ekstradicija

Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
 
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
 
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
 
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
 
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.01; 02:00
Trumposios naujienos

Mevlüt Çavuşoğlu. Turkijos užsienio reikalų ministras. (Мевлют Чавушоглу)

Ankara, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Turkija teigia nematanti konkrečių Suomijos ir Švedijos veiksmų, kurių privalu imtis, kad Ankara pritartų šių Skandinavijos šalių stojimui į NATO.
 
Tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu, praneša laikraštis „Daily Sabah“.
 
Pasak ministro, Švedija ir Suomija kol kas neįvykdė susitarimų dėl „kurdų teroristų“ ekstradicijos į Turkiją.
 
Jis taip pat informavo, kad Stokholmas ir Helsinkis pasiūlė Ankarai rugpjūčio mėnesį surengti susitikimą šiuo klausimu.
 
„Mes tikimės, kad mūsų pirmasis susitikimas įvyks rugpjūčio 26-ąją“, – pareiškė M. Çavuşoğlu.
 
Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų, kad Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti Turkijai vyrą, kurio ten ieškoma dėl sukčiavimo. Kaip pažymi „Reuters“, tai pirmas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Ankara pareikalavo, kad Stokholmas išduotų jai kai kuriuos žmones mainais už tai, kad Švedijai buvo leista oficialiai pateikti paraišką dėl narystės NATO.
 
Gegužės mėnesį Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Birželį per Aljanso viršūnių susitikimą Madride abiejų šalių priėmimą iki paskutinės minutės blokavo Turkija. Ji tebekelia savo reikalavimus, grasindama, kad dar gali užblokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO ratifikavimo etape.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.12; 07:36
Trumposios naujienos

Graikijos vėliava

Atėnai, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Graikija išdavė Jungtinėms Valstijoms pinigų plovimu kaltinamą Rusijos kompiuterių specialistą, dirbusį kriptovaliutų biržoje „BTC-e“, praėjus kelioms valandoms po jo paleidimo iš Prancūzijos kalėjimo, penktadienį pranešė jo advokatė.
 
Aleksandras Vinnikas „buvo įlaipintas į privatų lėktuvą ir išskraidintas į JAV“, nė neleidus jam pateikti prieglobsčio prašymo Graikijoje, sakė Zoe Konstantopoulou. Pasak sbyla Prancūzijoje susipažinusio šaltinio, A. Vinnikas buvo perduotas Graikijos valdžiai ketvirtadienio popietę, praėjus vos kelioms savaitėms, kai Paryžiaus kasacinis teismas patvirtino jo penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už pinigų plovimą.
 
43 metų A. Vinnikas pastaruosius dvejus metus buvo laikomas suimtas Prancūzijoje, prieš tai išduotas Graikijos. Dviejų vaikų tėvas seniai įsivėlęs į teisinius ginčus tarp Graikijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV. A. Vinniko advokatas prancūzas Fredericas Belot sakė, kad Vašingtonas darė didelį spaudimą dėl jo kliento ekstradicijos, jis išsiųstas į San Franciską per Bostoną, Jungtinėse Valstijose jam gresia 55 metai kalėjimo.
„Esame pasipiktinę nedraugiškais Graikijos valdžios veiksmais, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažadėjusi ginti A.Vinniko interesus. – Rusijos diplomatai darys viską, kad apgintų pagrįstas jo teises ir interesus“.
Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
 
Iš pradžių A. Vinnikas buvo suimtas 2017 m. liepą šiauriniame Graikijos turistiniame Chalkidikės kurorte. Prasidėjo ilgai trukusios teisminės procedūros, Graikija nagrinėjo susikertančius ekstradicijos prašymus ir galiausiai priėmė sprendimą Prancūzijos naudai. 2020 m.
 
Prancūzijos teismas nuteisė A. Vinniką penkerius metus kalėti už pinigų plovimą, bet išteisino dėl kaltinimo apgauti beveik 200 žmonių naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą. Birželio mėnesį nuosprendį patvirtino Prancūzijos kasacinis teismas.
 
JAV pateikė A. Vinnikui 21 kaltinimą, tarp jų tapatybės vagyste ir prisidėjus prie prekybos narkotikais bei pinigų plovimu. Rusijoje jis ieškomas dėl mažesnių kaltinimų sukčiavimu, suma siekia vos 9500 eurų.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.08.07; 08:09
Žvalgyba

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ekstradicija Jungtinėms Valstijoms priartėjo, Magistratų teismui oficialiai paskelbus įsakymą, kuris atveria  kelią pateikti jam kaltinimus šnipinėjimu. Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel dabar bus atsakinga už sprendimą, ar patvirtinti ekstradiciją po užsitęsusios teisinės kovos.
 
Trečiadienį per septynias minutes trukusį posėdį Vestminsterio Magistratų teisme vyriausiasis teisėjas Paulas Goldspringas paskelbė ekstradicijos įsakymą. Prie teismo buvo susirinkę daugybė šalininkų su plakatais „Neišduokite Assange‘o“. Ekstradicija dar gali būti atidėta pateikus apeliaciją.
 
50 metų J. Assange’as teisme fiziškai nedalyvavo, nors administracinį procesą stebėjo vaizdo įrašu iš Belmaršo kalėjimo. Jis yra ieškomas Amerikos dėl tariamo sąmokslo įgyti ir atskleisti nacionalinės gynybos informaciją, „WikiLeaks“ paskelbus šimtus tūkstančių nutekintų dokumentų, susijusių su Afganistano ir Irako karais. Jo teisininkų komanda teigia, kad įslaptintų dokumentų paskelbimas atskleidė JAV nusikaltimus ir buvo naudingas viešajam interesui. Jie vadina kaltinimus politiškai motyvuotais ir sako, kad jam gresia iki 175 metų kalėjimo.
 
J. Assange’as, praėjusį mėnesį vedęs savo sužadėtinę Stellą Moris, trejus metus laikomas Belmaršo kalėjime – nuo tada, kai buvo ištemptas iš Ekvadoro ambasados ​​Londone. Ponia Assange dalyvavo posėdyje viešoje galerijoje. Prie teismo buvo girdėti šalininkų keliamas triukšmas. Tarp jų buvo ir buvęs leiboristų lyderis Jeremy’is Corbynas, susirinkusiesiems sakęs: „Jis nepadarė nieko daugiau, tik pasakė pasauliui tiesą.
Mes tęsime kampaniją“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.04.21; 07:02
Trumposios naujienos

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

Londonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį buvo atmestas „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o prašymas apskųsti Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui jo ekstradiciją į JAV, kur jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
 
Vašingtonas nori teisti J. Assange‘ą dėl 500 tūkst. slaptų karinių bylų, susijusių su JAV vadovaujamais karais Irake ir Afganistane, paviešinimo.
 
Iš pradžių jis laimėjo palankų sprendimą, kad nebūtų siunčiamas į teismą, motyvuojant tuo, jog jis turi psichikos sveikatos problemų ir gali nusižudyti, jei bus laikomas vienutėje didžiausio saugumo JAV kalėjime.
 
Tačiau JAV vyriausybės advokatai pateikė apeliaciją ir žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, dėl to kilo tolesni teisiniai ginčai.
 
Sausio mėnesį du teisėjai leido 50-mečiui Australijos leidėjui kreiptis į šalies aukščiausiąjį teismą dėl „visuomenei svarbių teisės klausimų“.
 
Tačiau teismo atstovė žiniasklaidai sakė: „Aukščiausiasis teismas atsisakė leisti pateikti apeliaciją…, nes prašyme nebuvo iškeltas diskutuotinas teisės klausimas“.
 
„WikiLeaks“ rašė savo „Twitter“ paskyroje: „Dabar byla perduodama JK vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kad ji suteiktų leidimą ekstradicijai“.
 
Ilgai besitęsianti byla tapo ir ilgomis diskusijomis apie žiniasklaidos laisvę, o J. Assange’o šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstai keliamas saugumo problemas.
 
J. Assange‘o laukia teismas dėl JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais paviešinus karines ir diplomatines bylas.
 
Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors tikslią bausmę apskaičiuoti sunku.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.15; 10:42
Žvalgyba

„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, sausio 24 d. (AFP-ELTA). „WikiLeaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julianas Assange) pirmadienį gavo leidimą apskųsti sprendimą išduoti jį JAV.
 
Vašingtonas nori teisti 50-metį australą dėl to, kad jis „WikiLeaks“ paskelbė 500 tūkst. slaptų karinių dokumentų, susijusių su karais Irake ir Afganistane. Aukštasis teismas Londone gruodį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą neišsiųsti jo į JAV, nes yra rizika, kad jis gali nusižudyti. J. Assange’o advokatai užginčijo šį sprendimą.
 
Dabar teisėjai Ianas Burnettas ir Timothy Holroyde’as raštu patenkino atsakovo prašymą. Teisėjai teigė, kad J. Assange’as turi teisę kreiptis į aukščiausiąją instanciją, kuri pati nuspręs, ar imtis bylos.
 
„Julianas laimėjo, – tviteryje parašė jo sužadėtinė ir dviejų mažamečių vaikų mama Stella Morris. – Dabar Aukščiausiasis Teismas turi nuspręsti, ar nagrinės Juliano apeliaciją“.
 
Minios susirinko prie Karališkojo teisingumo teismo Londono centre ir sveikino sprendimą. „Man neapsakomas palengvėjimas“, – sakė 61 metų Sue Barnett iš Notingamo, Centrinės Anglijos, laikydama plakatą su užrašu „10 metų pakanka. Dabar išlaisvinkit Assange’ą“.
 
J. Assange’o advokatai užginčijo JAV patikinimą, kad jis nebus laikomas izoliuotas federaliniame griežčiausio režimo kalėjime ir jam bus suteikta tinkama priežiūra. Jo šalininkai jau seniai tvirtina, kad jo fizinė ir psichinė sveikata yra paveikta dėl kardomojo kalinimo griežto režimo kalėjime Pietryčių Londone. Jis atsidūrė už grotų nusprendus, kad gali pabėgti, nes anksčiau 2012 m. nesilaikė paleidimo už užstatą sąlygų, kai buvo apkaltintas seksualiai prievartavęs dvi moteris Švedijoje. Septynerius metus jis praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.23; 07:06
Atsargiai

Italijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Maskva/ Roma, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Italijoje buvo suimtas teatro režisierius iš Ukrainos, jis gali būti išduotas Rusijai, kur, pasak jo, jam gresia persekiojimas dėl požiūrio į Krymo aneksiją.
 
Jevgenijus Lavrenčiukas buvo sulaikytas Neapolyje gruodžio 17 dieną ir kaltinamas sukčiavimu, tačiau tikslus kaltinimų pobūdis nenurodytas.
 
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad prieš pusantrų metų Maskvos teismas patenkino prašymą skirti jam kardomąjį kalinimą. Nutartis buvo priimta J. Lavrenčiukui nedalyvaujant.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad teikia jam konsulinę pagalbą ir kad jis buvo aplankytas Naujųjų metų išvakarėse. Tuomet buvo pranešta, kad jo sveikatos būklė „patenkinama“.
 
Buvęs Odesos operos teatro vyriausiasis režisierius Neapolio teisme liudijo, kad tapo Rusijos politinio persekiojimo auka dėl savo nuomonės apie Krymo pusiasalio aneksiją, naujienų agentūrai dpa patvirtino J. Lavrenčiuko advokatas.
 
J. Lavrenčiukas gruodžio viduryje buvo pakeliui iš Tel Avivo į Kijevą, tačiau dėl vėlavimo turėjo nakvoti Neapolyje. Jis įsiregistravo viešbutyje, kuris apie tai pranešė pareigūnams, ir buvo sulaikytas.
 
J. Lavrenčiuko advokatas sakė, kad Italijos valdžia dar turi patikrinti detales apie galimą ekstradiciją Rusijai. Jis sakė, kad savaitės pabaigoje vėl susitiks su savo klientu.
 
Pasak iniciatyvinės grupės „Išlaisvinkite Jevgenijų Lavrenčiuką“ vadovės Marianos Gudič-Palij įrašo „Facebook“ tinkle, režisierius kaltinamas „finansiniais pažeidimais“, neva padarytais prieš aštuonerius metus, kai J. Lavrenčiukas gyveno ir dirbo Rusijoje.
 
2014 metais J. Lavrenčiukas išvyko į Ukrainą. Viename interviu jis sakė, kad negali būti šalyje, kuri žudo jo tautiečius. Pasak režisieriaus, jis mokėjo mokesčius Rusijoje, todėl formaliai rėmė Rusijos valdžią, kuri tais metais aneksavo Krymą ir išprovokavo ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
 
2018 metais J. Lavrenčiukas tapo Odesos nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju režisieriumi ir Pirmosios Ukrainos teatro ir kino mokyklos rektoriumi. 2021 metų kovą jam suteiktas Ukrainos nusipelniusio menininko vardas.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.06; 04:03
Trumposios naujienos

Latvijos generalinė prokuratūra dar negavo Baltarusijos prašymo išduoti buvusį pretendentą į šalies prezidento postą Valerijų Cepkalą. Tai antradienį žurnalistams pranešė prokuratūros atstovė spaudai Aiga Eiduka.
 
Pasak jos, Latvija turi teisę neišduoti Baltarusijos opozicijos aktyvisto, jeigu nuspręs, jog ekstradicijos siekiama dėl politinių priežasčių ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad žmogaus teisės gali būti pažeistos. Ekstradicija taip pat yra neleistina, jeigu šio prašymo patenkinimas gali padaryti žalos Latvijos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems šalies interesams, pabrėžė A. Eiduka.
 
Televizijos kanalas „Belarus 1“ pirmadienį pranešė, jog Baltarusijos tyrimų komitetas nusiuntė šalies Generalinei prokuratūrai dokumentus, kad būtų kreiptasi į Latviją dėl V. Cepkalos ekstradicijos. Pasak kanalo, jis kaltinamas padaręs korupcinių nusikaltimų ir gavęs itin didelių kyšių.
 
V. Cepkala, kurį Baltarusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti kandidatu į prezidentus, išvyko iš Baltarusijos praėjusių metų liepos pabaigoje su dviem vaikais, kai sužinojo, kad jį ruošiamasi sulaikyti. Iš pradžių jis buvo Rusijoje, vėliau persikėlė į Ukrainą. Rugpjūčio viduryje iš Baltarusijos į Maskvą, o paskui į Ukrainą išvažiavo jo žmona, kuri aktyviai dalyvavo kitos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos rinkimų kampanijoje. Vėliau jie išvyko į Lenkiją, o šiuo metu Cepkalų šeima gyvena Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 17:00
Trumposios naujienos

Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.

Britų teisėja pirmadienį paskelbė sprendimą neperduoti „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o Jungtinėms Valstijoms, kur jis yra kaltinimas šnipinėjimu už įslaptintų dokumentų paviešinimą internete.
 
Apylinkės teismo teisėja Vanessa Baraitser teigė, kad jis gali nusižudyti, jei bus išsiųstas į JAV. Ji tvirtino, kad jei bus sulaikytas JAV, J. Assange’ui gresia „griežtos kalinimo sąlygos, kai visiškai draudžiamas fizinis kontaktas ir bendravimas bei ryšys su išoriniu pasauliu sumažinamas iki minimumo“.
 
„Šie apribojimai jam gręsia kaip žmogui su klinikinės depresijos ir nuolatinių minčių apie savižudybę diagnoze“, – teigiama nutarime.
„Rizika, kad J. Assange’as įvykdys savižudybę yra reikšminga“, – teigė teisėja.
 
J. Assange’as bus sulaikytas tol, kol bus pateiktas prašymas paleisti už užstatą, kuris galės būti pateiktas vėliau pirmadienį.
 
„WikiLeaks“ portalas 2010 ir 2011 metais paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, kurie daugiausiai susiję su Irako karu.
 
J. Assange‘as 2019 metų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje. Prieš tai jis septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.05; 00:30
Atsargiai

Didžiosios Britanijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolinių ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys (gimęs 1975 m.), kuris buvo ieškomas nuo praėjusių metų gegužės 2 d. Šiuo metu derinamas įtariamojo ekstradicijos į Lietuvą klausimas, praneša Policijos departamentas.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams nuolat intensyviai keičiantis informacija su Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje, taip pat itin glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, bendros operacijos metu balandžio 29 d. buvo sulaikytas šis pavojingas asmuo. Sulaikymo operacijai buvo rengiamasi apie pusantro mėnesio, vyras buvo sulaikytas Londone, savo namuose.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas sudėtingas, didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais bei sprogmenimis, veikusio Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse bei jo narių daromų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Šioje byloje nustatytas didelis įtariamųjų skaičius – apie 80, kriminalistai tiria didelį skaičių labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, galimai įvykdytų nuo 1999 iki 2018 metų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 
Trumposios naujienos

Ketvirtadienį Belgijos teismas nusprendė nutraukti buvusio Katalonijos vadovo Carleso Puigdemont`o išdavimo Ispanijai bylą, pripažindamas jo deputato neliečiamybę. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
„Briuselio teismas nutraukė Carleso Puigdemont`o ekstradicijos bylą, pripažindamas jį neliečiamu asmeniu, kadangi jis Katalonijoje išrinktas Europos Parlamento deputatu“, – informavo televizijos kanalas.
 
Madridas neigia, kad C. Puigdemont`as turi deputato neliečiamybę, nes po išrinkimo į EP Ispanijos institucijos oficialiai nepatvirtino šio jo statuso, kaip to reikalauja EP procedūros, ir jis negavo deputato mandato.
 
Katalonijos separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po 2017 metų spalio referendumo dėl regiono nepriklausomybės. 2018 metais jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 04:30
Trumposios naujienos

Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.

Teismas Briuselyje iki kitų metų vasario nukėlė buvusio katalonų lyderio Carleso Puigdemont’o ir dviejų kitų Ispanijoje ieškomų asmenų, kaltinamų maištu ir maišto kurstymu, bylas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“.
 
Katalonų separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po neteisėto 2017 m. spalio referendumo. 2018 m. jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
 
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
 
Briuselio teismui reikės nuspręsti, ar sutiks su Ispanijos prašymu perduoti šiuos tris vyrus.
 
Prie C. Puigdemont’o, L. Puigo and A. Comino bylų bus sugrįžta vasario 3 d. 2018 m. Belgijos valdžia jau yra nesutikusi su šių asmenų ekstradicijos prašymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 06:13
Aktualijos

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą grąžinta Lietuvos pilietė Neringa Venckienė, kurios, kaip įtariamosios, paieška buvo paskelbta 2013 m. gegužę.

Perduodamas šį asmenį Lietuvai JAV Teisingumo departamentas įvykdė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl šio asmens ekstradicijos. Ikiteisminis tyrimas, kuriame N.Venckienei yra pareikšti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų, Kauno apygardos prokuratūroje buvo atliekamas ir tuo metu, kai JAV buvo nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas dėl įtariamosios perdavimo Lietuvai ir su šiuo prašymu susiję įtariamosios bei jos gynėjų skundai įvairioms JAV teisminėms institucijoms.

Artimiausiu metu Kauno apygardos prokuratūroje bus sprendžiami kardomosios priemonės N. Venckienei skyrimo klausimai, bus atlikti kiti numatyti būtini proceso veiksmai, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau.

Vadovaujantis tarptautiniais teisinio bendradarbiavimo principais valstybė, kuri priima sprendimą dėl asmens ekstradicijos, atsižvelgdama į savo nacionalinę teisę pasisako ir apie tai, dėl kurių įtarimų perduodamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jo perdavimo prašiusioje šalyje.  Pabrėžtina, kad valstybė, sutikdama arba nesutikdama su perduodamo asmens baudžiamuoju persekiojimu dėl konkrečių veikų, vertina tik įstatymų skirtumus, bet ne byloje turimus duomenis ir įrodymus.

Tenkindama Lietuvos prašymą perduoti N. Venckienę, JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų:

– dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR BK 231 str. 1 d.),
– dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.),
– dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.),
– dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.)

Dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios buvo nurodytos 2015 m. Generalinės prokuratūros prašyme dėl ekstradicijos, baudžiamasis persekiojimas negalės būti vykdomas.

Įtariamosios paieška Lietuvoje prokuroro nutarimu buvo paskelbta 2013 m. gegužę. 2014 m. rudenį teismas patenkino prokuratūros prašymą skirti jai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taip pat tuo metu buvo priimtas nutarimas sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą iki to skirtingose šalies prokuratūrose kontroliuotus ir organizuotus ikiteisminius tyrimus, kuriuose jai buvo pareikšti įtarimai įvairių nusikalstamų veikų padarymu bei priimti sprendimai dėl tarptautinių teisinių procedūrų. 

2016 m. pradžioje buvo pranešta apie tai, kad Lietuvos prokuratūros prašymą perduoti N. venckienę Lietuvai JAV Teisingumo departamentas pripažino tinkamu ir vykdytinu. 2018 m. pradžioje N. Venckienė buvo sulaikyta Čikagoje. Nuo sulaikymo dienos iki dabar jai buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

JAV priėmus sprendimą perduoti N. Venckienę, Lietuvoje buvo pradėtos visos numatytos tokiais atvejais procedūros, užtikrinančios saugų perduodamo asmens atvežimą į Lietuvą.

Šis ekstradicijos procesas vyko vadovaujantis dvišale Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sutartimi, kurioje nustatytos asmenų ekstradicijos sąlygos bei tvarka.

Informacijos šaltinis – slaptai.lt, Generalinė prokuratūra. ELTA

2019.11.07; 00:30

Gordijo mazgas

Honkongas yra neatskiriama Kinijos dalis, o bet kokios formos separatizmas „bus sutriuškintas“, pirmadienį paskelbė valstybinė, Kinijos komunistų partijos valdoma žiniasklaida.
 
Taip Pekino ruporai pakomentavo sekmadienį vykusį mitingą prie JAV konsulato Honkonge, prašant Jungtinių Valstijų pagalbos, rašo „Reuters“.
 
„China Daily“ laikraštyje išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, neva sekmadienį vykęs mitingas įrodo tai, kad užsienio jėgos remia protestuotojus, kurie esą „neturėtų bandyti centrinės Vyriausybės kantrybę“.
 
Kinijos pareigūnai jau ne kartą kaltino užsienio valstybes kenkiant Pekinui ir remiant chaosą Honkonge. Protestai Honkonge prasidėjo dėl itin nepopuliaraus ekstradicijos įstatymo projekto, kuris leistų įtariamuosius teisti Kinijos komunistų partijos valdomuose teismuose.
 
Ekstradicijos įstatymo projektą Honkongo vadovė Carrie Lam praeitą savaitę atšaukė, tačiau tai nesustabdė protestuotojų.
 
„Honkongas yra neatskiriama Kinijos dalis, tuo niekas neturi abejoti, nei protestuotojai, nei purvinus žaidimėlius žaidžiančios užsienio jėgos. Honkongo demonstracijos vyksta ne dėl teisių ar demokratijos. Jie vyksta dėl užsienio kišimosi. Jei manote, kad Vyriausybės santūrumas yra silpnybė, žinokite – bet kokios formos separatizmas bus sutriuškintas“, – rašo Pekino ruporas „China Daily“.
 
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ taip pat išplatino raginimą laikytis tvarkos Honkonge, antraip miestui gali skaudžiai atsirūgti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 09:18
Trumposios naujienos

Honkongo riaušių policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie, nepaisydami policijos draudimo, šeštadienio popietę susirinko į protestą Juen Longo rajone. Ašarinės dujos panaudotos, siekiant išvaikyti susirinkusius protestuotojus.
 
Nors Honkongo policija uždraudė šeštadienio eitynes, baimindamasi dėl galimo smurto, keli tūkstančiai žmonių atvyko į Juen Longą, skanduodami prieš policiją nukreiptus šūkius.
 
Dauguma protestuotojų atėjo pasiruošę susirėmimams – su šalmais, veido kaukėmis ir apsauginiais akiniais.
 
Žmonės susirinko pasmerkti smurto prieš demokratijos siekiančius protestuotojus praėjusį sekmadienį ir pavėluoto policijos reagavimo.
Visuomenės pasipiktinimas augo nuo praėjusio sekmadienio, kai apie 100 vyrų gauja sumušė antivyriausybinius protestuotojus, taip pat praeivius ir žurnalistus Juen Longo metro stotyje. 45 žmonės buvo sužeisti.
 
Protestuotojai kaltina policininkus, kad šie neapgynė protestuotojų ir lėtai reagavo į pagalbos skambučius – policininkai įvykio vietoje pasirodė, kai užpuolikai jau buvo pasprukę.
 
Honkonge jau daugiau kaip mėnesį nerimsta protestai. Pradžioje aktyvistai protestavo prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą, kurį pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam. Vėliau protestai išaugo į platesnį nepasitenkinimą Honkongo vyriausybe ir policija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07:30; 10:01
Trumposios naujienos

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam patvirtino, kad bus atsisakyta mėginimų prastumti nepopuliarų ekstradicijos įstatymo projektą, sukėlusį mieste masinius protestus. Antradienį prokiniškų pažiūrų politikė viešai pripažino, kad jis yra „negyvas“, praneša laikraštis „The South China Morning Post“.
 
Bet ji nepaaiškino, ar jos žodžiai reiškia, kad valdžia sutinka kartą ir visiems laikams atsisakyti šios iniciatyvos ir niekada nebegrįžti prie jos ateityje, ko reikalavo demosntrantai.
 
Kartu Carrie Lam pareiškė, jog jos administracija nelinkusi laikyti „masinėmis riaušėmis“ birželio 12 d. vykusių protesto akcijų, per kurias kilo įnirtingų susirėmimų su policija. Prieš tokį klasifikavimą stojo už demokratiją kovojantys aktyvistai, tvirtinantys, jog tai buvo „taikios protesto manifestacijos“.
Honkongo neramumai. EPA – ELTA nuotr.
Prieš mėnesį čia prasidejo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštauja, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Carrie Lam, kurios reitingas nukrito iki rekordiškai žemo lygio, jau du kartus viešai atsiprašė už krizę, pripažindama vyriausybės klaidas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:04
Trumposios naujienos

Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Protestuotojai vėl patraukė į Honkongo gatves, pirmą kartą po to, kai buvo užimtas parlamentas ir kilo riaušės, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Sekmadienio eitynėse dar kartą reikštas nepasitenkinimas laikinai atšauktu įstatymu, kurio priėmimas leistų įtariamų nusikaltėlių ekstradiciją iš pusiau autonominio Honkongo į Kiniją.
 
Policijos ir organizatorių pateikiami eitynių skaičiai išsiskyrė – jose dalyvauti galėjo tarp 56 000 ir 230 000 žmonių. Jos baigėsi traukinių stotyje, iš kurios galima keliauti į žemyninę Kiniją. Dėl demonstracijos ilgą laiką vėlavo traukiniai.
 
Pastarosiomis savaitėmis dėl ekstradicijos įstatymo vykę protestai buvo didžiausi per tris dešimtmečius. Įstatymo projektą pasiūlė regiono vadovė Carrie Lam.
 
Honkongo gyventojai baiminasi prarasią laisves, kurios jiems buvo garantuotos iki 2047 m. po to, kai Jungtinė Karalystė šalies administravimą 1997 m. liepos 1 d. perdavė Kinijai po 150 metų trukusio britų valdymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 08:00
Trumposios naujienos

Honkongo aktyvistas Joshua Wongas pirmadienį išleistas iš kalėjimo, kur kalėjo dėl to, kad vadovavo 2014 metais vykusiems „Umbrella Movement“ protestams. 22 metų aktyvistas yra gerai žinomas Honkongo politinis veikėjas, jis buvo laikomas 2014 metų protestų vedliu.
 
J. Wongas buvo įkalintas balandį dėl to, kad dalyvavo 2014 metų proteste ir nepakluso raginimui išsiskirstyti.
 
J. Wongas iš kalėjimo paleistas kitą dieną po didžiausio Honkonge protesto nuo to laiko, kai šis 1997 metais buvo atiduotas Kinijai. J. Wongas teigė vėl dalyvausiąs kovoje prieš kontraversišką ekstradicijos į Kiniją įstatymą.
 
„Esu dėkingas milijonams į gatves protestuoti išėjusių Honkongo žmonių. Jie parodė Honkongo dvasią ir orumą“, – pirmadienį sakė J. Wongas. Jis taip pat paragino Honkongo vadovę Carrie Lam atsistatydinti ir visam laikui atsisakyti įstatymo, leisiančio Honkonge nusikaltusius teisti žemyninėje Kinijoje.
 
Nors C. Lam atsiprašė už Honkongo visuomenę suskaldžiusius nesutarimus, kuriuos sukėlė įstatymo svarstymas, ir atšaukė debatus, protestuojančių tai nenuramino.
 
J. Wongas skelbė, kad protestuotojai tęs pilietinio nepaklusnumo akcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.17; 14:14
SkaitomiausiosŽvalgyba

NAUJIENŲ FILTRAS
M. Salvinis teigia, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės turėtų būti pakeistos, o ne laužomos
 
2019-05-24 11:56
Teismas sustabdė Kauno sporto halės rekonstrukciją: savivaldybė sprendimą skųs (1)
 
2019-05-24 11:55
G. Nausėda balsavo: I. Šimonytei linkiu išlikti savimi (10)
 
2019-05-24 11:49
„Girteka Logistics“ vadovas: Europa buvo pagrindinė augimo rinka
 
2019-05-24 11:44
 Kauno geležinkelio tunelį aplankė rekordinis skaičius lankytojų
 
2019-05-24 11:43
Šį sezoną kopiant į Everestą jau žuvo šeši žmonės
 
2019-05-24 11:42
Suomija nerimauja, kad JAV sankcijos paveiks jų energetikos kompaniją „Fortum“
 
2019-05-24 11:32
Gegužę nuvylė euro zonos verslo augimas (2)
 
2019-05-24 11:17
Į Lietuvą neįleista beveik 4 mln. nesaugių medicinos priemonių
 
2019-05-24 11:11
A. Juozaitis nusivylė V. Radžvilu: ragina į EP rinkti N. Puteikį (3)
 
2019-05-24 11:08
Nuomonės dėl krizės išsiskyrė: I. Šimonytė nieko nekeistų, G. Nausėda būtų pasukęs kitu keliu (1)
 
2019-05-24 11:07
Th. May penktadienį turėtų paskelbti savo atsistatydinimo datą (2)
 
2019-05-24 11:00
Valdantieji siūlo nustatyti parduotuvių darbo ribojimą per šventes
 
2019-05-24 10:49
Prekybos karas smogė Vokietijos gamybai ir paslaugoms (1)
 
2019-05-24 10:47
Teisme – buvę apsaugos bendrovės vadovai, įtariami beveik 700 tūkst. eurų pasisavinimu
 
2019-05-24 10:45
Kauno viešosios erdvės praturtėjo nauju menininko V. Jako kūriniu (2)
 
2019-05-24 10:33
Čekijos premjero A. Babišo partijai ANO prognozuojama daugiausiai balsų EP rinkimuose
 
2019-05-24 10:29
Rašytojų sąjunga – prieš P. Cvirkos paminklo nukėlimą Vilniuje (1)
 
2019-05-24 10:27
JAV pateikė naujus kaltinimus J. Assange’ui (1)
 
2019-05-24 10:10
Notariato veiklos kainodara turėtų nudžiuginti jaunas šeimas
 
2019-05-24 10:08
Per keturias išankstinio balsavimo dienas pilietinę valią pareiškė 5,78 proc. rinkėjų
 
2019-05-24 10:08
L. Linkevičius susitikime su ambasadoriumi: Lietuva palaiko Sakartvelo siekį integruotis į ES ir NATO (2)
 
2019-05-24 10:05
ECB teko mokytis iš savo klaidų
 
2019-05-24 09:55
VRK primena apie agitaciją socialiniuose tinkluose
 
2019-05-24 09:49
RODYTI DAUGIAU
© 2019, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti ar kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. Privatumo politika
JAV teisingumo departamentas ketvirtadienį pateikė naujus kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuriam gresia ekstradicija iš Didžiosios Britanijos.
 
JAV teisingumo departamentas apkaltino J. Assange’ą pažeidus JAV šnipinėjimo įstatymą, kai 2010 metais jis paviešino slaptus JAV karinius dokumentus apie karus Afganistane ir Irake. Tarp 17 naujų pareikštų kaltinimų yra kaltinimai pakursčius tuometę JAV kariuomenės žvalgybos analitikę Chelsea Manning pavogti slaptus JAV duomenis ir padėjus jai tai padaryti ir kaltinimai beatodairiškai paviešinus įslaptintą informaciją.
 
Teisingumo departamentas atmeta J. Assange’o tvirtinimą, kad jis paprasčiausiai paskelbė duomenis, kuriuos gavo iš Ch. Manning. Remiantis naujais kaltinimais, A. Assange’as susimokė su Ch. Manning, kad būtų pavogta šimtai tūkstančių slaptų duomenų, siekiant „pakenkti JAV arba siekiant naudos užsienio šaliai“.
 
J. Assange’as šiuo metu yra Didžiosios Britanijos kalėjime ir, jei būtų išduotas JAV ir ten nuteistas, jam galėtų grėsti dešimtmečiai kalėjime.
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
 
2019.05.24; 12:10
Trumposios naujienos

Džulijanas Asandžas
Daugiau negu 70 Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjų paragino savo vyriausybę teikti prioritetą bet kokiai ekstradicijai, kurią Švedija galėtų pasiūlyti „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kurio nori ir Jungtinės Valstijos.

J. Assange’as buvo areštuotas ketvirtadienį Didžiosios Britanijos ambasadoje Ekvadore dėl kaltinimų pabėgus po paleidimo už užstatą, o Jungtinių Valstijų ekstradicijos prašymas susijęs su didžiuliu oficialių dokumentų nutekinimu.

Jis buvo populiarus pabėgėlis ambasadoje 2012 metais, kai paleistas už užstatą laukė ekstradicijos į Švediją dėl kaltinimų seksualiniais nusikaltimais ir išprievartavimu, kuriuos jis visada neigė.

Jeigu Švedija nesikreips dėl ekstradicijos, spręsti dėl precedento turės Didžioji Britanija.

Jungtinė Karalystė turi nusiųsti stiprią žinutę dėl savo prioritetų ir dėl to, kaip ji tvarkosi su seksualiniu smurtu, kurio rimtumą parodo tokie kaltinimai.

Kaltinimai seksualiniais nusikaltimais 2015 metais nustojo galioti, o Švedijos prokurorai nutraukė preliminarų tyrimą dėl išprievartavimo 2017 metais, teigdami, kad nuo to laiko, kai J. Assange’as yra nepasiekiamas, jie negali veikti. Vis dėlto po jo arešto buvo sprendžiama, ar reikėtų atnaujinti bylą dėl išprievartavimo, nes laikotarpis pareikšti kaltinimams baigiasi 2020 metų rugpjūtį.

47-erių metų australas teigia, kad Švedijos bylos prieš jį buvo politiškai motyvuotos ir susijusios su didelio skaičiaus Jungtinių Valstijų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimu 2010 metais.

Jis siekė tapti pabėgėliu Ekvadore, teigdamas, kad jo ekstradicija į Švediją būtų pretekstas perduoti Junginėms Valstijoms.

Tačiau Ekvadoras panaikino jo prieglobsčio statusą ir įleido Didžiosios Britanijos policiją į ambasadą ketvirtadienį, kad J. Assange’as būtų areštuotas.

Po kelių valandų jis pasirodė teisme ir buvo pripažintas kaltu dėl užstato sąlygų pažeidimo 2012 metais. Jis gali būti įkalintas iki metų, o tuomet bus nuteistas ilgesniam laikui.

Atskira ekstradicijos byla Jungtinėse Valstijose gegužės 2 dieną numatyta dėl kaltinimų kibernetiniais nusikaltimais, nors JAV turi iki birželio 12 dienos pateikti visus ekstradicijos dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 05:00