BND

Žvalgyba

BND žvalgybos emblema

Berlynas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Du vokiečiai apkaltinti valstybės išdavyste už tai, kad rinko valstybės paslaptis iš Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND ir perdavė jas Rusijai, penktadienį pranešė prokurorai.
 
Šie asmenys, įvardyti kaip Carstenas L. ir Arthuras E., kaltinami dirbę su Rusijos verslininku, kad „gautų iš BND slaptos informacijos“, ir perdavę ją Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST).
 
BND darbuotojas Carstenas L. buvo suimtas 2022 m. gruodį, o jo bendrininkas sulaikytas po mėnesio, iš JAV atvykęs į Miuncheno oro uostą. Carstenas L. kaltinamas perdavęs BND dokumentus Arthurui E., šis savo ruožtu perdavė juos kontaktiniam asmeniui Rusijoje, sakoma prokurorų pranešime.
 
2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais Carstenas L. tariamai atspausdino arba padarė devynių BND vidaus dokumentų ekrano kopijas. Tada jis perdavė informaciją Arthurui E., kuris nuvežė dokumentų skaitmenines nuotraukas į Maskvą, atspausdino jas ir perdavė FST. Rusijos verslininkas esą suorganizavo susitikimus Maskvoje ir sumokėjo už Arthuro E. skrydžius.
 
Informacija buvo įslaptinta ir jos nutekinimas sukėlė rimtą pavojų Vokietijos saugumui, nurodė prokurorai.
 
Atsargiai – priešiškos valstybės šnipas. Slaptai.lt nuotr.

Teigiama, kad FST sumokėjo Carstenui L. mažiausiai 450 tūkst. eurų, o Arthurui E. – mažiausiai 400 tūkst. eurų, Arthuras E. paėmė mokėjimus iš Maskvos grynaisiais. Grįždamas į Vokietiją Carstenas L. pasirūpino, kad jo bendrininkas oro uoste praeitų muitinę.
 
Jei įtariamieji bus pripažinti kalti išdavę valstybę, jie gali būti įkalinti iki gyvos galvos.
 
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje Rusija ir Vokietija nesutaria dėl kelių įtariamo šnipinėjimo atvejų. Birželį, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje, Vokietijos vidaus saugumo agentūra BfV perspėjo dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ pavojaus. Vakarų sankcijos Rusijai ir parama Ukrainos karinei gynybai lemia, kad Kremlius „vis labiau suinteresuotas“ rinkti informaciją, sakoma BfV metinėje ataskaitoje.
 
Rugpjūtį Vokietijos pilietis, dirbęs kariuomenėje, buvo suimtas dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijai. 2022-ųjų lapkritį vokiečiui buvo skirta lygtinė bausmė už informacijos perdavimą Rusijos žvalgybos tarnyboms, kai jis buvo Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
SkaitomiausiosŽvalgyba

Šnipnėjimo paslaptys. Espionagehistoryarchive.com

Berlynas, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo labiau didėja Rusijos žvalgybos tarnybų susidomėjimas Vokietija, teigia Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba.
 
Prie kitų Vokietijoje aktyviai veikiančių žvalgybos tarnybų Konstitucijos gynimo biuro vadovas Thomas Haldenwangas priskyrė Kinijos ir Irano.
 
„Rusijos žvalgybos susidomėjimas čia, Vokietijoje, ne tik nenutrūko, bet ir didėja karui tęsiantis“, – interviu dpa sakė Th. Haldenwangas.
 
BND„Dabar nagrinėjama byla taip pat rodo, koks realus yra Rusijos šnipinėjimo pavojus“, – sakė Th. Haldenwangas, turėdamas galvoje įtariamo dvigubo agento, dirbusio  užsienio žvalgybos agentūroje BND, suėmimą prieš pat Kalėdas.
 
Sulaikytas vyras įtariamas perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai.
 
Th. Haldenwangas sakė manąs, kad Maskva mėgins kompensuoti 40-ies Rusijos pareigūnų, kuriuos Vokietija paskelbė nepageidaujamais asmenimis, išsiuntimą iš šalies. Reaguodamos į Rusijos vasario 24 d. pradėtą karą prieš Ukrainą, daugelis Europos valstybių išvarė Rusijos agentus, Vokietija išprašė iš šalies 40 Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų.
 
„Dedame didžiules pastangas, kad į Vokietiją neatvyktų kiti asmenys, galimai susiję su Rusijos tarnybomis,“, – dpa sakė Th. Haldenwangas.
 
Pasak jo, dėl to federalinė vyriausybė sugriežtino vizų išdavimo taisykles.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.01.02; 08:05
Žvalgyba

Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad suėmė užsienio žvalgybos tarnybos BND darbuotoją dėl įtarimų valstybės išdavyste – jis kaltinamas perdavęs informaciją Rusijos žvalgybai.
 
Karlsrūhės mieste įsikūrę prokurorai teigė, kad byla susijusi su valstybės paslaptimis ir kad nusikaltimas buvo įvykdytas per šiuos metus. Vyras, Vokietijos pilietis, įvardytas kaip Carstenas L., trečiadienį buvo suimtas Berlyne. Jo, taip pat dar vieno asmens gyvenamojoje ir darbo vietoje buvo atliktos kratos.
 
BND prezidentas Bruno Kahlas sakė, kad agentūra pradėjo išsamų vidaus tyrimą, nes aptiko įrodymų, susijusių su slaptos informacijos perdavimu. Jis pridūrė, kad nedelsiant buvo kreiptasi į federalinius prokurorus.
 
„Glaudžiai bendradarbiaujame su tyrimą atliekančiomis institucijomis, kad ši byla būtų visiškai išaiškinta“, – sakė B. Kahlas. Jo teigimu, dėl vykstančio tyrimo daugiau detalių nebus skelbiama.
 
„Šiuo ypatingu atveju labai svarbu elgtis santūriai ir apdairiai“, – sakė B. Kahlas. Jis apibūdino Rusiją kaip veikėją, „su kurios nesismulkinimu ir pasirengimu panaudoti jėgą mums tenka susidurti“.
 
BND žvalgybos emblema

B. Kahlo pastabos buvo interpretuojamos kaip išreiškiančios susirūpinimą dėl BND kontaktinių asmenų Rusijoje, kuriuos galėjo sukompromituoti įtariamas informatorius, saugumo.
 
Pastarąjį kartą BND dvigubas agentas buvo aptiktas 2014 metais. Vyras buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą, daugiausia JAV Centrinei žvalgybos agentūrai.
 
Vyras, kuris už daugiau kaip 200 slaptų dokumentų perdavimą uždirbo 80 tūkst. eurų, prisipažino padaręs nusikaltimus, o kaip motyvą nurodė nuobodulį, nusivylimą ir iššūkių trūkumą darbe. Tarp atskleistų paslapčių buvo ir Vokietijos agentų užsienyje pavardės.
 
2014 metais jis taip pat elektroniniu paštu siūlė savo paslaugas Rusijos žvalgybos tarnyboms.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.12.23; 06:00
Žvalgyba

BND žvalgybos emblema

Berlynas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos kareivių, kurie kalbasi apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, radijo srautą, ketvirtadienį pranešė „Spiegel“ – tai yra nauji įrodymai, susiejantys Maskvos kariuomenę su šiomis žmogžudystėmis.
 
Panašu, kad dalis surinktos garso medžiagos susijusi su negyvomis aukomis, rastomis pagrindinėje Bučos gatvėje, rašo žurnalas, cituodamas Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND parlamente už uždarų durų pateiktą pranešimą.
 
Tarp perimtų pokalbių girdėti kareivis, kalbantis apie tai, kaip jis su būrio draugais nušovė dviračiu važiavusį žmogų. Tarp 20 lavonų, rastų palei medžiais apsodintą gatvę, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė, AFP žurnalistai Bučoje matė ant žemės gulinčius tris kūnus su dviračiais. Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis tvirtindamas, kad vaizdai iš Bučos yra „klastotės“ arba kad žmonės mirė Rusijos kareiviams jau pasitraukus.
 
„Spiegel“ teigia, kad BND perimti garso failai taip pat liudija apie „Wagner“ samdinių grupuotės vaidmenį vykdant žiaurumus.
 
Taip pat atrodo, kad žudynės nebuvo atsitiktiniai veiksmai. Atvirkščiai, kareiviai kalba apie žudymą „tarsi apie kasdienį savo gyvenimą“, rašo žurnalas.
 
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio palydovinės nuotraukos yra tvirtas įrodymas, atremiantis Rusijos skelbiamą žiaurumų neigimą. Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 d. ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių atvaizdus visi matėme, ten gulėjo mažiausiai nuo kovo 10 dienos“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.
 
„Patikimi įrodymai rodo, kad Rusijos karinės ir saugumo pajėgos buvo dislokuotos šioje srityje nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis.
 
Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, kurias matė Vokietijos pareigūnai, gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė, jog tai yra „mūsų duomenys, tačiau, kaip žinote, nekomentuojame žvalgybos šaltinių kilmės“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.04.08; 08:12
Žvalgyba

Armėnijos ambasadorius Vokietijoje ponas Ašotas Smbatianas

Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe

„Armėnų grupuotės laikomis ypač žiauriai veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vokietijoje joms pavyko įsitvirtinti sukuriant painų tinklą. Jų čiuptuvai aprėpę profesionalųjį boksą, ir, galimas dalykas, diplomatines sferas“, – taip rašo „Der Spiegel“ žurnalistai Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe.

Praėjus trims metams po susišaudymo viename iš žaidimo klubų Erfurte 2014-ųjų metų liepos mėnesį Vokietijos teismas nubaudė šaudžiusį vyriškį keletą metų pasėdėti belangėje. Kiti keturi vyrai, priklausę tai pačiai grupuotei kaip ir šaulys, nuteisti tik lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Dar kiti šioje byloje – tik liudytojai.

„Susišaudymas Erfurte – tai užsitęsusio konflikto tarp dviejų armėnų mafijos klanų kulminacija(…). Šis ginčas tarp armėnų mafijos atstovų tęsiasi iki šiol. Pirmiausia Tiuringijos žemėje buvo padegami automobiliai, po to norėta ugnyje supleškinti restoraną. 2017-ųjų metų spalio mėnesį mažų mažiausiai 15 vyriškių užuolė Erfurto centre veikiantį vieno armėno restoraną. Šių metų gegužę keli armėnai susimušė Giotingene“, – rašoma straipsnyje.

Remiantis bendru leidinio „Der Spiegel“ bei televizijos ir radijo kompanijos MDR tyrimu, žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog Vokietijos policija parengė išsamų planą FATIL (kova prieš įteisintus vagis), kaip likviduoti armėnų mafijos grupuotes šalyje. Ištisus trejetą metų vokiečių specialiosios tarnybos atidžai stebėjo vieną iš armėnų mafijos grupuočių, ir sekimas atnešė apčiuopiamų rezultatų. Dabar šis planas FATIL laikomas vienu iš stambiausių. Bent jau iki tol vokiečių slaptosios tarnybos neskyrė tiek daug dėmesio armėnų mafijai. Dabar – sukoncentravo rimtą dėmesį.

Taigi Vokietijoje šiandien iškelta 14 baudžiamųjų bylų. Tyrėjai tikrino net 42 asmenų finansines pajamas. Vokietijos policijai talkino net Vokietijos žvalgyba BND, o taip pat Europos Sąjungos Interpolas.

Žurnalistai pateikia keletą teiginių iš slaptos Vokietijos specialiųjų tarnybų ataskaitos: „tyrėjai rašo, jog „armėnų mafija – tai ne pramanai, o realiai egzistuojanti struktūra. Kartu su kitomis Rusijos – Euroazijos grupuotėmis ji disponuoja gausiais finansiniais resursais ir gali ženkliai pakenkti Vokietijos teisinei sistemai. Grupuotes valdo vadinamieji įteisinti vagys“.

Armėnų mafijos klanai kontroliuoja žaidimų automatų verslą ir užsiima vagystėmis. Jos ne tik grobia žmonių turtą, bet ir užsiima šantažu, naudoja smurtą, jėgą ir kankinimus. Jie stiprūs cigarečių kontrabandoje, taip pat organizuoja nelegalių migrantų gabenimą į Vokietiją, daugelis mafijos lyderių su vokietėmis sukūrę fiktyvias santuokas.

Beje, nežiūrint milžiniškų pastangų vokiečių tyrėjai priversti nutraukti tyrimą, nes neginčijamų įrodymų, kurie būtų šimtaprocentiniai, vis tik pritrūko.

Kodėl? Pagrindiniai resursai buvo mesti sekant islamistus, tikrai ar tariamai planuojančius surengti teroro aktus. Be to, Vokietijos specialiosioms tarnyboms trūko įrenginių, kurių pagalba būtų buvę galima sekti mafijos atstovų mobiliuosius telefonus bei iššifruoti užkoduotus pranešimus.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis nusikaltėlių buvo paleisti į laisvę. Išėję laisvėn jie ne tik galėjo vienas su kitu susipažinti, bet ir išvykti Vakarus. Kurdami savo gaujas jie rėmėsi Rusijos stačiatikių cerkvės ritualais, ir tai davė puikių rezultatų. Nusuikaltėlių organizacijos turėjo specifines valdymo struktūras, taisykles, ir tuo pačiu jos buvo tarsi nepastebimos. Jų lyderiais ir autoritetais buvo vadinamieji įteisinti vagys (vory v zakone). Tokių įteisintų vagių šiuo metu pasaulyje turėtų būti apie 900 asmenų.

Beje, įteisinti vagys turi skiriamuosius ženklus – tatuiruotes.

Vieną iš specifinių tatuiruočių turėjo ir vyriškis, buvęs toje Erfurto vietoje, kur įvyko lemtingasis susišaudymas. Kratos metu pas jį buvo aptikta fotografija, kurioje įamžintas žymus armėnų kilmės vokiečių boksininkas Karo Muratas ir jo brolis. Iš pradžių tyrėjai manė, kad būtent Karo Muratas buvo tas yriškis, užfiksuotas stebėjimo kameros priešais įėjimą į žaidimų klubą Erfurte, bet vėliau į žaidimų klubą atėjęs prisipažino brolis Koko Muratas.

Remiantis dar viena fotografija, restorane, kuriam vadovauja vyriškis, taip pat dalyvavęs susišaudyme Erfurte, svečiavosi ir kitas armėnų boksininkas Arturas Abrahamas, kartu su savo broliais valdantis daug vokiškų įmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą.

Svarbu pabrėžti, kad tokios grupuotės ne tik užsima nelegalia veikla, bet ir intensyviai ieško ryšių su įtakingais politikais. Manoma, kad Vokietijoje šie nusikaltėliai rado galimybę įtakoti net šalies diplomatus. Remiantis Vokietijos slaptųjų tarnybų pranešimais, sudarytais dar 2008 metais, Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius Ašotas Smbatianas dar prieš dešimt metų buvo įtariamas dalyvaujantis nelegaliuose migrantų gabenimuose. Slaptuose dokumentuose jis net įvardintas kaip „įteisintas vagis“.

2005 metais vokiečių prokurorai prieš A. Smbatianą pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pastaruoju metu šis armėnų diplomatas, remiantis vokiečių žurnalistais, dėjo milžiniškas pastangas, kad vokiečių akyse pagerintų Armėnijos ir savo asmeninį įvaizdį. Jis net pažadėjo vokiečių teisėsaugai pagalbą kovojant su armėnų mafija. Tačiau Vokietijos teisėsauga reagavo santūriai. Bijota, kad diplomatas nori žaisti dvigubą žaidimą. Todėl armėnų ambasadoriaus paslaugų atsisakyta.

Negalima pamiršti ir aplinkybės: prieš trejetą metų Vokietijos Bundestage (parlamente) buvo įkurta viena iš A. Smbatiano lobistinių struktūrų, kuriai priklauso pats ambasadorius, jo žmona, ir žinomas sportininkas Karo Muratas – boksininkas, galimai turintis ryšių su armėnų klanais.

Tad Vokietijos slaptųjų tarnybų projektas FATIL kol kas pristabdytas, o armėnų mafijos grupuotės pergrupuoja savo jėgas.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel

2018.11.09; 01:00

Gordijo mazgas

Armianskaja mafija

Saulius Kizelavičius

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad šalies slaptosios tarnybos beveik trejetą metų intensyviai persekiojo organizuoto nusikalstamumo atstovus iš Kaukazo regiono. Bet ištisus trejetą metų operacijos prieš mafiją, kurios lyderiai į Vokietiją atvyko iš Kaukazo, – nebuvo itin sėkmingos. Jų tikrai nepavadinsi pergalingomis, mat kai jos pradėtos, išeiviai iš Kaukazo jau buvo tvirtai įkėlę koją Vokietijoje – įgiję finansų, patirties, papirkę pareigūnų.

Tik šiomis dienomis Vokietijos teisėsaugos atakos prieš nusikaltėlius iš Kaukazo regiono tapo sėkmingesnėmis. Minėtas leidinys praneša, kad Vokietijos kriminalinė policija neseniai surengė ypač slaptą operaciją kodiniu pavadinimu – „Kova su įteisintais vagimis“.

Ši operacija, primenanti tikrus kovinius veiksmus, – viena iš stambausių Vokietijoje persekiojant nusikaltėlius iš organizuoto nusikalstamumo gaujų pastaraisiais metais.

Apie mafijos atstovus, sulaikytus Vokietijoje, skelbia ne tik „Der Spiegel“, bet ir šios šalies televizijos ir radijo kompanija MDR. Žodžiu, Rusijos – Euroazijos organizuoto nusikalstamumo grupuotei, beje, kontroliuojančiai ir iš armėnų tautybės vyrų sudarytas gaujas, – suduotas stiprus smūgis. Už tai turime būti dėkingi ir Vokietijos slaptosioms tarnyboms, pavyzdžiui, BND, ir Interpolui.

Vokietijos teisėsauga rimtai susirūpino dėl mafijos keliamų pavojų dar 2014-aisiais, kai tais metais liepos mėnesį tarp dviejų konkuruojančių gaujų Erfurte kilo konfliktas – nuaidėjo šūviai. Tąsyk buvo iškelta 14 baudžiamųjų bylų net 42 asmenims. Jie daugiausia kaltinti finansinėmis machinacijomis.

„Der Spiegel“ tvirtina, kad šiuo metu Vokietijoje jau niekas neabejoja – šalyje tikrai veikia mafijos grupuotės, taip pat – ir armėnų mafija. Vokietijos slaptosioms tarnyboms žinoma, kad armėnų mafija – seniai veikianti, turtinga, įtakinga, todėl kelianti grėsmę valstybės saugumui. Be to, asmenų priklausymą mafijinėms struktūroms įrodyti labai sunku, jeigu tyrimas atliekamas demokratinėje šalyje demokratinėmis priemonėmis. Štai kodėl armėnų mafija Vokietijoje iki šiol jautėsi komfortiškai – ilgokai niekas ja per daug atidžiai nesidomėjo, netyrė jos ryšių, nestebėjo finansinių machinacijų. Todėl ji sutvirtėjo, o dabar ją pažaboti – labai sunku.

Įdomiausia, kad Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius ponas Ašotas Smbatianas iš karto pasiūlė vokiečių tyrėjams savo pagalbą tramdant armėnų mafijos lyderius. Bet Vokietijos teisėsauga atsisakė šių paslaugų, nes neatmetama versija, jog armėnų mafija gali turėti slaptų ryšių oficialiose Armėnijos valdžios struktūrose.

Svarbu priminti ir tai, kad prieš ketvertą mėnesių, o būtent birželio 26-ąją dieną Ispanijos teisėsauga pranešė apie savo operacijas prieš armėnų mafijos lyderius, dirbančius visoje Europoje – ne tik Ispanijos karalystėje. Beje, 70-ies operacijų metu dalyvavo tūkstančiai ispanų policininkų ir slaptųjų tarnybų agentų, buvo sulaikyta per 140 įtariamųjų. Visiems jiems inkriminuojami rimti nusikaltimai: arba nelegali prekyba narkotikais, tabako gaminiais, ginklais, arba finansinės aferos, nelegalūs azartiniai žaidimai.

2018.11.06; 03:00

Žvalgyba

BND žvalgybos emblema

Georg Mascolo, Holger Stark / Süddeutsche Zeitung

Žurnalistinis tyrimas, kurį atliko Süddeutsche Zeitung kartu su NDR, WDR ir Die Zeit, atskleidė, kad vienas VFR Federalinės žvalgybos tarnybos agentas dvidešimtojo šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje gavo nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ pavyzdį, o byloje figūravo ir Bundesveras, rašo publikacijos autoriai Georgas Maskolas ir Holgeris Štarkas.

„Novičiok“ – vienas iš mirtiniausių kada nors susintetintų medžiagų, – primena autoriai. – Jos panaudojimas prieš perbėgėlį Sergejų Skripalį ir jo dukterį šiemet kovą Britanijoje, Solsberyje, sukėlė diplomatinę krizę tarp Maskvos ir Vakarų“.

Leidinio duomenimis, operacija, įvykdyta praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio pirmojoje pusėje, sukėlė prieštaringą reakciją VFR vyriausybėje. „Žvalgyba (BND) kurį laiką jau darbavosi su rusų mokslininku, pasiūliusiu atskleisti naujos klasės kovinės nuodingosios medžiagos paslaptį, kurią kariškiai saugojo kaip akies vyzdį, išmainant į pervažiavimo garantijas ir saugumą jam ir jo šeimai. Tas „šaltinis“ net pasiūlė atvežti pavyzdį į Vokietiją“, – sakoma straipsnyje.

Vyriausybėje užvirė karštos politinės ir teisinės diskusijos. „1990 metais, spaudžiant kancleriui Helmutui Koliui, iš Vakarų Vokietijos buvo išvežti ten saugojami cheminiai ginklai, tuo pačiu pasistūmėjo derybos dėl kovinių nuodingųjų medžiagų atsisakymo visame pasaulyje. Be to, dar 1954 metais pagal Paryžiaus susitarimą Vokietija įsipareigojo negaminti masinio naikinimo ginklų“, – perduoda žurnalistai.

„Medžiagos pavyzdys buvo išanalizuotas švedų laboratorijoje – VFR žvalgyba ir Gynybos ministerija gavo tik jos formulę. Kas nutiko pačiam pavyzdžiui, neaišku – Švedijos valdžia atsakė į užklausą, kad negali paaiškinti situacijos per trumpą laiką“.

„Kolio nurodymu, – tęsia straipsnio autoriai, – žvalgyba informavo kai kuriuos savo artimiausius partnerius, įskaitant Amerikos ir Britanijos specialiąsias tarnybas. Vėliau buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo penkių Vakarų žvalgybų ir Vokietijos BND atstovai, – grupė sudėjo į visumą visus duomenis apie „Novičiok“. Atskirose NATO šalyse buvo paleista nuodų mikroskopinių dozių gamyba, kad būtų patikrinti jų apsaugos metodai ir davikliai bei sukurti priešnuodžiai. Kad negadintų gerų santykių su tuomečiu RF prezidentu Borisu Jelcinu, Vokietijos federalinė vyriausybė nusprendė neperduoti jam informacijos, susijusios su „Novičiok“. Paskutinis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas dar 1987 metais patikino, kad cheminio ginklo gamyba sustabdyta“.

„Perbėgėlis, – baigdami rašo autoriai, – aplinkiniais keliais pasiekė Europą ir kurį laiką gyveno stebimas Bundesvero. Nūdienos vyriausybė deda visas pastangas, kad rekonstruotų visas aplinkybes, kurios tada buvo stropiai įslaptintos“.

Šaltinis: Süddeutsche Zeitung

2018.05.19; 12:00

Žvalgyba

Wolfgang Gast / Tageszeitung

„Nieko negirdžiu, nieko nematau, nieko niekam nepasakysiu“, – publikacijos leidinyje Tageszeitung autoriaus nuomone, toks kanclerės Angelos Merkel devizas ryšium su skandalu JAV specialioji tarnyba NSA, kuris kilo prieš trejus su puse metų, po to, kai buvęs agentūros bendradarbis Edvardas Snoudenas paskelbė informaciją (apie pasiklausymus, – red.).

Atitinkamai pagal tą devizą federalinės vyriausybės vadovė elgėsi kalbėdama ir parlamento komisijoje, tiriančioje NSA veiklą, rašo straipsnio autorius Volfgangas Gastas.

Kai išaiškėjo, kad NSA klausydavo ir jos mobilųjį telefoną, Merkel pareiškė, kad „šnipinėti draugus nepriimtina“. „Bet štai ko nepasakė Merkel prieš trejus su puse metų ir ko, pasak jos pareiškimų komisijai, ji tada nežinojo: tiesiogiai federalinio kanclerio žinybos kontroliuojama Federalinė žvalgybos tarnyba (BND) sistemingai plačiu mastu sekė ne tik piktybinius vyriausybės autokratus, bet ir draugiškas ES šalių vyriausybes; maža to, BND daug duomenų perduodavo NSA“, – praneša autorius.

Iki parlamento rinkimų, kurie Vokietijoje vyks šiemet rugsėjį, Bundestago komisija pateiks galutinį pranešimą apie atliktą tyrimą, o opozicinės frakcijos, kaip tikimasi, parengs savo pastabas, sakoma straipsnyje.

Kaip pabrėžia publikacijos autorius, plačiau žiūrint, komisijos darbas „neatskleidė ko nors naujo ar skirtingo nuo to, apie ką buvo pranešta Snoudeno paviešintuose dokumentuose, tačiau jos veikla bus negirdėtas atvejis per visą Bundestago istoriją: būtent jos dėka išaiškėjo, kaip vyriausybė apgaudinėjo visuomenę ir deputatus ir kaip federalinio kanclerio žinyba tyčia iškraipydavo užsienio žvalgybos veiklą. O taipogi ir tai, kaip artimiausi Merkel bendradarbiai išvengė politinės atsakomybės, nuolat akcentuodami BND veiklą šnipinėjimo aferoje“.

„Man centre visada būdavo ir tebėra visų piliečių interesai vertinant kartu su laisve ir saugumu“, – pareiškė kanclerė komisijos nariams.

„Puikus politinis lozungas“, – rašo autorius. Pernai spalio pabaigoje Bundestagas pritarė BND reformos įstatymui, kuriame buvo legalizuoti daugelis ankstesnių neteisėtų metodų.

Informacijos šaltinis: Tageszeitung leidinys.

2017.03.17; 08:45

Žvalgyba

Informacija, kuria su šalies spauda dalinasi Vokietijos slaptosios ir specialiosios tarnybos, – kelia rimtą susidomėjimą.

Vokietijos Konstitucinės apsaugos Federacinė žinyba (BfV) ir Vokietijos Federacinės žvalgybos tarnyba (BND) tarsi susitarusios vardina tuos pačius pavojus, kurie laukia Vokietijos artimiausiu metu. Žvalgybininkų manymu, 2017-aisiais Kremlius dės visas pastangas, kad būtų sukompromituoti Vokietijos politikai, kurie smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, kurie linkę neatšaukti Rusijai taikomų ekonominių sankcijų…

Pasak Vokietijos slaptųjų tarnybų, Rusiją kritikuojantys Vokietijos politikai bus kompromituojami hakerių pagalba, regiant pačias įvairiausias propagandines – informacines atakas. Ypač bus sunku Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri nusprendė nesitraukti iš aktyviosios politikos.

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas ištraukų iš Vokietijos spaudos, kurioje rašoma apie galimas rusiškas intrigas.

XXX

Eckart Lohse / Frankfurter Allgemeine

Vokietijos žvalgyba įžvelgia pavojų vokiečių politikams

Vokietijos Konstitucijos apsaugos Federacinė žinyba (BfV) perspėja, kad Vakarų demokratijos ir ypač aukšto rango Vokietijos politikai netrukus gali tapti „Rusijos propagandos ir hakerių kampanijų taikiniu“, rašo Frankfurter Allgemeine.

Žinybos duomenimis, kalbama apie „naują tendenciją: Rusijos valstybinės organizacijos vykdo kibernetines atakas po tariamų aktyvistų–hakerių priedanga“. Antai, daugelį tokių kibernetinių atakų atlieka hakerių grupė ART28 naudodami „apgaulingą vėliavą“.

„Tokie veiksmai – tai iki šiol nežinoma kibernetinių kampanijų iš Rusijos rūšis“, – sakoma BfV pareiškime. Apskritai, nuo Ukrainos krizės pradžios žinyba konstatuoja, kad Vokietijoje smarkiai stiprėja Rusijos propagandinė ir dezinformacinė veikla, priduria korespondentas.

Be to, žinybos vadovas Hansas Georgas Masenas nurodė, kad agresyvėja kibernetinis šnipinėjimas politikos sferoje. „Kibernetinėse operacijose mes matome potencialią grėsmę Vokietijos vyriausybės nariams, Bundestago deputatams ir Demokratų partijos bendradarbiams“, – pareiškė Masenas Berlyne.

Kontržvalgybos vadovas taip pat nuogąstauja, kad „informacija, pavogta per kompiuterinės sistemos atakas, gali būti panaudota rinkiminiame lenktyniavime vokiečių politikams diskredituoti“, perduoda autorius.

Šaltinis: Frankfurter Allgemeine

XXX

Julian Röpcke / Bild

Putinas nenori leisti, kad Merkel būtų perrinkta

Čekijos analizės centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, autoritetingas Rusijos propagandos Europoje specialistas Jakubas Janda įsitikinęs, kad Rusija išplėtos neregėtą informacinę kampaniją prieš rinkimus į Vokietijos Bundestagą 2017 metais.

Interviu vokiečių bulvariniam laikraščiui (tabloidui) Bild jis išdėstė nuomonę, ko Vokietijai ir Angelai Merkel reikia laukti iš Rusijos ir kaip prezidentas Vladimiras Putinas mėgins neleisti, kad ji būtų perrinkta.

„Mano nuomone, iš Rusijos reikia laukti dviejų rūšių puolimo, – pareiškė ekspertas. – Pirma – tai įprastos kibernetinės atakos, tokios, su kuriomis buvo susidūrusi Telecom‘o kompanija. Jų tikslas – pridaryti nuostolių ir suformuoti Vokietijos gyventojams jausmą, kad vyriausybė negali jų apginti. Antra – tai tikslinės atakos prieš nepritariančius Rusijos agresijai žmones, konkrečiai – prieš Angelą Merkel. Vadinasi, reikia laukti hakerių atakų prieš asmenines Krikščionių demokratų sąjungos politikų ir jų giminaičių elektroninio pašto paskyras“.

Tuo pačiu metu, pasak Jandos, „bus paskleistos apgaulingos naujienos, kad apdrabstytų juos purvais asmeniniame gyvenime“. Pagrindinis uždavinys – „pristatyti Merkel kaip karo kurstytoją ir politikę, kuri stumia ne Vokietijos, o Amerikos interesus“.

„Aš laukiu didelio masto dezinformacinės kampanijos prieš kanclerę Merkel, – tęsė ekspertas. – Bus bandoma pakirsti jos legitimumą visuose lygiuose. Štai, viskas, kas blogo atsitinka Vokietijoje ryšium su imigracijos banga, bus pateikiama kaip asmeninė Merkel  nesėkmė. Galų gale, remiantis jos politika bus sumodeliuoti patys blogiausi scenarijai. Taip pat kampanijos tikslas bus parodyti Merkel kaip ne visai sąžiningą žmogų ir įtikinti visuomenę, kad ja negalima pasitikėti“.

„Be to, spėju, jog Rusija griebiasi aktyvių veiksmų, kad Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas dėl pabėgėlių būtų nutrauktas jau ateinantį pavasarį. Juk tai duos propagandinei kampanijai naujų pabėgėlių ir šliukštelės alyvos į ugnį“, – perduoda leidinys Jandos žodžius.

Šaltinis: Bild

XXX

Heribert Prantl, Ronen Steinke / Süddeutsche Zeitung

BND vadovas perspėjo dėl Rusijos kibernetinių atakų

Naujasis Vokietijos Federacinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Brunas Kalis mano, kad 2017 metų rinkimuose į Bundestagą kibernetinio pavojaus iš Rusijos lygis bus gana aukštas. Tai jis pareiškė interviu Vokietijos laikraščiui Süddeutsche Zeitung.

„Mes turime duomenų, kurie įrodo, kad kibernetinių atakų tikslas yra tik vienas – sukurti politinį neapibrėžtumą“, – kalbėjo Kalis apie Rusijos įsilaužėlių aktyvumą. Pasak jo, tokios atakos yra dalis „iš išorės valdomų tikslinių sabotažo kampanijų“. „Jomis daromas tam tikras spaudimas visuomenės diskursui ir demokratijai, o tai nepriimtina“, – pažymėjo Kalis.

BND vadovas taip pat pažymėjo, kad „pažeidimai rinkimuose JAV duoda pagrindą įtarti Rusijos pėdsakus“. „Įrodyti kokios nors valstybės sąsajas – techniškai labai sudėtingas uždavinys. Bet viskas byloja už versiją, kad viskas buvo padaryta dėl kažkokios valstybės nuolaidžiavimo ar net jos noru“, – sakė jis.

Kalio nuomone, tokia grėsmė ateinančiais metais aktuali ir Vokietijai. „Europa, ir ypač Vokietija, yra tokių kampanijų sabotažo centre“, – pabrėžė Kalis. Antai nuo konflikto Ukrainoje pradžios vokiškai kalbantis interneto segmentas tapo labai įdomus dezinformaciją skleidžiantiems vadinamiesiems „trolių fabrikams“.

Žvalgybos tarnybos pabrėžė, kad kibernetinės atakos neturi tikslo remti kokį konkretų kandidatą. „Vykdytojai suinteresuoti atimti teisėtumą iš demokratinio proceso kaip tokio. Jiems nesvarbu, kas iš to laimės“, – mano Kalis.

Šaltinis: Süddeutsche Zeitung

2016.12.17; 05:16

Žvalgyba

VFR federalinio kanclerio žinyba davė nurodymą Vokietijos žvalgybos tarnybai BND ir Federacijos Konstitucijos apsaugos žinybai patikrinti, ar Rusija nebando specialiųjų tarnybų metodais daryti įtaką politiniams debatams ir visuomenės nuomonei Vokietijoje, praneša laikraštis Süddeutsche Zeitung, remdamasis savais šaltiniais.

Kalbama apie KGB dezinformacijos metodus, kurie šaltojo karo metais buvo vadinami „aktyviosiomis priemonėmis“, aiškina korespondentai Štefanas Korneliusas ir Georgas Maskolas.

Continue reading „Maskvietiška žvalgyba Vokietijoje” →

Žvalgyba

Spalio 14 dieną vyriausybė informavo Bundestago kontrolės komisiją apie šnipinėjimo skandalą. Vokietijos deputatai planuoja skubiai sušaukti ir išsiųsti į Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos štabo būstinę Pulache specialiąją darbo grupę, rašo laikraštis Spiegel.

Taigi Vokietija apkaltinta partnerių šnipinėjimu. Tai – ne iš piršto laužta informacija. Žurnalas Spiegel taip teigia remdamasis savo patikimais šaltiniais.

Continue reading „Spiegel: Vokietijos žvalgyba sekė NATO ir ES partnerius” →

Atsargiai

Labai norėtųsi pateikti džiugių, viltingų žinių. Bet tokių žinių, mano supratimu, ir vėl nėra. Lietuvos teisėsauga Sausio 13-osios žudynių byloje dėlioja akcentus taip, kad buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas liktų … nuošalyje. Nei sulaukęs įtarimų, nei apklaustas, nei teisiamas už akių.

Versiją, esą byla Lietuvoje konstruojama būtent taip, kad Gorbis oficialiai liktų „niekuo dėtas dėl 1991-ųjų sausio mėnesio žudynių Vilniuje“, – LRT laidoje „Teisė žinoti“ rugpjūčio 24-ąją iškėlė prof. Vytautas Landsbergis. Šiandien ši versija ryškėja. Lietuvos Generalinė prokuratūra teismui teikia bylos medžiagą, kurioje Gorbis neįvardintas nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju. Mūsų prokurorai skėsčioja rankomis – pritrūko įrodymų. Prof. V.Landsbergis kaltina prokurorus deramai neatlikus savo pareigos.

Continue reading „Atsargiai – naujas Rusijos šnipinėjimo placdarmas” →

Žvalgyba

Vokietijos slaptoji tarnyba BND ženkliai sumažino bendradarbiavimo su analogiškomis JAV struktūromis apimtis.

Tai – bloga žinia. JAV ir Vokietijos slaptųjų tarnybų veikla „ranka rankon“ – visuomet geriau nei „darbas atskirai“. Juk Vokietija – įtakinga ir galinga JAV sąjungininkė Europoje. Tad kodėl ir vardan ko pykstamasi?

Continue reading „Bloga žinia: vokiškos kliūtys amerikiečių žvalgybai” →

Žvalgyba

Kur yra Bad-Aiblingo miestas? Vokietijoje, Bavarijos regione. Kuo šis miestas ypatingas? Čia įsikūrusi galinga Vokietijos žvalgybos pasiklausymo stotis. Kaip ji pravertė JAV Nacionalinio saugumo agentūrai NSA?

Ši stotis, kaip rašo Georgo Maskolo leidinyje  Süddeutsche Zeitung, talkino amerikiečių žvalgybai NSA šnipinėjant prancūzus. Tiksliau tariant, netrukdė amerikiečiams šnipinėti naudojant vokišką įrangą. Amerikiečių žvalgybą domino Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentūros ir Europos Komisijos pareigūnai.

Continue reading „Vokietijos žvalgyba BND padėjo amerikiečių žvalgybai šnipinėti prancūzus” →

Žvalgyba

JAV dvigubas agentas R. Markusas buvo sulaikytas 2014 metų liepą už 218 slaptų dokumentų perdavimą Amerikos žvalgybai.

Manoma, kad jis už 25 tūkstančių eurų atlygį pavogė dokumentą su žyme „visiškai slaptai“, kuriame buvo surašytos vieno Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos padalinio bendradarbių tikrosios pavardės ir slapyvardžiai. Apie tai praneša Vokietijos bulvarinis laikraštis Bild, remdamasis savo šaltiniais.

Continue reading „Dvigubas agentas pavogė Vokietijos slaptųjų agentų pavardžių sąrašą” →

Žvalgyba

Vokiškasis leidinys Süddeutsche Zeitung pranešė, jog 2012 –aisiais metais Vokietijos slaptosios tarnybos (jų pačių teigimu – atsitiktinai) klausėsi tuometinės JAV valstybės sekretorės Hilary Klinton telefoninių pokalbių.

Kaip teigia laikraštis Der Spiegel, Hilary Klinton buvo ne vienintelis aukšto rango Amerikos politikas, kurio pokalbių klausėsi Vokietijos slaptoji tarnyba.

Beje, Vokietijos slaptosios tarnybos šnipinėjo ne tik savo sąjungininkę JAV. Vokietijos slaptoji tarnyba BND nuo 2009-ųjų turėjo nurodymą sekti ir NATO sąjungininkę Turkiją.

Continue reading „Sąjungininkų priekaištai Vokietijos žvalgybai” →

Aktualijos

Slaptai.lt redakcija supranta, jog Lietuvai optimizmas –  reikalingas. Optimizmas padeda laimėti net ir beviltiškiausiose situacijose. Optimizmas skatina dirbti, užuot verkšlenus. Optimizmas verčia ieškoti išeičių, užuot nuleidus rankas.

Tačiau visur reikalingas saiko jausmas. Blogai elgiamės, puldami į neviltį, bet neteisingai elgiasi ir tie, kurie nemato pavojų, sunkumų, išdavysčių. Perdėtas optimizmas gali būti toks pat pavojingas kaip ir depresijon stumiantis pesimizmas, esą beprasmiška stengtis, nes esame per silpni situaciją pakeisti savo labui.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Begalinis optimizmas gali būti pavojingas kaip ir viską apimantis pesimizmas” →

Aktualijos

„Aš gyvenau ir mylėjau Vokietijoje, Berlyną laikau vienu iš savo mėgstamiausių miestų ir gal net kada nors vėl ten persikelsiu (beje, pažiūrėsim, kokia bus reakcija į šitą straipsnį), – taip pradeda savo rašinį The Daily Beast apžvalgininkas Džeimsas Kiorčikas.

„Bet jei turėsime omenyje dalykinius ir politinius Vokietijos ryšius su Rusija ir Iranu, o taip pat tai, kad Maskva dešimtis metų, nuo pirmojo šaltojo karo ir iki šiol, kultivuoja žvalgybos ir kolaborantų aktyvus, tai Amerikos žvalgybos tarnybos pasielgtų beprotiškai, jeigu nevykdytų Vokietijoje intensyvių šnipinėjimo operacijų“, – tęsia autorius.

Continue reading „Kodėl amerikiečiai šnipinėja vokiečius” →

Žvalgyba

Vokietijos Federacinė žvalgybos tarnyba (BND) kuria sistemą, kuri leis jai kruopščiau susekti socialinių tinklų vartotojų aktyvumą realaus laiko režime. Kaip aiškėja iš specialiosios tarnybos slaptųjų dokumentų, patekusių Vokietijos laikraščio Süddeutsche Zeitung ir radijo stočių NDR ir WDR žinion, projektas pavadintas „Srautų duomenų analizė realaus laiko režime“.

Jo realizavimui planuojama išleisti apie 300 mln. eurų. Bundestagas patvirtins tokios sumos skyrimą jau kitą savaitę, praneša korespondentai.

Continue reading „Vokietijos žvalgyba seks socialinius tinklus” →

Žvalgyba

Bundestago nariai šių metų balandžio mėnesį pradėjo oficialius debatus dėl Amerikos žvalgybos veiksmų Vokietijos teritorijoje. Vokietijos parlamentarams parūpo, kodėl JAV slaptosios tarnybos klausėsi jų politikų telefoninių pokalbių. Vokiečiams knieti išsiaiškinti, kodėl sąjungininkai amerikiečiai šnipinėja savo sąjungininkus vokiečius.

Šią subtilią temą leidinyje „The Washington Post“ gvildena korespondentas Entonis Fajiola.

Kad amerikiečių slaptoji tarnyba stebi vokiečių politikus, įskaitant net ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – paaiškėjo 2013-aisiais metais.

Ši žinia Vokietijoje sukėlė nepasitenkinimo audrą. Vokiečiai ėmė svarstyti, kodėl amerikiečiams taip svarbu žinoti, ką telefoninių pokalbių metu kalba pirmieji Vokietijos asmenys.

Continue reading „Amerikos slaptosios tarnybos vokiečiams – sunkiai perkandamas riešutas” →