Roma, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Liūdnai pagarsėjęs Sicilijos mafijos bosas Matteo Messina Denaro, tris dešimtmečius slapstęsis ir sausį sučiuptas, yra ligoninėje komos būklės ir nebemaitinamas, šeštadienį pranešė žiniasklaida.
61 metų mafiozas jau kelerius metus sirgo storosios žarnos vėžiu. Jis pats nusprendė gydytis ir po apsilankymo Sicilijos sostinės Palermo klinikoje buvo suimtas.
Pranešta, kad jis buvo laikomas griežto režimo kalėjime Akviloje ir tęsė gydymą kameroje. Tačiau rugpjūčio pradžioje M. Messina Denaro buvo perkeltas į vietos ligoninės kalinių palatą, pastarosiomis dienomis jo būklė pablogėjo. Žiniasklaida pranešė, kad jis dabar yra „negrįžtamoje komoje“. Medikai nustojo jį maitinti, jis prašė jo negaivinti.
Daugelį metų M. Messina Denaro buvo svarbiausias Sicilijos nusikalstamo sindikato „Cosa Nostra“, apie kurį pasakojama filmuose „Krikštatėvis“, asmuo. Jis taip pat buvo vienas negailestingiausių jos bosų, per daugelį metų nuteistas šešiais įkalinimais iki gyvos galvos, įskaitant už vaidmenį 1992 m. nužudant su mafija kovojusį teisėją Giovanni Falcone. Jis taip pat buvo pripažintas kaltas dalyvavęs rengiant virtinę pražūtingų sprogdinimų Romoje, Florencijoje ir Milane 1993 m. bei pagrobęs ir vėliau nužudęs dvylikametį liudytojo G. Falcone‘s byloje sūnų.
M. Messina Denaro dingo 1993 m. vasarą ir buvo ieškomiausias bėglys Italijoje. Vėlesniais metais būta daug spėlionių, kur jis galėjo dingti. Galiausiai buvo nustatyta, kad jis slapstėsi netoli savo gimtojo Kastelvetrano miestelio vakarų Sicilijoje.
Tyrėjai daugelį metų ieškojo galimų jo slėptuvių Sicilijos kaime, klausėsi jo šeimos narių ir draugų pokalbių telefonu. Jie išgirdo kalbant apie vėžiu sergančio neįvardyto asmens medicinines problemas, taip pat akių problemas. Galiausiai detektyvai įsitikino, jog kalbama apie M. Messiną Denaro. Jie pasinaudojo nacionalinės sveikatos sistemos duomenų baze ieškodami atitinkamo amžiaus bei ligos istorijos vyrų ir galiausiai jį aptiko.
Nors mafiozo suėmimas buvo šiokia tokia paguoda jo aukų artimiesiems, nusikaltėlis tylėjo. Apklausiamas po suėmimo M. Messina Denaro neigė, kad yra „Cosa Nostra“ narys.
Roma, rugsėjo 8 d. (dpa-ELTA). Italijos policija ketvirtadienį pranešė suėmusi 22 įtariamus Kalabrijos mafijos „‘Ndrangheta“ narius ir aptikusi naują regione veikiančios grupuotės atšaką.
22 įtariamieji kaltinami priklausymu mafijai, šaunamųjų ginklų laikymu, pasikėsinimu nužudyti ir kitais nusikaltimais, pranešė policija. Pareigūnų teigimu, per operaciją taip pat patvirtinta, kad egzistuoja „Nasone-Gaietti“ grupė, veikianti Sicilos mieste netoli Kalabrijos Redžo. 2018 m. iš kalėjimo paleistas vyras tikriausiai vadovauja šiai „‘Ndrangheta“ atšakai, sakė jie.
Pasak policijos, mafijozai šantažavo ir grasino daugeliui rangovų, sudariusių viešųjų darbų sutartis mieste, bei įsiskverbė į savivaldybės administraciją. Jie taip pat nusitaikė į restoranų operatorius ir vertė juos tiekti „‘Ndranghetai“ žuvį, be kitų dalykų. Policija taip pat pranešė areštavusi šešių, su turizmu susijusių bei žuvimis ir gėrimais prekiavusių įmonių patalpas.
Kalabrijos Redžo regiono, esančio pietiniame Italijos pakraštyje, valdžia tiria bylą nuo 2021 metų. Naujausi pranešimai paskelbti policijai pastarosiomis dienomis pranešus apie kelias operacijas, nukreiptas prieš Kalabrijos „‘Ndrangheta“ ir Sicilijos „Cosa Nostra“.
Roma, gegužės 6 d. (dpa-ELTA). Mafijos samdomi žudikai planuoja susidoroti su pagrindiniu Italijos prokuroru, teigiama penktadienio žiniasklaidos pranešime. Jame sakoma, kad pareigūnus apie pavojų įspėjo užsienio žvalgybos agentūra.
Planuojama ataka dar labiau šokiruoja italus šaliai artėjant prie 30-ųjų metinių, kai mafija surengė mirtiną išpuolį prieš mafijos narius persekiojusį teisininką Giovanni Falcone. Jis mirė 1992 m. gegužės 23 d., kai greitkelyje netoli Palermo jam pravažiuojant automobiliu sprogo bomba. Per sprogimą taip pat žuvo jo žmona ir trys asmens sargybiniai. Po dviejų mėnesių dar vienas sprogdinimas nusinešė teisėjo gyvybę. Šie incidentai smarkiai įsirėžė į italų atmintį.
Šį kartą tariamas taikinys yra Nicola Gratteri, Pietų Italijos apygardos prokuroras, pastaraisiais metais esmingai prisidėjęs persekiojant „‘Ndrangheta“ klano narius. Apie tai pranešė laikraštis „Il Fatto Quotidiano“.
Pasak laikraščio, „‘Ndrangheta“, viena galingiausių šalies mafijų, nori jį susprogdinti. Grupė koordinuoja didelę narkotikų prekybos tarp Europos ir Pietų Amerikos dalį. Remdamosi perspėjimu, Italijos saugumo tarnybos pastarosiomis savaitėmis sustiprino N. Gratteri ir jo šeimos apsaugą, rašo laikraštis. Tai reiškia papildomus asmens sargybinius, taip pat N. Gratteri leista naudotis specialiu automobiliu, kuris sutrikdo signalus, o tai neleidžia susprogdinti ant automobilio sumontuotų bombų mobiliojo telefono signalu.
N. Gratteri buvo kandidatas į aukščiausias šalyje pareigas kovoje su mafija, bet pralaimėjo jas Neapolio apygardos prokurorui Giovanni Melillo.
Leidykla „Briedis“ pristato sukrečiančią Alexo Perry knygą apie Italijos mafiją „Bebaimės motinos. Galingiausią pasaulio mafiją parklupdžiusių moterų istorija“.
Tai prikaustanti istorija apie įtemptą ir pavojingą kovą, į kurią gelbėdama tautą nuo negailestingų, už savo būvį besigrumiančių mafiozų stoja išmintinga ir ryžtinga moteris. Įvykių sūkuryje atsiduria trys už savo vaikus ir gyvybę kovojančios moterys. Ne visos jų išgyvena.
Kalabrijos mafija, žinoma kaip „Ndrangheta“, yra vienas turtingiausių ir negailestingiausių nusikalstamų sindikatų pasaulyje, jo padaliniai driekiasi nuo Amerikos iki Australijos. Ji kontroliuoja 70 proc. kokaino ir heroino pasiūlos Europoje, valdo milijardus dolerių generuojančią turto prievartavimo veiklą, tarpininkauja sudarant neteisėtus ginklų sandėrius – tiekia ginklus nusikaltėliams ir teroristams – ir grobsto Italijos bei Europos Sąjungos iždus.
„Ndranghetos“ galia slypi mačistiniame smurto ir tylos – omertà – derinyje. Ji išlieka gaji dėl šeiminių ryšių: sindikate gimstama arba į jį patenkama per santuoką. Lojalumas – absoliutus. Kraujo praliejimas – garbinamas. Verčiau sėsti į kalėjimą, rinktis kapo duobę, šaltakraujiškai nužudyti savo tėvą, brolį, seserį ar motiną, negu išduoti Šeimą. Kartu su pagarba tradicijoms ir istorijai „Ndranghetos“ vyrai pasižymi žiauria mizoginija. Į moteris žiūrima kaip į kilnojamąjį turtą, derybų įrankį, kuriuo siekiama sudaryti ir išlaikyti klano sąjungas, o fizinis smurtas – ir dar žiauresni dalykai – yra įprastinė praktika.
Kai 2009 m. viena skriaudžiama „Ndranghetos“ žmona buvo nužudyta už tai, kad išdavė saviškius ir davė parodymus valstybei, prokurorės Alessandros Cerreti neapleido daug žadanti galimybė: „Ndranghetos“ moterų diskriminacija gali būti didžiausia jos yda ir veiksmingiausias ginklas. Užmezgusi dialogą su dar dviem mafijos žmonomis, Alessandra įtikino jas liudyti mainais į naują savo ir savo vaikų ateitį.
Istoriją apie „bebaimes motinas“ bandė užgniaužti nepaprastai daug žmonių. Daugelis jų darė viską, kad žinia apie jas neišvystų dienos šviesos ir ši knyga nebūtų parašyta. Kaip ir atliekant bet kokį mafijos tyrimą, „Ndranghetos“ smurtinis omerta vykdymas užtikrino, kad daugelis pagrindinių veikėjų tapo nepasiekiami. Kai A. Perry išgirdo šią istoriją, dvi iš trijų „bebaimių motinų“ – Lea Garofalo ir Maria Concetta Cacciola – buvo mirusios, nužudytos dėl savyje rastos drąsos pasipriešinti organizacijai; trečioji, Giuseppina Pesce, buvo nepasiekiama dėl liudytojų apsaugos.
Dauguma mafijos atstovų ir jų įbaugintų asmenų taip pat nenorėjo kalbėti. Tais atvejais, kai subjektai prašnekdavo, jų atsakymuose į klausimus dažnai pasigirsdavo perspėjimų arba užmaskuotų grasinimų. Tai, kad ši knyga buvo išleista, yra vos saujelės drąsiausiųjų ir ryžtingiausiųjų nuopelnas.
2019 m. „Bebaimės motinos“ buvo nominuotos „Edgar“ apdovanojimui už geriausią dokumentinės kriminalinės literatūros kūrinį, o „Crime Reads“ paskelbta geriausia 2018 m. negrožine kriminaline knyga.
Ispanijos policija, bendradarbiaudama su kolegomis iš Italijos ir Europos policijos agentūra Europolu, Tenerifės Kanarų saloje suėmė 106 įtariamuosius, susijusius su pinigų plovimu Italijos mafijai.
Manoma, kad gauja įvairioms mafijos grupuotėms pavertė legaliais pinigais daugiau nei 10 milijonų eurų vertės lėšas. Šie milijonai daugiausia buvo gauti iš internetinių sukčiavimo schemų, kurias mafija taikė tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva ir Ispanija, pirmadienį pranešė policija. Taip pat rasta 400 marihuanos augalų plantacija.
Be kita ko, įtariamieji kaltinami naryste nusikalstamoje organizacijoje, sukčiavimu, prekyba narkotikais, pinigų plovimu, pagrobimu, klastojimu, užpuolimu, turto prievartavimu, prievarta, apiplėšimu ir neteisėtu ginklų laikymu.
Trečiadienį Slovakijos Aukščiausiasis teismas sugriežtino šių metų balandžio 6 d. specializuotojo baudžiamojo teismo paskelbtą nuosprendį Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos žudikui Miroslavui Marčekui.
Tai pranešė televizijos kanalas TA3.
Aukščiausiasis teismas padidino M. Marčeko kalinimo laiką iki maksimalaus galimo – 25 metų – laikant jį itin griežto režimo sąlygomis. Specializuotasis baudžiamasis teismas anksčiau jį buvo nuteisęs kalėti 23 metus.
Sausio mėnesį buvęs kariškis M. Marčekas prisipažino nužudęs žurnalistą ir jo sužadėtinę. Jis vykdė Slovakijos šešėlinio verslo veikėjo Mariano Kočnerio užsakymą.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą.
Slovakijos specializuotas baudžiamasis teismas, kurio parengiamasis posėdis dėl Bratislavos interneto leidinio „Aktuality.sk” reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo įvyko praėjusių metų gruodžio 19 d., pirmadienį pradėjo pagrindinius posėdžius šioje rezonansinėje byloje. Tai pranešė Slovakijos radijas.
Teisiamųjų suole – keturi kaltinamieji, tarp jų – spėjamas žudikas ir nusikaltimo užsakovas. Penktasis įtariamasis, kuriam grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, davė demaskuojamuosius parodymus prieš bendrininkus ir sudarė sandorį su tyrėjais. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje jis buvo nuteistas 15 metų kalėti už tarpininkavimą nužudant žurnalistą.
Teisme pirmininkauja teisėja Ružena Sabova, kurios specializacija – sunkiausios baudžiamosios bylos. Pirmadienį, be kita ko, bus išklausytas prokuratūros kaltinimas.
Posėdžiai vyksta Pezinoko mieste, kuris yra už 25 kilometrų į vakarus nuo Bratislavos. Kada baigsis procesas, Slovakijos teisininkai nesiryžta prognozuoti. Dauguma jų linkę manyti, kad nusikaltėliai bus nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Rugpjūčio 19 d. Slovakijos radijas, remdamasis šaltiniais Generalinėje prokuratūroje, pranešė, kad žurnalisto žudikas yra buvęs Slovakijos kariškis Miroslavas Marčekas.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti 2018 metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas, be kita ko, atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta”.
Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija” lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
Dėl mafijos nusikaltimų nuteistas Francescas Amatas pirmadienį užsibarikadavo pašto filiale Pieve Modolenoje Šiaurės Italijos Emilijos Redžo provincijoje ir įkaitais laiko penkis žmones. Apie tai skelbia italų žiniasklaida. 55-erių nusikaltėlis ginkluotas peiliu.
Šešis klientus ir vieną pašto darbuotoją jis paleido. Vyras reikalauja susitikimo su vidaus reikalų ministru Matteo Salviniu.
F. Amatas praėjusią savaitę mamutiniame procese prieš mafijos grupuotę „Ndrangheta“ buvo nuteistas 19 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme.
F. Amatas tikina, kad jo nuteisimas yra neteisėtas. Nors jis esą ir yra nusikaltėlis, tačiau ne mafijozas.
Aplink pašto filialą policija ėmėsi griežčiausių saugumo priemonių. Pareigūnai derasi su pagrobėju.
Praėjusį trečiadienį baigėsi vienas didžiausių mafijos procesų Šiaurės Italijoje. Jo metu paskelbti 129 nuosprendžiai, 19 išteisinimų ir dar keturi išteisinimai dėl senaties. Nuo 205 metų buvo teisiami 147 asmenys. Verslininkai ir gaujų vadai buvo kaltinami padėję Kalabrijos mafijai „Ndrangheta“ įsitvirtinti turtingoje Italijos šiaurėje.
„Ndrangheta“ laikoma viena pavojingiausių, turtingiausių ir galingiausių mafijos grupuočių Italijoje. Ji kontroliuoja didelę dalį pasaulinės kokaino prekybos.
Slovakijos tiriamosios žurnalistikos atstovo Jano Kuciako nužudymą, anot žiniasklaidos, galėjo užsakyti vienas multimilijonierius. Vienas iš suimtų įtariamųjų užsakovu įvardijo verslininką Marianą Kocnerį, trečiadienio vakarą pranešė laikraštis „Dennik N“.
M. Kocneris šiuo metu yra įkalintas dėl kito nusikaltimo. J. Kuciakas prieš savo mirtį tyrė jo verslo reikalus.
Prokuroras pirmadienį kaip spėjamą nužudymo užsakovę įvardijo 44-erių Aleną Zs., kuri yra viena iš keturių sulaikytų asmenų. Tačiau ji neturėjo jokių konfliktų su žurnalistu. Bet ji turėjo didelių skolų ir, anot žiniasklaidos, dirbo verslininko M. Kocnerio vertėja.
Pasak „Dennik N“, moteris vienam taip pat sulaikytam įtariamajam pareiškė, kad M. Kocneris užsakė J. Kuciako nužudymą. Tai tyrėjams papasakojo pats įtariamasis. Šis buvo tarpininkas tarp moters, spėjamo žudiko ir spėjamo jo vairuotojo. Visi keturi buvo sulaikyti praėjusią savaitę.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė Martina Kusnirova buvo nušauti vasarį savo namuose. Reporteris aiškinosi ryšius tarp Italijos mafijos ir Slovakijos vyriausybės. Jo nebaigtas rašytas straipsnis po mirties buvo išspausdintas.
27-erių žurnalisto nužudymas sukėlė masines demonstracijas prieš vyriausybę ir galiausiai privertė atsistatydinti ministrą pirmininką Robertą Ficą.
Penktadienį Slovakijos valstybės prokuroras pateikė kaltinimus trims asmenims interneto leidinio „Aktuality.sk“ reporterio Jano Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos tyčiniu nužudymu. Tai pranešė „Reuters“.
Kaltinimai buvo pateikti Tomašui Š., Miroslavui M. ir įtariamajam, kurio inicialai – Z. A. Išsamesnių detalių prokuratūros atstovai neatskleidė.
Ketvirtadienį policija sulaikė aštuonis įtariamuosius, tarp jų – spėjami organizatoriai ir nusikaltimo vykdytojas – samdomas žudikas. Įtariamieji buvo sulaikyti Kolarovo miesto rajone Slovakijos pietuose. Per policijos operaciją vieno iš sulaikytųjų namuose buvo rastas ginklas. Vienas iš įtariamųjų – buvęs policininkas vardu Tomašas. Jis dirbo tyrėjų Komarno mieste, kuris yra Pietų Slovakijoje, prie Vengrijos sienos.
Pranešama, kad penki sulaikytieji buvo paleisti.
J. Kuciakas ir jo sužadėtinė buvo nužudyti šių metų vasario 21 d. Velka Mačos kaime, kuris yra Slovakijos vakaruose, Trnavos krašto Galantos miesto rajone. Žurnalistas atskleidė korupcijos schemas Slovakijos valdžios struktūrose ir pranešė apie dviejų aukštų vyriausybės aparato valdininkų ryšius su Italijos mafijos grupuote „Ndrangheta“. Tai sukėlė politinę krizę šalyje ir privertė atsistatydinti iš premjero posto partijos „Kryptis – socialinė demokratija“ lyderį Robertą Ficą, kurio vietą užėmė jo artimiausias bendražygis Peteris Pellegrinis.
Susidorojimas su slovakų reporteriu – penktasis žurnalisto nužudymas ES šalyse per pastaruosius 10 metų.
Sunku įsivaizduoti kada nors kriminalinėje kronikoje galint būti parašyta: Ispanijoje sulaikyta 100 organizuotos nusikalstamos grupuotės narių, iš kurių vienas yra lietuvis, o likusiųjų tautybės policija nenurodo tos tautos vardu vadinamos valstybės pasiuntinybės prašymu. Tačiau ir tokį tekstą perskaitęs skaitytojas tik šyptelėtų…
Ararato kalnas – armėnų, o mafija – ne?
Armėnų leidinys „ArmInfo“ angliškai pranešė tą patį („142 arrested in operation against Armenian mafia in Spain“), ką ir ispanų „Catalan News“ („142 arrested in operation against Armenian mafia in Spain“). Rusų leidinys Ispanijoje „Costa Blanco Club“ nepridėjo nieko nauja: „Армянская мафия: по Испании прокатилась волна арестов“. Kaip ir daug apie Armėniją rašantis Rusijos leidinys „Regnum“: „В Испании арестованы 100 членов армянской мафии“. Tai – apie Ispanijos šiaurės rytuose Katalonijos policijos (Los Mossos d’Esquadra) ir Nacionalinės policijos (Policía Nacional) įvykdytą operaciją prieš organizuotą nusikalstamumą.
Praėjus kelioms dienoms, Armėnijos pasiuntinybė Ispanijoje pareiškė susirūpinusi dėl to, kad Ispanijos vidaus reikalų ministerija savo spaudos pranešime apie šią operaciją pavartojo žodžių junginį „armėnų mafija“, o jį pasigavo ir ispanų žiniasklaida. Toks pabrėžimas daro didelę žalą dešimčių tūkstančių įstatymą gerbiančių ir pavyzdingų armėnų, gyvenančių Ispanijoje, reputacijai. Mat ne visi sulaikytieji yra armėnai, juo labiau kad neįrodyta jų narystė nusikalstamoje organizacijoje ir nėra teismo sprendimo. „Visiškai pasitikėdami Ispanijos viešosios tvarkos ir saugumo organų profesionalumu, -rašoma pareiškime, – mes manome, kad kovoje su nusikalstamomis organizacijomis netikslinga pabrėžti jų narių etninę kilmę, nes tai neprisideda prie daugiatautės Ispanijos visuomenės kūrimo ir pakantumo…“
Katalonijos policija (Los Mossos d’Esquadra) pranešė, kad „vykdo operaciją kartu su Nacionaline policija (Policía Nacional) prieš armėnų kilmės nusikalstamą grupuotę, susijusią su narkotikų gabenimu, prekyba ginklais, tabako kontrabanda, pinigų plovimu, korupcija lažybose ir kitais turtiniais nusikaltimais visoje Europoje“. Organizuotą nusikalstamą grupuotę „mafija“ vadina žiniasklaida ir ją sekantys žmonės. Neretai jo prireikia ir su žurnalistais kalbantiems prokurorams. Antai 2010-ųjų rudenų JAV federalinių tyrimų biuras pranešė atskleidęs „didžiausią istorijoje sukčiavimo schemą Federalinėje medicininės pagalbos pagyvenusiems žmonėms programoje“, kurią surezgė „Mirzojano-Terdžaniano organizacija“. Federalinis prokuroras Pritas Bharara palygino šią organizaciją su „klasikine „Coza Nostra“, pridūręs, kad „tradicinė mafija“ gali tik pavydėti šiai „armėnų-amerikiečių grupuotei“ neteisėtų pajamų masto, veiklos užmojo ir ambicijų; daugumą šioje grupuotėje sudarė armėnai.
Amerikoje tada suėmė 78 asmenis, susijusius su „Mirzojano-Terdžaniano organizacija“, taigi net gerokai mažiau negu dabar Ispanijoje, o palygino su „La Coza Nostra“ – Sicilijos mafija, veikusia ir Jungtinėse Valstijose (beje, 2017-iems baigiantis Parmos ligoninės nuteistųjų skyriuje mirė 87 metų Toto Rina – pastaruosius 24 metus praleidęs už grotų; už šimtus nužudymų teismas buvusiam „Coza Nostra“ vadeivai skyrė… 26 kalėjimo iki gyvos galvos terminus). Kaip ir tada Amerikoje, daugumą šios operacijos eigoje sulaikytųjų yra „armėnų tautybės“. Įkliuvo ir du Gruzijos piliečiai. Ši „armėnų kilmės nusikalstamoje grupuotė“ įtariama, kaip sakyta, ir korupcija sporto lažybose. Antai tenisininkus papirkinėjęs Alikantės pakrantėje gyvenantis armėnų kilmės Rusijos pilietis įtraukė į savo tinklus Andalūzijoje apsistojusių išeivių iš Rusijos sūnų. Šį irgi sulaikė įtariamuoju – tačiau dėl to negi sakysi, kad tai buvo „rusų mafijos“ atstovas?
Prieš gerą ketvirtį amžiaus Los Andželo apygardoje susitelkę nusikaltėliai ne tik kad neslėpė savo etninės kilmės, tačiau ir visiems ją rodė – ir rodo – jau pačių grupės pavadinimu: „Armenian Power“ – „Armėnų jėga“. Europoje veikiančių gaujų nariai tuo nesipuikuoja, o kai išvien veikia įvairių tautybių nusikaltėliai, etninis vardas joms duodamas priklausomai nuo to, kam paklūsta. Ispanų leidinys „El Pais“, išklausęs ekspertų, padarė išvadą: Ispanijoje „rusų mafiją“ keičia kitos etninės grupuotės. Pastarosios operacijos metu pavyko sugniuždyti „didžiausią ir pavojingiausią iš Europoje veikiančių nusikaltėlių grupių“.
Leidinys „Columna Cero“ paskelbė (Mazazo a la mafia armenia: entre los 129 detenidos hay 7 ‘Ladrones de Ley’), kad operacijos eigoje suimta ir septyni buvusios Sovietų Sąjungos respublikose aukščiausiai nusikaltėlių kastai priklausantys asmenys – „tikrieji vagys“ (вор в законе). Anot šio leidinio, pirmasis šios operacijos etapas įvykdytas praėjusių metų rudenį – prieš „gruzinų mafiją“. Daugybė policijos operacijų išblaškė „gruzinų organizacijas“ Europoje ir jų vietoje, pirmiausia Ispanijoje, įsitaisė armėnų kilmės „tikrieji vagys“. Prieš juos ir buvo nukreipta pastaroji ataka. Vienas iš suimtųjų — Erikas D., gimęs Armėnijos mieste Stepanavane. Kitame ispanų leidinyje kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovaujantis komisaras paaiškino, kad anksčiau armėnai veikė kartu, o gal net ir priklausė gruzinų mafijai. 2012 metais nutarė veikti savarankiškai ir užimti dalį teritorijos, kurią anksčiau kontroliavo gruzinai. Organizacijoje buvo trijų pakopų hierarchija. Korupcija: prie armėnų prisidėjo kai kas iš valdininkų ir netgi teisėjų.
Po pasaulį plinta negera šlovė
Šių metų pavasarį graikų, prancūzų ir gruzinų policijos pajėgos surengė bendrą operaciją „Caucase Normandie“, kurios metu į policininkų rankas pakliuvo ir rudenį išslydę „gruzinų mafijos“ nariai, tarp ir svarbiausias šulas – Laša Šušanašvilis. Žiniasklaidoje jį vadina „europietiškuoju Eskobaru“, o JAV administracija paskelbė „vienu pavojingiausių nusikaltėlių pasaulyje“. Kadaise jis palaikė „nusikalstamo pasaulio patriarchu“ vadinamą Aslaną Usojaną (nušautas 2013 metais) ir galia prilygo „Senąjį Chasaną“ pakeitusiam Zacharijui Kalašovui („Šakro Molodoj“) kalėjo Ispanijoje, neseniai Rusijoje vėl patupdytas už grotų beveik 10 metų). Sulaikyti ir keturi armėnai. Pasibaigus operacijai „Caucase Normandie“, Gruzijos vidaus reikalų ministerijos atstovė pasigyrė, kad šalies policija prie bendrų veiksmų prisidėjo „liūto dalimi“.
O šit apie armėnų policijos pridėjimą prie pastarosios operacijos nieko neišgirdome (Nacionalinės policijos pranešime nurodoma, kad prisidėjo Interpolas ir Europolas, taip pat Gruzijos kriminalinė policija). 2010-aisiais, kai šešiuose Europos valstybėse policija vykdė operaciją prieš „rusų-gruzinų mafiją“, Ispanijoje suėmė šešis įtariamuosius, iš jų keturis – pavardėmis su priesaga „-ian“, o tarp šių – ir buvusį Armėnijos policijos komisarą… Dar neseniai, iki pasikeičiant valdžiai, Armėnijos policijai vadovavo visaip pagarsėjęs Vladimiras Gasparianas. Visa Europa žinojo, kad „Vova“ daugelį metų „bendradarbiauja“ su „tikraisiais vagiais“ (jūs padėsite mums mūsų reikaluose, o mes užmerksime akis, kai jūs…) – kas su tokio pareigūno vadovaujama žinyba ryžis bendriems žygiams?
Visokiausių dalykėlių pasitaikė iki pasikeičiant Jerevane valdžiai.
Prieš penkerius metus, kai Jungtinėse Valstijose teisė „Mirzojano-Terdžaniano organizaciją“, kaltinamojoje išvadoje buvo kalbama apie „užsienio valstybės vyriausybės atstovus“, kurie padėjo nusikaltėliams klaidinti JAV imigracijos žinybą. Jie patvarkydavo taip, kad „toji vyriausybė“ atsisakydavo priimti iš JAV išsiunčiamus asmenis. Tie „užsienio valstybės vyriausybės atstovai“ – tai Armėnijos konsulato Los Andžele darbuotojai. Armėnų opozicinis laikraštis „Aikakan Žamanak“ (jo vyriausiuoju redaktoriumi tuo metu buvo Nikolas Pašinianas – dabartinis Armėnijos ministras pirmininkas) tada rašė, jog Jerevanas atsisako išduoti kai kuriuos asmenis, galimai susijusius su JAV demaskuota „organizacija“.
Pasirodė, kad „organizaciją“ valdęs „tikrasis vagis“ Armenas Kazarianas („Pzo“) buvo „Senojo Chasano“ įgaliotojas „prievaizdas“ Amerikoje ir dalį iš JAV mokesčių mokėtojų pavogtų pinigų siuntė į „vagių kasą“. Kitą dalį „plovė“ Jerevane, kur buvo perkamas nekilnojamasis turtas ir investuojama į statybas. Žiniasklaida nerimo: „Pzo“ padeda Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano broliui Aleksandrui tvarkyti visokius tamsius reikalus saulėtoje Kalifornijoje. Žinantys tikina Armėnijos prezidentą viename restoranėlyje iš savo artimiausios aplinkos reikalavus: padarykite gi ką nors! Suraskite to nelaimingo prokuroro turkiškas šaknis ar verslą Baku!
Kai netrukus Jungtines Valstijas prasidėjo naujas didelis teismo procesas – prieš „Armenian Power“, vienas Jerevano politologas parašė (1in): „Armėnijai iškilo itin didelė grėsmė pagarsėti valstybe, importuojančia nusikaltėlius.“
Visose tautose yra nusikaltėlių, tačiau armėnai Jungtinėse Valstijose palaipsniui įgyja „nusikalstamo etnoso šlovę“. Dabar tokia šlovė plinta tarp skaitančiųjų kriminalinę kroniką, tačiau tokiems dalykams tęsiantis ji gali pasiekti ir daug aukštesnius bei svarbesnius sluoksnius. Iki šiol armėnai amerikiečių akyse buvo kūrybingų asmenybių bendrija, pasiekusi daug laimėjimų versle, diplomatijoje ir politikoje, mene, moksle, todėl ir įtakingiausios pasaulyje JAV valstybės politika buvo palanki armėnams. Tačiau dabar ji gali pradėti keistis, o tai visiškai neatitinka Armėnijos valstybės interesų. Armėnijoje dėl to turi sunerimti ir valdžia, ir visuomeninės grupės bei politinės jėgos, kurioms yra svarbi valstybės ateitis. Priešingu atveju, perspėja baigdamas savo įžvalgas analitikas, „tai gali labai apsunkinti armėnų potencialo tarptautinėje politikoje panaudojimą“.
Prieš ketverius metus Armėnijos pasiuntinys Belgijoje „atkreipė Belgijos specialiųjų tarnybų dėmesį“. Suprantama, tuo pačiu atkreipė ir daugelio Europoje dėmesį, nors, kaip paaiškėjo, nieko baisaus nepadarė: Senajame Žemyne diplomatams, įsigijusiems didesnės kaip 300 eurų vertės pirkinį, čia pat grąžinama 21% sumokėtų pinigų. Belgai pasiuntė Armėnijos užsienio reikalų ministerijai ir Nacionalinei saugumo tarnybai paklausimą su prašymu pasiaiškinti, kaip pasiuntinys iš atlyginimo įstengia kasmet nupirkti ir be kliūčių įvežti į Armėniją keletą dešimčių laikrodžių „Rolex“ ir brangakmenių, kainuojančių 30-50 tūkstančių eurų. 2014 metais šis diplomatas, Avetas Adoncas, buvo paskirtas pasiuntiniu Ispanijoje ir vykdo šias pareigas iki šiol.
Praėjusių metų pabaigoje JAV finansų ministerija paskelbė sankcijas 10 asmenų, priklausančių JAV, Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Ukrainoje veikiančiai organizacijai „Vor v zakone“. Šis kriminalinis sindikatas vykdo neteisėtą veiklą visame pasaulyje ir sankcijomis siekiama sužlugdyti tarptautinių nusikalstamų organizacijų, keliančių grėsmę JAV ir jų sąjungininkams, finansinę infrastruktūrą. Trys asmenys šiame sąraše neturi titulo „vor v zakone“ – juos įtraukė dėl „tikriesiems vagiams“ teikiamos finansinės paramos. Tarp pastarųjų – Rubenas Tatulianas, pravarde „Robsonas“, pristatomas kaip „tikrųjų vagių“ (Usojano, Kalašovo) paskirtas Sočio miesto „prievaizdas“ ir nusikaltėlių pasaulio juridinis konsultantas. Amerikiečiai neparašė, kad šis „mieste gerbiamas verslininkas“ ir „armėnų bendruomenės globėjas“ tuo metu buvo dar ir… Armėnijos užsienio reikalų ministro patarėjas. Tais laikais „Armėnijos garbės konsulo“ titulas, randame parašyta, kainavo 50 tūkstančių dolerių…
Praėjusį pavasarį, dar iki žlungant Seržo Sargsiano režimui, Armėnijos pasiuntinys Vokietijoje susitiko su Tiūringijos žemės vidaus reikalų ministru ir susitarė bendradarbiauti kovoje su nusikalstamomis grupuotėmis. „Sputnik-Armenija“ parašė: „Armėnų susišaudymai atsibodo vokiečiams: reikalauja iš Armėnijos pasiuntinio pagalbos“. Armėnijos pasiuntinys apgailestavo: jam pačiam labai nesmagu girdėti apie vis naujus tėvynainių nusikaltimus. O šit Armėnijos pasiuntinybė Ispanijoje raukosi. Girdi, daroma didelė žala dešimčių tūkstančių įstatymą gerbiančių ir pavyzdingų armėnų, gyvenančių Ispanijoje, reputacijai. Kai tuo tarpu visame pasaulyje žinoma, kad „armėnų mafija“ tikriausia to žodžio prasme žaloja ne tik svetimtaučius, bet ir savo tautiečius. Po pasaulį pasklidusios armėnų gaujos daugiausia nusikaltimų padaro kaip tik prieš tautiečius!
Armėnijos pasiuntinybė malonėjo pareikšti pasitikėjimą Ispanijos policija – tačiau ar ne teisingiau būtų buvę visokeriopai pritarti šiam Ispanijos bei kitų valstybių žygiui prieš Europoje veikiančias etnines gaujas ir patikinti, kad šiame žygyje jau galima pasitikėti ir Armėnijos puse? Dėl Amerikos, tai amerikiečiai susidoros ir patys. Tačiau, regisi, dar negreitai.
Sėja baimę ir siaubą Kalifornijoje
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje „Armenian Power“ daugeliui tebuvo viena iš gaujų, siautėjančių Holivudo rytinėje dalies gatvėse. Tačiau rasime parašyta, kad tai buvo „jaunimo kovinė organizacija“, sukurta „Mažojoje Armėnijoje“ (taip vadinamas ta miesto dalis, kur gyvena daug armėnų –„Little Armenia“) armėnų imigrantams nuo meksikiečių banditų ginti. Kriminalinę kroniką sekantiems amerikiečiams „Armenian Power“ įsiminė tuo, kad į savo konkurentus šaudė iš važiuojančių automobilių. Vėliau ji susitelkė Los Andželo priemiestyje Glendeile (Glendale), kur 40 procentų gyventųjų sudaro armėnai. Federalinis tyrimų biuras ją apibūdina kaip „tarptautinį nusikalstamą sindikatą“.
2011 metų pradžioje apie šimto šio sindikato narių suėmimu baigėsi ne vienerius metus trukęs tyrimas, atskleidęs „Armėnijos jėgos“ vykdytus itin didelio masto finansinius nusikaltimus (10 milijonų dolerių žala) – kaltinamąją išvadą Los Andželo federaliniam teismui pateikę prokurorai procesą pavadino didžiausia tokio pobūdžio byla JAV istorijoje. Be asmens duomenų vogimo ir finansinių machinacijų, „Armėnijos jėgos“ narius kaltino ir „klasikiniais“ nusikaltimais: turto prievartavimu, žmonių grobimu, prekyba narkotikais… Nusikalstamo sindikato vadeivai Mgerui Darbinianui prokurorai pateikė kaltinimus dėl 57 nusikalstamų veikų, už kurias jam grėsė… 973 metai kalėjimo (teismas jam skyrė 32 metus nelaisvės).
Be kita ko, armėnus apkaltino ir nelegalių azartinių lošimų organizavimu – lošėjai sėdėjo prie pokerio stalų su „Power Poker“ ženklu ir Armėnijos herbu (Armenian crest). Prokurorai nustatė, kad sindikato vadeivos palaikė ryšius su vietinėmis Meksikos organizuotomis grupuotėmis ir „tikraisiais vagiais“ Armėnijoje bei Rusijoje (beje, vieną verslininką nusikaltėliai nustojo terorizavę po to, kai jiems iš Armėnijos paskambino kažin koks asmuo). Paaiškėjo ir tai, jog kai kurie įtariamieji žinojo apie būsimą policijos ir FTB ataką – apie tai jiems pranešė Los Andželo federalinio teismo tarnautoja, armėnė, perskaičiusi ne jai skirtus dokumentus.
2014-ųjų pavasarį pasibaigus procesui, Rusijos valstybinė radijo kompanijos „Vesti FM“ korespondentė Amerikoje pranešė: „Amerikiečiai sužinojo, kas tai yra armėnų mafija“. Anot jos, „nusikalstama grupuotė, kurią sudarė jauni emigrantai iš Armėnijos, laikė baimėje Los Andželo rytinę dalį pastaruosius 30 metų“. Praėjusiais metais vokiečių „Bild“ parašė, kad 2011 metais patirtas smūgis nesugniuždė „Armėnijos jėgos“ ir ji toliau „sėja baimę ir siaubą Kalifornijoje“.
Dabar galima pridurti ir „mirtį“. Jungtinių Valstijų tragedija laikoma tai, kad amerikiečiai suvartoja 4/5 pasaulyje gaminamų skausmą malšinančių vaistų, nors tesudaro 5 procentus planetos gyventojų; šiame amžiuje JAV nuo opiatų turinčių vaistų perdozavimo mirė daugiau kaip pusė milijono žmonių; 2017 metais, statistikos duomenimis, nuo to kiekvieną dieną mirdavo vidutiniškai po 142 žmones. Praėjusių metų vasarą federalinės kovos su šia epidemija kampanijos įkarštyje suėmė 12 Kalifornijos gyventojų, įtariamų varius itin didelio užmojo neteisėtą prekybą opiatiniais medikamentais. Aštuoni iš jų – armėnai (vienas buvo teisiamas garsiojoje 2010-ųjų metų sukčiavimo byloje). Palyginti su „epidemijos skatinimu“ tiesiog vaikų šėliojimu atrodo pastaraisiais metais vis didesnį mastą Kalifornijoje įgyjantis riešutų ir panašių krovinių grobimas, kuriuo įtariami irgi „Armėnijos jėgos“ nariai.
Juodi debesys viršum Vokietijos. Ar trenks žaibas?
2011 vasarą prancūzų leidinys „France Soir“ išspausdino rašinį „Buvusios SSRS mafija užkariauja Prancūziją“, kuriame daugiausia kalbama apie išeivių iš Gruzijos nusikaltimus. „Tikrieji vagys“ gruzinai persikėlė į Prancūziją po to, kai Gruzijoje kalėjimu imta bausti vien už priklausymą šiai kastai (2005). Neseniai sužinojome, kad pavasarį suimtą gruziną „tikrąjį vagį“ Šušanašvilį Prancūzijoje jau nuteisė 10 metų kalėti. Jo vadovaujama grupuotė visoje Europos teritorijoje vertėsi plėšimu, turto prievartavimu, narkotikų prekyba, sąvadavimu, užsakomosiomis žmogžudystėmis. Ilgiau ar trumpiau už grotų praleis dar trys dešimtys šios nusikalstamos grupuotės narių – išeivių iš Gruzijos.
Armėnai liko gruzinų šešėlyje. 2012 metų pabaigoje Prancūzijoje, Nicoje, prasidėjusį teismo procesą žiniasklaida pranašavo tapsiant didžiausiu Žydrojoje pakrantėje prieš „mafiją iš buvusio sovietinio bloko“, o gal ir visoje Prancūzijoje. Armėnų leidinys News.am parašė, kad prieš teismą stojo „armėnų mafijos klanas“, tuo tarpu vietinė žiniasklaida juos pavadino „tikraisiais vagiais“ – girdi, „vor v zakone“ Rusijoje vartojamas kaip „mafijos nario“ sinonimas. Ši byla nepateisino žiniasklaidos lūkesčių. Teisiamuosius kaltino pinigų padirbinėjimu ir platinimu, sąvadavimu. Prokurorai prašė klano vadovą, išeivį iš Armėnijos, buvusį pasaulio laisvųjų imtynių čempioną, patupdyti už grotų 7 metams, tačiau teismas skyrė 18 mėnesių. Prokurorai „itin aštriai pasisakė“ dėl buvusio šventiko, kurio vadovaujamoje armėnų bažnyčioje Nicoje nusikaltėliai buvo susisukę gūžtą. Teismas jį išteisino. Žurnalistai kaltino prokurorus gerai nepagrindus tyrimo ir sužlugdžius bylą. Praėjusių metų vasarą „Le Figaro“ pranešė apie 14 asmenų Paryžiuje ir kituose miestuose sulaikymą – visi armėnai. Jie vertėsi sąvadavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis.
„Thüringer Allgemeine“ šių metų kovo 22 d. pateikė pranešimą, kurio antraštė (Grossrazzia von Polizei in Erfurt wegen armenischer Mafija) skaitytojams sakė buvus didelį policijos antpuolį. Iš tikrųjų nieko ypatinga neatsitiko: policija atliko kratas pastatuose, kurie galimai priklauso „armėnų mafijai“. Radijo stotis „MDR Thüringen“ ta proga priminė, jog praėjusių metų rudenį Tiūringijos žemės vidaus reikalų ministerija įsteigė kriminalinės policijos tarnyboje keturis naujus padalinius, tarp jų – šiam reidui Erfurte vadovavusią „Rusijos-Eurazijos nusikalstamumo tyrimo darbo grupę“. Tai sužinoję paprasti piliečiai turėjo pamanyti: ne šiaip sau. O labiau į tuo reikalus įnikusieji neabejoja, kad dar bus audra.
Prieš dvejus metus Vokietijos federalinė kriminalinės policijos tarnyba atskleidė, kad armėnų mafija jau senokai bendrininkauja su vietiniais, kontroliuojančiais prekybą kvaišalais ir prostituciją. Policija šį reikalą tyrė ištisus šešerius metus, tačiau vis dar netaria paskutinio žodžio. MDR žurnalistų atliktas tyrimas parodė, kad „Rusijos-Eurazijos nusikalstami klanai“ išplitę po visą Vokietiją, o jiems vadovaujama iš Erfurto. Vadeiva esąs armėnų kilmės „B.Chovanas“. Iš policijos įrašytų pokalbių paaiškėjo jų ketinimai Monake pirkti viešbutį, priklausantį vienam garsių „Formulės-1“ lenktynininkų, ir „investuoti“ milijonus Kelne. Tačiau „Chovanas“ yra ne pats sau šeimininkas, o dalis didesnės organizacijos, veikiančios Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Čekijoje…
Pranešama policiją įrašius dešimtis tūkstančių pokalbių ir pradėjus daugybę bylų. Praėjusiais metais net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“ pranešė, kad „Vokietijoje armėnų boksininkus įtaria ryšiais su mafija“: jie irgi dalyvavo visomis prasmėmis daug triukšmo sukėlusiame dviejų armėnų gaujų susišaudyme Erfurte…
Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.
Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).
Ispanijoje – kratos
Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.
Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.
Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?
Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose
Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.
Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.
Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.
Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).
Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.
Į pagalbą pasitelktas FTB
Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.
Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.
2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.
Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.
2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.
2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.
Prekyba vaistais ir narkotikais
2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?
Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.
Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.
Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna.
Visoje Italijoje kalbama viena kalba, dominuoja viena religija, gyvena viena tauta, tačiau skirtumai išlieka dideli.
Nuo pat šalies susivienijimo 1861 metais teritoriją galima dalyti į dvi dalis – Šiaurės Italiją ir centrines sritis bei Pietų Italiją. Šiauriečiai turtingi, pietiečiai ne. 2009 m. finansų krizė labai skaudžiai smogė Pietų Italijai, skirtumai dar labiau padidėjo, todėl politikai vėl bando skatinti pietiečių gerovės spurtą.
Pietų Italijoje krizė tęsėsi 7 metus
2015-ieji buvo pirmieji metai, kai Pietų Italija, arba Mezzogiorno, kaip šią valstybės dalį vadina patys italai, fiksavo nedidelį ūkio ūgtelėjimą. Vos 0,8 proc. – nedaug, bet tai gera žinia po 7 metų nuosmukio. Skaičiuojama, kad pietiečių ekonomika susitraukė 13,5 proc. Tai turėjo katastrofiškų pasekmių visam regionui. Mažėjo investicijų, neaugo atlyginimai, didėjo nedarbas. Tokia bloga ir ilgai besitęsianti ekonomikos būklė atsiliepė ir žmonių nuotaikoms. Net 1,6 mln. žmonių emigravo į šiaurines teritorijas arba užsienį, o regione kūdikių gimė mažiausiai per visą 150 metų istoriją!
Per ekonomikos krizę mažėjo investicijų, verslo įmonių, jų apyvarta ir darbuotojų skaičius. Per trumpą laiką prarasta apie 0,5 mln. darbo vietų. Dėl tokio privataus sektoriaus susitraukimo viešasis sektorius labai prastai rinko mokesčius. Savivaldybės didino skolas, bet taip pat mažino ir išlaidas. 2013 m. Pietų Italijoje viešųjų investicijų mastai buvo nukritę iki 1996 m. lygio.
Atkurti tai, ką prarado Pietų Italija per krizę, gali prireikti 10 ar net daugiau metų, o juk skirtumai ir iki krizės tarp abiejų Italijos dalių buvo dideli.
Šiaurės ir Pietų Italija skyrėsi visada
Tipiški pietiečiai savo išvaizda yra tamsesnių plaukų, juodų akių, žemesnio ūgio, ugningo charakterio, kalba daug gestikuliuodami, tačiau mėgsta siestą ir lėtą gyvenimo tempą. Apie pietiečius šiaurinėje Italijos dalyje populiarūs anekdotai ir juokingos istorijos. Tai stereotipai, kuriuos galima mėginti paneigti, bet objektyvi statistika neleidžia abejoti – Mezzogiorno stipriai ekonomiškai atsilieka nuo šiaurinės dalies ir taip yra jau 150 metų.
Pietuose vidutinis atlyginimas mažesnis beveik 20 proc., o nedarbas dukart didesnis. Moterys dirba tik kas trečia, taigi net Graikija, kurioje dirba tik 43 proc. moterų, atrodo labai gerai. Matant tokius prastus rodiklius, nestebina ir tai, kad tarp pietiečių skurdas gresia 28 proc. gyventojų.
Pietų srityse vyrauja žemės ūkis, turizmas, su jūra susietos ekonominės veiklos, o šiaurėje sutelkta šalies pramonė, gamyba, finansų ir prekybos centrai. Daug kartų buvo mėginama industrializuoti Mezzogiorno. Labai didelė reforma buvo vykdoma XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Ji susidėjo iš dviejų dalių – žemės reformos ir didelės valstybinių investicijų programos. Žemės reforma buvo siekiama įsisteigti daug naujų mažo ir vidutinio dydžio ūkių, o valstybės investicijos turėjo pritraukti privataus kapitalo, skatinti industrializaciją bei įmonių plėtrą. Programa nepasiteisino. Mezzogiorno vis tiek liko ekonomiškai prasčiau išsivystęs kraštas, o valstybės skirti pinigai buvo išvogti, išeikvoti ir išleisti ne pagal paskirtį.
Kodėl Pietų Italija nepraturtėja?
Mokslininkai jau daugybę metų laužo galvas, kas vyksta su Mezzogiorno. Prirašyta daugybė studijų, mokslinių darbų ir atlikta tyrimų. Kiekviena vyriausybė Romoje tvirtina savo skatinimo planus pietinėms sritims, bet situacija iš esmės negerėja.
Eiliniai gatvėje sutikti italai turi savo atsakymus, kurie nėra moksliškai pagrįsti, bet daug žmonių jais tiki. Pasak tokių kalbų, pietinės sritys daug metų buvo veikiamos arabų ir Bizantijos kultūrų, šiaurinė – germanų. Taigi žmonės pagal regionus skiriasi išvaizda ir savo genais. Kitas populiarus aiškinimas, kad pietuose karšta ir žmonės paprasčiausiai „tingi dirbti“.
Mokslininkai nesutinka su tokiais teiginiais ir pateikia racionalesnius aiškinimus. Ekonomikos profesorius Paolo Pinotti teigia, kad dėl pietinės dalies atsilikimo kalta mafija. Ji trukdo verslumui, skatina mokesčių nemokėjimą, trukdo efektyviai veikti teisėtai valdžiai, grobsto valstybės pinigus ir apskritai neigiamai veikia gyventojų iniciatyvumą. Sociologas ir politologas Robertas D. Putnamas savo tyrimais nustatė, kad italai pietiečiai yra abejingi pilietinei veiklai ir tik nedaugelis dalyvauja asociacijų, klubų, bendruomenių, partijų veikloje. Visai atvirkščiai yra Šiaurės Italijoje, kur daugiau kaip 90 proc. gyventojų dalyvauja bent vienos nevyriausybinės organizacijos veikloje. Panašūs skirtumai yra tarp Rytų ir Vakarų Vokietijų, Rytų ir Vakarų Europos.
Kiti ekspertai dėl prastos Mezzogiorno ekonomikos ir socialinės būklės kaltina didelę ir prastai veikiančią biurokratiją, išvešėjusią korupciją bei neveikiančią valstybės teisės sistemą.
Naujas planas Pietų Italijai
Italija garsėja ne tik dideliais regioniniais skirtumais, bet ir labai nepastovia valdžia. Premjerai ir ministrai keičiasi dažnai, todėl viešasis sektorius nespėja adekvačiai reaguoti į kintančią situaciją. 2015 m. vyriausybė Romoje vėl atkreipė dėmesį į Mezzogiorno problemas ir parengė solidų paketą priemonių, kaip suvaldyti krizę bei paskatinti augimą.
Valstybės pareigūnai kartu su Europos Sąjungos ekspertais domėjosi kitų šalių, tokių kaip Lenkija, patirtimi, kaip paskatinti ūkio plėtrą. Buvo išskirti prioritetai: skatinti vietos verslą ir kviesti užsienio investuotojus. Tam ketinama taikyti laisvosiose ekonominėse zonose pasiteisinusią praktiką: atleidimą nuo mokesčių, mokesčių atidėjimus, garantijas smulkiems kreditams mažoms įmonėms, lengvinti biurokratinius suvaržymus verslui ir kt. Kartu paskelbta apie didelio masto ES bei valstybės investicijas į susisiekimo infrastruktūrą ir uostų plėtrą pritraukiant privačias lėšas. Palyginkite, į šiaurinių regionų infrastruktūrą ketinama nukreipti 4,6 mlrd. eurų, o į pietinių – 11,4 mlrd.
Prieš metus Italijos vyriausybės pradėtos ekonomikos skatinimo priemonės jau davė šiokių tokių vaisių pietuose – padaugėjo darbo vietų, smarkiai išaugo turistų skaičius, be to, buvo geras derlius ir ekonomika po 7 depresijos metų stabilizavosi. Ar ilgam, ar problemos jau suvaldytos? Pietų Italijos regiono reikalų ekspertas Alessandro Laterza sako: „Jeigu netikėsime, kad problemas galima išspręsti, visos pastangos iš anksto bus pasmerktos žlugti“.
Nusikalstamos grupuotės Italijos šiaurėje prisiekia vardan Garibaldžio ir Lamarmoro, praneša Luidžis Ferarella laikraštyje Corriere della Sera.
„Nuo Aspromontės Kalabrijoje iki Kastello di Brianco, Leko administracinio centro Lombardijoje, ndrangetos bosų priesaikos ceremonija keliauja į Italijos šiaurę. Taip, kaip ir pati organizacija, – sakoma straipsnyje. – Pirmą kartą šiemet balandį Specialiųjų operacijų vykdymo ir Apygardos kovos su mafija valdybos padaliniai nufilmavo naujų ndrangetos narių priesaikos ritualą“.
Per procesą, kuriame Italijos valstybės vadovas pirmą kartą dalyvavo kaip liudytojas, Džordžas Napolitanas vardijo tikslias įvykių datas, vietas ir detales, rašo Antonela Rampino laikraštyje La Stampa.
Vienoje Kvirinalo rūmų salėje vyko teismo posėdis, nagrinėjęs valstybės ir mafijos derybų bylą, kuriame kaip liudytojas buvo išklausytas Respublikos prezidentas.
Tuo momentu visi ten buvę – teisėjai, prokurorai, advokatai, iš viso 40 žmonių, – suprato, kas priešais juos, pasakoja vienas iš posėdžio dalyvių.
Bavarijos Žemės Kriminalinės policijos valdybos (LKA) vadovo Marijaus Huberio (Mario Huber) nuomone, Rusijos mafijos aktyvumas Bavarijoje žymiai pavojingesnis už Italijos mafijos veiksmus.
Italijos tyrėjai nuolat kalba, kad mafija Bavarijoje labai aktyvi ir, be kitų purvinų reikalų, plauna daugybę pinigų. Bavarijos landtage net buvo surenti klausymai šia tema. Marijus Huberis, Bavarijos žemės Kriminalinės policijos valdybos vyriausiasis mafijos bylų tyrėjas, tokius įtarimus atmeta.
Jo nuomone, Bavarija greičiau yra prieglobstis tiems mafijozams, kuriems savo šalyje darosi itin pavojinga. 44-rių metų Bavarijos tyrėjas pasakoja apie tyrimų metodus, apie pasienio bendradarbiavimą, o taip pat apie rusų mafiją, kuri, jo nuomone, žymiai pavojingesnė už italų.
Praėjusią savaitę įtakingas, didelį tiražą turintis internetinis leidinys www.15min.lt paskelbė mano publikaciją “Gintaras Visockas: Apie FNTT skandalą nuomonės neturiu, bet Vytauto Landsbergio, Tomo Dapkaus ir Dariaus Kuolio pareiškimai keisti”.
Publikacija sulaukė nemažo atgarsio. Net prof. Vytautas Landsbergis reagavo. Netrukus tame pačiame 15min.lt leidinyje pasirodė jo atsakymas. Savo repliką profesorius pavadino “Turbūt profesionalumo stoka”.
Kamora – viena didžiausių kriminalinių organizacijų ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau ši Italijos mafijos grupuotė gruodį patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Italijos karabinieriai sučiupo Italijos mafijos Kamora lyderį, kuris nuo teisėsaugos slapstėsi beveik 16 metų. Apie tai praneša žurnalistas Darijo Del Porto laikraštyje “La Repubblica”.
Šiame leidinyje smulkiai aprašoma, kaip buvo surengta Kamoros klano karaliaus Mikelės Zagarijos sulaikymo operacija. Laikraštis tvirtina, jog Kamoros vadeiva sulaikytas Maskanjos gyvenvietėje. Sulaikymo operacijoje dalyvavo apie tris šimtus Italijos policininkų. Padėtį iš oro stebėjo trys policijos sraigtasparniai. Iš viso gyvenvietėje atliktos 34 kratos.
Pasaulyje egzistuoja keletas skiringų santvarkų: demokratija, oligarchija arba nuožmios tironijos. Oligarchinė santvarka įsigalėjusi daugelyje Azijos šalių, kai kuriose Afrikos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos valstybėse.
Pastaruoju metu į oligarchijos miglas grimzta ir Italija. Šalies premjero Silvijo Berluskonio vadovaujamo klano įsigalėjimas verslo pasaulyje bei valdžios olimpe susijęs ir su dar vienu monopoliu – įsigalėjimu informacinėje erdvėje. Per dešimtmetį nuo 2000 metų Italijoje regimas ryškus oligarchijos renesansas. Politinėje sferoje labai ryškios klaninės tendencijos, šalies ekonomika patiria nuosmukį, o korupcijos indeksas per pastaruosius kelerius metus vis blogėja.