Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Meksikas, sausio 5 d. (dpa-ELTA). Per operaciją Meksikos šiaurės vakaruose saugumo pajėgos sulaikė vieną kalinamo narkomafijos boso Joaquíno Guzmáno, dar žinomo kaip „El Chapo“ („Neūžauga“), sūnų. Ovidio Guzmánas sučiuptas Kuljakano mieste Sinaloa valstijoje, ketvirtadienį panešė šalies žiniasklaida, remdamasi saugumo šaltiniais.
 
O. Guzmánas po tėvo arešto su broliais perėmė dalį „Sinaloa“ kartelio ir buvo laikomas vienu svarbiausių prekiautojų narkotiku fentaniliu Lotynų Amerikos šalyje. Jis kartą jau buvo sulaikytas 2019-aisiais, tačiau vėliau prezidento Andréso Manuelio Lópezo Obradoro nurodymu paleistas, kad būtų išvengta sunkių susirėmimų tarp nusikaltėlių ir saugumo pajėgų.
 
Per operaciją ketvirtadienį Kuljakane kilo smarkūs mūšiai tarp spėjamų gaujų narių ir saugumo pajėgų. Įtariamieji skersai gatvėse pastatė autobusus ir sunkvežimius ir padegė automobilius. Mokyklos ir viešieji pastatai buvo uždaryti. Gubernatorius Rubénas Rocha Moya paragino žmones likti namuose.
 
„El Chapo“ buvo vienas galingiausių narkotikų prekeivių pasaulyje. Buvęs „Sinaloa“ kartelio vadeiva tonomis gabeno į JAV kokainą bei heroiną ir taip uždirbo milijardus. Be to, jam tenka atsakomybė dėl 3 000 žmonių nužudymo. „El Chapo“ dukart pavyko pasprukti iš griežtojo režimo kalėjimų Meksikoje. Po paskutinio sulaikymo jis buvo išduotas JAV ir čia nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.05; 00:30

Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.

Kauno apygardos teismas nepasigailėjo nuteistojo Henriko Daktaro, siekusio paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pritarė Kauno apygardos prokuratūros nuomonei, kad švelninti bausmę nuteistajam nėra pagrindo.
 
Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti. Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 m. balandį, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė H. Daktaro kasacinį skundą.
 
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teisme vykusiame posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovai nurodė, jog nuteistasis H. Daktaras vadovaujasi visuomenei priimtinomis elgesio normomis ir vertybėmis. Taip pat pažymėjo, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 18 kartų.
 
Posėdyje dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nesutiko su pataisos namų teikimu ir prašė teismo jo netenkinti. Prokuroras atkreipė teismo dėmesį į H. Daktaro elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis išlieka pavojingas visuomenei. Jis iki šiol savo kaltę pripažįsta tik iš dalies.
 
Kauno apygardos prokuratūra teismo prašė atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo nusikaltimai buvo vykdomi siekiant finansinės naudos.
 
Nuteistajam buvo priteista atlyginti beveiki 100 tūkst. eurų dydžio civilinius ieškinius, tačiau H. Daktaras geranoriškai yra atlyginęs vos apie 120 eurų, o dar apie 45 tūkst. eurų buvo išieškoti antstolių.
 
Prokuratūra, prašydama teismo netenkinti pataisos namų teikimo, pabrėžė, kad bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimą – išimtis, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistasis elgiasi itin nepriekaištingai ir visos kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
 
Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.02; 07:02

JAV šeštadienio paryčiais įvykdyta 13-oji ir paskutinioji federalinė mirties bausmė prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu. Vos po kelių dienų Baltuosius rūmus perims demokratas Joe Bidenas, kuris nepritaria mirties bausmėms.
 
Indianos valstijos Tere Hoto miesto federaliniuose pataisos namuose 48-erių metų amžiaus juodaodžiui Dustinui Higgsui buvo suleista mirtina injekcija, praėjus vos kelioms valandoms po Aukščiausiojo teismo sprendimo atmesti prašymą atidėti jo mirties bausmę.
 
D. Higgsas kartu su dviem draugais 1996 m. sausį į savo butą netoli Vašingtono pasikvietė tris jaunas merginas. Kai viena iš jų D. Higgsą atstūmė, šis pasisiūlė moteris parvežti namo. Tačiau pakeliui jis sustojo nuošaliame užmiesčio gamtos draustinyje ir liepė vienam iš savo draugų nušauti visas tris moteris.
 
D. Higgsas 2000 m. buvo nuteistas mirties bausme dėl pagrobimo ir žmogžudystės. Kitas vyriškis, kuris nuspaudė gaiduką, buvo įkalintas iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai.
 
„Neobjektyvu ir neteisinga D. Higgsą nubausti griežtesne bausme nei tikrąjį žudiką“, – teigė nuteistojo advokatas Shawnas Nolanas, prašydamas prezidento D. Trumpo vyrui suteikti malonę.
 
Tačiau atkakliai mirties bausmes ginantis respublikonų prezidentas prašymą ignoravo, o jo administracija netgi kreipėsi į teismą, siekdama paspartinti nuosprendį, kad šią mirties bausmę būtų spėta įvykdyti iki D. Trumpo kadencijos pabaigos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 00:30

Brentonas Tarrantas. EPA – ELTA nuotr.

Vyras, kuris 2019 metais surengė kruvinas šaudynes dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse, visą likusį savo gyvenimą praleis už grotų be jokios galimybės išeiti į laisvę, ketvirtadienį nusprendė Kraistčerčo aukščiausiasis teismas.
 
Australas Brentonas Tarrantas kovo mėnesį prisipažino kaltu dėl 51 žmogaus nužudymo, pasikėsinimo nužudyti 40 žmonių ir terorizmo.
 
B. Tarrantas praėjusių metų kovo 15 d. surengė kruvinas šaudynes dviejose Kraistčerčo miesto mečetėse. Jis pražudė 51 žmogų, dar 40 žmonių sužalojo, o šaudynes transliavo tiesiogiai per socialinį tinklą feisbuką.
 
Verdiktą skelbdamas teisėjas Cameronas Manderis teigė, kad tai pirmas kartas, kai Naujojoje Zelandijoje paskirta tokia griežta bausmė.
 
Pasak teisėjo, B. Tarrantą motyvavo neapykanta kitokiems žmonėms, ir jis atrodo neturintis jokio empatijos jausmo. C. Manderis pridūrė, kad išpuolio metu B. Tarrantas neparodė jokio pasigailėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 09:33

Prancūzijos teismas trečiadienį buvusiam Lenkijos garbės konsului Monake Wojciechui Janowskiui skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už tai, kad jis prieš kelerius metus užsakė nužudyti buvusios savo partnerės motiną – milijardierę Monako paveldėtoją Helene Pastor.

77 metų H. Pastor ir jos vairuotojas 2014 m. gegužės 6 d. buvo nušauti automobilyje Prancūzijos Nicos mieste.

H. Pastor buvo Italijos mūrininko, 1880 metais atvykusio į Monaką, palikuonė.

Įkalinimo iki gyvos galvos bausmės taip pat paskirtos žudikui ir jo bendrininkui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.18; 06:00

Švedijos kalėjime buvo užpultas už teroro aktą Stokholme iki gyvos galvos nuteistas uzbekas Rachmatas Akilovas. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas SVT.

Incidentas Kumlos įkalinimo įstaigoje įvyko praėjusią savaitę. R. Akilovą užpuolė 24 metų nuteistasis, atliekantis bausmę tame pačiame kalėjimo bloke. Jam pavyko patekti į teroristo kamerą, kai durys buvo neužrakintos. Atskubėję apsaugos darbuotojai išvydo, kad užpuolikas talžo ant grindų gulintį R. Akilovą.

Išsamesnės incidento detalės kol kas nežinomos, apie R. Akilovo būklę nepranešama.

Užpuolikas, atliekantis 4 metų laisvės atėmimo bausmę, perkeltas į izoliatorių.

Iš Uzbekistano kilęs R. Akilovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už teroro aktą Švedijos sostinėje. 2017 metų balandžio 7 d. jis pagrobtu sunkvežimiu, priklausiusiu bendrovei „Spendrups“, įsirėžė į žmones Drotningo gatvėje Stokholmo centre. Per šį išpuolį penki žmonės žuvo, o dar 15 buvo sužeisti.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 01:30

Liūdnai pagarsėjusios Vokietijos neonacistų grupuotės „Nacionalsocialistų pogrindis“ (NSU) narė Beatė Zschaepė pripažinta kalta dėl 10 nužudymų ir nuteista kalėti iki gyvos galvos.

Kaip pranešė televizijos kanalas „Welt“, atitinkamą nuosprendį trečiadienį paskelbė Aukščiausiasis žemės teismas Miunchene.

Teisėjai konstatavo, kad B. Zschaepės nusikaltimai yra ypač sunkūs, ir patenkino federalinės prokuratūros reikalavimą skirti jai įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Dar keturi NSU bendrininkai nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Nuosprendis padeda tašką daugiau kaip penkerius metus trukusiame neonacistų teismo procese. Bet neatmetama, kad B. Zschaepės advokatai jį apskųs. Tokiu atveju nuosprendį nagrinės Vokietijos Aukščiausiasis teismas.

Grupuotė „Nacionalsocialistų pogrindis“ buvo įkurta 1998 metais, jos branduolį sudarė Beatė Zschaepė, Uwė Mundlosas ir Uwė Boehnhardtas. Manoma, kad nuo 2000 iki 2007 metų jie Vokietijos teritorijoje nužudė aštuonis turkus ir vieną graiką, taip pat policininkę, tačiau taip ir nepakliuvo į pareigūnų akiratį. 2011 metais teisėsaugos institucijos tik atsitiktinai aptiko grupuotės pėdsakus. U. Mundlosas ir U. Boehnhardtas nusišovė, o B. Zschaepė prisistatė į policiją, prieš tai pamėginusi paslėpti svarbius įkalčius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:00

Suimtai Ukrainos parlamentarei Nadijai Savčenko gali grėsti 15 metų kalėjimo arba net įkalinimas iki gyvos galvos, jei ji bus pripažinta kalta dėl itin rimtų kaltinimų, įskaitant ir planus surengti teroristinį išpuolį šalies parlamente.

Penktadienį Kijeve vykusiame teisme prokuroras teigė, kad pripažinus N. Savčenko kalta, ji gali būti įkalinta iki gyvos galvos. Tame pačiame posėdyje kaltinamoji, kadaise laikyta didvyre ir pasipriešinimo Rusijai simboliu, paskelbė bado streiką.

Ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė ir ji būtų suimta. Netrukus po to moterį sulaikė nacionalinės saugumo pajėgos.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos institucijos apkaltino 36 metų buvusią karo belaisvę N. Savčenko planavus surengti Kijeve „didelio masto teroristinį išpuolį“. Parlamente kalbėjęs generalinis prokuroras Jurijus Lucenka parodė deputatams 30 minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame moteris, atrodanti kaip N. Savčenko, kalbėjo apie planus atakuoti parlamentą.

„Aš pati tikrai galėsiu paleisti šešias granatas“, – sakė vaizdo įraše kalbėjusi moteris.

Penktadienį vykusiame teismo posėdyje N. Savčenko teigė, kad byla prieš ją yra „politiškai motyvuota“, ir pridūrė, kad apie metus laiko buvo stebima.

N. Savčenko kadaise buvo žinomiausia konflikto tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje belaisvė. 2014 metais ji pateko į nelaisvę ir buvo išvežta į Rusiją, o į Ukrainą sugrįžo kaip nacionalinė didvyrė. Vėliau moteris tapo Ukrainos parlamento nare. Tačiau vėliau užgeso jos politinė žvaigždė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.24; 02:30

Viešojoje erdvėje pasirodžius užgauliai, žeminančio pobūdžio informacijai apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, vykdžiusius tarnybines pareigas, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui (Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis).

2016 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė nutartį, kuria Henrikui Daktarui palikta žemesnių teismų paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Apie šią minėto teismo nutartį socialiniame tinkle „Facebook“ H. Daktaro vardu pateikta pozicija, kurioje tiesiogiai ir netiesiogiai reiškiama nepagarba nutartį priėmusiai teisėjų kolegijai ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiam prokurorui.

Ikiteisminį tyrimą organizuoti ir kontroliuoti pavesta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

2016.06.22; 08:20

Styvenas Džonas Lalas – JAV ambasados Atėnuose darbuotojas, šnipinėjęs Graikijos naudai nuo 1977 metų iki pat suėmimo 1993 metų balandį.

Pirmą kartą Amerikos kontržvalgybininkai įtarė informacijos nutekėjimą iš ambasados po to, kai per vieną pašnekesį su savo kolegomis amerikiečiais Graikijos valdininkas išplepėjo įslaptintą informaciją.

Styvenas Dž.Lalas (Steven John Lalas)buvo pradėtas sekti, o paslėpta vaizdo kamera užfiksavo, kaip jis kopijavo ambasados dokumentus.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: amerikietis, šnipinėjęs Graikijos labui”

miller

Ričardas Mileris – pirmasis FTB bendradarbis, apkaltintas šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai.

Kamavęsis dėl per didelio svorio (112,5 kg), nerangus ir aplaidus, Ričardas Mileris (Richard W. Miller, g. 1937) pradėjo dirbti FTB struktūrose 1964 metais. Bet FTB Biuro bendradarbiu visa to žodžio prasme jo niekaip neįmanoma buvo pavadinti.

1982 metais jį perkėlė iš FTB Riversaido filialo Kalifornijos valstijoje į Los-Andželes skyrių ir paskyrė į kontržvalgybos poskyrį, kur jis buvo labiau matomas viršininkams ir kolegoms, negu ankstesnėje vietoje padalinyje, užsiiminėjusiame kriminaliniais nusikaltimais. Jo tarnybos lapas, reikia pasakyti, buvo prastokas: prekiavo „Amway“ firmos produkcija tiesiog iš savo tarnybinės mašinos, naudodamasis Biuro bendradarbio pažymėjimu prašinėdavo parduotuvėse saldumynų, ir, galų gale, pardavinėjo tarnybinę informaciją privačiam detektyvui.

Continue reading „Storulio FTB agento išdavystė”

satyra_galutiniausia_galutiniausia

“Galiu drąsiai pareikšti: jeigu mėgstate satyrą, jeigu šis žanras jums prie širdies, tai skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis, ir visąlaik turėsite iš ko juoktis. Tai – ne mano pastebėjimas. Šiuos žodžius ištarė rašytojas Vytautas Petkevičius. Nesu didelis V.Petkevičiaus kaip rašytojo ir kaip politiko gerbėjas. Ypač po jo knygos “Durniškės” pasirodymo. Tačiau būtent šiame palyginime įžvelgiu daug karčios tiesos.

Šiuos V.Petkevičiaus kadaise ištartus žodžius prisiminiau nūnai perskaitęs BNS pranešimą, jog “Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienį išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą už akių skirti kardomąjį suėmimą trims įtariamiesiems Medininkų žudynių byloje – Aleksandrui Ryžovui, Česlavui Mlynikui ir Andrėjui Laktionovui”. Puiku, sveikintina, pagirtina. Tačiau kokiais duomenimis remiantis mūsų prokuratūra grindžia šį prašymą?

Continue reading „“Jeigu mėgstate satyros žanrą, skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis””

sutov_sutov_sutov_2

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ir laikraštis “XXI amžius” ne sykį rašė, jog šių metų gegužės mėnesį Medininkų žudynių bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas vis tik paliko daugybę neatsakytų klausimų.

Taip pat nuošalyje paliktos ir versijos, jog galbūt Medininkų postą 1991-aisiais užpuolė visai ne Rygos OMON milicininkai. Šiandien skaitytojų dėmesiui pateikiame dar vieną pasakojimą, kuris leidžia manyti, jog Lietuvos teisėsauga išties ne viską padarė, ką privalėjo padaryti, ieškodama Medininkų žudikų.

Grįžkime į 2006-uosius metus. 2006-ųjų vasarį Maskvoje buvo surengtas teismo posėdis. Posėdis – išskirtinis, rezonansinis. Jo metu Rusijos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo buvusio Sankt Peterburgo miesto deputato Jurijaus Šutovo ir jo gaujos narių skundus.

Continue reading „Medininkų žudynių organizavimu įtariamo žmogaus pavardė buvo žinoma?”

gintaras_portretas_2

Gegužės 11-ąją Vilniaus Apygardos teismo kolegija, vadovaujama teisėjos Sigitos Bieliauskienės, skelbs nuosprendį istorinėje Medininkų byloje. Pažįstami kolegos žurnalistai vis dažniau teiraujasi, koks, mano manymu, bus nuosprendis.

Atsakymas toks: vilčių, jog buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną išteisins, beveik nėra. Sprendžiant iš kai kurių vos ne dvejis metus trunkančio teismo proceso ypatumų, nuosprendis buvusiam Rygos omonininkui K.Michailovui – Nikulinui skambės itin nepalankiai. Šios bylos nagrinėjimą atidžiai stebiu pusantrų metų. Todėl turiu rimtų priežasčių manyti: lietuviškosios Temidės verdiktas mažai kuo skirsis nuo prokurorų Rolando Stankevičiaus ir Sauliaus Versecko pareikalautos bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos.

Continue reading „Kodėl ginu buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną”