Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia ištrauką iš paskutiniojo Rusijos žurnalistės Julijos Latyninos komentaro „Kod dostupa“, paskelbto radijuje „Echo Moskvy“ (http://www.echo.msk.ru/). Šios Rusijos žurnalistės pastabos, net jei mums ne viskas priimtina, vertos dėmesio.  

Vakarai skatina tuos dalykus, kuriais jie vadovaujasi savo gyvenime – demokratiją, toleranciją ir taip toliau, nepriklausomai nuo to, ar tai gerai visomis aplinkybėmis, ar blogai. Rusijoje kažkaip atvirkščiai. Mes nesveikiname liaudies merų, kuriuos ne visai aišku, kas išrinko. Šiuo atveju mes sveikiname Donecko respublikos apsisprendimą.

Continue reading „Julija Latynina: „Putinas nepriaugina teritorijų, jis jas praranda“”

latynina10

Labai daug turiu klausimų ryšium gubernatoriaus Tkačiovo kalba, kurioje jis ragino steigti savanoriškas kazokų draugoves kovai su kitakilmiais.

Ir turiu jums pasakyti, kad mano požiūris į Tkačiovo kalbą labai dvejopas, nes kai kurie momentai kalboje mane apstulbino. Bet ir politiškai korektiško pasipiktinimo škvalas mane irgi pribloškė.

Galiu pasakyti, kad du dalykai Tkačiovo kalboje man neabejotinai patiko. Pirmas, tai blaivus konstatavimas, kad Krasnodaro kraštą mes užkariavome. Nebuvo jokio seilėjimosi, kad tai nuo senovės rusų žemės. Tai adygų žemės, jas užkariavo carinė imperija, padedama kazokų. Tai, sakė Tkačiovas, sveikas, normalus ekspansionizmas. Visa Tkačiovo kalba yra mūsų portale – patariu perskaityti. Joje yra absoliučiai teisingų momentų.

Continue reading „“Nugali tauta, kuri neišduoda saviškių””

latynina10

Aš pereinu prie pagrindinės Rusijos vidaus naujienos, kuri, žinoma, ne taip kelia dvasią, kaip teorinės fizikos laimėjimai. Tai “Pussy Riot” procesas, iš tikrųjų pirmasis, kurį publika seka.

Net Michailo Chodorkovskio proceso, iš tiesų, taip nesekė, nes viskas vis tiek buvo aišku. Ir štai, tiesą sakant, maža įžanga.

Liepos 19-ąją, teroro Tatarstane dieną (tada, kai užmušė muftijaus pavaduotoją ir susprogdino paties muftijaus mašiną), Tatarstano modžachedai išplatino tinkluose vaizdo kreipimąsi, kuriame atnaujino ištikimybės Dokai Umarovui priesaiką.

Continue reading „„Pussy Riot” proceso ypatumai”

latynina10

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ypač domisi per RTVi televizijos kanalą ir radijo stotį “Echo Moskvy” transliuojamomis politinėmis diskusijų laidomis. Ginčų laidose “Osoboje mnenije”, “Goriačije temy”, “Iščem vyhod”, “Cena pobedy” – daug vertingos informacijos, pastabų, įžvalgų, palyginimų. Kai kurie komentarai aktualūs ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai, Europai, Amerikai.

Šiandien Slaptai.lt pradeda skelbia svarbiausias, įsimintiniausias ištraukas iš paskutiniųjų žymios Rusijos politikos apžvalgininkės, žurnalistės, rašytojos Julijos Latyninos “Kod dostupa” laidų. „Kod dostupa” laidos transliuojamos savaitgaliais. Manome, kad Julijos LATYNINOS pastabos – vertos ir lietuvių dėmesio.

Continue reading „Kodėl aš nekalbu apie teigiamas naujienas”

visockas-gintaras-portretas

Tikriausiai visi girdėjome žinią, jog Estijoje griežta laisvės atėmimo bausme nuteistas aukšto rango slaptųjų tarnybų karininkas.

Omenyje turimas buvęs Estijos Saugumo policijos KaPo bendradarbis Aleksėjus Dresenas. Harju apskrities teismas pripažino šį KaPo darbuotoją kaltu dėl tėvynės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Bausmė – reali, griežta. Su Rusijos slaptosiomis tarnybomis neteisėtai susibičiuliavęs Estijos pilietis pasmerktas kalėti 16 metų.

A.Dreseno žmona taip pat pripažinta kalta dėl valstybės išdavimo ir žinybinės informacijos perdavimo Rusijai. Tačiau estiškoji Temidė šnipo žmonai buvo kur kas švelnesnė. Moteris nuteista lygtine šešerių metų laisvės atėmimo bausme, priskaičiuojant penkerių metų bandomąjį laikotarpį.

Continue reading „“Nėra jaunų valstybių, valstybė arba egzistuoja, arba jos tiesiog nėra””

latynina_1

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.

Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )”

latynina_1

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė, koks korupcijos lygis, ko verta vakarietiška demokratija…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 1 )”

latynina10

Pagrindinė savaitės politinė naujiena – premjerą Putiną aistruoliai nušvilpė per Jemeljanenkos ir Monsono susirėmimą.

Pati kova buvo sumanyta kaip gigantiškas piaras – „Vieningosios Rusijos“ („Jedinaja Rosija“) akcija, visur buvo štai tos spalvos, kautynių metu aistruoliams nuolat vietoj Jemeljanenkos rodė Putiną, o vis dėlto jie lyg ir ne į Putiną žiūrėti ruošėsi.

Reikėjo Vladimirui Vladimirovičiui kaip prezidentui eiti į priėmimą pas patriarchą Kirilą, ten jų tikrai nebūtų nušvilpę. Reikia pasakyti, kad tai, kas atsitiko, visai buvo įmanoma numatyti, nes saugumo priemonės pasirodant premjerui žinomos.

Continue reading „Žaidimo taisyklės pasikeitė: Kremlius pradeda reaguoti į tai, kas svarstoma internete”

latynina10

Kuo įsiminė praėjusi savaitė? Įsiminė paskutinieji Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarai, transliuojami per RTVi televiziją laidoje “Kod dostupa”. Žurnalistė, rašytoja J.Latynina savo dėmesį  sukoncentravusi, be kita ko, ir į Londono teisme besibylinėjančius du Rusijos turtuolius – Borisą Berezovskį ir Romaną Abramovičių.

Iš pirmo žvilgsnio šis konfliktas mums, lietuviams, turėtų mažiausiai rūpėti. Tik pamanyk: susipyko du oligarchai, nepasidalina įmonių akcijomis, ginčijasi, kuris kuriam daugiau skolingas. Skaitytojas gali pagrįstai teirautis, kur gi čia lietuviškasis interesas? Taip, lietuviškųjų aktualijų šioje dvikovoje tarsi ir nėra. Tačiau įžvalgioji J.Latynina per rusiškąjį atlapų draskymą Didžiosios Britanijos teismuose pateikia savąją versiją, kaip gi surėdyta tikroji šiandieninės Rusijos politika.

Continue reading „Kaip lietuviškąją politiką apibūdintų Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina”

latynina10

Sveikinu jus su naujuoju politiniu sezonu Rusijoje. Vienintelis žmogus, kuris po partijos “Jedinaja Rosija” suvažiavimo nieko neprarado ir nieko neatrado, – Dmitrijus Medvedevas. Ir anksčiau jis nebuvo Rusijos prezidentas, ir ateityje nebus Rusijos prezidentu.

O labiausiai nepasisekė ponui Kudrinui. Egzistavo tikimybė, kad jis, Vladimirui Putinui ir vėl tapus Rusijos prezidentu, bus paskirtas premjeru. Neva liberaliuoju premjeru. Bet dabar Rusijos premjero postą greičiausiai užims D.Medvedevas. Čia turėčiau pabrėžti svarbų niuansą. V.Putinas labai profesionaliai atsikratė partijos “Jedinaja Rosija”, kuri garsėja savo nariais vagimis ir žulikais ir kurios populiarumas du kartus žemesnis nei paties Vladimiro Vladimirovičiaus Putino. Atsakomybė už šios partijos ateitį dabar suversta D.Medvedevui. Tegul kapanojasi.

Continue reading „Dmitrijus Medvedevas buvo panašus į žmogų, kurį veda sušaudyti”

latynina10

Rugsėjo 11-oji į žmonijos istoriją įeis kaip diena, kurios metu buvo surengtas vienas žiauriausių ir ciniškiausių teroro aktų pasaulyje. Rusijos fašistai, “Naši” atstovai, visokie neva patriotai ir jiems prijaučiantys mėgsta įrodinėti, esą Rugsėjo 11-osios išpuolius Niujorke ir Vašingtone surengė ne teroristai, bet Amerikos specialiosios tarnybos. Suprask, amerikiečiai patys save sprogdino. Amerikiečiai norėjo, kad būtų atrištos rankos pradėti karines operacijas Irake ir Afganistane.

Tokių versijų platintojai kažkodėl neprisimena, kad Rusija turi savąją Rusgėjo 11-ąją. Omenyje turiu sprogimus, sugriovusius gyvenamuosius namus Maskvoje. Tad jei amerikiečiai patys save sprogdino, vadinasi, būtinai atsiras ir tokių, kurie manys, kad gyvenamuosius namus Maskvoje sugriovė ne teroristai, bet Rusijos slaptosios tarnybos, siekdamos pateisinti karinius veiksmus Čečėnijoje. Bet antiamerikietiškai nusitekusiems mūsiškiams tokios paralelės į galvas kažkodėl neateina.

Continue reading „Džordžas Bušas tuo metu skaitė pasaką apie pilkąjį ožiuką”

latynina10

Rusijoje – dar viena gedulo savaitė. Tiesa, visuotinis gedulas Rusijoje nepaskelbtas.  Aviakatastrofoje žuvo Jaroslavlio “Lokomotyvo” ledo rutulio komanda. Labai keista, bet Rusijos prezidentas tuo metu buvo kaip tik labai netoliese. Ir vėl kalbėjo apie būtinumą modernizuoti šalį. Žodžiu, vis modernizuoja ir modernizuoja.

Ir dar keista, kad Rusijoje nepaskelbtas visuotinis gedulas. Nepaskelbė, matyt, tik dėl to, kad lėktuvai pas mus pradėjo ypač dažnai kristi. Greičiausiai tokių avarijų tiesiog nutarta neprisiminti. Atkreipkite dėmesį: lėktuvų avarijos Rusijoje tapo tokios dažnos, tarsi kokiame nors Konge. Man, žinoma, galima papriekaištauti, esą skirtumas tarp Rusijos ir Kongo – milžiniškas. Suprask, Kongas neturi kosminių raketų. Čia privalau pabrėžti, kad mūsų kosminės raketos taip pat pradėjo kristi ir dužti. Vis dėl tos pačios priežasties: vagiama, bet iš tarnybos vagių niekas neatleidžia. Jei mes neturėsime įpročio iš tarnybos atleisti valdininkų už tai, kas dedasi jiems pavaldžiose institucijose, lėktuvai Rusijoje vis dažniau kris ant žemės, ir katastrofos kaskart bus skaudesnės.

Continue reading „Tikrosios aviakatatrofos prie Jaroslavlio priežastys”

latynina10

Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina vienoje paskutiniųjų savo autorinių “Kod dostupa” laidų įdomiai apibūdino negeroves, kurios mirtinai pavojingos Rusijos ateičiai.

O taip pat išdėstė savo požiūrį į šiandieninę Europą, kuri, jos manymu, vadovaujasi netikromis, iškreiptomis vertybėmis. Žurnalistės pastebėjimu, visos esminės, pagrindinės europietiškos vertybės, kuriomis didžiuojasi Briuselis, tėra vertybės su “rimtomis išlygomis”. Žinoma, ne su viskuo, ką tvirtina Rusijos komentatorė, galima ir būtina sutikti. Tačiau kai kurie jos pastebėjimai, palyginimai ir pastabos – vertos dėmesio. Į jas taip pat verta įsiklausyti ir Lietuvai.

Continue reading „Šiandieninės europietiškos vertybės Europą veda į pražūtį?”

latynina10

Įsiminė Rusijos žurnalistės, rašytojos, politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos autorinė laida “Kod dostupa”, kurioje išsamiai, vaizdingai ir remiantis konkrečiais pavyzdžiais pasakota apie išsigimstančias Rusijos žvalgybas ir kontržvalgybas. Laidą transliavo RTVi televizija ir “Echo Moskvy” radijas. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Rusijoje surengtoje parodoje “Fanbore” mūsų SVR (Služva vnešnej razvedki – Slaptai.lt past.) atstovai netikėtai sulaikė du fotografus iš Chorvatijos ir vieną fotografą iš Argentinos. Sulaikytuosius apkaltino šnipinėjimu. Esą užsieniečiai fotografavo kažką draudžiamo. Ar galima įsivaizduoti absurdiškesnę situaciją? Juk toji paroda Maskvoje – legali, vieša. Paroda tam ir rengiama, kad atėjusieji į parodą galėtų apžiūrinėti, fotografuoti, užsirašyti, diskutuoti. Pabandykime įsivaizduoti, kad oficialioje, viešoje prancūziškoje “Le Burže” parodoje būtų sulaikyti šnipai. Neįmanoma įsivaizduoti. Kiltų tarptautinis skandalas. Gal kai kam net būtų pasiūlyta kreiptis pagalbos pas psichiatrus.

Continue reading „Tokie šnipinėjimo absurdai įmanomi tik Rusijoje”

latynina_1

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios politikos apžvalgininkės, žurnalistės Julijos Latyninos komentarą, perskaitytą RTVi laidoje “Kod dostupa”. Be abejonės, kai kurie Rusijos žurnalistės, publicistės J.Latyninos pastebėjimai – svarstytini, galbūt net abejotini. Tačiau jos požiūris į riaušes Londone ir priežasčių paieškos daugiau nei įdomios, daugiau nei originalios. Juolab kad Julija Latynina nevengia aštrių kampų – nebijo ginčytis su tarsi neabejotinas tiesas skleidžiančiais politikais, žurnalistais, apžvalgininkais. Ypač įdomus pastebėjimas, jog šimpanzių bendruomenė išsigimė būtent tada, kai ją pradėjo dirbtinai maitinti žmogus. O iki tol beždžionės gyveno draugiškai, be didesnių nesutarimų ir pjautynių. Aktualus požiūris ir į teisę visiems balsuoti. J.Latyninos pastebėjimu, ši teisė neturėtų būti suteikta primityvams. Pateikiame sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.

Continue reading „Didžiausia Europos bėda: dirbti nenorintys tinginiai, kurių nuolat daugėja”

latynina_in

Nederėtų aklai tikėti kiekvienu žymios Rusijos apžvalgininkės Julijos Latyninos žodžiu, pasakytu RTVi laidose “Kod dostupa”. Juolab kad J.Latyninos pozicija pastaruoju metu (ypač po vienos kelionės į Izraelį, apie kurią ji pati viešai prasitarė) tapo akivaizdžiai priešiška arabams ir žmogaus teisių gynėjams, o Izraeliui – palanki.

Tačiau jos pastabose, nepaisant kai kurių į akis krentančių tendencingumų, regiu dėmesio vertų pastebėjimų, aktualių Lietuvai. Štai kad ir paskutinioji “Kod dostupa” laida, kurioje J.Latynina analizuoja, kaip Rusija sėkmingai kariauja prieš Estiją ir Gruziją įvairiausio pobūdžio informacinius karus. Tame per RTVi televiziją parodytame J.Latyninos monologe įsiminė būtent pasakojimas apie rusiškus informacinius karus, kuriuos šiandieninė Kremliaus valdžia stengiasi laimėti “bet kokia kaina”.

Continue reading „“Hakerių” atakos dabar pavojingesnės už tankų ir desantininkų puolimus”

Copy of latynina_kus

Paskutinysis Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentaras, nuskambėjęs per RTVi televizijos kanalą savaitgalinėje laidoje “Kod dostupa”, – įdomus, bet tuo pačiu ir keistas.

Žurnalistė Julija Latynina be perstojo kritikavo Rusijos slaptąsias tarnybas, nesugebėjusias užkirsti kelio teroro aktui tarptautiniame Domodedovo oro uoste. Ji ne tik kritikavo FSB vadovybę, pasitelkdama į pagalbą dešimtis iškalbingų faktų, bet ir, mano supratimu, taikliai šaipėsi iš Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.

Jos įsitikinimu, kvaila visą bėdą už pražiopsotą savižudžio sprogimą suversti komercinėms oro uosto struktūroms, o rusiškuosius saugumiečius – palikti net neišbartus. Politikos apžvalgininkė taip pat žaismingai svarstė, ar už šią nelaimę kaltės neturėtų prisiimti ir pats šalies vadovas, nes būtent jam pavaldžios jėgos struktūros, įskaitant ir žvalgybines.

Continue reading „Rusijos apžvalgininkė Julija Latynina peikia rusiškąjį FSB ir giria lietuviškąjį VSD”

fsb_maziukas_n

Tikriausiai dar nepamiršote, kaip Seimo Nacionalionio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas viešai tvirtino, esą draugystė tarp Lietuvos VSD ir Rusijos FSB (lietuviškai – FST) – neįmanomas dalykas. Vertindamas viešojoje erdvėje pasirodančius įtarimus, jog tarp VSD ir FSB šiandien vis dėlto audžiami keisti bendradarbiavimo voratinkliai, Seimo NSGK pirmininkas dievagojosi, girdi, bendradarbiavimo tikrai nėra ir negali būti, o jei tokio pobūdžio bičiulystės iškiltų į paviršių, jas, be abejo, derėtų laikyti skandalingomis. Tačiau netrukus Lietuvos Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka Seime surengtoje spaudos konferencijoje prisipažino, jog Vilniuje apklausiant terorizmu įtariamą Eglę Kusaitę dalyvavo ir Rusijos FSB atstovai.

Continue reading „Marodieriai iš Rusijos FSB struktūrų”

Czv_normalus

Dabar jau niekas neabejoja, kad šią savaitę, o tiksliau – gegužės 28-ąją, iš savo posto pasitrauks JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Denisas Blairas. Sunku pasakyti, ar šis pareigūnas tarnybą palieka tikrai savo noru, ar yra verčiamas jos atsisakyti. Nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigos buvo sukurtos tuoj po tragiškos 2001 metų rugsėjo 11-osios dienos, kai Niujorkas ir Vašingtonas sulaukė galingų teroristų atakų. Oficialusis Vašingtonas tikėjosi, jog sukurta naujoji struktūra padės efektyviau  koordinuoti JAV slaptųjų tarnybų veiklą. Greičiausiai taip ir atsitiko. Juk po juodojo Rugsėjo šioje šalyje teroro aktų daugiau nebebuvo. Nė vieno. Amerikiečiai sugebėjo savo šalį apsaugoti nuo naujų išpuolių.

Continue reading „Geriau gyvena tos valstybės, kurių slaptosioms tarnyboms keliami dideli reikalavimai”