Sunki vaikystė ir nuolatinės pašaipos iš genderinės orientacijos paženklino eilinio Bredlio Meningo gyvenimą, rašo Vittorio Zucconis laikraštyje La Repubblika.
Jaunuolis ieškojo prieglobsčio nuo „tikrų vyrų“ šiurkštumo Amerikos armijoje, bet ir ji pasirodė esanti ne ta vieta, kur jis, būdamas 157 cm ūgio, galėtų pasislėpti nuo karinio mačizmo kulto, sakoma straipsnyje.
Continue reading „Dukart įkalintas: iš pradžių vyro kūne, dabar – kalėjime”
Tūlas skaitytojas savęs paklaus: “O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba”.
Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, “tau pasisekė, jei vadinamojoje “spermos loterijoje” ištraukei laimingą bilietą – gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku”. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą.
Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?
Continue reading „Edvardas Snoudenas – kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui”
CŽV veteranas, buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos vadovas ir JAV prezidento Ronaldo Reigano specialusis patarėjas Fricas Ermartas (Fritz Ermarth) papasakojo „Amerikos balsui“ rusų kalba apie nepavydėtiną amerikiečio disidento Edvardo Snoudeno, faktiškai rusų pagrobto pakeliui iš Kinijos į Kubą, likimą. Konkrečiai jis pažymėjo:
„Jie (Edvardas Snoudenas ir Bredlis Meningas) pakirto šventą jų ir Jungtinių Valstijų vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą nacionalinio saugumo ir oficialaus slaptumo sferoje. Jie tai padarė sąmoningai, apgalvotai, tyčia, o ne suklydę ar nesuprasdami, ką jie daro. Jie tvirtina, kad tai padarė vardan kažkokių kilnių tikslų – tokių kaip skaidrumas, šlykštaus vyriausybės elgesio atskleidimas ir t. t. Tačiau tai nieko nekeičia. Taip kalba praktiškai visi išdavikai.
Continue reading „Išgavę paslaptis rusai gali nužudyti Edvardą Snoudeną, suversdami kaltę Amerikai”
Bredliui Meningui panaikintas pats rimčiausias kaltinimas – talkininkavimas priešui. Tačiau teismas pripažino jo kaltę pagal visus kitus kaltinimo punktus, tuo pačiu ir už šnipinėjimą.
Galutinis nuosprendis kariniam analitikui gali siekti nuo kelių iki šimto metų nelaisvės. Viskas priklauso nuo to, kuo jį palaikys paskutinioji teisminė instancija: naiviu, bet nuoširdžiu demaskuotoju, ar klastingu išdaviku, kuris negalėjo nežinoti, kad jo veiksmai turės neigiamų pasekmių JAV, perduoda The Washington Post korespondentas Nilis Takeris.
Publikacijos autorius nori suprasti, kokią vietą užims B.Meningas tarp kitų nacionalinio saugumo paslapčių viešintojų.
Continue reading „Bredlis Meningas – lyginant su kitais paslapčių viešintojais”
Eilinio Bredlio Meningo teisme nebuvo dviejų „bendrininkų, kuriems nepateikti kaltinimai“, laikraštyje The New York Post sarkastiškai tvirtina Ralfas Pitersas (Ralphas Pitersas), buvęs JAV karinės žvalgybos karininkas. „B.Meningo bendrininkai – tai ne Džulianas Asanžas ir jo „Viki-nykštukai“, o JAV armija ir mūsų įprotis viskuo kaltinti Ameriką“, – detalizuoja savo mintį autorius.
B.Meningas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai praėjus vos 6 savaitėms po „mokymų“, bet jis buvo pasiųstas į žvalgybos mokyklą ir gavo priėjimą prie pačios slapčiausios informacijos. „Armija godžiai trokšta „patrankų mėsos“, net jeigu gabalai pašvinkę“, – piktinasi autorius.
Continue reading „Bredlis Meningas – patriotas ar išdavikas?”
Globalinio totalinio slapto pasiklausymo eroje siūlau susipažinti su Rusijos internetinio TV „Dožd‘ (Lietus) (www.tvrain.ru) 2013-05-31 laidos vedėjo Michailo Kozyrevo pateiktais jūsų telefono ypatumais, kurie turėtų jus priversti susimąstyti, ar jūsų telefono nėra pasiklausoma.
Jeigu išjungiant telefoną tai padaryti pavyksta ne iš karto, tarkim, dar ilgą laiką šviečia ekranas, ar tiesiog telefonas išsijungia pavėluotai, tai jau turėtų tapti nerimo priežastimi.
Jeigu jūs pastebėjote, kad akumuliatorius, ypač naujas, žymiai greičiau, nei paprastai, išsikrauna, tai taip pat požymis, kad jis gali būti panaudojamas su pasiklausymo programa.
Continue reading „Kaip pajusti, kad mobilus telefonas tapo „blake“. E.Snoudeno signalas”
WikiLeaks‘ui pasisekė: Edvardo Snoudeno šalininkai dosniai aukoja pinigų organizacijai po to, kai ji pradėjo remti kovotoją už tiesą iš NSA, rašo "The Daily Beast". „Organizacijai beviltiškai reikia kiekvieno papildomo dolerio, kad, neįklimpdama į skolas, apmokėtų honorarus teisininkams ir savo įkūrėjo Džuliano Assanžo, o dabar ir E.Snoudeno pragyvenimo išlaidas“, – pažymi žurnalistės Ketlin Dikson ir Eliza Shapiro.
2012 metais WikiLeaks surinko beveik 90 tūkst. dolerių. O nuo to laiko, kai ji ėmėsi globoti E.Snoudeną, kasdien gauna maždaug po 1300 dolerių. Aukotojai – žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, kai kurie įneša vos po keletą dolerių.
Continue reading „Iš kur WikiLeaks‘o pinigai? Kaip renkamos lėšos E.Snoudenui ir Dž.Asanžui?”
Ekvadoras paskelbė, kad suteikia WikiLeaks įkūrėjui politinį prieglobstį. Didžioji Britanija nepaprastai nepatenkinta tokiu sprendimu. Didžiosios Britanijos valdžia net pagrasino įsiveržimu į Ekvadoro ambasadą Londone, kur slepiasi Džulijanas Asandžas (Julian Assange). Vakarų spauda aktyviai komentuoja situaciją, pranešdama įdomias įvykių smulkmenas.
„Politinio prieglobsčio uzurpavimas“, – taip apibūdina Ekvadoro veiksmus “The Times” redakcinio straipsnio pavadinimas. Ekvadoro prezidentas Korrea (Correa) – netikėtas draugas kovoje už informacijos laisvę, mano leidinys: „…jam esant valdžioje televizijos kanalai uždarinėjami, žurnalistai ir redaktoriai sodinami į kalėjimus“.
Continue reading „Džulianas Asandžas diplomatinio štormo epicentre”
Be jokios abejonės, ”Wikileaks” veikla – dviprasmiška. Kaip bebūtų apmaudu, bet mes iki šiol nežinome tikrųjų skandalingojo portalo įkūrėjo Juliano Assange tikslų. Galbūt niekad apie tuos tikslus ir nesužinosime arba sužinosime po 50-ies metų, kai jau bus nebeaktualu. Sutinku su nuomone, kad JAV armijos seržantą Bredlį Meningą, J.Assange internetinei svetainei pateikusį dešimtis tūkstančių slaptų dokumentų, galima vadinti išdaviku. Neatmetu ir galimybės, kad “Wikileaks” atvirumai labiausiai pakenkė JAV interesams. Tačiau vis dėlto nesuprantu tų karštakošių, kurie “Wikileaks” įkūrėjus vadina pačių griežčiausių bausmių nusipelnusiais šunsnukiais.
Continue reading „Šunsnukių užtektinai ir Lietuvos valstybinėse institucijose”
