kelia pasitikėjimą, o išsamiau pritarti ar ne jo kandidatūrai, dar bus svarstoma frakcijoje.

Continue reading „Lietuvoje įsigalėjusi brežnevizmą primenanti stagnacija”

riauses_seimas

Praėjusieji, 2009-ie­ji, pra­dė­ti spal­vin­gais fe­jer­ver­kais sos­ti­nė­je, pa­si­bai­gė ty­liai. Kad ir ką sa­ky­tum, pra­ėję me­tai vis dėl­to bu­vo iš­šskir­ti­niai, ju­bi­lie­ji­niai: Lie­tu­va šven­tė sa­vo var­do pa­mi­nė­ji­mo tūks­tant­me­tį, Vil­nius vaiz­da­vo­si esąs Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė, o me­tus bai­gė ieš­ko­da­mas ten “iš­ga­ra­vu­sių“ mi­li­jo­nų li­tų.

Ži­no­ma, ma­lo­nu pa­jus­ti sa­vo ša­lies ar jos sos­ti­nės iš­skir­ti­nu­mą. Ta­čiau į orą iš­šau­tas mi­li­jo­nas eu­rų ar­ba po ke­lis šim­tus tūks­tan­čių li­tų kai­na­vę gelž­ga­liai, įžū­liai pa­va­din­ti me­no kū­ri­niais, Vil­niui kul­tū­ros tik­rai ne­pri­dė­jo. To­kių pa­ra­di­nių ren­gi­nių dirb­ti­nu­mas ypač rė­žė akį nu­šiu­ru­sių sos­ti­nės baž­ny­čių fo­ne. Ar ne­bu­vo pra­smin­giau pa­lo­py­ti ar pa­da­žy­ti ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klus, užuot mil­ži­niš­kas lė­šas švais­čius keis­tiems ir ne­su­pran­ta­miems ren­gi­niams?

Continue reading „Nuo riau­šių iki Na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo”