Ketvirtadienį Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenės, inicijavusios svarbių aplinkosaugos įstatymų rengimą ir svarstymą, surengė piketą prie Neries pakrantėje esančios skulptūros – vadinamojo Vilniaus „vamzdžio“, siekdamos atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.
 
Pikete dalyvavusi Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigė, kad Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.
 
„Siunčiame pagrindinę žinutę, kad atkreiptume dėmesį į visas šias taršias technologijas, kurios šiandieną kaip tik pradėjo lįsti sproginėjančių aplinkosauginių bombų pavidalu. Kad (institucijos. – ELTA) išties atkreiptų dėmesį, sukontroliuotų, kad daugiau nebūtų tokių atvejų ir uždarytumėme kelią dabartinėms taršioms technologijoms, kurios nesąžiningu būdu pelnosi tiek aplinkos, tiek mūsų visų sveikatos sąskaita, ir atvertumėme kelius aplinkai draugiškam, socialiai atsakingam verslui ir aplinkosaugai, kas išties dabar yra ir perspektyva, ir mūsų ateitis“, – piketo metu Eltai sakė V. Vingrienė.
 
Pasak V. Vingrienės, esminė problema – aplinkai draugiškam ir socialiai atsakingam verslui yra sudaromos blogesnės sąlygos.
 
„Aplinkosaugininkai tikrai turėtų sukontroliuoti ir griežčiau žiūrėti į tuos užslėptus verslo aspektus, nes mes šiandien su taršiomis technologijomis ir su tokiais ciniškai nesąžiningais būdais užkertame kelią ir sudarome blogesnes sąlygas būtent tiems, kurie nori tvarkingai, sąžiningai ir aplinkai draugiškai dirbti“, – teigė Seimo narė.
 
V. Vingrienė džiaugėsi, kad ketvirtadienį Seime svarstomi Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių inicijuoti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektai, kurių tikslas – sugriežtinti įmonių kontrolę, numatyti didesnes sankcijas už aplinkos teršimą, suteikti aplinkosaugininkams galimybę patekti į įmones neįspėjus iš anksto.
 
„Šiandieną Seime bus svarstomas vadinamasis „Klaipėdos paketas“, tai yra sugriežtinant įmonių kontrolę, jų veiklą, aplinkosauginės taršos atveju nutraukiant veiklas. Taip pat mokestis už aplinkos teršimą – numatomos didesnės sankcijos, negu kad sutvarkymas pačios taršos. Nes šiuo metu sankcijos yra mažesnės ir apsimoka geriau sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, negu tvarkyti ar investuoti į aplinkai draugiškas technologijas“, – sakė V. Vingirienė.
 
Pasak Seimo narės, Vilniaus „vamzdis“, prie kurio įvyko piketas, simbolizuoja aplinkosaugos problemas bei besaikį vartotojiškumą.
 
„Parodome tas aplinkosaugos problemas, šiandieną išlendančias, ir norime pasakyti, kad šitas vamzdis simbolizuoja mūsų aplinkos problemas. Kažkada jis buvo labai kritikuotas, sakyta, kad gadina miesto vaizdą. Aš dar 2014 metais rašiau straipsnį, kad tai yra paminklas mūsų aplinkosaugos problemoms, tai yra besaikiam vartotojiškumui. Tai turėtų būti simbolis būtent aplinkai nedraugiškos mūsų veiklos, mūsų galbūt net ir to paties verslo ir netgi siūlome ant vamzdžio, kaip ant gėdos stulpo, surašyti visas tas taršias aplinkosaugines bombas, kurios šiandieną išaiškėjo ir vis lenda viena po kitos“, – įžvalgomis dalinosi V. Vingirienė, akcentuodama, kad Vilniaus „vamzdis“ turi stovėti kaip gėdos stulpas ir priminimas, kad būtina eiti aplinkai draugišku keliu, atverti kelius aplinkai draugiškam verslui.
 
Savo ruožtu „valstietis“ Tomas Tomilinas piketo metu teigė, kad Vilniaus „vamzdis“ yra ir paminklas Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų bendruomenių iniciatyvai parengti Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektus.
 
„Tai taip pat paminklas jūsų paskatoms, nes jūsų dėka atsirado „Klaipėdos paketas“, ir tai yra labai rimti įstatymai ir labai rimti pakeitimai. (…) Jūs padarėte daugiau, jūs pakeitėte taisykles, tikiuosi, šiandien tai ir įvyks“, – piketo metu sakė T. Tomilinas, vildamasis, kad ketvirtadienį Seime svarstomi įstatymai bus priimti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 11:00

Gulbės su gulbiukais. Slaptai.lt nuotr.

Gamtosaugos prokuratūra, kaip ir policija, pradėjo tikrinti pranešimus apie gulbių gaišimą Kaliningrado vandens telkiniuose. Tai penktadienį naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Kaliningrado srities prokuratūros spaudos tarnyba.
 
Anksčiau buvo pranešta apie mažiausiai penkių paukščių žūtį Kaliningrado ežeruose, dar kelios gulbės nugabentos į veterinarijos klinikas. Gydytojų nuomone, paukščiai tikriausiai apsinuodijo, bet nustatyti tikslią gulbių žūties priežastį padės ekspertizė.
 
„Vis dar gaunama pranešimų apie ežeruose randamas nugaišusias gulbes. Mes laukiame kraujo analizės rezultatų. Juos turėtume gauti maždaug po savaitės“, – sakė paukščių reabilitacijos centro vadovė Julija Sadovskaja.
 
Keliamos įvairios gulbių žūties versijos. Tarp jų – tyčinis nuodijimas arba vandens užteršimas chemikalais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:30

Sostinės Gedimino prospekte vyko gamtosauginė protesto akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį Vilniuje vyko eisena ,,Girios ateina į Vilnių“, kuria buvo norima atkreipti dėmesį į valstybės politikoje įsigalėjusį vartotojišką siekį kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų, juos kertant net saugomose teritorijose.
 
Teatralizuotoje akcijoje dalyvavo apie 100 žmonių.
 
,,Mes tikimės iš valdžios institucijų, kad kada nors mūsų valstybėje bus pradėta ginti gamta. Dabar netgi saugomose teritorijose miškai yra kertami lygiai taip pat kaip bet kokiame laukiniame miške. Didelė visuomenės dalis to net nežino, bet visuomenė tikisi, kad saugomose teritorijose saugoma gamta, taip turėtų būti. Tai yra mūsų pagrindinis reikalavimas”, – ELTAI teigė viena iš protesto organizatorių Simona Vaitkutė.
 
Teatralizuotoje akcijoje ,,Girios ateina į Vilnių“, vykusioje Vinco Kudirkos aikštėje, dalyviai buvo pasipuošę gyvūnų kostiumais, vaidino.
 
Protestuotojai siekė, kad būtų pradėtas ilgalaikės miškų strategijos rengimas.
 
Vilniuje – gamtosauginė protesto akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
,,Nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą“, – savo pranešime skelbia akcijos organizatoriai.
 
Organizatorių teigimu, tai ne paskutinis panašaus pobūdžio protestas prieš vartotojišką miškų kirtimo politiką.
 
,,Mes gyvename ekologinės krizės laikotarpiu ir to mes nepabaigsime, mes rinksimės ir bursimės, kiek reikės“, – patikino organizatorė.
 
Protesto akcijoje dalyvavo Šimonių, Punios, Labanoro, Žaliosios bei kitų Lietuvos girių gynėjai, aplinkosaugos organizacijos, miestų medžių gynėjai ir kultūros žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 05:30
galdikas_birute

Po žymios mokslininkės, pasaulinio garso profesorės, antropologės, orangutanų tyrėjos, gamtosaugininkės dr. Birutės Galdikas bei jos vardo Fondo darbuotojos Sandros Dastikienės ir Judėjimo “Už gamtą” vadovo dr. Algirdo Knystauto susitikimo Vilniuje buvo nutarta, kad organizacijos taps partnerėmis.

Jos rems viena kitos tikslus ir siekius, padės jų įgyvendinimui, sieks saugoti miškus tiek Indonezijoje, tiek Lietuvoje. Vienas bendrų tikslų – retų, nykstančių gyvūnų išsaugojimas, gamtosaugos propaganda visuomenėje, moralinė parama visiems, siekiantiems šių kilnių tikslų.

Continue reading „Gamtosauginės organizacijos tapo partnerėmis”

knystautas-parkai-lt

Nežiūrint aibės žingsnių parodyti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „gamtosaugiškumą“, nežiūrint aibės labai abejotinų (juridiškai) žingsnių, kuriuos šis veikėjas drąsiai žengė praeitoje Seimo sesijoje, nežiūrint gana griežtos Seimo pirmininkės I.Degutienės kritikos ir jau visai griežtos Prezidentės D.Grybauskaitės kritikos, ant Olimpo kalno – tas pats žmogus.

Valdančioji frakcija „nemato pagrindo“ keisti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko. Kokio gi pagrindo dar reikėtų? Kur dar įmanomi tokie dalykai? Na Rusijoje gal. Nigerijoje, Burkina Faso, Nigeryje. Bet jau tik ne Europoje. Visiškai pasitikėjimą praradęs net dalies savųjų gretose politikas vėl lieka griauti Lietuvos gamtos ateities.

Continue reading „Nepajudinamas „gamtosaugininkas“ karaliaus toliau”

knystautas_00

Dieną prieš JT Kankūno klimato kaitos konferencijos baigtį šeštadienį šiame Meksikos kurorte vyravo giliai niūri nuotaika. Visišką fiasko patyręs Kopenhagos klimato forumas lyg kuždėjo – jei ir dabar tas pats, užmirškite, kad klimatas aplamai keičiasi.

Pasirodo, keičiasi. Kaip dažnai būna maratoninėse tarptautinėse konferencijose, kurios sprendžia gyvybiškai svarbius žmonijai klausimus. Iš nevilties puolama uoliai dirbti paskutinę naktį, ir staiga gimsta Feniksas. Taip ir čia. Feniksas, ir gana ryškus, gimė.

15.000 delegatų iš 200 šalių. Prastai atstovaujama šios konferencijos tikrai nepavadinsi. Tikslas – naujos gairės ir įsipareigojimai, siekiant stabilizuoti neigiamą, jei dar ne katastrofišką, žmogaus įtaką planetos klimatui.

Continue reading „Kankūno maratonas – klimato kaita yra!”

minge

Lietuvos gamtosaugoje siaučiant teisiniam nihilizmui,  įvairiausi pažeidimai ir nusikaltimai mūsų visuomenės nebestebina. Vis tik vieno įdomiausių šalies kaimų – Mingės – tragedija mažai ką paliks abejingu.

Tai vienas ciniškiausių pastarojo meto nusikaltimų, kai unikali Lietuvos vieta buvo bėgėdiškai ir negrįžtamai nusiaubiama. Iškirsta apie 150 medžių Minijos pakrantėje, nepataisomai sunaikinta unikali „lietuviškos Venecijos“ amtosfera. Tam, kad spėtų įsisavinti ES skirtas lėšas (tikrai ne mūsų kultūrinio ir gamtinio paveldo naikinimui). Gudriai pasinaudoję spragomis teisės aktuose bei apsiginklavę vietinių valdininkų parašais ir palaiminimais „Šilutės polderiai“ lengvai pasijuto visagaliais. Ir štai galime drąsiai braukti Mingę iš Lietuvos kultūros paveldo sąrašo. Užtat bus grįsti keliukai ir dviračių takas.

Continue reading „Mingės kaimo tragedija”

kirvis 003

Atrodo, kaip sako politikai, pasiekėme dugną. Pasirodo, dar ne. Dar nepilnai atrištos rankos saujelei žmonių susižerti į savo kišenes gražiausius Lietuvos miškus, ežerus, pievas ar pajūrį.

Jau didelę kontraversiją keliančiame Saugomų teritorijų įstatymo keitime užsimota nukirsti galvą vienai tikrų, principingų gamtosaugininkių – VSTT (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos) direktorei Rūtai Baškytei. Kartu su visa tarnyba.

Ir suprantama. Priimant įstatymą, inicijuotą Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos, kuris leis saugomose teritorijoje daryti ką nori, nereikia tarnybos, kuri jas saugotų. Galima sukurti alternatyvią, iš klapčiukų, kurie darys, ką jiems įsakys jų ponai. T.y. nematys gamtosaugos pažeidimų. Viskas bus gerai, kaip sovietmečiu. Džiaugsmas, šokiai, liaudies džiūgavimui – galo nematyti…

Continue reading „Paskutinės Lietuvos gamtą saugančios tarnybos ir Rūtos Baškytės galva – po Seimo kirviu”

gamta_111

Gerbiami Judėjimo “Už gamtą“ rėmėjai ! Jei skaitėte Judėjimo Peticiją dėl Saugomų teritorijų įstatymo pataisų, tur būt krito į akis, jog ši Peticija turi būti įteikta skubos tvarka. Akciją planuojame rugsėjo 24 d. V.Kudirkos aikštėje. Praėjusios Peticijos rezultatų mes laukėme vos ne metus, ir pataisos ją tenkinant turi tapti įstatyminėmis iki 2010 sausio 1 d. Dabar situacija kita. Kadangi Seimas spaudžia narius svarstyti pakeitimus kuo greičiau, kad nesulauktų tinkamos visuomenės reakcijos, būtina išsakyti savo pilietines motyvuotas pastabas tiesiogiai Seimui (www.lrs.lt) kuo greičiau.

Štai keli pagrindiniai momentai, kuriuos galite nurodyti ir pareikšti su jais nesutinką.

Continue reading „Siekia išvengti visuomenės reakcijos”

siuksles01

Numatomos Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos projektavimas ir statyba Vilniuje svarbi ne tik sostinei bei gretimiems sostinės rajonams, bet gali tapti precedentu ydingam buitinių atliekų naikinimui visoje Lietuvoje. UAB “Cowi Baltic” projektuojamos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, pateikiama vertinimui bei svarstymui siauram, neturinčiam kompetencijos visuomenės ratui, yra akivaizdus problemos ignoravimas bei visuomenės dėmesio perkėlimas nuo rimtos atliekų naikinimo problemos sprendimo prie nuo užsakovo priklausomos UAB poveikio aplinkai ataskaitos svarstymo, trumpai tariant, yra visuomenės mulkinimo aktas. Po visuomenės pritarimo ar nepritarimo ataskaitos išvadoms, Vilniaus savivaldybė numato spręsti būsimos gamyklos statybos tikslingumą. Nevalingai kyla klausimas: kas savivaldybei suteikė teisę spręsti visai Lietuvai svarbų reikalą? Atliekų naikinimą deginimu turi nagrinėti ir vertinti mokslininkai fizikai, chemikai, sociologai, politikai, o ne verslininkai ar tarnautojai.

Continue reading „Pavojingos verslininkų išdaigos”

Akcija

Prieš metus susikūrus Judėjimo „Už gamtą” iniciatyvinei grupei greitai atsirado „geranorių”, kurie blokavo planuojamo tinklapio adresus. Tuo metu teko rašyti atsakomąjį straipsnį „Judėjimų „Už gamtą” Lietuvoje, ko gero, jau trys”. Pavadinimą „uzgamta.lt” blokavo nelaimingus žvėrelius ginanti organizacija (ar ją atstovaujantis asmuo). Tikslai aiškūs – naudotis mūsų judėjimo vardu ir autoritetu. Numojome ranka. Netrukus susikūrė kitas judėjimas „Už gamtą!” (su šauktuku), po kuriuo slėpėsi organizacija „Žalieji turistai”. Jos aktyvistai „padabino” karaliaus Mindaugo skulptūros bei kitų Vilniaus monumentų galvas plastikiniais maišeliais. Teko visaip gintis, kad tai ne mūsų organizacijos darbeliai.

Continue reading „Algirdas Knystautas: „Kad nepatektumėte į vagių sukurtus ir mus juodinančius tinklapius””