„Vienoje kelionėje specialiajame traukinyje naktį į vieną vyriausybinį kupė įleido švedę, kitoje – prancūzę. Hamburge į liukso numerį dažniausiai ateidavo žurnalistė, Berlyne – moteris iš Jugoslavijos, Paryžiuje – garsi publicistė. Prostitutės irgi ateidavo“, – taip "Die Welt" aprašo dosjė, pateiktą 1974 metų gegužės 1 dieną VFR kancleriui Viliui Brantui.

Pasak žurnalisto Villio Kulkės, kancleris buvo šokiruotas, bet ne dėl turinio, o dėl to, kad tie faktai buvo išvardyti raštu oficialiame protokole. Faktai jam buvo ne naujiena, rašo straipsnio autorius, nes buvo kalbama apie jį patį.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Vilis Brantas ir jo erotinis dosjė”

Giunteris Gijomas – Vakarų Vokietijos kanclerio Vilio Branto (Willy Brandt) asmeninis sekretorius ir tuo pačiu metu sovietinės VDR žvalgybos slaptasis agentas.

Per visą laikotarpį nuo Rytų Vokietijos režimo įkūrimo ir baigiant Vokietijos susijungimu (1949–1990) G.Gijomo infiltravimas buvo viena iš sėkmingiausių Rytų Vokietijos žvalgybos – žinomos “Štazi” (vok. Stasi) pavadinimu – operacijų.

Per antrąjį pasaulinį karą Giunterio Gijomo tėvas, gydytojas, slėpė pas save ir gydė V.Brantą, kuris slapstėsi nuo gestapo. O 1955-aisiais metais G.Gijomas vyresnysis „pagal seną draugystę“ kreipėsi į V.Brantą, tada buvusį Vakarų Berlyno merą, ir paprašė padėti jo sūnui pabėgti į Vakarus.

Tas padėjo, ir 1956 metais Giunteris Gijomas nuvyko į VFR kaip politinis emigrantas. Tuo metu jis jau buvo išėjęs KGB žvalgybinės parengties kursą, buvo VDR armijos kariškis ir “Štazi” agentas.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: VFR kanclerio asmeninis sekretorius”

haidrun_1

Kaip rašo leidinyje “Süddeutsche Zeitung”apžvalgininkėAnnet Ramelberger, Vokietijos teismas pradeda nagrinėti Rusijos šnipų Andreaso ir Haidrun Anšlagų, gyvenusių Vokietijoje pusę savo gyvenimo, o dabar kaltinamų šnipinėjimu prieš šitą šalį, bylą.

Atvykę į VFR iš Pietų Amerikos dar 1988-aisiais metais, suklastotų Austrijos pasų savininkai suspėjo ne tik sukurti Vokietijoje šeimą, įgyti aukštąjį išsilavinimą ir užauginti dukrą, bet ir užverbuoti, kaip sprendžiama iš valstybės kaltinimo medžiagos, Olandijos URM bendradarbį.

Continue reading „Agentė, turėjusi slapyvardį „Alpių karvė””

bfv_1

Bundesamt für Verlassungsschutz – Konstitucijos apsaugos tarnyba. Tai – kontržvalgybos tarnyba tuometinėje Vakarų Vokietijoje.

Steigiant šią tarnybą – BFV – vokiečiams aktyviai talkino Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgybų atstovai, naują organizaciją kurdami daug kuo panašią į Didžiosios Britanijos Saugumo tarnybą (MI 5). Kaip ir MI 5, BFV neįpareigota areštuoti ar sulaikyti. Britai ir amerikiečiai pareikalavo tokio punkto, nes labai nenorėjo savo rankomis kurti kažko panašaus į naująjį Gestapo ar SS.

Continue reading „Vakarų Vokietijos kontržvalgybos nesėkmės”

glinikes_tiltas

Volfgangas Fogelis (Wolfgang Vogel) Rytų Vokietijos advokatas, kurio specializacija buvo organizuoti pasikeitimą šnipais. Ir ne bet kada, o būtent „šaltojo karo“ laikotarpiu.

Jo pirmasis laimėjimas – sovietų šnipo nelegalo pulkininko Rudolfo Abelio iškeitimas į Sovietų Sąjungoje numušto Amerikos žvalgybinio lėktuvo U–2 pilotą Frensį Garį Pauersą, kurį rusai buvo įkalinę apkaltinus šnipinėjimu. Pasikeitimas įvyko 1962 metų vasarį Berlyne ant Glinikės tilto per Havelio upę.

Continue reading „Advokatas, kurio specializacija – organizuoti pasikeitimą šnipais”

BND

Po Antrojo pasaulinio karo atsirado dvi Vokietijos, taigi ir dvi specialiosios tarnybos: BND ir “Štazi”. Šįkart daugiau apie pirmąją, BND, “Konstitucijos apsaugos tarnybą”, Vakarų Vokietijos kontržvalgybinę žinybą.

Ji buvo kuriama  pirmą kartą, daugiausia anglų ir amerikiečių specialiųjų tarnybų pastangomis, labiau orientuojantis į angliškąjį (MI 5) modelį. BND, pavyzdžiui, neturėjo įgaliojimų sulaikyti ir areštuoti. Vokiečių specialiosios tarnybos kūrėjai anglai ir amerikiečiai bijojo savo rankomis sukurti kažką panašaus į Gestapą arba SS. Juk jų kadrai – tai visų pirma buvusieji nacistai. O po to, kai Vakarų ir Rytų Vokietijos susijungė, iškilo “dvigubų agentų”, dirbusių “Štazi”, problema.

Continue reading „Apie Vakarų Vokietijos pralaimėjimus žvalgybos fronte”

Stasi[1]

Generolas Markus Volfas – Rytų Vokietijos užsienio žvalgybos ilgametis vadovas. Gimė žydo gydytojo šeimoje. Jo tėvas buvo taip pat ir dramaturgas, komunistas. Kai Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, jo šeima persikėlė į Šveicariją. Jaunasis Volfas gyveno ir Prancūzijoje, o 1934 m. išvyko į Maskvą, kur mokėsi specialioje politinių emigrantų vaikų mokykloje.

Po Antrojo pasaulinio karo Volfas sugrįžo į Vokietiją, kur sovietų okupuotoje zonoje padėjo kurti komunistinį režimą. VDR buvo paskelbta 1949 m. Pradžioje Volfas dirbo radijo komentatoriumi, o paskui tapo pasiuntinybės Maskvoje pirmuoju sekretoriumi. Vyriausiosios žvalgybos (“Štazi”) vadovu jis tapo 1958 metais. Pagrindinį dėmesį skyrė (ir pasiekė reikšmingų laimėjimų) Vakarų Vokietijos valstybinėms struktūroms, į kurias inkorporuodavo savo šnipus. Agentą Giunterį Gijomą jam pavyko “įdarbinti” kanclerio Villi Brandto sekretoriumi. Kai šnipas buvo demaskuotas, Brandtui 1974 m. teko atsistatydinti.

Continue reading „“Mano agentų buvo visur””