Ispanijos kronprincesė Leonor ketvirtadienį pradėjo trejus metus truksiančius karinius mokymus. EPA – ELTA fotoLydima tėvų – karaliaus Felipės VI ir karalienės Letizijos – bei sesers Sofijos. EPA – ELTA foto
Madridas, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Ispanijos kronprincesė Leonor ketvirtadienį pradėjo trejus metus truksiančius karinius mokymus. Ji „labai nori“ šio naujo gyvenimo etapo, tačiau „šiek tiek jaudinasi“, sakė 17-metė žurnalistams, kai lydima tėvų – karaliaus Felipės VI ir karalienės Letizijos – bei sesers Sofijos atvyko į karo akademiją Saragosoje šalies šiaurės rytuose.
Felipė, komentuodamas dukters žodžius, teigė: „Reikia šiek tiek nervintis“. Ypač pirmosios dienos, anot jo, Leonor bus „sunkios“.
Ispanijos gynybos ministerijos duomenimis, princesė susipažins su visomis trimis ginkluotųjų pajėgų rūšimis (sausumos kariuomene, laivynu ir karinėmis oro pajėgomis). Pranešama, kad ji atsisakys 400 eurų mėnesinio atlyginimo.
Kronprincesė, kuri spalio 31 d. taps pilnametė, karališkąją rezidenciją „Palacio de la Zarzuela“ paliko jau 2021 m. vasaros pabaigoje ir išvyko į Velsą. Čia ji tęsė mokslus „UWC Atlantic College“ mokykloje netoli Kardifo.
Kariniai mokymai Ispanijos karališkojoje šeimoje yra įprastas reiškinys, nes karalius arba karalienė kartu yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Ir karalius Felipė 1985–1988 m. baigė trejų metų karinius mokymus.
Lietuvos senoviniai sargybiniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Karinė galia, kaip atgrasymo ir gynybos išraiška būtina, nes mes nežinome, ką darys mūsų priešai“, – pabrėžė buvęs JAV Gynybos sekretorius Dr. Mark T. Esper dalyvavęs kovo 23–24 dienomis vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje.
Viena iš svarbiausių gynybos ir saugumo srities konferencijų sukvietė akademikus, diplomatus bei kariškius bendrai diskusijai apie saugumo situaciją rytiniame NATO flange. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, pasirinkta konferencijos tema atspindėjo svarbiausias aktualijas – NATO atgrasymo ir gynybos pozicijų stiprinimą žvelgiant iš karinės-strateginės perspektyvos, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
„Ši konferencija – tai svarbiausias akademinis šių metų gynybos politikos renginys Lietuvoje. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kuriame laukiame reikšmingų sprendimų kolektyvinės gynybos srityje. Pradėdama karą prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainą, Rusija sulaužė šį taikos ir stabilumo laikotarpį. NATO turi prisitaikyti prie šiandieninės saugumo aplinkos ir sustiprinti gynybos pajėgumus Rytinėje Aljanso dalyje”, – apie konferenciją sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė priminė, kad šiandieninė mūsų taika užtikrinama mūšio lauke Ukrainoje. Kasdienė ukrainiečių drąsa ir beribis pasiaukojimas mums duoda laiko atsibusti ir pripažinti realybę – gyvename karo metais, o agresorius nesustos tol, kol nebus nugalėtas.
„Vyksta plataus masto karas, kuriame esame vienu žingsniu atsilikę nuo to, ko iš tiesų reikia Ukrainai. Esu susirūpinusi, kad karo nuovargis Vakarų visuomenėse suteiks pretekstą pseudotaikai. Tai tik suteiktų agresoriui laiko persigrupuoti, apsiginkluoti ir pasiruošti potencialiai didesniam ir labiau triuškinančiam karui. Tik mūsų pasiryžimas, stiprybė ir solidarumas gali įveikti agresorių, kuris neturi jokios pagarbos nei demokratijai, nei žmonių gyvybėms. Ir tik visiškas Rusijos pralaimėjimas bei pilnos atsakomybės prisiėmimas gali padėti visam laikui sustabdyti Rusijos grobuoniškus karus“, – sakė premjerė.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika įvertino, kad konferencija suteikia progą laiku įvertinti išmoktas pamokas iš karo Ukrainoje bei aptarti NATO atgrasymo ir gynybos patikimumo stiprinimo priemones, pažymima pranešime.
„Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, pasaulio saugumo tvarka bus suardyta. Ukrainos sėkmė kare tiesiogiai priklauso nuo mūsų teikiamos karinės pagalbos, kuri privalo būti suteikta laiku, kokybiškai ir pakankamu kiekiu. Tai ne vien mūsų moralinė atsakomybė, bet ir mūsų saugumo interesų užtikrinimas“, – kalbėjo generolas.
Šiemet Baltijos karinė konferencija organizuojama kartu su visame pasaulyje žinomu JAV analitikos centru „The Atlantic Council“, konferencijos globėja – Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Baltijos karinė konferencija pirmą kartą buvo surengta 2019 metais siekiant sukurti aukšto lygio forumą, kuriame būtų aptariamos saugumo ir gynybos aktualijos, pabrėžiant reikšmingą regioninę dimensiją.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Eimanto Genio nuotr.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM) – antrasis išsilavinimas studentams, kurio siekti šiemet vėl pradės gausus būrys šalies jaunuolių. Rugsėjį startuos jau 11-oji kariūnų aspirantų karta: šiuo metu jau 172 jaunuoliai yra pripažinti tinkami tarnybai ir priimti į JKVM, o iš viso į mokymus šiemet planuojama priimti 210 aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų.
Krašto apsaugos ministerija pranešime nurodo, kad jaunuoliai JKVM tarnybą atliks trijuose miestuose: Vilniuje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Kaune – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyboje bei Klaipėdoje – LDK Butigeidžio dragūnų batalione ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį parengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija.
Pabaigus šiuos mokymus atsiveria galimybė likti tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros. Taip pat sudaroma galimybė suderinti aukštąjį išsilavinimą su įgytu kariniu parengtumu bei pritaikyti savo kvalifikacijas tarnaujant Lietuvos kariuomenėje.
Mokymai vyksta kas antrą savaitgalį nuo rugsėjo iki gegužės. Vasarą kariūnai aspirantai dalyvauja dviejų savaičių trukmės taktinėse lauko pratybose, kuriose yra įtvirtinamos per metus įgytos žinios.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti Lietuvos kariuomenei reikalingus specialistus ir karininkus (būrių vadus) rezervui, taip pat ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
Nuo JKVM kursų atnaujinimo jau išleistos 8 kariūnų aspirantų laidos. KAM pateiktais duomenimis, mokymus baigė 1258 atsargos leitenantai, iš kurių 160 tęsia tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos karininkų gretas penktadienį papildė gausus būrys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventų. 37 vaikinai ir 7 merginos Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, vykusioje iškilmingoje ceremonijoje prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir negailėdami nei jėgų, nei gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Prezidentas Gitanas Nausėda kariūnams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį.
„Tai – vienas didžiausių ir garbingiausių įsipareigojimų. Dar svarbesnis jis tampa tęsiantis brutaliai Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, kuri išryškino visų Lietuvos žmonių pareigą prisidėti prie savo šalies gynybos stiprinimo.
Visi šiandien prisiekę karininkai turės pasitelkti studijų metais įgytas profesines žinias, sukauptą patirtį ir asmeninius gebėjimus, kad taptų vadais, kurių pavyzdžiu galės sekti jiems patikėti kariai.
Nuo Jūsų kasdienio darbo, tvirtų moralinių principų ir drąsos pasitikti iššūkius didele dalimi priklausys ir visų Lietuvos žmonių ryžtas stovėti savo Tėvynės sargyboje, ją saugoti ir branginti“ – kariūnams kalbėjo prezidentas.
Tai yra 29-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. Šios laidos kariūnai akademijoje studijavo pagal Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro studijų programas ir kartu buvo rengiami pagal karinio rengimo programą. Vienas baigė jūrų laivavedybos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir karinio rengimo programą Karinių jūrų pajėgų mokymo centre Klaipėdoje, trys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai, kurie baigė orlaivių pilotavimo magistrą ir karinio rengimo programą išėjo Karo akademijoje.
Kariūnams prezidentas suteikė leitenanto laipsnį, nes jie sėkmingai baigė Bazinį karininko kursą, skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams įgyti.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje prisiekė Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Eimanto Genio nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyko Lietuvos kariuomenės Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų priesaikos ceremonija. Joje priesaikos žodžius ištarė 77 Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje mokymuose dalyvaujantys kariai.
Šventėje, kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės vadui atstovaujantis Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius, Karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, jos vadovybė, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.
„Agresiją sutramdo ne ginklai, o valia ir ryžtas. Jūs tai parodote prisiekdami, – kreipdamasis į JKVM pirmo kurso klausytojus kalbėjo krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus. – Jūs pasižadėjote sau, Lietuvos kariuomenei ir valstybei, įsipareigojote ginti jos laisvę ir nepriklausomybę. Sveikinu su šiuo pasirinkimu!“
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, sveikindamas prisiekusiuosius įsiliejus į JKVM karių gretas, įspėjo juos, kad kario kelyje bus ne viena kliūtis ir kiekvieną jų reikės įveikti.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Linas Kubilius, perduodamas Lietuvos kariuomenės vado sveikinimą, priminė, kad priesaika kiekvieno asmens gyvenime neturi termino, kad kario priesaika visam gyvenimui jį įpareigoja ištikimai tarnauti savo šaliai ir tuo vadovautis.
Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė devintoji Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų laida, kurią sudaro studentai ir absolventai iš dvidešimt aukštųjų mokyklų, 2021 m. rudenį tarnybą pradėję Lietuvos karo akademijoje (56 klausytojai) ir Dragūnų batalione (21 klausytojas). Dar 3 JKVM pirmo kurso klausytojai jau buvo prisiekę anksčiau kaip kariai savanoriai, bazinių karinių mokymų dalyviai ar atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Priesaikos metu buvo pristatytas ir geriausias JKVM klausytojas, kuriam buvo suteikta teisė visų prisiekusiųjų vardu pabučiuoti Akademijos vėliavą. Susumavus mokymosi rezultatus, juo išrinktas j. eil. Dominykas Rinkevičius iš Vilniaus.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
Lietuvos karo akademijoje prisiekė Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytojai. Eimanto Genio nuotr.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kaip primenama KAM pranešime, buvo atnaujinti 2012 m., siekiant stiprinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
Šiuo metu Vilniuje (Lietuvos karo akademijoje) mokosi 201 klausytojas, Klaipėdoje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione) – 79 klausytojai.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai taip pat organizuojami ir Kaune – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, kurioje mokosi daugiau kaip 200 JKVM klausytojų. Vasario 16-ąją Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kario priesaikos žodžius ištarė 68 JKVM pirmojo kurso klausytojai.
Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Atsargos karininkai turi realias galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir toliau siekti karininko karjeros.
Prieš 30 metų suteikti pirmieji Atkurtos Lietuvos karininkų laipsniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Ketvirtadienį Lietuvos kariuomenė mini išskirtinę datą – prieš tris dešimtmečius buvo suteikti pirmieji 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos Respublikos karininkų laipsniai. Taip buvo žengtas vienas iš kertinių žingsnių organizuojant valstybės gynybą užtikrinančios institucijos – Lietuvos kariuomenės – veiklą.
„Labai daug įvykių susijusių su Lietuvos kariuomenės kūrimu ir vystymusi. Visgi šią dieną prieš trisdešimt metų laikyčiau tokios kariuomenės, kokia yra ji yra šiandien, pradžia. Turinti savo struktūrą ir tvirtą karininkų korpusą, moderni, stovinti šalia stipriausių šalių ginklo brolių ir prilygstanti jiems savo žiniomis bei vadovavimo patirtimi. Kalbame ne tik apie pirmųjų laipsnių įteikimo faktą, bet ir personalo atrankos bei rengimo, infrastruktūros ir struktūros užuomazgas ir spartų vystymąsi,“ – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Pirmoji karininkų laipsnių įteikimo ceremonija įvyko tuomečiame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, dalyvaujant pirmajam Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui, ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui ir krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui. Tuo metu karininko (nuo j. leitenanto iki pulkininko laipsnio) antpečius ir pirštines gavo apie 400 Tėvynės gynėjų, primenama Lietuvos kariuomenės pranešime. Prieš 30 metų suteikti pirmieji Atkurtos Lietuvos karininkų laipsniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Karininkų laipsnių įteikimas reiškė, kad valstybę ginti susitelkę pilietiški žmonės pagaliau tapo Lietuvos kariuomene su visais būdingais karinės organizacijos ir struktūros bruožais, o Lietuvos Respublika atkūrė vieną iš svarbiausių valstybinių institucijų, kurios vaidmuo yra esminis užtikrinant valstybės išlikimą.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, jos vadovybė, siekdama neprovokuoti SSRS ir išvengti galimo kraujo praliejimo, pasirinko taikių demonstracijų kelią ir vengė viešai kalbėti apie Lietuvos kariuomenės bei Krašto apsaugos ministerijos kūrimą. Tačiau po realios karinės SSRS agresijos 1991 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad kariuomenė Lietuvos Respublikai yra būtina.
Pirmieji atkurtos Lietuvos karininkai buvo mūsų valstybei sunkiu metu jos ginti savanoriškai atėję žmonės. Jie aktyviai prisidėjo prie Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynybos per 1991 m. sausio 13-osios agresiją, tarnybą atliko ir 1991 m. rugpjūčio pučo metu.
Dėl įtemptos tuometinės padėties, kai pavojus dėl Sovietų Sąjungos jėgos struktūrų panaudojimo prieš nepriklausomą valstybę nuolatos kybojo ore, jie karininko tarnybai ruošėsi realios grėsmės sąlygomis.
1918 m. Lietuvos Respublikos kariuomenė pradėjo formuotis karo aplinkybėmis. Tuomet pirmieji Lietuvos karininkų kariniai laipsniai buvo suteikti 1919 m. liepos 6 d., kai Karo mokykla išleido pirmąją karininkų laidą – absolventai iškart išvyko į frontus ir dalyvavo realiuose kovos veiksmuose, gindami besikuriančią valstybę.
Prieš 30 metų suteikti pirmieji Atkurtos Lietuvos karininkų laipsniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Dabar Lietuvos kariuomenėje pirmasis suteikiamas karininko laipsnis – leitenanto laipsnis. Lietuvos įstatymai nustato, kad pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, kurie baigia karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir prisiekia Lietuvos Respublikai karininko priesaika. Šis laipsnis gali būti suteikiamas Lietuvos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karininkų karinio rengimo programą. Karininkų pirmieji laipsniai įteikiami S. Daukanto aikštėje Vilniuje ar kitose išskirtinėse Lietuvos valstybei bei kariuomenei svarbiose vietose.
Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, ketvirtadienį pirmoji karininkų laipsnių suteikimo ceremonija bus prisiminta Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame renginyje, į kurį rinksis prieš 30 metų pirmuosius karininkų laipsnius gavę Lietuvos karininkai. Laikantis koronaviruso prevencijos priemonių, trumpam susitikę renginio dalyviai pasidalins išskirtinio įvykio prisiminimais, skambės Lietuvos kariuomenės orkestro, vadovaujamo kapelmeisterio mjr. Egidijaus Ališausko, atliekami kūriniai.
Į Karo akademiją šiemet įstojo 119 jaunuolių. Karo akademijos nuotr.
Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 119 jaunuolių, savo ateitį siejančių su tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Per pastaruosius trejus metus jaunuolių skaičius ir susidomėjimas karininko profesija reikšmingai didėjo.
Pasak pranešimo, karininko profesiją pasirinkusios 23 merginos sudarys penktadalį visų studijuojančiųjų pirmame kurse. Tai vienas didžiausių skaičių per visą dešimtmetį, kai merginos buvo pradėtos priimti į Lietuvos karo akademiją.
Pasak Karo akademijos viršininko plk. Juozo Kačergiaus, didėjančios kariūnų gretos džiugina, bet kartu įpareigoja suteikti jiems kokybiškas studijas. „Siekiame, kad jas Akademijoje rinktųsi gabiausi ir motyvuoti Lietuvos abiturientai. Viena svarbiausių strateginių krypčių ir yra aukščiausio lygio į kariūną ir studentą orientuotos universitetinės ir karybos studijos, kurių sulaukia į Akademiją įstojęs jaunas žmogus“, – pristato Karo akademijos viršininkas.
Kariūnai Akademijoje mokysis pagal tris universitetinių studijų programas: Tarptautinius santykius ketina studijuoti 47 pirmakursiai, Gynybos technologijų vadybą – 45, o Nacionalinio saugumo ir gynybos programą – 27 pirmakursiai. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti Karinių oro pajėgų karininkais, jaunuoliai kartu mokysis ir Lietuvos karo akademijoje, ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, o pasirinkę Karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Lietuvos karo akademija tradiciškai kiekvienais metais sulaukia didelio būrio jaunųjų šaulių, kurie jau pažįsta kario veiklą ir pasižymi aukšta motyvacija, nuosekliai siekia tapti Lietuvos karininkais. Šiais metais studijas Akademijoje pradės 29 šauliai. Gausų būrį pirmakursių taip pat papildys Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir jaunuoliai, jau atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Pasiteisino trejus metus Karo akademijoje gyvavusi iniciatyva surinkti Mokomąjį būrį jaunuolių, kurie atlikdami nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą tobulina vieno vidurinės mokyklos mokomojo dalyko žinias, kurio egzamino balas buvo nepakankamas, kad įstotų į Karo akademiją. Sėkmingai atlikę tarnybą ir perlaikę egzaminą, į Karo akademiją šiemet įstojo 14 šiais ir pernai metais Mokomajame būryje tarnavusių karių.
Tapę studentais ir pradėję studijas Karo akademijoje, susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, šį sekmadienį jie išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten išeis 7 savaičių Bazinį kariūno kursą ir įgis būtiniausių karybos žinių bei praktinių įgūdžių.
Po pratybų, spalio 24 d., I kurso kariūnai prisieks tarnauti Lietuvos valstybei ir toliau tęs studijas Karo akademijoje.
Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto laipsnį.
Penktadienį Simono Daukanto aikštėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Tėvynei prisiekė 48 ką tik studijas akademijoje pabaigę kariūnai. Jie bus paskirti tarnauti į įvairius Lietuvos kariuomenės dalinius, kur pradės savo karininko karjerą.
„Savo laisvu apsisprendimu jaunieji Lietuvos karininkai atspindi nesutraukomus visuomenės ir valstybės saitus, perduodamus iš kartos į kartą. Iš praeities semdamiesi stiprybės, jie stovi Tėvynės sargyboje, kaip prieš juos stovėjo daugelis pirmtakų kartų”, – sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, pirmojo karininkų laipsnio suteikimo ceremonija – puiki proga prisiminti ir įvertinti, koks svarbus yra pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas, žadinantis piliečių pasiryžimą ginti savo šalį.
„Visų mūsų, Lietuvos žmonių, pareiga yra sutelktai dirbti, kad mūsų šalis būtų stipri, teisinga ir atspari. Turime mažinti visuomenėje tvyrančias įtampas, siekti taikaus sugyvenimo ir stiprinti pasitikėjimą vieni kitais”, – sakė prezidentas, priminęs, kad Lietuvos kariuomenė yra viena labiausiai gerbiamų valstybės institucijų, ir tokia turi likti ateityje.
28-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida, 44 vaikinai ir 4 merginos, prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Šalies vadovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams palinkėjo visada tvirtai remtis į gimtąją žemę ir jos žmones.
„Tegul meilė Lietuvos Jus veda pirmyn, tegul įkvepia Jus dideliems darbams ir niekada neapleidžia”, – sakė prezidentas.
Kariūnai budėjo prie Vilties laužo. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.
Šiais metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kariūnai pasitiko kitaip – pakvietę žinomus Lietuvos atlikėjus budėjo ir kūreno Vilties laužą Karo akademijos teritorijoje. Prie jo savo istorijomis dalijosi kariai, šauliai Gabrielius Liaudanskas – Svaras ir Justina Ragauskaitė.
Su kariūnais dainavo Andrius Mamontovas, savo dainas pristatė Vidas Bareikis ir kiti žinomi atlikėjai.
„Mes nelaukiame ryto, kad nubudę suprastume, kad jau atėjo Kovo 11-oji – mes patys ją pasitinkame, laukiame jos su laužais ant Stalo kalno Vilniuje, kviečiame ją dainomis, svečių istorijomis ir prisiminimais, istoriniais faktais, garsių žmonių apsilankymais“, – pasakoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, jau dvyliktus metus prie Nepriklausomybės laužo minėdami vieną reikšmingiausių valstybės švenčių. Kariūnų kartos keičiasi, tačiau tradicija išlieka ta pati.
Pasitikti Kovo 11-ąją išliko tradicija ir tarp buvusių kariūnų, prie laužo susirenkančių karininkų, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Pirmąjį laužą uždegę karininkai kpt. Kazimiras Bogdanas, kpt. Daugirdas Antulis, kpt. Algirdas Navasaitis ir kpt. Alminas Sinevičius, prisimindami, kaip gimė idėja surengti šiltą ir jaukų vakarą, sako, kad laukiant laisvės, kaip ir aušros, kariui svarbu budėti sargyboje: „Parodome, kad mes saugome iškovotą nepriklausomybę, ir tai tampa amžinos nepriklausomybės sargybos simboliu“. Būsimi karininkai simboliškai ir budi prie laužo iki vidurnakčio – iki pat Kovo 11-osios.
Karo akademijos absolventai pasakoja, kad pirmaisiais metais Nepriklausomybės laužai būdavo tik kariūnų renginys, bet jį organizuojant sulaukdavo vis didesnio Akademijos bendruomenės palaikymo ir vis daugiau prisijungdavo karininkų, dėstytojų.
Kariūnai kiekvienais metais į renginį kviečiasi draugus, kitų universitetų studentus, jaunimo organizacijas. Švente susidomi vis daugiau žmonių.
Karininkai patvirtina, kad laužų tradicija „keliauja“ ir į kitus miestus – pradėję tarnybą karininkai šią šventę organizuoja ir tame Lietuvos kariuomenės dalinyje, kuriame tarnauja.
Pirmųjų Nepriklausomybės laužų organizatoriai neužmiršta renginio ir baigę studijas Lietuvos karo akademijoje. Į Nepriklausomybės laužus sugrįžtantys karininkai sako, kad naujosios kariūnų kartos taip pat mato ir ieško prasmės šiame renginyje, kurio pagrindinė mintis liko gyva ir plečiasi, sutelkia vis didesnę visuomenės dalį. Karo akademijos absolventai kariūnams linki ir toliau išlaikyti tą dvasią – nepriklausomybę švęsti ir budėti, t. y. ją saugoti, branginti.
Tarnauti Lietuvos valstybei prie atnaujintos Karo akademijos vėliavos prisiekė kariūnai. Eimanto Genio nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje šeštadienį vyko pirmo kurso kariūnų priesaikos ceremonija. 43 pirmakursiai jau yra davęs kario priesaiką anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, todėl Karo akademijoje savo šaliai prisiekė 61 jaunuolis, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti ir stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Iš viso studijas šiais metais pradėjo rekordinis per pastaruosius du dešimtmečius įstojusiųjų skaičius – 104 pirmakursiai.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius, J. E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brg. gen. Mindaugas Steponavičius, Karo akademijos vadovybė, jos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų tėvai ir artimieji, kiti garbingi svečiai.
Ceremonijos metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kovinė vėliava, tarnavusi nuo 1992 metų, buvo pakeista į kitą, atnaujintą, vėliavą. Ji ir toliau akademijos bendruomenę lydės su aukso raidėmis išsiuvinėtu dar tarpukario Lietuvą menančiu šūkiu „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“. Prie atnaujintos Lietuvos karo akademijos vėliavos prisiekė šiais metais studijas pradedantys kariūnai.
Akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius, pristatydamas XXXI laidą, džiaugėsi karininko kelią pasirinkusiųjų gausa: „Nuoširdžiai sveikinu čia esančius – užtikrintai žengėte pirmuosius kario žingsnius ir šiandien prisiekiate Lietuvai ir jos žmonėms. Visiems šią dieną ir anksčiau ištarusiems „prisiekiu“ linkiu nesustoti, nuolat tobulėti ir įgyti kuo daugiau žinių ateinančių studijų metu.”
„Augančios kariūnų gretos rodo didėjantį Karo akademijos, kaip vienintelės tokio pobūdžio aukštosios mokyklos Lietuvoje, konkurencingumą, taip pat didėjantį karininko profesijos patrauklumą ir turbūt svarbiausia – toliau augantį visuomenės pilietiškumą, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Per 30 metų jau turime sovietų siaubo nemačiusią, laisvai ir kritiškai mąstančią kartą, kuri, kad ir nepažinusi kovų už laisvę, supranta jos kainą ir būtinybę ją saugoti. O priesaiką davusiems kariūnams priminsiu, jog ne priesaika verčia mus tikėti žmogumi, o žmogus verčia mus tikėti jo priesaika.“
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kreipdamasis į kariūnus, pažymėjo, kad kario priesaika yra pagrindinė ir svarbiausia priesaika. „Ištardamas jos žodžius karys įsipareigoja prieš save, tarnybos draugus, savo artimuosius, pažįstamus ir savo Tėvynę bei jos žmones. Mirti už kitus, kovoti dėl Lietuvos laisvės, kovoti iki galo, iki pergalės, – sakė gen. ltn. Valdemaras Rupšys, išskirdamas ir reikšmingą Lietuvos karo akademijos indėlį ugdant kariūnus. – Čia brandinamas kariuomenės elitas, čia dedami pamatai būsimam kariuomenės aukščiausių karininkų žiedui, čia stiprinami Lietuvos valstybingumo pamatai.“
Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti Karo akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu buvo suteikta geriausiam baziniuose kariniuose mokymuose išrinktam kariūnui Arnui Kiveriui.
Septynių savaičių trukmės Bazinį kariūno kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje baigę 83 vaikinai ir 21 mergina, iš kurių 28 yra jaunieji šauliai, pasiryžę toliau siekti vieno didžiausių gyvenimo pasirinkimų – tapti Lietuvos karininkais. Per mokymus jie susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, ginkluote, įgijo teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Karo akademijoje.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai. Eimanto Genio nuotr.
Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai – daugiausia nuo 2001-ųjų. Įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą skaičius pastaruosius porą metų auga – kasmet į Karo akademiją priimama beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių, pasirinkusių karininko profesiją.
„Džiaugiamės jaunuolių motyvacija ir pasiryžimu tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Jau per motyvacinį pokalbį atrankos dalyviai pareiškė tvirtai apsisprendę rinktis studijas Karo akademijoje. Nebuvo abejojančių ar bandančių teisintis, kad taip pasielgė dėl to, „jog draugai stojo“ ir pan., – sako Atrankos centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša. – Labai didelė dalis – beveik 90 proc. – pareiškusių norą studijuoti Karo akademijoje ją rinkosi pirmu numeriu, likusieji – kaip antrąjį arba trečiąjį pageidaujamą variantą. Tai tik patvirtino rimtą pasiryžimą – studijuoti šioje karininkus rengiančioje aukštojoje mokykloje.“
Į akademiją įstojo šiais metais dešimt „šimtukininkų“. Abiturientų aukšti stojamųjų ir išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kad studijoms visi kandidatai ruošėsi atsakingai – motyvuotai rinkosi universitetines bakalauro studijas ir karinį rengimą Karo akademijoje. Žemiausias kandidatų stojamasis balas buvo 6,14, t. y. viršijo reikalaujamą minimumą.
Karininko tarnyba negąsdino ir merginų. Šiais metais jos sudarys penktadalį gausaus pirmakursių būrio, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kariūnais taip pat taps jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Šiemet Karo akademijoje Gynybos technologijų vadybos studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 47, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 45, Tarptautinių santykių – 34. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti karinių oro pajėgų karininkais, kartu mokysis Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, pasirinkę karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Lietuvos karo akademijos ženklai. Eimanto Genio nuotr.
Akademijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, yra labai didelis stojančiųjų susidomėjimas Gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programa, todėl jai skirtos vietos iš karto buvo užimtos. Kariuomenė tampa modernesnė, tad jai reikia vis daugiau specialistų, gerai išmanančių moderniąsias technologijas. Karo akademija, bendradarbiaudama su partneriais – Antano Gustaičio aviacijos institutu ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, atsižvelgė į šį Lietuvos kariuomenės poreikį ir parengė į technologijas orientuotas studijas, kurias baigę kariūnai turės solidų šios srities žinių bagažą ir geriausiai jas galės pritaikyti tarnaudami Lietuvos kariuomenės Karinėse oro ir jūrų pajėgose.
Priimti jaunuoliai, aprūpinti uniformomis ir susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, rugpjūčio 30 d. išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten jie išeis Bazinį kariūno kursą ir įgis individualaus rengimo pagrindus. Spalio mėnesį prisiekę Lietuvos Respublikai, kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.
Knygų mugėje pristatyta pirmoji knyga apie partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą. E. Genio (KAM) nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, dalyvaujanti vasario 20–23 d. vykstančioje 21-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, pristato savo naujausius leidinius. Susitikime lankytojai buvo supažindinti su nauja ir pirma knyga apie partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą. Anglų kalba pasirodęs leidinys skirtas užsienio skaitytojams, tačiau, kaip sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, jau yra baigiama rengti studija ir lietuvių kalba.
Knygos „Partisan General Jonas Žemaitis-Vytautas“ autoriai prof. Alfonsas Eidintas, dr. Darius Juodis ir dim. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis knygų mugėje pasidalino, su kokiais iššūkiais susidūrė, rengdami šią knygą, ir kartu pristatė, kokio stiliaus ir krypties ji yra, kuo išsiskiria iš kitų leidinių.
Autoriai pabrėžė, kad nebuvo lengva parengti knygą apie šią istorinę asmenybę, nes trūko istorinių dokumentų apie partizaninę veiklą Lietuvoje. Todėl J. Žemaitis-Vytautas visų pirma buvo pristatytas kaip žmogus, kuris ir verkia, ir šypsosi, kurį atskleidžia artimųjų pasakojimai, prisiminimai, eilėraščiai ir jo paties emocijos.
„Nesustoti mus skatino ir tai, kad užsieniečiai, galima sakyti, prašė tokios informacijos ir pristatymo apie partizanų veiklą, – sakė dr. D. Juodis. – Užsienyje žinių apie šią mūsų istorijos dalį yra labai mažai. Daugelis knygų parašytos lietuvių kalba ir tai yra natūralu. Tačiau mes manome, kad reikia ją pristatyti už Lietuvos ribų – kad ten būtų užkirstas kelias kai kuriems skleidžiamiems mitams, stereotipams ir pan.
Lietuviai, kad ir žino daug apie partizanų vadą, šioje knygoje jie taip pat ras naujų faktų iš J. Žemaičio-Vytauto gyvenimo, jiems bus įdomu skaityti šį leidinį.“
Jonas Žemaitis – Vytautas, Lietuvos didvyris
Kitas veiksnys, sunkinantis partizaninės veiklos pristatymą leidinyje, pasak karo istoriko, buvo tai, kad autoriai susidūrė su kai kurių terminų vertimo problema: „Pavyzdžiui, tuo laikotarpiu veikė „stribai“ ir mes žinome, kas tokie jie buvo. Tačiau kilo klausimas – o kaip šį terminą išversti į anglų kalbą“, – prisiminė mokslininkas.
Pasak prof. A. Eidinto, jau yra paruošta leidinio lietuviška versija. „Ji bus šiek tiek platesnė, joje bus daugiau iliustracijų ir kitos medžiagos.
„Manome, kad reikalinga apie tokius žmones ir istorines asmenybes rašyti, kad visuomenė pamatytų šią mūsų istorijos dalį ir visų pirma jos tragizmą, – aiškino profesorsius. – Tikime, kad dėl to rasime savo skaitytoją.“
Knygų mugėje buvo pristatyti ir kiti nauji Lietuvos karo akademijos leidiniai.
Pasak, Politikos mokslų katedros profesoriaus Virgilijaus Pugačiausko, „XIX a. Lietuvos karinių dalinių istorija“ yra knyga, kurioje apibendrinti iki šiol įvairiose knygose atskirai išbarstyti tekstai, gilinantys į šio laikotarpio karinius dalykus, ieškant atsakymo vardan ko buvo kovota. Buvo tikslas išryškinti, kas tuo metu buvo svarbiausia, o kartu ir naujai pasižiūrėti į šį laikotarpį, į vadų ir eilinių karių, t. y. valstiečių, patirtį.
Dim. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis pristatė jau 34-ąjį „Karo archyvo“ tomą. Mokslo žurnalas skirtas Lietuvos kariuomenės ir karo veiksmų Lietuvos teritorijoje istorijos tyrimams nuo Lietuvos valstybės sukūrimo XIII amžiuje iki šių dienų. Pasak autoriaus, šia tema vis dar rašo, todėl susikaupė daug medžiagos, kuri yra aktuali tiek straipsnių autoriams, tiek skaitytojams: „Tai tęstinis žurnalas, leidžiamas nuo 1992 m. Visi straipsniai yra originalai. Dar yra autorių, dar yra ir straipsnių, kuriuos jie rašo – tai reiškia, kad „Karo archyvas“ yra reikalingas.“
Jono Žemaičio – Vytauto paminklas. Skulptorius – Gintautas Lukošaitis. Slaptai.lt nuotr.
Pirmuosius Lietuvos karo akademijos, kaip mokslo institucijos, žingsnius studijoje „Nuo Krašto apsaugos mokyklos iki Karo akademijos (1992–1994 m.)“ aprašė ats. gen. mjr. Jonas Andriškevičius ir šį leidinį taip pat pristatė mugės lankytojams. Studija, pasak autoriaus, skirta apžvelgti laikotarpį, kai politikų ir kariškių mintis apie būtinybę turėti nacionalinę karininkų rengimo sistemą imta įgyvendinti įsteigiant Karo mokyklą.
Lietuvos karo akademija, kaip aukštoji universitetinė mokykla, vykdydama šviečiamąją veiklą, kasmet leidžia mokomąją literatūrą, periodinius, mokslo ir mokslo populiarinamuosius leidinius karybos ir kitomis temomis, pažymima KAM pranešime. Akademijos mokslo darbuotojų, dėstytojų ir instruktorių parengtais vadovėliais ir mokymo priemonėmis naudojasi ne tik kariūnai ir Akademijos kursų klausytojai, bet ir kitų aukštųjų mokyklų auklėtiniai. Kasmet naujausius leidinius Karo akademija pristato tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
Aukštųjų mokyklų studentams suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. A. Pliadžio (KAM) nuotr.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje penktadienį aukštųjų mokyklų studentams, baigusiems Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM), buvo suteiktas pirmasis karininko laipsnis. Daugiausia jų – 45 absolventai – mokėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, 8 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, 30 – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir 7 – Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, tai jau penktoji, kai mokymai buvo atnaujinti, juos baigusių kariūnų aspirantų laida, papildžiusi Lietuvos kariuomenės rezervo karininkų gretas.
JKVM absolventams krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Juozas Kačergius ir Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brg. gen. Gintautas Zenkevičius suteikė atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnį ir įteikė mokymų baigimo ženklus.
JKVM absolventams bus suteikta rezervo būrio vado, medicinos studentams – karo gydytojo kvalifikacija. Geriausius JKVM absolventus apdovanojo karinių dalinių, kuriuose vyko mokymai – Lietuvos karo akademijos, Lietuvos kariuomenės mokyklos ir Karo medicinos tarnybos, – vadovybė.
Po šešerių metų pertraukos, nuo 2012 m. rudens, Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti, siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę.
JKVM – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Trejus metus ją atlikę 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgijo pagrindinį karinį parengimą, išmoko veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. Atsargos karininkai, baigę mokymus, turės galimybę tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Vilniuje (Lietuvos karo akademijoje) iš viso mokosi 163, Klaipėdoje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione) – 63, Kaune – 163 (Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje) ir 30 (Karo medicinos tarnyboje) JKVM klausytojai.
Vokietijos ir JAV vėliavos. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui Lietuvoje minint 5-ąsias įkūrimo metines, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje iškilmingai pakeltos naujų šalių narių – JAV ir Vokietijos – vėliavos.
„JAV ir Vokietijos prisijungimas neabejotinai padidins centro pajėgumą ir suteiks galimybę dar veiksmingiau reaguoti į energetinio saugumo iššūkius. Akivaizdu, kad tuometinio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogo Rasmuseno (Anders Fog Rasmussen) pareiškimas centro inauguracijos metu apie tai, kad Vilniuje įsikūręs NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras įsteigtas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, yra svarbus ir šiandien“, – akcentavo užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.
Lietuva drauge su kitomis centro narėmis ir toliau rengs mokymus bei pratybas energetinio saugumo srityje, stiprins ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros apsaugą ir energijos vartojimo efektyvumą, o pagausėjusi NATO centro komanda Vilniuje užtikrins aukštą ekspertizės, skirtos Aljanso ir sąjungininkių poreikiams energetinio saugumo srityje tenkinti, lygį.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre, prisijungus JAV ir Vokietijai, jau dirba 10 NATO ir partnerių šalių ekspertai. Anksčiau Energetinio saugumo kompetencijos centro veikloje dalyvauti savo atstovus yra delegavusios Estija, Prancūzija, Gruzija, Italija, Latvija, Lietuva, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
NATO energetinio saugumo kompetencijos centras – tai tarptautinė NATO karinė organizacija, siekianti užtikrinti energetinį saugumą, efektyvesnį išteklių panaudojimą bei naujųjų energetinių technologijų taikymą įvairiose kariuomenės srityse.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija – vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą, penktadienį minės įkūrimo 25-metį.
Karo akademijos šventė
Šventiniame renginyje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybė, universitetų rektoriai, kiti svečiai.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Per 25 veiklos metus Karo akademijoje parengta ir Lietuvos karininkų korpusą papildė 23 dieninių (nuolatinių) studijų karininkų laidos: 1547 įvairių specializacijų karininkai, o kartu su tęstinėmis (neakivaizdinėmis) studijomis ir dieninių bei tęstinių studijų magistrais parengta 2470 karininkų.
Nuo akademijos įkūrimo įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus baigė daugiau kaip 10 000 Lietuvos ir užsienio karininkų ir tarnautojų. Tarptautiniuose kursuose mokosi Baltijos šalių karininkai, žinias tobulina ir karininkai iš Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Moldovos.
Šventinio renginio metu bus apžvelgiami svarbiausi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos įvykiai per praėjusius 25-erius metus. Koncertuos akademijos choras „Kariūnas“, muzikos festivalio „Sugrįžimai“ atlikėjai, gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.
Oficiali Lietuvos karo akademijos įkūrimo diena
1992 m. birželio 16 d. Vyriausybės nutarimu buvo leista įsteigti Krašto apsaugos mokyklą. Ši data ir laikoma oficialia Lietuvos karo akademijos įkūrimo diena.
1992 m. rugpjūčio 30 d. Krašto apsaugos mokyklai įteikta kovinė vėliava. Joje aukso raidėmis išsiuvinėtas šūkis „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai Tėvynei“.
1994 m. Krašto apsaugos mokykla reorganizuota į Lietuvos karo akademiją.
1995 m. Lietuvos karo akademijoje atgaivinta prieškario tradicija – suteikiant pirmąjį karininko laipsnį, kardu paliečiamas absolvento petys ir ištariami žodžiai: ,,Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“.
1998 m. akademijai suteiktas Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vado, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatoriaus ir organizatoriaus generolo Jono Žemaičio vardas.
Balandžio 8 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje surengta Atvirų durų diena, kurioje visi, susidomėję studijomis akademijoje, galėjo pamatyti, kaip Lietuvos kariuomenės pajėgoms rengiami karininkai.
Savo karinę techniką taip pat pristatė ir demonstravo kiti Lietuvos kariuomenės daliniai, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų.
Svečių susidomėjimas renginiu buvo didelis, o dalyvavusieji jaunuoliai sakė, kad jie visų pirma norėjo išsiaiškinti, kaip vyksta atranka į studijas Karo akademijoje, kokias universitetinių studijų programas galima pasirinkti, koks yra karinis rengimas, kokios stojimo sąlygos ir kiti reikalavimai. Taip pat norėjo iš arti pamatyti ir iš pačių kariūnų išgirsti, kaip jie gyvena ir mokosi akademijoje.
Lietuvos karo akademijoje – atvirų durų diena. K. Dijoko nuotr.
Vilnietis Martynas patvirtino, kad jis galvoja apie studijas šioje aukštojoje mokykloje. „Esu dešimtokas, todėl jau reikia pradėti galvoti ir apsispręsti, ką norėsiu veikti baigęs mokyklą. Mane domina studijos Lietuvos karo akademijoje, kuri išsiskiria drausme ir griežtu dienos režimu, – pasakojo vaikinas. – Šiandien mano norai tik dar labiau sustiprėjo.“
Iš Kauno atvažiavęs Tadas sakė, kad jis mokosi 11-oje klasėje, bet dar nėra apsisprendęs, ką norės veikti baigęs mokyklą. „Tiesiog prisijungiau prie draugų, kurie rimtai svarsto galimybę pasirinkti karininko profesiją, – pasakojo vaikinas. – Vienas iš jų yra šaulys, todėl kariuomene yra susižavėjęs, dažnai apie ją kalba. Nusprendžiau ir aš susipažinti su ja.“
Jaunuoliai renginyje galėjo sužinoti, kokios yra karjeros perspektyvos baigusiems studijas Karo akademijoje. Kaip tapti vadu lyderiu? Kas yra tikslinis vadovavimas? Į šiuos ir kitus klausimus per paskaitas visiems padėjo atsakyti Lietuvos karo akademijos karininkai, žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalijo patirtimi, įgyta ne kartą lankantis Ukrainoje karo metu.
Lietuvos karo akademijos atvirų durų dienos dalyviai taip pat stebėjo Lietuvos šaulių sąjungos ir raitosios policijos pristatymus, dalyvavo specialiai jiems organizuotuose kariniuose užsiėmimuose ir išbandė kario ekipuotę. Akademijos stadione vyko viduramžių riterių kova, buvo demonstruojama šių dienų karių operacija, pasirodė kinologai su tarnybiniais šunimis. Šventinę nuotaiką visiems palaikė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo muzikinė programa ir Karo akademijos choras „Kariūnas“, kuris pristatė savo naują repertuarą.
Apie studijas Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra vienintelė mokymo institucija šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei, o savo studentams suteikianti kariūno statusą. Kariūnai, baigę Karo akademiją, gauna ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet įgyja ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visas studijų programas Akademijoje finansuoja valstybė.
Lietuvos karo akademijoje dabar studijuoja 208 kariūnai (LKA, VGTU, LAJM) ir 3 – užsienio karinėse mokyklose. Nuo 2012 metų pastebima, kad į Lietuvos karo akademiją stoja vis daugiau jaunuolių iš savanorių ir šaulių gretų ir atlikusių privalomąją karo tarnybą.
2017–2018 mokslo metais Akademija siūlo dvi socialinių mokslų bakalauro programas (Tarptautinių santykių, Nacionalinio saugumo ir gynybos) ir vieną vadybos bakalauro (Gynybos technologijų vadybos) programą. Planuojama, kad asmenys, priimti į Akademiją studijuoti gynybos technologijų vadybą ir pareiškę norą tapti Karinių oro pajėgų (KOP) ar Karinių jūrų pajėgų (KJP) karininkais, bus siunčiami studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas – VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutą (KOP studijos) ar Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (KJP studijos).
Visų programų tikslas yra rengti, puoselėjant Lietuvos kariuomenės tradicijas, teikiant kokybišką universitetinį ir karinį išsilavinimą, ginkluotosioms pajėgoms vadus lyderius.
Studijų metu Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja LKA chore „Kariūnas“, šoka LKA sportinių šokių kolektyve „Šokte marš“, yra sukūrę patriotinio roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą, lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų būrelio užsiėmimuose ir pan.
Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Vasario 23–26 d. bus pristatyti naujausi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidiniai Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vyksiančioje 18-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.
„Litexpo“ Mokslo ir specializuotos literatūros salėje 3 įsikūrusiame LKA stende (3.15) mugės lankytojai galės įsigyti Lietuvos karo akademijos išleistų knygų ir pabendrauti su jų autoriais.
Lietuvos karo akademija Vilniaus knygų mugėje pristatys šiuos naujus leidinius:
Dr. Deivido Šlekio „Mąslaus Vyčio beieškant. Lietuviškos karinės minties raida ir būklė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–2014)“;
Evgen Dykyi „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“.
LKA programa Vilniaus knygų mugėje:
Vasario 23 d. (ketvirtadienis)
16.00–16.50 val. (Konferencijų salė 3.2)
Dr. Deivido Šlekio monografijos „Mąslaus Vyčio beieškant. Lietuviškos karinės minties raida ir būklė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990-2014)“ pristatymas.
Dalyvauja autorius ir prof. dr. G. Vitkus.
Vasario 26 d. (sekmadienis)
12.00–12.50 val. (Konferencijų salė 3.2)
Evgen Dykyi knygos „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“ pristatymas.
Dalyvauja dr. M. Vitkūnas ir plk. ltn. V. Šerelis.
Vilniaus knygų mugė yra didžiausia ir pagrindinė knygų mugė Baltijos šalyse, rengiama nuo 2000 m., lankytojams pasiūlanti plačią programą. Per keturias dienas knygų mugėje pristatoma apie 400 įvairaus žanro renginių. Čia susitinka skaitytojai ir rašytojai, vyksta diskusijos, parodos ir pan.
Tai vienas reikšmingiausių kultūros įvykių Lietuvoje, kuriame kasmet dalyvauja ir Lietuvos karo akademija.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija, LKA archyvo nuotrauka.
Spaudoje ir visuomenės diskusijose vis plačiau reiškiama nuomonė, kad Lietuvos aukštojo mokslo reforma galėtų būti vykdoma Suomijos pavyzdžiu.
Tai neturėtų stebinti, nes dar Nepriklausomos Lietuvos pirmąjį švietimo reformos projektą 1919 m. parengė suomių ir lietuvių tautosakininkas, filosofas, istorikas, Helsinkio universiteto profesorius Augustas Robertas Niemis.
Prof. dr. Antanas Kiveris, LEU Tarybos narys, šio straipsnio autorius.
Akivaizdu, kad Suomija savo geografine padėtimi, gyventojų skaičiumi, bendrojo vidaus produkto apimtimi gali turėti tam tikrų sąšaukų su Lietuvos analogiškais parametrais. Jie įžvelgiami ir abiejų kraštų aukštojo mokslo sistemose.
Tačiau Lietuvoje, 2000 m. suformavus binarinę universitetų ir kolegijų mokslo ir studijų struktūrą, aukštasis mokslas tapo suskaldytas tiek aukštojo mokslo metodologinio požiūrio bei ugdymo prasminių dalykų suvokimu (kai kur nebelikus net to suvokimo užuomazgų), tiek valdymo požiūriu (kolegijas steigia Vyriausybė, universitetus – Seimas), tiek studijų programų (jų net per 1800) ir jų kokybės, tiek akademinio personalo veiklos požiūriu, kuomet kolegijoje mokslinis darbas nėra privalomas, kai kolegijos neturi teisės teikti pedagoginių vardų, arba kai kolegijos absolventas neturi galimybės tęsti studijų universiteto magistrantūroje ir pan.
Ši per daug išplėtota Lietuvos aukštojo mokslo kiekybinė struktūra tapo sunkiai administruojama, reikalaujanti didžiulių sąnaudų jos kokybei palaikyti, įvertinti ir prižiūrėti. Tuo tarpu Suomijoje po ilgai svarstytos reformos palikti 39 universitetai: 15 akademinių universitetų ir 24 taikomųjų mokslų universitetai, juose – 450 studijų programų. Lietuva, turėdama 45 aukštąsias mokyklas (iš jų 15 valstybinių universitetų), gerokai skiriasi nuo Suomijos, kur 140 tūkst. gyventojų tenka vienam universitetui, o Lietuvoje vienai aukštajai mokyklai – 70 tūkst. gyventojų.
Atsižvelgus į didžiulį Lietuvos emigracijos mastą, nepalankią demografinę situaciją, bendrojo ugdymo kokybinį nuosmukį, gėdingą mokytojo ir dėstytojo atlyginimą, nevykusią studijų krepšelių sistemą, atsižvelgus net ir į kai kurių Lietuvos universitetų planuojamas jungtis, visgi yra būtina esminė, gerai apgalvota Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka, apimanti visas aukštojo mokslo grandis, – ir bendrą Lietuvos mokslo ir studijų administravimą, ir studijų programų bei aukštųjų mokyklų ir jų infrastruktūrų konsolidavimą.
Tik ugdymo metodologijos pagrindu sukonstravus aukštojo mokslo ugdymo konceptą ir tinkamai įvertinus žmogiškuosius aukštojo mokslo išteklius, jiems palaikyti reikalingus finansavimo šaltinius, taip pat įvertinus didžiulę biurokratinę aukštojo mokslo administravimo naštą, galima būtų kryptingai planuoti mokslo ir studijų reformas.
Vienas iš esminių pertvarkos žingsnių yra siūlymas konsoliduoti universitetų ir kolegijų struktūrą, perduodant kolegijų steigimo teisę universitetams, t. y. kolegijos taptų universitetinėmis struktūromis, analogiškomis dabartiniams universitetų fakultetams ar centrams. Tokia reorganizacija leistų horizontaliai subalansuoti profesines ir akademines bakalauro bei magistro studijas, absolventams teikiamus laipsnius, 2/3 sumažintų studijų programų skaičių, leistų padidinti jų kokybinius reikalavimus, sustiprintų šių reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, pagaliau, atpigintų aukštojo mokslo administravimą ir sumažintų akademinėms reikmėms mažai naudojamų patalpų ir įrangos skaičių, visa tai sąlygotų studijų reikmėms naudojamos infrastruktūros išgryninimą.
Kolegijoms tapus numatomų, pvz., kad ir 15-os, universitetų padaliniais, Lietuvoje vienam universitetui tektų apie 200 tūkst. gyventojų. Tokiai reorganizacijai reikėtų minimalių valstybės investicijų, ji leistų vien vidinėmis aukštosios mokyklos pastangomis išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, ženkliai padidinti akademinio personalo atlyginimą, tokiu būdu sudarant dėstytojams sąlygas užsidirbti pragyvenimui dirbant ne keliose, o vienoje aukštojoje mokykloje.
Tai taip pat leistų išspręsti aukštojo mokslo regioniškumo problemas, nes kolegijos, būdamos universitetiniais padaliniais, būtų skatinamos plėtotis regionuose, daugiau veikti mažesniuose miestuose palaikant regionų visapusišką gyvybingumą. Regioniškumo plėtrai padėtų ir Lietuvos karo akademijos, atnaujinus jos bazę ir infrastruktūrą, įsikūrimas viename iš Lietuvos regioninių centrų (kad ir pvz. Šiauliuose). Jei sumažinsime Lietuvoje universitetų skaičių iki 5, – vienam universitetui tektų net 600 tūkst. gyventojų (akivaizdu, kad tai prilygtų didžiulei krašto humanitarinei katastrofai (tuo tarpu Suomijoje vienam universitetui tenka tik 140 tūkst. gyv.).
Svarstytinas Studijų fondo veiklos stiprinimas, grąžinant jam Mokslo ir studijų fondo statusą, apimantį ne tik studijų paskolų ar studentų paramos administravimą (pvz., vėl perduoti Fondui bankų uzurpuotas funkcijas, susijusias su studijų paskolomis), bet ir galimybę minėtajam Fondui pavesti mokslo ir studijų programų priežiūrą, jų kokybės bei institucinį vertinimą, kartu mažinant administracinės priežiūros ir kontrolės institucijų skaičių ir skiriamus finansus. Net ir dabar šiam Fondui pavedus, pvz., visų 45 aukštųjų mokyklų viešųjų pirkimų administravimą, gerokai sumažėtų panašių pirkimų sąnaudos, biurokratinis aparatas, padidėtų pirkimų viešumas ir skaidrumas.
Tačiau vien aukštojo mokslo problemų sprendimas tik iš dalies prisidėtų prie Lietuvos švietimo pertvarkos. Reikalingas daug platesnis visuomenės įtraukimas į šiandienos ir ateities Lietuvos ugdymo sistemos vizijos kūrimą. Siūlytumėme Suomijos pavyzdžiu (http://www.minedu.fi/OPM/Tiedotteet/2016/11/peruskoulufoorumi.html?lang=en) surengti visų parlamentinių partijų, švietimo administratorių, mokytojų, moksleivių ir jų tėvų bei akademinės bendruomenės, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo ir Aukštojo mokslo tarybų, įvairių verslo asocijuotų struktūrų ir kitų atstovų plačiąją diskusiją ir parengti politinį susitarimą dėl bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo prioritetų ir struktūrinių jos reformos žingsnių taip užtikrinant numatytų tikslų įgyvendinimą ir tvarumą susitariant dėl bendrojo ugdymo tikslų, mokymo ir studijų programų pobūdžio, ilgalaikio mokymosi formavimo, inovacijomis grįsto pedagogų rengimo, mokymosi prioritetų, pasitikėjimo mokytoju ir mokyklos vadovu sustiprinimo, mokytojų vyrų grąžinimo į mokyklas ir kt.
Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir Lietuvos švietimo, kultūros bei sporto finansavimo, bendrojo kokybiško administravimo problemoms ir jų sprendimo būdams įvardyti. Suomijoje (5,472 mln. gyventojų, 2015 m.) tokio pobūdžio problemas administruoja Švietimo ir kultūros ministerija, turinti 254 specialistus, tuo tarpu Lietuvoje šių problemų kuravimą vykdo net trys institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija, kurioje dirba 226 specialistai, Kultūros ministerija – 105 specialistai, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV – 31 specialistas. Taigi Lietuva, turinti apie 3 mln. gyventojų, minėtai problemai kuruoti skiria net 362 specialistus.
Be to, nemažai specialistų dirba 17-oje įvairaus lygio Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai tiesiogiai pavaldžių švietimo įstaigų (pvz., Europos socialinio fondo agentūroje – net 176 specialistai, tuo tarpu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje – tik 41 specialistas, Ugdymo plėtotės centre – 82, Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje – 32 specialistai ir t. t.). Siūlytume šių institucijų veiklą minimizuoti, labiau koordinuoti, realiai mažinant jų biurokratines kontrolės funkcijas ar jų veiklos dubliavimą.
Kviečiame ir raginame akademinę bendruomenę, visų švietimo, kultūros ir sporto institucijų vadovus ir atstovus atvirai diskutuoti šiame kreipimesi iškeltais klausimais, neaplenkiant ir savo institucijose kylančių problemų, ir jas susisteminus, teikti konkrečius pasiūlymus minėtosioms ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir atitinkamiems Seimo komitetams.
Lapkričio 28 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje vyko atvira pamoka-diskusija, kurioje vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su nauju Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos išleistu vadovėliu „Šalies saugumas ir gynyba“.
Moksleiviams skirtą knygą pristatė ir į jų klausimus atsakinėjo laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas, Karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis, kiti kariai ir knygos autoriai.
„Siekiame moksleiviams suteikti žinių apie nacionalinį saugumą ir šalies gynybą, kurios yra būtinos kiekvienam valstybės piliečiui, nes valstybės gynyba yra kiekvieno Lietuvos piliečio konstitucinė teisė ir pareiga. Mes visi turime būti pasiruošę įvairiais būdais ginti šalį nuo kylančių grėsmių ir pavojų“, – sakė ministras J. Olekas.
Metodinė medžiaga „Šalies saugumas ir gynyba”.
Mokyklų bendrojo ugdymo programose nėra atskiro mokomojo dalyko, skirto šalies saugumui ir gynybai, todėl šis vadovėlis papildys kitų mokomųjų dalykų turinį ir galės būti panaudotas tiek per pilietiškumo pagrindų, tiek istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokas. Moksleiviai galės praplėsti akiratį ir geriau suvokti įvairius procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime.
Leidinio autorės Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Audronė Petrauskaitė, vedėja doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė Markelienė ir lektorė Rasa Gedminienė vaikus supažindino, ką vadovėlyje jie sužinos norėdami būti tinkamai pasiruošę ginti savo Tėvynę.
Šioje mokomojoje knygoje moksleiviams koncentruotai suteikiama žinių apie šalies gynybos sistemą ir gynybos pagrindus – pristatoma Lietuvos krašto apsaugos sistema, Lietuvos kariuomenės struktūra, šalies gynybos būdai ir priemonės. Šios žinios padės kiekvienam moksleiviui nuspręsti, kaip jam būtų geriau atlikti pareigą Tėvynei – ar atlikti būtinąją karo tarnybą, ar tapti savanoriu, ar jaunuoju Šaulių sąjungos nariu, galbūt pasirinkti studijas Lietuvos karo akademijoje ir tapti karininku.
Klausydami svečių pranešimų, atviroje paskaitoje-diskusijoje aktyviai dalyvavo Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos auklėtiniai. „Visais laikais kovojom už savo šalies laisvę, nepriklausomybę, todėl mums, nepriklausomoje Lietuvoje gimusiems vaikams, apie šalies saugumą žinių niekada nebus per daug. Norime sužinoti ir tai, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad Lietuva būtų saugi“, – diskusijos metu kalbėjo gimnazistė Laura. Merginai pritardamas Augustinas pridūrė: „Apie šalies saugumą kalbėti svarbu, nes tai yra vienas kertinių dalykų, leidžiančių valstybei egzistuoti.“
Pasak istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojos Laimos Plentienės, naujame vadovėlyje suteikiamos žinios yra būtinos kiekvienam Lietuvos moksleiviui, nes stiprina jų patriotines nuostatas, ugdo pilietines kompetencijas. „Šiandien pristatytas vadovėlis yra ypatingai aktualus mūsų gimnazijos moksleiviams, nes vis daugiau jų savo ateitį ir profesinę karjerą sieja su Lietuvos kariuomene ir krašto gynyba – tampa kariais savanoriais, Lietuvos šaulių sąjungos nariais, renkasi studijas Karo akademijoje“, – pasakojo mokytoja.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija kiekvienais metais organizuoja moksleivių debatus apie šiuolaikines grėsmes ir šalies saugumą. Žinios apie nacionalinį saugumą, grėsmių šalies saugumui pobūdį ir šiuolaikinę karybą bus labai naudingos ir tokiems debatams – moksleiviams nereikės ieškoti bazinių žinių, nes jos jau yra pateikiamos vadovėlyje. Perskaitę vadovėlį moksleiviai galės lengviau susirasti papildomos informacijos iš kitų šaltinių, kas savo ruožtu padės jiems geriau pasiruošti debatams ir argumentuotai išsakyti savo nuomonę.
Moksleiviams skirta mokomoji knyga yra tęstinio darbo rezultatas. Jau yra išleista metodinė medžiaga, skirta mokytojams, „Šalies saugumas ir gynyba“, kuri padės mokytojams plačiau ir įdomiau perteikti žinias apie nacionalinį saugumą ir gynybą. Abu leidiniai artimiausiu metu bus platinami Lietuvos švietimo įstaigoms ir dalijami čia dirbantiems pedagogams bei vyresniųjų klasių moksleiviams.
Nauji leidiniai yra konkretus sistemingo ir ilgamečio Akademijos mokslinio ir metodinio darbo rezultatas. Įgyvendinant Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą dėl Lietuvos jaunimo pilietinio ugdymo tobulinimo šalies saugumo ir gynybos klausimais, Karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros mokslininkai jau nuo 2003 m. vykdo mokslinius tyrimus, analizuodami padėtį Lietuvos kariuomenėje ir visuomenėje, tirdami Lietuvos švietimo sistemos poreikį ir galimybes, teikdami praktines rekomendacijas ir siūlymus dėl Lietuvos moksleivių pilietinio ugdymo proceso tobulinimo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Rugpjūčio 1 d. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 42 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams suteiks pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį. 38 vaikinai ir 4 merginos prisieks ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti jos laisvę ir nepriklausomybę.
Išleidžiama 23-ioji Lietuvos karo akademijos laida, kurios 39 absolventai studijavo pagal Bazinio karinio rengimo programą ir įgijo pėstininkų būrio vado kvalifikaciją ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
Du kariūnai studijavo pagal bendrą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Bazinio oro pajėgų karininkų karinio rengimo programą.
Šiais metais Jūrų laivavedybos bakalauro studijas baigė pirmasis Karo akademijos auklėtinis, mokęsis Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje Klaipėdoje. Karininkas savo tarnybą pradės Karinėse jūrų pajėgose.
Tęsiant Lietuvos karo akademijos tradicijas ceremonijos metu bus apdovanotas geriausias Karo akademijos absolventas – jam krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kaip kario garbės simbolį, įteiks kardą.
Iškilmingoje ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje planuoja dalyvauti Seimo ir Vyriausybės nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, buvę Lietuvos karo akademijos viršininkai, užsienio šalių gynybos atašė, absolventų artimieji ir kiti svečiai.
Vėliau Lietuvos karo akademijos Ramovėje kariūnams bus įteikti bakalauro studijų diplomai, pėstininkų būrio vado kvalifikaciniai pažymėjimai, pažymos apie išeitas Bazinio oro pajėgų karininkų karinio rengimo ir Karinių jūrų pajėgų jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas, Akademijos baigimo ženklai ir absolventų žiedai. Kaip ir kiekviena Karo akademijos absolventų laida, 23-iosios kariūnų laidos absolventai prie Ramovės pasodins ąžuoliuką.
Informacija žiniasklaidai
Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonijos Simono Daukanto aikštėje rugpjūčio 1 d. pradžia – 11.00 val.
Bakalauro diplomų ir būrio vado kvalifikacinių pažymėjimų įteikimo ceremonija vyks LKA ramovėje (Šilo g. 5A, Vilnius), pradžia – 14.00 val.
Ievos Budzeikaitės (Krašto apsaugos ministerija) nuotraukos.
Iškilmingoje ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje planuoja dalyvauti Seimo ir Vyriausybės nariai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, buvę Lietuvos karo akademijos viršininkai, užsienio šalių gynybos atašė, absolventų artimieji ir kiti svečiai.
