Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, kalbėdama apie ketvirtadienį pasibaigusio „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų streiko rezultatus, teigia, kad tai istorinis darbuotojų laimėjimas.
Pasak jos, tai vienintelis iš tikrųjų pasisekęs streikas Lietuvoje ir tai gali turėti įtakos tam, kaip įmonių darbuotojai gins savo teises ateityje. Visgi, jos manymu, tam tikrais aspektais VVT darbuotojai savo interesų apginti nesugebėjo.
„Šis streikas, tai turbūt istorinis laimėjimas darbuotojų. Žiūrint į streikų istoriją Lietuvoje, tai turėjome kelis bandymus streikuoti, bet arba, kaip buvo matoma „Švyturio“ atveju, buvo neleista streikuoti, o „Achemos“ atveju streikas yra kaip ir dar nepasibaigęs. Tai šiandien matome, iš tikrųjų baigtinį procesą. Ir galima sveikinti darbuotojus, kad tai buvo pasiekta“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Pasak LPSK pirmininkės, tai kad VVT vadovybė streikavusiems vairuotojams dalinių algų neišmokės, yra darbuotojų pralaimėjimas. Jos teigimu, streikas yra darbdavio nekompetencijos rezultatas, tad jam ir turėtų tekti atsakomybė dėl darbininkų laiko apmokėjimo.
„VVT vienareikšmiškai turėjo išmokėti dalines algas streikuojantiems vairuotojams. Darbo kodeksas numato tokią galimybę. Ir reikia atskirti tai, kas yra streikas, nuo pravaikštos. Nes vienur, darbuotojas pats nusprendžia neateiti į darbą dėl savų priežasčių, jis neatlieka jokios funkcijos, tad darbdavys jam nemoka. Bet šiuo atveju, darbuotojai ėmėsi kraštutinės savo teisių gynimo priemonės ir darbdavys juos išstūmė į tokią situaciją. Tai visas tas procesas ir paslaugos netiekimas buvo absoliuti darbdavio kaltė“, – aiškino ji.
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.
I. Ruginienė taip pat tikisi, kad VVT vairuotojų streiko pavyzdys parodys Lietuvos darbuotojams, jog šie neprivalo kęsti blogų darbo sąlygų. Visgi, jos manymu, tai, kad VVT vairuotojų streikui suorganizuoti prireikė dviejų metų, parodo dabartinio darbo kodekso trūkumus.
„Labai tikiuosi, kad Lietuvos darbuotojai suaktyvės ir nustos kentėti. Šis streikas d avė kelias pamokas. Pirma, jis parodė naujojo darbo kodekso netobulumą, kad ten viskas surašyta taip, kad streikai praktiškai neįmanomi būtų pradėti. Nes tiek „Achemos“, tiek VVT atvejais turėjo du ar trys metai praeiti, kol realiai žmonės galėjo streikuoti. Kitas dalykas, šis streikas parodė, kad tik per darbuotojų nepasidavimą visokioms pagundoms ir darbdavio spaudimui, galima pasiekti teigiamos naudos. Tik dėka darbuotojų vienybės, buvo gautas toks laimėjimas“, – tvirtino LPSK pirmininkė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį baigėsi VVT darbuotojų neterminuotas streikas. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų.
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nuo rugsėjo veiklą laikinai sustabdžiusi azoto trąšų gamintoja „Achema“ privalėjo imtis tokio „ypač sunkaus“ sprendimo, kad sumažintų nuostolius ir ilgainiui išsaugotų kuo daugiau darbo vietų, skelbiama įmonės pranešime.
Įmonei laikinai sustabdžius veiklą dalis darbuotojų bus išleisti į prastovas pusei mėnesio, likę jose bus mėnesį, žadama jiems mokėti Darbo kodekse numatyto dydžio išmokas. 5 proc. iš 1,25 tūkst. darbuotojų bendrovė planuoja atleisti.
„Darbuotojai yra ypatingai svarbūs, deja, priimti sprendimai yra neišvengiami. Neatlikę šių skaudžių veiksmų pakenktume pirmiausia būtent žmonėms – neveiklumas ar ryžto stoka greitu metu pareikalautų kur kas didesnio masto etatų mažinimo. Pramonės įmonės tiesiog neturi jokio kito pasirinkimo ir privalo mažinti kaštus visomis įmanomomis priemonėmis“, – pranešime cituojamas „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Įmonė argumentuoja, kad gamtinės dujos yra pagrindinė jos gaminamų azoto trąšų sudedamoji dalis, todėl itin aukštos gamtinių jų kainos lemia bendrovės produkcijos savikainą ir konkurencingumą. „Achema“ negali varžytis su nuosavus dujų šaltinius turinčiais JAV ir Rusijos gamintojais, kurių gamybos kaštai mažesni „ne procentais, o kartais“, teigiama pranešime.
„Šiuo metu į Europą plūsta trąšos iš šių pigių gamintojų. Preliminariai planuojama, kad įmonė nedirbs iki gruodžio, tačiau galimi greiti pokyčiai, priklausantys nuo dujų ir trąšų rinkų tendencijų“, – tikinama pranešime.
Anot koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės Lidijos Liubienės, viešumoje pareikštos nuomonės dėl „Achemos“ sprendimo sustabdyti gamybą yra nepagrįstos, turinčios politinių motyvų.
„Gerbiame visas viešai išsakytas nuomones apie susidariusią padėtį bendrovės „Achema“ gamykloje. Tačiau kol kas šios nuomonės pagrįstos vien jausmais ir, manyčiau, yra išsakytos vaikantis pigių politinių dividendų, juk artėjantis rinkimų ciklas jau visai netoliese. Ypač lengva viešai reikšti nuomonę ir dalintis beprasmiais patarimais, kai visiškai neišmanai chemijos pramonės ir „Achemos“ veiklos procesų.
Palyginimui, kiekvienas mūsų verslo priimtas sprendimas privalomai grindžiamas išsamiai apsvarstytais faktais ir skaičiais. Sprendimai priimami ieškant tinkamiausių veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikę sėkmingą veiklą“, – pranešime teigia L. Liubienė.
Pasak jos, šiuo „sudėtingos krizės metu“ įmonei reikia palaikymo.
„Dabar tikrai ne laikas klaidinti visuomenę ir vaikytis populizmo. Didžioji dalis šalies gyventojų dar pilnai nejaučia, su kokia didžiule ir precedento neturinčia energetine krize šiuo metu susidūrė tiek Lietuva, tiek visa Vakarų Europa. Šio laikotarpio pasekmes mes visi jusime dar ilgą laiką. Todėl reikalingas supratingumas ir palaikymas ieškant sunkių, tačiau privalomų sprendimų“, – sakė L. Lubienė.
„Achemos“ teigimu, įmonė buvo viena iš paskutiniųjų Europos trąšų gamintojų, sustabdžiusių didžiąją dalį gamybos. Dėl aukštų dujų kainų veiklos apimtis radikaliai sumažino arba apskritai sustabdė Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Vengrijos trąšų gamybos įmonės.
„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad tai, jog bendrovė „Achema“ laikinai stabdo gamyklos veiklą, nėra ilgalaikė problema. Pasak jo, gamtinių dujų kainų augimas yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai.
„Tai nėra ilgalaikė struktūrinė problema, tai yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai. Kol kas, labai gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra. Yra būdas gaminti žalią amoniaką, elektrolizės būdu, gerokai daugiau kainuoja, įmonės juda ta kryptimi, „Achema“ turbūt irgi svarsto galimybes, kaip investuoti į atsinaujinančią energetiką daugiau ir pasigaminti dalį žalio vandenilio, kad reikėtų mažiau gamtinių dujų“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą teigė N. Mačiulis.
Ekonomistas aiškina, kad didžioji dalis pasaulio trąšų, daugiau nei 95 proc., pagaminamos iš gamtinių dujų ir taip bus artimiausiu metu. Anot jo, trumpuoju laikotarpiu gamtinės dujos tokios brangios, kad jų neapsimoka gaminti ir reikia palaukti, kol bus pigesnių dujų.
„Tai nereiškia, kad nebereikės tos veiklos, nes kaip kitaip pasigaminti azoto trąšų mes neturime, nepasigaminę azoto trąšų, mes neturėsime maisto produktų. „Achema“ galbūt pasigamino pakankamai kol kas azoto, iš kurio galės gaminti tiek trąšų, kiek reikia, bet galbūt stabdys veiklą keliems mėnesiams, turbūt nesunku rasti formų, kaip valstybė gali kompensuoti tuos praradimus, padėti tiems darbuotojams, bet tai nėra tokia rizika, kad „Achemos“ nebereikės po metų ar dviejų“, – sakė jis.
N. Mačiulis tikina, kad „Achemos“ pavyzdys gerai iliustruoja, su kokiomis problemomis susidurs daugelis Vokietijos įmonių. Pasak jo, jeigu Lietuvoje tokia įmonė yra viena, tai Vokietijoje šimtai arba tūkstančiai.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jeigu yra galimybė kelis mėnesius negaminti amoniako, azoto trąšų, tai yra visai geras pasiruošimas šaltai žiemai, nes mes labai daug gamtinių dujų sutaupome, kurias galėsime po to panaudoti namų šildymui ar elektros gamybai“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
ELTA primena, kad Europoje ir toliau drastiškai augant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo gamyklos veiklą. Kol kas paliekama tik dervų ir techninių dujų gamyba, rašoma „Achemos“ pranešime.
Gamyklai sustojus, dalis darbuotojų dirbs užtikrindami įrenginių priežiūrą bei apsaugą, likusiesiems bus skelbiamos prastovos.
Gamtinių dujų kainos Europoje šiandien yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta. Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70 proc.
Streikas – dalykas rimtas
Tebesitęsiančio „Achemos“ darbuotojų streiko kontekste planuojamas dar vienas streikas, kurį rengs „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų profesinė sąjunga.
VVT profesinė sąjunga protestuoja nuo rugsėjo mėnesio dėl jos reikalavimų nevykdymo. VVT vykusios derybos tarp darbdavio ir darbuotojų profesinės sąjungos, panašiai kaip ir „Achemos“ atveju, nebuvo vaisingos. Galiausiai VVT profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką ir dabar turi dalyvauti teisminiuose procesuose, kad streiką būtų galimą įgyvendinti.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad dėl šio planuojamo streiko profesinių sąjungų konfederacija laukia sprendimo užėmusi kvapą ir tai bus antrasis etapas, po streiko vykstančio „Achemoje“.
„Viskas Vilniaus viešojo transporto derybose nusikėlė į teismus. Šiai dienai VVT net negali išeiti į legalų streiką. Užtat, kad darbdavys apskundė, sistemingai pralaimi teismo bylas, bet matyt nesustos, kol neprieis paskutinės teismo instancijos“, – Eltai aiškino I. Ruginienė.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius komentavo, kad vasario 1 d. Vilniaus miesto apygardos teismas jau priėmė sprendimą, jog VVT darbuotojų profsąjungos paskelbtas streikas yra teisėtas. Tačiau, pasak jo, Darbo kodeksas numato, kad minimalios paslaugos streiko metu turi būti nustatytos ir sprendimą dėl minimalių paslaugų priimti turi Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris nutartį šioje byloje skelbs vasario 28 d. „Achemos“ darbuotojų streikas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Darbo kodeksas numato, jog minimalios paslaugos streiko metu turi būti nustatytos ir jeigu jos yra nenustatytos, Darbo kodeksas numato draudimą skelbti streiką. Apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo remiantis mes jau galėtume streikuoti, tačiau Vilniaus apylinkės teismas dar nepriėmė sprendimo dėl minimalių paslaugų, nes vienu momentu ir teisėja sirgo, todėl procesas yra užsitęsęs“, – Eltai teigė A. Markevičius.
Jis tikina, kad VVT nesiima iniciatyvos spręsti profesinės sąjungos iškeltų reikalavimų, dėl to streikas liko vienintelė išeitis. Anot jo, streikas yra kelių mėnesių klausimas.
„Situacija yra tokia, kad profesinė sąjunga laukia kol bus paskelbtas teismo sprendimas nustatantis minimalias paslaugas streiko metu. Tada mes viską suderinsime ir profesinė sąjunga esant tokiai situacijai, kad bendrovė nesiekia sutarimo ir kolektyvinės sutarties pasirašymo, streikuos“, – pabrėžė VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
VVT įkvėpimo sėmėsi iš „Achemos“ streiko
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius tvirtina, kad jo vadovaujama profsąjunga streiką „Achemoje“ vertina teigiamai, nes mato, kad didelė dalis Lietuvos verslo daugiau dėmesio skiria finansinei naudai, o ne darbuotojų teisėms, socialiniam dialogui bei kolektyvinėms sutartims. Anot jo, toks verslo požiūris yra priežastis, kodėl Lietuvoje darosi sunku įmonėms rasti darbuotojų.
„Darbuotojai nenori sutikti su verslo pozicija, kad darbuotojas yra tiesiog verslo dedamoji, skaičius ar instrumentas. Jie dabar ieško tokių darbdavių, kurie pagarbiai elgiasi, kalbasi, įtraukia darbuotojus į savo sprendimų priėmimą, ieško darbo, kuriame santykių kultūra yra aukštame lygyje. Tie visi pasisakymai, kuriuos „Achemos“ direktorius viešai yra pasakęs, vadindamas kolektyvinius susitarimus popierėliais, ar bandymas vienaip ar kitaip kaltinti profesinę sąjungą dėl streiko manau yra nesąžiningi ir neteisingi. Tai tik blogins ir aštrins situaciją tiek pačios įmonės viduje, tiek turbūt ir visoje Lietuvoje“, – teigė A. Markevičius.
VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas tikina žinantis iš patirties, kokius sunkumus reikia patirti norint organizuoti streiką bei mato poreikį liberalizuoti streikų skelbimo tvarką ir padaryti ją tokią, kokia yra Vakarų Europos šalyse – be įstatyme numatytų darbdavio saugiklių.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Achemos“ atveju mes matome, kad „Achemos“ profesinė sąjunga tris metus stengėsi pasirašyti kolektyvinę sutartį socialinio dialogo keliu, tačiau matome, kad per tris metus nepasiekus rezultato profesinei sąjungai nelieka kito kelio, kaip skelbti streiką. Šiuo atveju, aš manau, kad jie pasielgė teisingai gindami darbuotojų teisę į orų darbo užmokestį ir saugias darbo sąlygas. Reikalavimai nėra tokie, kurių nebūtų galima įgyvendinti, čia yra tiesiog principinė kova dabar verslo, kuris yra labai neoliberalus savo politikoje ir kuris orientuotas tik į pelną ir dividendų išmokėjimą“, – aiškino A. Markevičius.
„Achemos“ darbuotojų streikas yra istorinis įvykis, išryškinęs bėdas, su kuriomis susiduria darbuotojai
Tuo metu pati „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė Birutė Daškevičienė tikina, kad šios įmonės darbuotojų streike išryškėjo bėdos, su kuriomis susiduria įprastai dirbdami darbuotojai. Pasak jos, streikas yra neterminuotas ir jis bus tęsiamas.
„Dabar viskas labai paaštrėjo, darbuotojai gavo daug spaudimo, darbdavys naudoja labai įvairias priemones ir dalis jų (darbuotojų – ELTA) ne visada atlaikydavo ir kartais sugrįždavo vykdyti savo funkcijų, o mūsų padėtis yra tokia, kad kolektyvinė sutartis yra toks dokumentas, o ne popierėlis, kuris apsaugo darbdavį nuo streiko“, – Eltai sakė B. Daškevičienė.
ADPS pirmininkė penktadienį vykusį mitingą Jonavoje prie „Achemos“ gamyklų įvardino, kaip streikuojančių darbuotojų palaikymo akciją, kad žmonės nesustotų. Tačiau, anot jos, yra tikimybė, kad darbuotojai didelio darbdavio spaudimo ilgai neatlaikys ir streikas slops, bet jis bus tęsiamas ir esant mažesnei apimčiai streikuojančių asmenų.
„Natūralu, kad metus tokias dideles pastangas ir finansus, jų (darbuotojų – ELTA) ryžtas šiek tiek susviruoja. Be to, iš streiko į darbą grįžus kai kuriems kolegoms dingsta motyvacija. Yra tokia tikimybė, kad streikuojančių darbuotojų mažės, bet šiai dienai yra atvežtų darbuotojų iš KLASCO, į cechus yra pakviestų darbuotojų iš kitų cechų. Jeigu dalis streikuojančių darbuotojų ir sugrįžo į darbą, tai nekeičia to, kad streikas bus tęsiamas ir streikuos mažesnė apimtis žmonių“, – tikino B. Daškevičienė. „Achemos“ darbuotojų streikas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LPSK pirmininkė I. Ruginienė aiškino, kad streikas „Achemoje“ yra istorinis įvykis, kurį prisiminsime ir po daugelio metų bei analizuosime ir labai džiugu, kad yra drąsių žmonių grupė, kurie aktyviai gina savo teises. Pasak jos, „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko žodžiai, kad, penktadienio duomenimis, streikuojančių darbuotojų mažėja ir gamykla nuo ketvirtadienio dirba taip, kaip dirbo iki streiko, nestebina ir šis dalykas yra įvykęs ne be jos pagalbos.
„Ką jis daugiau gali pasakyti… Galėtų vadovas pasipasakoti, kaip vadovas spaudė tiek psichologiškai, tiek kitomis priemonėmis darbuotojus, kaip darbuotojai gyveno šias dienas nuolatinėje įtampoje, kaip buvo bandymai papirkti ir visai kitaip atkalbėti, gąsdinti nuo streiko. Atmosfera pačioje įmonėje yra siaubinga ir ne kiekvienas galėtų ją išgyventi, dėl to tie žmonės yra labai drąsūs. Mes visi Lietuvos dirbantieji turėtume prieš juos nulenkti galvą“, – sakė I. Ruginienė.
Galimas streikas „Lietuvos geležinkeliuose“ – paleista antis, tačiau situacija yra sudėtinga
Viešojoje erdvėje buvo pradėjusi plisti informacija, kad šiais metais gali įvykti ir trečiasis streikas – šį kartą „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) darbuotojų. Kaip streiko priežastis įvardijama buvo LTG grupės bendrovės praeitą penktadienį išplatintas pranešimas, jog kartu sudėjus iki šių metų pabaigos planuojama atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. LPSK pirmininkės I. Ruginienės teigimu, paskleista žinia yra antis, tačiau situacija yra stebima ir ji yra sudėtinga.
„Taip, kad jau būtų procedūros streikui, kol kas nėra. Streikas nėra „užsimaniau, išėjau, rytoj galiu streikuoti“. Jis yra sudėtingas teisinis procesas, kurį pradėti, bent jau Lietuvoje, yra pakankamai sudėtinga. Dėl to šiandien tik ir turime dvi įmones, kurios jau praėjo tas procedūras, kaip bus su geležinkeliais, šiandien dar tikrai anksti kalbėti“, – tikino I. Ruginienė.
ADPS pirmininkė B. Daškevičienė sakė, kad LTG yra kiek kitokia situacija, nes problemų esančių toje įmonėje šaknys yra visai kitos.
„Geležinkeliuose yra galiojanti kolektyvinė sutartis, tai tas vadinamas popierėlis, kuris saugo nuo streiko, bet ten labiau orientuojamasi į derybas, kurios palengvintų ir sumažintų pasekmes atleidimų“, – sakė „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė B.Daškevičienė.
Tuo tarpu Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija atsiriboja nuo viešojoje erdvėje pasirodžiusių anoniminių pranešimų apie pasiruošimą streikui.
„Matydami socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodžiusius anoniminius reikalavimus „Lietuvos geležinkelių“ grupei ir grasinimus streikais, nuo šių reikalavimų ir ketinimų atsiribojame. Nežinome, kas už šių reikalavimų slypi ir kokie yra tikrieji jų tikslai. Palaikome šiuo metu vykstančius konstruktyvius pokalbius, kuriuose dalyvauja darbuotojai, profesinės sąjungos ir įmonių grupės vadovai. Susiklosčiusi situacija yra sudėtinga, todėl visi kartu turime susitelkti sprendimų, geriausiai apsaugančių darbuotojų interesus, paieškai. Būtent tam ir raginame visas puses skirti savo laiką“, – sako Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.
ELTA primena, kad neterminuotą streiką „Achemos“ darbuotojai pradėjo antradienį. Streikas
Pasak streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės B. Daškevičienės, profsąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
Tuo metu, reaguodama į darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės B. Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs, ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
Streikas
Antradienio rytą neterminuotą streiką pradeda „Achemos“ darbuotojai.
Pasak streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkės Birutės Daškevičienės, profsąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
„Netrūksta nesiskaitymo su darbuotojais, įvairių pažeidimų. Papildomą įtampą kelia ir nežinia dėl darbdavio vienašališkai priimtos darbo užmokesčio sistemos: su ja darbuotojai supažindinti sausio paskutinėmis dienomis, tačiau taikymas numatytas atbuline data – nuo sausio 1 d. Darbuotojai paskaičiavo, kad dėl šios naujos tvarkos dalis jų nukentės – atlyginimai per mėnesį sumažės daugiau kaip 100 eurų. Dėl to nebematome kitos galimybės – telieka streikuoti“, – padėtį apibendrina B. Daškevičienė.
Streiko organizatoriai reikalauja įmonės kartą per metus indeksuoti darbuotojų tarifinį darbo užmokestį, dėl konkretaus indeksacijos dydžio ateinantiems metams susitarti iki metų pradžios. Taip pat prašoma visiems darbuotojams skirti vienkartinį paskatinimą už metinius rezultatus, priklausomai nuo pasiektų rezultatų. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
ADPS nori su bendrove pasirašyti 2 metų trukmės kolektyvinę sutartį, susitarti dėl ilgesnės nei numatyta Darbo kodekse viršvalandžių trukmės, o darbo apmokėjimo sistemą nustatyti kolektyvine sutartimi bei su ja supažindinti visus darbuotojus.
Gruodį organizuotas slaptas ADPS narių balsavimas dėl streiko skelbimo parodė, kad jam pritaria per 80 proc. ADPS narių – tai sudaro 30 proc. „Achemos“ darbuotojų.
„Pagal įstatus reikia 25 proc. narių pritarimo dėl streiko skelbimo – surinkome daugiau kaip 80 proc. Tai aiškiai rodo įsisenėjusias problemas bendrovėje. Svarbu tai, kad palaikymą profesinės sąjungos iškeltiems reikalavimams reiškia ir AB „Achema“ darbuotojai, kurie nepriklauso profsąjungai – tiesiog balso teisę turėjo tik nariai“, – paaiškino ADPS pirmininkė.
„Jei viskas vyks sklandžiai, šis streikas bus pirmasis Lietuvoje, kai streikuos privatus sektorius. Deja, dėl sudėtingų streiko skelbimo procedūrų darbuotojams nėra lengva realiai pasinaudoti šia fundamentalia Tarptautinės darbo organizacijos įtvirtinta teise. Mums teisinės procedūros užtruko beveik dvejus metus“, – pridūrė ji. AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak ADPS, jos veiksmus ir keliamus reikalavimus palaiko ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių profesinės sąjungos bei tarptautinės organizacijos. Jau anksčiau paramą išreiškė ne tik atskiros šalies profesinės sąjungos, šakinės organizacijos ar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, bet ir tokios įtakingos tarptautinės profesinių sąjungų federacijos kaip Europos pramonės profesinė sąjunga (IndustriAllEurope) ar Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU).
Reaguodama į artėjantį darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad „Achemos“ profesinės sąjungos vadovės B. Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Matydama radikalius darbuotojų profesinės sąjungos vadovės pareiškimus, bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – žiniasklaidai teigė įmonės atstovai.
Pasak įmonės atstovų, profesinės sąjungos lyderiai užsiima „destruktyvia“ veikla, kuri „dar labiau destabilizuoja bendrovės veiklą ir yra žalinga tiek bendrovei, tiek visiems jos darbuotojams“, esą ir taip veikiamų sudėtingos ekonominės padėties dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją.
AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reaguodama į artėjantį darbuotojų streiką, „Achemos“ vadovybė skelbia, kad Achemos“ profesinės sąjungos vadovės Birutės Daškevičienės su darbuotojų streiku susiję pareiškimai – radikalūs ir reiškia susirūpinimą dėl galimo pavojaus saugumui.
„Matydama radikalius darbuotojų profesinės sąjungos vadovės pareiškimus, bendrovės valdyba ir vadovybė yra susirūpinusi, kad streiko dieną gali kilti grėsmė visų darbuotojų saugumui, padaryta žala aplinkai ir aplinkiniams gyventojams. Į strateginės reikšmės objektų sąrašą įtraukta chemijos gamykla „Achema“ dirba nepertraukiamu režimu ir negali būti taip paprastai sustabdyta, kad nekiltų pavojaus aplinkai ir žmonėms“, – komentare žiniasklaidai teigia įmonės atstovai.
Pasak įmonės atstovų, profesinės sąjungos lyderiai užsiima „destruktyvia“ veikla, kuri „dar labiau destabilizuoja bendrovės veiklą ir yra žalinga tiek bendrovei, tiek visiems jos darbuotojams“, esą ir taip veikiamų sudėtingos ekonominės padėties dėl rekordinių energijos kainų bei stabdomo trąšų tranzito per Baltarusiją.
Pranešime taip pat minima, kad po pernai gruodį priimto sprendimo padidinti darbo užmokestį (prijungiant kintamąją dalį prie darbuotojų tarifinio atlygio), šie pakeitimai sukėlė daug klausimų, todėl nuspręsta ją tikslinti.
„Nuspręsta patikslinti užmokesčio sistemos pokyčius ir į visų gamybinių bei aptarnaujančių padalinių darbuotojų pagrindinį atlyginimą perkelti visą, 20 proc. siekiančią, kintamąją dalį“, – rašoma komentare.
Jame taip pat teigiama, kad įmonės valdyba steigs papildomą 5 proc. dydžio skatinamąjį vadovo fondą, iš kurio vadovas skirtų premijas darbuotojams, atsižvelgdamas į darbuotojo veiklą bei kompetenciją. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Dėl to atlyginimai 2022 metais nesumažės nė vienam darbuotojui“, – tikina „Achema“ ir skelbia, kad šiemet bendrovės metinis darbo užmokesčio fondas padidės 2 mln. eurų.
ELTA primena, kad vasario 8 d., 8 val., dalis „Achemos“ personalo pradės streiką. Pasak B. Daškevičienės, profesinė sąjunga padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus.
Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Achemos“ vadovybė, atsakydama į įmonės darbuotojų profesinės sąjungos ketinimus rengti streiką, pareiškė pagarbą nepatenkintų darbuotojų teisei protestuoti, tačiau į jų reikalavimus atsižvelgti neketina – pačią profesinę sąjungą kaltina nesikalbėjimu ir nepagrįstais reikalavimais.
„Profesinės sąjungos vadovybė atsisako išgirsti ir atsižvelgti į mūsų argumentus ir kelia nepagrįstus reikalavimus“, – pranešime spaudai teigia „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. Pasak jo, „Achemos“ valdyba streikui neprieštarauja.
„Derybos su profesine sąjunga dėl kolektyvinės sutarties vyksta jau metus. Nepavykus rasti abipusio sutarimo, profesinė sąjunga nusprendė ginčą spręsti streiko keliu. Mes gerbiame tokį profesinės sąjungos narių pasirinkimą ir teisę pareikšti savo valią. Tikimės, jog profesinė sąjunga streiką organizuos, laikydamasi įstatyme numatytų reikalavimų“, – rašoma R. Miliausko komentare.
Koncerno direktorius pranešime atkreipė dėmesį, kad „Achemos“ darbuotojams suteikiamos netgi geresnės sąlygos, nei siekia naujos kolektyvinės sutarties reikalaujanti profsąjunga. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Kaip jau ne kartą esame akcentavę, AB „Achema“ darbuotojai pagal Lojalumo ir papildomų naudų programą turi netgi geresnes sąlygas ir garantijas, nei yra prašoma įgyvendinti kolektyvinėje sutartyje“, – teigė jis.
R. Miliauskas taip pat atmentė kaltinimus, esą įmonės vadovybė su darbuotojų atstovais nesikalba.
„Nuolat susitinkame su profesinės sąjungos lyderiais ir kalbamės apie jų reikalavimus. Esu įsitikinęs, kad tik abipusio dialogo su profsąjunga keliu galime konstruktyviai dirbti ir užtikrinti geriausias sąlygas mūsų darbuotojams“, – teigia R. Miliauskas.
Penktadienį „Achemos“ darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė, kad, pasibaigus nuo gruodžio 2 d. trukusiam slaptam balsavimui, už streiką dėl geresnių darbo sąlygų ir naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo balsavo 81 proc. visų profsąjungos narių 30 proc. viso „Achemos“ kolektyvo. Streikui paskelbti reikia 25 proc. darbuotojų pritarimo. AB „Achema”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Profsąjunga tikina, kad įmonės administracija ignoruoja profesinės sąjungos reikalavimus ir vilkina derybas dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo.
Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, jau kurį laiką anksčiau aukštais socialiniais standartais garsėjusi įmonė yra pasukusi ydingu keliu – ignoruojami darbuotojų lūkesčiai, piktybiškai vilkinamos derybos, bandoma apjuodinti jų atstovus kaltinant destabilizacija įmonėje, nevykdomi duoti pažadai.
Ar streikas vyks, kitą mėnesį nuspręs profesinės sąjungos taryba.
AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) visapusiškai palaiko ir remia didžiausios chemijos pramonės įmonės Baltijos valstybėse AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos reikalavimus ir inicijuojamą streiką, skelbiama LPSK pranešime.
„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba nusprendė skelbti balsavimą dėl streiko, kadangi, pasak jų, įmonės administracija ignoruoja profesinės sąjungos reikalavimus ir vilkina derybas dėl darbuotojų darbo sąlygų gerinimo. Balsavimas bendrovėje prasidėjo gruodžio 2 d. ir truks iki gruodžio 9 d.
Pasak „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Daškevičienės, jau kurį laiką anksčiau aukštais socialiniais standartais garsėjusi įmonė yra pasukusi ydingu keliu – ignoruojami darbuotojų lūkesčiai, piktybiškai vilkinamos derybos, bandoma apjuodinti jų atstovus kaltinant destabilizacija įmonėje, nevykdomi duoti pažadai.
„Bendrovė jau keleri metai atsisako pasirašyti kolektyvinę sutartį. Šiemet žadėta, kad mūsų reikalavimai bus įgyvendinti atlygio sistemoje, tačiau gavę jos projektą pamatėme, kad pažadai neįvykdyti, dėl to profesinės sąjungos taryboje vienbalsiai priėmėme sprendimą skelbti balsavimą dėl streiko“, – teigia B. Daškevičienė.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė labai kritikuoja strateginės Lietuvos įmonės pasirinktą taktiką ir vadina ją skandalinga.
„Toks destruktyvus bendrovės akcininkų ir vadovo elgesys bet kurioje civilizuotoje šalyje būtų viešas skandalas. Pernai bendrovės akcininkams darbuotojai uždirbo daugiau kaip 69 mln. eurų pelno, tačiau jie patys palikti „už borto“. Pasiryžimas streikuoti nėra lengvas sprendimas ir niekada nebūna priimamas vien profesinės sąjungos vadovybės. Žinant, kad darbuotojai Lietuvoje paprastai gana kantrūs, griebimasis tokios kraštutinės priemonės reiškia, kad peržengtos visos ribos“, – tvirtina I. Ruginienė. AB „Achema”. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Anot I. Ruginienės, „Achema“ dažnai giriasi, kad darbuotojai ir taip uždirba nemažai, tačiau pamirštama paminėti, jog norint gauti minimus atlyginimus, reikia dirbti naktimis, per šventes ir daugybę viršvalandžių, kurie gerokai viršija Darbo kodekse numatytas normas.
„Dažnu atveju žmonės tas „kylančias“ algas uždirba rizikuodami savo sveikata, o kartais ir gyvybe“, – komentuoja LPSK pirmininkė.
Dar rugsėjį balsavimu sprendimą streikuoti yra priėmusi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinė sąjunga. Darbdaviui streiko teisėtumą apskundus teismui, šis lapkričio 11 d. pripažino streiką teisėtu. Iki gruodžio 12 d. laukiama, ar šis sprendimas nebus toliau skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Balsavimo dėl streiko rezultatus „Achemos” darbuotojų profesinė sąjunga skelbs gruodžio 10 d. Streikui paskelbti reikalingas 25 proc. profesinės sąjungos narių sutikimas.
Trečiadienį apie 10.55 val. dėl techninių priežasčių buvo sustabdytas „Achema“ gamybinis įrengimas, o į įvykio vietą atvykę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad gamykloje įvyko nenumatytas teršalų išmetimas į aplinkos orą.
Aplinkos ministerija praneša, kad pagrindiniai išsiskyrę teršalai – azoto oksidai.
Kaip informavo AAD, teršalai, pirminiais duomenimis, išmesti per gamybinėje įrangoje įrengtus apsauginius vožtuvus, kurie suveikė, sutrikus technologiniam procesui. Paaiškėjus, kad šie taršos šaltiniai nėra įtraukti į įmonės turimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bus vertinama aplinkai padaryta žala. Taip pat bus nustatinėjamas išmestų teršalų kiekis. Dėl įvykio AAD pradės tyrimą.
Šiuo metu žinoma, kad išmestų teršalų šleifas buvo tarp Laibiškių ir Pagelažių gyvenviečių, kur nėra gausiai gyvenamų teritorijų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, iki 13 val. automatinė oro kokybės matavimo stotis, esanti Jonavoje, teršalų koncentracijos viršijimo aplinkos ore nėra užfiksavusi.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę planuoja susitikti su „Achemos“ vadovais.
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nebūtinai sumažino dujų kainas, nes pats terminalas atsirado globaliame kainos kritimo kontekste, sako koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.
„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Laivo atsiradimas diversifikavo šaltinius“, – pirmadienį diskusijoje Seime sakė L. Sabaliauskas.
Jis pažymėjo, kad SGD terminalas padėjo siekti išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, nors dujų kainos, pasak L. Sabaliausko, išliko aukštos.
„Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas“, – kalbėjo jis Seime vykusioje diskusijoje.
Kalbėdamas apie SGD terminalo įsigijimą, L. Sabaliauskas jį lygino su ratu, kuris, pasak jo, dabar yra neaišku koks.
„Mums siūlo įsigyti ratą, kai pradedame galvoti, kokia bus energetikos sistema. Klausimas, gal visgi tai dviračio ar apžvalgos, ar karietos, o gal gelbėjimosi ratas. Kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins sistemoje?“, – klausė L. Sabaliauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad, net jei įmonė bandytų suvaldyti visus savo kaštus ir nedirbti, terminalo mokestį vis tiek reikėtų susimokėti.
Kaip po diskusijos atsiųstame „Achemos grupės“ pranešime sako L. Sabaliauskas, įmonės gamybos sustabdymas turėtų neigiamų padarinių ne tik Jonavos regionui, bet ir visai Lietuvai.
„Esame verslo įmonė ir mums gyvybiškai svarbu būti konkurencingais, kad galėtumėme užtikrinti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams. Tačiau akivaizdu, kad nuostolinga veikla mums to neleidžia padaryti. Be to, paradoksalu, tačiau atliekant įvairias studijas, susijusias su SGD terminalu, net nesikreipiama į „Achemą“ dėl jos galimybių ir veiklos planų“, – pranešime cituojamas koncerno generalinis direktorius.
L. Sabaliauskas taip pat sako, kad įmonė konkuruoja su gamintojais iš JAV ir Afrikos, kurie žaliavą gauna daug pigiau, todėl „Achemai“ sunkiau išlikti konkurencingai.
„Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetiniams projektams, Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – cituojamas L. Sabaliauskas.
Pranešime skaičiuojama, kad nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Pasak koncerno, vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.
ELTA primena, kad anksčiau L. Sabaliauskas yra sakęs, jog koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.
„Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. – nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, – anksčiau teigė L. Sabaliauskas.
Pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė yra sakiusi, kad „Achema“ yra situacijoje, kai ją pigiau parduoti, nei išlaikyti. Ji taip pat sakė, kad įmonė susidūrė su gamtinių kainų šoktelėjimu ir šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. Po susitikimo su energetikos ministru birželį ji sakė, kad „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu. Jos teigimu, 2018 metais planuoti puikūs rezultatai, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc.
Ilgus metus egzistuojantys ir dešimtis milijardų dolerių kainuojantys koncernai per kelis mėnesius gali išnykti kaip dūmas, nes tampa plėšrių kapitalizmo ryklių aukomis.
Ir ne todėl, kad blogai dirbo, o atvirkščiai, todėl, kad buvo sėkmingi ir įdomūs. Tačiau bendrovės akcininkai nebuvo vieningi, todėl pasinaudojus jų konfliktais ir skirtingais interesais buvo įmanoma įgyti lemiamą įtaką bendrovėje, tuo pasinaudojus ją suskaldyti ar tiesiog prisijungti.
Tačiau mes Lietuvoje apie tai žinome mažai. Dažniausiai tik iš Holivudo filmų. O apie daugybę bestseleriais tapusių knygų, kuriose aprašomos nelabai linksmos koncernų perėmimo istorijos, dauguma nieko nėra girdėję.
Šimtais milijonų ar net milijardais litų skaičiuojamas turtas, kelios dešimtys įmonių, milžiniška įtaka ir kova dėl turto tarp pačių artimiausių žmonių. To verslininkas Bronislovas Lubys, atguldamas amžino poilsio, tikėtis negalėjo. Nors gali būti, kad būtent to ir tikėjosi.
Pasak mūsų redakcijos šaltinių, žinomas verslininkas buvo prasitaręs apie planus perorganizuoti koncerno „Achemos grupė“ valdymą, kad padidintų artimiausių žmonių įtaką. Jei jis būtų tai padaręs, tikriausiai dabartinės situacijos, kai vieno didžiausių Lietuvos koncernų ateitis sprendžiama teismuose, nebūtų.
Analizuoti teismų, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimus – nemalonus užsiėmimas, nes juk visi suprantame, kad teisėjai – irgi žmonės ir gali klysti.
Be to, jie dar gali būti ir išdidūs bei turėti gerą atmintį, todėl kritikams gali atsirūgti.
Tačiau kartais būna situacijų, kai užsimerkti negalima, juk Aukščiausiasis Teismas yra ta institucija, kuri gali arba padėti Lietuvos visuomenei įveikti oligarchiją, arba šias viltis palaidoti.
Liberalų ir centro sąjunga ir jos deleguotas vidaus reikalų ministras valdo Valstybės saugumo departamentą (VSD), Antrąjį operatyvių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinę prokuratūrą. Maža to, Liberalų ir centro sąjungos įtaka prasiskverbė net iki Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių partijos patriarcho, profesoriaus Vytauto Landsbergio!
Gerbiamieji, jei tai pasakyčiau garsiai, tikriausiai pasukiotumėte pirštą ties smilkiniu. Deja, šiomis pasakomis grupė iš anksto susitarusių asmenų Lietuvą maitina jau keletą savaičių, o Liberalų ir centro sąjungos žmonės kasdien prašomi tas pasakas komentuoti, patvirtinti arba paneigti. Manau, kad paneiginėti tai, kas sukurpta „puspročių“ ir „ligonių“ – bergždžias užsiėmimas, verčiau atkreipsiu dėmesį į tai, kam naudinga, kad Liberalų ir centro sąjunga būtų sulyginti su žeme, o jos politikai suterštos garbės nenusiplautų niekada?
Rasa Juknevičienė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetui apskundė partijos kolegą Naglį Puteikį, kuris jaunimo forume viešai svarstė, jog R.Juknevičienė gali būti “Achemos” atstovė TS-LKD, nes, matot, jos rinkimų kampaniją finansuoja išimtinai tik “Achemos” įmonės.
Krašto apsaugos ministrė patvirtino, kad “Achemos” įmonių grupė ne kartą rėmė jos rinkimų kampanijas į Seimą, tačiau sakė, kad šios įmonių grupės atstovai į ją niekuomet nesikreipė nei su jokiais prašymais, nei su pasiūlymais. Savo tekste R.Juknevičienė teigia: “N.Puteikis apkaltino mane “Achemos” įmonių grupės protegavimu, todėl prašyčiau Priežiūros komiteto pareikalauti iš N.Puteikio jam žinomų pavyzdžių, jei jis tokių turi, kada ir kokius įstatymus ar sprendimus, susijusius su “Achemos” įmonių grupės verslu, priimant Seime, aš balsavau kitaip negu buvo nusprendusi TS-LKD frakcija”.
Iš savo administracinio (20 metų valdiškose įstaigose nuo viceministro iki vidutinės gamyklos direktoriaus ir atgal, vidutiniškai ne mažiau, kaip 200 pavaldinių) patyrimo pasakysiu: kreipimosi į teismus per savaitę būna vienetai net milžiniškose ministerijose, o Teisingumo ministerija tokia nėra.
Kreipimosi į teismą dėl SEB banko, kuris neduoda duomenų apie asmens sąskaitą apskritai, manau, nebuvo Lietuvos istorijoje, o jei buvo, tai – vienetai. Todėl negali būti, kad ministras būtų toks naivus ir nesugebantis vadovauti, kad nesigilintų. Tokio Laisvos rinkos institutas nebūtų samdęs. Galų gale ne piemuo juk jis – suaugęs, turintis gyvenimo patyrimą, teisininkas, kad ir kokius blogus dalykus jis būtų mokęsis, bet organizuotumo, susikaupimo ir įsigilinimo tai tikrai visi teisininkai turi daugiau nei pakankamai, tiesiog toks atrankos dėsnis.
Prieš keletą metų gyvendamas Danijos Karalystėje pastebėjau lietuvio akiai keistą dalyką. Jeigu danas dėvi pigioje parduotuvėje įsigytus drabužius, jei į darbą atvažiuoja ne prabangiu “mersedesu”, o gerokai aptrintu dviračiu, jei jo kelioninis krepšys – ne pirmos jaunystės, o ant rankų pirštų nėra nė vieno auksinio žiedo, žinok, prieš tave greičiausiai stovi turtingas arba labai turtingas žmogus, užimantis itin aukštas pareigas puikiai besiverčiančioje įmonėje.
Dirbdamas Kopenhagoje pastebėjau ir dar vieną lietuvio akiai neįprastą taisyklę: jei žmogus mėgsta prabangą, jei linkęs važinėti išpuoselėtu automobiliu, greičiausiai jo finansiniai reikalai – prasti. Mažų mažiausiai jis neužima svarbių pareigų įtakingoje firmoje, o jo banko sąskaitose neaptiksite apvalios sumos.
Sunku įsivaizduoti Vilnių be elektros energijos. Akivaizdu, kad be elektros energijos mes neišgyventume nė dienos. Elektros energija – gyvybiškai svarbi. Svarbi visiems. Kaip oras, kaip duona ar vanduo. Tačiau ar už ją mokame tik tiek, kiek ji iš tiesų kaštuoja? O jei už elektros energiją ženkliai permokame, ką privalėtume daryti, kad išsiveržtume iš monopolininkų spendžiamų pinklių? Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas dr. Algimantas Matulevičius pateikia savo poziciją dėl elektros energijos kainų. TAF vadovas taip pat svarsto, kodėl apie Lietuvos pramonininkų konfederaciją viešuosiuose šaltiniuose skleidžiama daug netiesos, kodėl nenorima pripažinti, jog verslininko Bronislovo Lubio vadovaujama “Achema” nuveikė daug vertingų darbų.
Skandalinga naujiena: Pramoninkų konfederacijos vadovo įmonė “Achema”, parodžiusi inciatyvą šaliai pastatyti (kartu su valstybe) suskystintų dujų terminalą, dabar pasirodo … esanti bloga.
Kas gali paneigti, kad “uolus “teisėsaugos institucijų darbas sužlugdant šį projektą buvo inspiruotas jau pagarsėjusios per istorinį Seimo NSGK parlamentinį tyrimą dujų tarpininkės “Dujotekanos”? Nes būtent ji nesuinteresuota, kad Lietuva turėtų alternatyvų dujų tiekimą. O “Achema”, kuri toje bendroje su valstybe įmonėje pretendavo į ne daugiau kaip 10 – 20 proc. akcijų, neslėpė savo suintersuotumo aprūpinti įmonę žaliava. Tuo pačiu žmonės turėtų darbo, o valstybė – sumokėtus mokesčius.
