Esto Estono Kohvero pagrobimas ir propagandinis FSB filmas su buvusiu KaPo bendradarbiu Uno Puuseppu pagrindiniame vaidmenyje tarpusavyje nesusiję, – taip mano Rusijos tyrimo centro Baltijos šalyse direktorius Vladimiras Juškinas.
Vladimiro Juškino požiūriu, filmo tikslas kitas: atitraukti Estijos kontržvalgybos dėmesį nuo svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, tikro „kurmio“ paieškų.
Continue reading „FSB gali nuogąstauti dėl agento žlugimo Estijoje”
Vienas iš didžiausių šios dienos galvosūkių: kodėl Estijos saugumo pareigūnas Estonas Kohveras pateko į Rusijos Federalinės saugumo tarnybos rankas?
Gal Rusija surengė provokaciją, siekdama sumenkinti JAV prezidento Barako Obamos vizito į Taliną reikšmę?
Gal Rusija mėgina parodyti, kas šiame regione – tikrasis šeimininkas, nors Estijos sostinėje viešėjęs Amerikos vadovas labai aiškiai pabrėžė, jog NATO nusiteikimas ginti visas savo nares, – nepalaužiamas?
Lietuvoje aprimo aistros dėl viešai paskelbtos VSD ataskaitos. Nuslūgo tiek kritiškai, tiek palankiai nusiteikusių vertintojų azartas įrodyti būtent savąją tiesą. Žodžiu, atėjo palankus metas dar sykį atidžiai peržiūrėti visuomenei skirtus viešus svarbiausios mūsų slaptosios tarnybos tekstus. Taip pat puiki proga dar kartą prisiminti tiek VSD kritikų, tiek VSD simpatikų publikacijas.
Kai analizuojamos viešos slaptųjų tarnybų atsakaitos, skubėt užimti kategorišką poziciją, – ne visuomet dėkinga taktika. Pirmieji įspūdžiai – ne visuomet tikslūs ir teisingi. Ypač kai kalbama apie Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitą, kurioje, be jokios abejonės, nežinomųjų elementų žymiai daugiau nei žinomųjų. Ne veltui iki šiol gyva patarlė apie karštakošius, "kurie labai skubėjo ir todėl prajuokino pasaulį".
Žinoma, visus labiausiai domina toji lietuviškosios ataskaitos dalis, kurioje pirmą kartą viešai ir atvirai kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas, agresyviai kenkiančias mūsų interesams tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje.
Estijos saugumo policijos generalinis direktorius Raivo Aegas teigia, kad už valstybės išdavimą nuteisto Aleksejaus Dresseno svarbiausias bendradarbiavo su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) motyvas buvo pinigai.
„Svarbiausiais A. Dresseno veiklos motyvais buvo pinigai, asmeninės ambicijos ir nusivylimas karjera. Visi šie motyvai veikė kartu, bet svarbiausias iš jų buvo pinigai“, – sakė R. Aegas.
Continue reading „Aleksėjus Dresenas šnipinėjo dėl materialinių paskatų”
Estijos saugumo policijos (KAPO) paskelbtoje metinėje ataskaitoje tvirtinama, kad Rusija šiandien vykdo kur kas aktyvesnę žvalgybos veiklą nei prieš keliolika ar net keletą metų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos dėmesio centre – planuojamas NATO priešraketinės gynybos skydas, Vakarų ginkluotės eksportas į Rusiją ir bandymai nustatyti agresyvumo tendencijas Aljanso veikloje.
KAPO analitikai savo ataskaitoje rašo, kad „neabejotinai prognozuojamas karinės žvalgybos aktyvumo augimas, todėl Rusijos kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) veikla Estijoje gali dar labiau sustiprėti“.
Continue reading „“Bandymai nustatyti agresyvumo tendencijas””
Populiarus Estijos dienraštis “Postimees” šiomis dienomis pateikė svarbių žinių apie neseniai demaskuoto šnipo Aleksejaus Dreseno (Aleksėjus Dressenas) veiklą.
Leidinio teigimu, Estijos saugumo policija “KaPo” senų seniausiai žinojo, jog Estijos saugumo policijos departamento tyrėjas Aleksėjus Dressenas slapta bendradarbiauja su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Konkrečiai – su Rusijos FSB. Tačiau “KaPo” elgėsi taip, kaip panašiais atvejais dažniausiai elgiasi visos profesionalios slaptosios tarnybos – neskubėjo išdaviko suimti.
Continue reading „Demaskuotas šnipas didelės žalos greičiausiai nepadarė”
Visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt jau išsamiai rašyta apie paskutiniąsias dvi sėkmingas Estijos kontržvalgybos operacijas, kurių metu buvo išaiškinti Rusijos slaptosioms tarnyboms tarnavę pareigūnai.
Omenyje turime oficialiai Estijos slaptosiose tarnybose dirbusius Hermaną Simmą ir Aleksėjų Dresseną, kurie, remiantis šių dienų informacija, iš tiesų slapta talkino Rusijos FSB struktūroms. Portalas Slaptai.lt taip pat apgailestavo, jog Lietuvos slaptosios tarnybos ženkliai atsilieka nuo savo kolegų estų.
Continue reading „Kiek Rusijos FSB agentų darbuojasi valstybinėse Latvijos struktūrose?”
Tikriausiai sutiksite: per pastaruosius keliolika metų Lietuvos slaptosios tarnybos taip ir nesugebėjo išbristi iš klampaus skandalų liūno.
Vaizdžiai tariant, nepajėgė iki galo išnarplioti nė vienos rezonansinės bylos, nepajėgė demaskuoti nė vieno šalyje veikiančio užsienio šalių agento. Lietuvos slaptųjų tarnybų pasiekimai ypač apgailėtini, kai žvelgiame į savo kaimynus estus.
Per pastaruosius kelerius metus Estijos kontržvalgyba, skirtingai nei Lietuvos kontržvalgybininkai, išaiškino net du Rusijos slaptosioms tarnyboms talkinusius savo darbuotojus. 2009-aisiais buvo nuteistas Hermanas Simmas. 2012-aisiais įtarimai bendradarbiavus su Rusijos FSB pareikšti Aleksėjui Dressenui.
