LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį skelbiamas LRT generalinio direktoriaus konkursas, praneša LRT.
Kaip dalijamasi pranešime žiniasklaidai, su konkurso skelbimu ir aprašu bus galima susipažinti portale lrt.lt. Pasak LRT, konkurso skelbimą planuojama paviešinti trečiadienį, iki 10 val.
Pažymima, kad naujame konkurso apraše bus pasikeitimų: po dokumentų patikrinimo kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai, taip pat bus viešinamos kandidatų veiklos programų santraukos.
ELTA primena, kad kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose, iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas.Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių. Portalo Lrytas.lt pateiktais duomenimis, šie kandidatai, tai – dabartinė LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas.
Dabartinė LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-aisiais.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
Spyna ir raktai. Slaptai.lt foto
Išrinkti ir apdovanoti praėjusių metų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) projekto–konkurso „Saugus kiemas 2022“ nugalėtojai. Saugiausių bendruomenių kiemai nuo šiol pasipuoš „Saugus kiemas“ iškabomis, kurios informuos apie kaimynų bendrijos kuriamą saugią aplinką, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Projektas–konkursas „Saugus kiemas 2022“ prasidėjo praėjusių metų birželio 15-ąją dieną, Vagysčių prevencijos dieną. Į projektą užsiregistravo 13 dalyvių, kurie subūrė savo kaimynų bendriją vedini vieno tikslo – sukurti saugią aplinką. Dalis projekto dalyvių anksčiau buvo susidūrę su vagystėmis nuo/iš automobilių, kuriuos laiko daugiabučių ar nuosavų namų kiemuose.
Siekdamos apsaugoti savo turtą, kaimynų bendrijos ėmėsi visų saugumo užtikrinimui reikalingų priemonių: įdiegė signalizaciją, įsigijo vaizdo stebėjimo kameras, įrengė geresnį apšvietimą ir užtvarą, skirtą įvažiavimui į kiemą apriboti ir kita. Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
Remiantis Kauno apskr. VPK duomenimis, Kauno apskrityje 2022 metais registruota žymiai mažiau vagysčių iš/nuo automobilių. Jeigu 2020 metais buvo registruota 794 tokių nusikalstamų veikų, tai 2022 buvo registruotos 515 vagystės iš/nuo automobilių, pažymima pranešime.
Pasak konkurso „Saugus kiemas“ koordinatoriaus, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno bendruomenės policijos pareigūno Dariaus Joneikio, kaimynų bendrijos investicija į saugumo priemones, gyventojų sutelkimas bei bendradarbiavimas ir yra pagrindinis šio konkurso vertinimo kriterijus.
Vasarį specialiai sudaryta komisija įvertino kiekvieno kiemo indėlį užtikrinant saugesnę aplinką ir nusikalstamų veikų skaičių toje aplinkoje. „Saugus kiemas 2022“ nugalėtojais tapo – Laivelių g.; V. Krėvės pr.; Katpėdžių tak.; Vaistinės skg.; Studentų g. kiemų atstovai, jiems įteikti rėmėjų prizai – vaizdo stebėjimo kameros ir informacinės lentelės „Saugus kiemas 2022“. Likusiems konkurso dalyviams įteiktos padėkos ir simbolinės dovanos, skelbiama pranešime. Atsargiai – tvora. Slaptai.lt nuotr.
Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga džiaugėsi dalyvių pilietiškumu ir dėkojo už saugumo puoselėjimą, savo turto saugojimą ir tuo pačiu už pagalbą pareigūnams.
Pasak vieno iš šio projekto idėjos sumanytojo D. Joneikio, projektas „Saugus kiemas“ jau tapo ne tik gražia tradicija, bet ir veiksminga prevencija, todėl „Saugus kiemas“ konkursas bus rengiamas ir šiais metais.
D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo Rainių tragedijai skirta pjesė. Kultūros min. nuotr.
Kultūros ministerijos ir Varėnos rajono savivaldybės organizuojamo 2021 metų Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtoju išrinktas Klaipėdos jaunimo teatro pateiktas eskizas pagal dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę „Miškelis“ (režisierius Valentinas Masalskis).
Dramoje pasakojama apie paskutinę sovietų okupacijos savaitę, kai 1941 metų birželio 22–28 dienomis Lietuvoje buvo nužudyta beveik 1000 kalinių ir civilių gyventojų. Artinantis Vokietijos kariuomenei, į Rusijos kalėjimus ir lagerius išvežta apie 1300 kalinių – ketvirtadalis Lietuvoje kalintų žmonių. Žiaurumu išsiskyrė Telšių kalėjimo politinių kalinių nužudymas Rainių miškelyje. Dviem kaliniams pavyko iš ten ištrūkti, o vienintelis Jonas Šapalas išgyveno Rainių žudynes. Jis 1988-aisiais parašė laišką Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai, kuriame papasakojo tos nakties aplinkybes. Dramoje „Miškelis“ pasakojama apie sovietinio režimo nusikaltimus ir jų padarinius. Birželio 24 d. minimos 80-osios Rainių tragedijos metinės.
Šiemet D. Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursui parodyti devyni darbai. Juos vertino: teatro ir kino aktorius, režisierius, skaitovas Vladas Bagdonas, teatro kritikė Ramunė Balevičiūtė, aktorė Kristina Kazlauskaitė, režisierius Algirdas Mikutis, Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė, teatro kritikė Kamilė Žičkytė.
Šio konkurso tikslas – inicijuoti scenos meno kūrinių pagal klasikinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą eskizų / ištraukų sukūrimą skatinant scenos meno kūrėjų iniciatyvą ir meninę saviraišką, stiprinant lietuvių literatūros ir teatro tarpusavio ryšius.
Spektakliui sukurti Kultūros ministerija skirs 20 275 eurus.
Prezidento Antano Smetonos atminimo lenta jo tėviškėje Ukmergės rajone. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos” projektą „622522″. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
Kaip praneša Kultūros ministerija, antroji vieta skirta Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija” (autoriai Gintaras Čaikauskas ir Gediminas Piekuras) projektui „Kabinetas”, trečioji – Kęstučio Balčiūno ir Kristinos Rimienės projektui „Vizija”. Ketvirtoji vieta atiteko Luko Šiupšinsko, Mato Šiupšinsko ir Ievos Cicėnaitės projektui „Daugiabriaunis”, penktoji – VšĮ „Demokratinės bendruomenės resursai” (autoriai Šarūnas Arbačiauskas ir Andrius Kenstavičius) projektui „2etas”.
Pirmosios vietos laimėtojams bus įteikta 5000 eurų premija, antrosios – 3000, trečiosios – 2000 eurų premijos. Ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams atiteks 1000 eurų premijos.
Komisija vertino septynis konkurso reikalavimus atitikusius projektus. Konkurso rezultatai įsigalios spalio 22 dieną, jei iki tol nebus pateikta pretenzijų.
Konkursas surengtas Vyriausybei pritarus ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl Vilniaus miesto viešosios erdvės Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės prezidento A. Smetonos paminklui pastatyti ir šio paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo.
Paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursą organizavo Architektų sąjunga.
„Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus rotušės aikštėje penktadienio vakarą apdovanoti 19-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2020″ nugalėtojai.
Be to, tradiciškai, iš visų į metraštį bei parodą patekusių nuotraukų spaudos fotografai patys išrinko jiems labiausiai patikusį kadrą, kurio autoriui – Ričardui Grigui atiteko „Kolegų prizas”. Ši tradicija itin svarbi spaudos fotografų bendruomenei – tai galimybė kasmet pažymėti vieno iš kolegų talentą, gerą akį, greitą reakciją ir sąmojį.
Taip pat ilgamečiam „Lietuvos spaudos fotografijos” konkurso organizatoriui Jonui Staseliui įteiktas Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai”, skirtas pažymėti jo asmeninį svarų indėlį ginant ir plėtojant spaudos ir žodžio laisvę.
„Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Renginyje dalyvavo bei teikė apdovanojimus Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, „Lietuvos spaudos fotografijos” konkurso rėmėjai UAB „Foto123” vadovas Andrius Repšys, AB „INTER RAO Lietuva” komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys bei advokatas Gintautas Bartkus. Iškilmingoje „Auksinio kadro“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konkursas „Lietuvos spaudos fotografija” ne tik skatina fotografus naujai pažvelgti į savo kūrybą, bet ir pats nuolat keičiasi. Šiemet VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, rengęs nacionalinį konkursą nuo 2002 metų, konkurso organizavimo įgaliojimus perduoda Lietuvos žurnalistų sąjungai ir jos „Spaudos fotografų” skyriui bei Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai. Šių metų konkursas įvyko dar bendradarbiaujant visom trims organizacijoms.
Šiemet 123 fotografai iš visos Lietuvos konkursui pateikė per 3700 nuotraukų. Kaip ir kasmet, konkursui pateiktas fotografijas vertino kompetentinga tarptautinė komisija.
Paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2020” Vilniaus rotušėje bus eksponuojama iki gegužės 30 dienos – vėliau paroda keliaus į kitus Lietuvos miestus.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos nacionalinis muziejus slenkančio Gedimino kalno geologinių ir inžinerinių tyrimų konkursą, kuris šiuo metu jau nutrauktas, įvykdė su pažeidimais, nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Be to, ji nurodo, kad muziejus delsė įsigyti reikiamas paslaugas.
Tarnyba savo išvadoje teigia, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas 363 tūkst. eurų konkursas neturėjo būti vykdomas ypatingos skubos tvarka, be to, negalėjo būti vykdomos neskelbiamos derybos.
Pasak tarnybos, konkurso komisija pernai lapkritį nusprendė vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu, nes Gedimino kalno būklės nebuvo galima numatyti iš anksto, todėl darbus reikia įsigyti skubiai. Į konkursą muziejus pakvietė penkias bendroves, tačiau vasarį, gavęs tik vieną pasiūlymą, konkursą nutraukė.
Konkursą teko nutraukti, nes, anot muziejaus, kviesti dalyviai nurodė, kad negalima atlikti gręžimo darbų ant nestabilių kalno šlaitų. Tame pačiame posėdyje tyrimų paslaugas nuspręsta įsigyti nauju viešuoju pirkimu, kuris dar neprasidėjęs.
VPT nuomone, muziejus neturėjo organizuoti konkurso skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu.
„Įvertinus tai, kad perkančioji organizacija jau 2017 metų rugsėjo 20 dieną Geologijos tarnybos buvo informuota apie poreikį įsigyti tyrimų paslaugas, bei tai, kad techninė užduotis buvo parengta jau 2017 metų rugsėjį, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo procedūras pradėti vykdyti tik lapkričio 10 dieną, nuslinkus 5 nuošliaužoms, ir tuo grindžiant neatidėliotiną poreikį įsigyti reikiamas paslaugas skubos tvarka, parodo perkančiosios organizacijos delsimą bei netinkamą pasirengimą pirkimo procedūrų vykdymui, kas paneigia nurodytą skubą“, – rašoma VPT išvadoje.
Ypatingą konkurso skubą, anot VPT, paneigia ir tai, kad buvo kviečiami 5 tiekėjai, mat tai sudaro galimybę teikti pretenzijas, ginčytis teismuose ir užvilkinti procesus.
VPT teigimu, muziejus taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad bendrovės galėtų pateikti pagrįstus pasiūlymus.
Kovo pabaigoje kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Gedimino kalno būklė yra kritinė. Jis pabrėžė, kad Gedimino kalnas turi būti uždarytas ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad būtų galima jį tvarkyti. Numatoma, kad darbų ir Gedimino kalno tvarkymui skirtų milijonų rezultatais bus galima pasidžiaugti 2020 metų antroje pusėje.
Viceministro žiniomis, šiaurės vakariniam Gedimino kalno šlaitui tvarkyti per dvejus metus skirta apie 3 mln. eurų, ekstremaliai situacijai suvaldyti – irgi beveik tiek.
Apie nuošliaužas Gedimino kalne, kurios kelia grėsmę pilies sienoms, geologai prabilo daugiau kaip prieš 10 metų. Tuomet teigta, kad aktyvūs plyšiai Gedimino pilies sienose susidarė būtent dėl šlaitų deformacijos.
Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pasunkėjus grunto masyvui, nuošliauža kalno rytiniame šlaite atsinaujino 2008 metų kovo 5 dieną. Nuošliauža susidarė toje pačioje vietoje kaip ir po intensyvių liūčių 2004-ųjų kovą: virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai tuomet teigė, kad tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Kaip tuomet sakė specialistai, pagal juos turi būti numatyti nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai.
Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Tačiau dešimt metų Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys rodo, kad tokie geologiniai reiškiniai vyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose ir atsinaujina pažeistose vietose.
Lietuvos geologijos tarnyba prognozavo, kad pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu gali tekti rūpintis grėsmėmis šlaituose.
Šiais metais jau trečią kartą Finansų ministerija inicijuoja ir kviečia dalyvauti 2016 m. studentų mokslo darbų konkurse apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų efektyvumą.
Galimybę dalyvauti turi visi aukštųjų mokyklų studentai, rengiantys savo kursinį, bakalauro ar magistro darbą ES struktūrinių fondų tema. Šeši geriausieji konkurso laureatai pasidalys prizinį fondą, kurį šiemet sudaro 3 tūkst. eurų.
Valstybės tarnybos departamente (VTD) įvyko pirmasis centralizuotas vadovo konkursas, kurio metu atrinktas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius. Juo taps Audrius Linartas, dabartinis Audito ir apskaitos tarnybos direktorius.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba – nuo 2016-ųjų sausio 1 d. veiklą pradėsianti biudžetinė įstaiga, kuri įkurta sujungus Turto vertinimo priežiūros tarnybą, Audito ir apskaitos tarnybą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos.
Konkursą Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Arūnas Adomėnas. Konkurse dalyvavo 3 pretendentai iš 4 oficialiai užsiregistravusių kandidatų.
Arūnas Adomėnas yra baigęs Lietuvos teisės universitetą, įgijęs teisės magistro kvalifikaciją, dalyvavo Europos Sąjungos, JAV, Kanados institucijų surengtuose mokymuose muitinės procedūrų, sprendimų priėmimo, kovos su terorizmu tarptautiniuose jūrų uostuose bei kitomis temomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23-iųjų metinių proga, Klaipėdos apygardos prokuratūroje daugiau nei trisdešimt moksleivių iš Neringos gimnazijos, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos, Laivų statybos ir remonto mokyklos bei aštuonių Klaipėdos gimnazijų dalyvavo konkurse “Pažink LR Konstituciją”.
Jo nugalėtojams buvo surengta išskirtinė, kupina staigmenų išvyka į Generalinę prokuratūrą.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto studentų atstovybė (IF SA) skelbia esė ir trumpametražio filmuko konkursą, skirtą Etnografinių regionų metams paminėti. Jame gali dalyvauti Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų V–XII klasių moksleiviai.
Filmuko ir esė tikslas – skatinti jaunimo domėjimąsi savo etnografinio regiono išskirtinumu ir kartu prisidėti prie tradicijų puoselėjimo savo krašte ir mokykloje. Taip pat skatinti kūrybinių gebėjimų plėtojimą, kritinį mąstymą, gebėjimą išsakyti savo nuomonę, remiantis savo krašto istorija, papročiais ir tradicijomis.
Lietuvos ryšių su visuomene agentūros vis aktyviau skinasi kelią į tarptautinį pripažinimą. Tarp tokių tarptautinių apdovanojimų, kaip kasmet geriausius komunikacijos specialistus Senajame žemyne suburiančiuose „European Excellence Awards 2014“ ar „Baltic PR Awards 2014“, finalininkų – ir lietuviškų įmonių pavadinimai.
Ryšių su visuomene agentūra „Ad verum“ pretenduoja į laimėjimus abiejuose konkursuose. Pasak komunikacijos specialistų, tai puikus būdas ne tik garsinti Lietuvos vardą, bet ir stiprinti šalies komunikacijos specialistų įvaizdį.
Šiandien Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre nuo pat ryto šurmuliuoja geriausios šalies jaunųjų teisės žinovų ir jų palaikymo komandos, iš tolimiausių šalies rajonų ir miestų atvykusios dalyvauti šių tradicinių varžytuvių baigiamajame etape.
Šiemet kelialapius į respublikinio bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių teisinių žinių konkurso „Temidė“ finalinį etapą iškovojo Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos, Pagėgių Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos, Palangos Senosios gimnazijos, Panevėžio „Minties“ gimnazijos, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Utenos „Dauniškio“ gimnazijos komandos.
Konkursą religine tema organizuoja Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (toliau – LŽS), kartu vykdydami projektą “Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje”, organizuoja straipsnių ir fotografijų konkursus.
Konkursų tikslas – prisidėti prie religinės įvairovės pažinimo sklaidos bei žmonių teisės reikšti savo įsitikinimus, religijos laisvės puoselėjimo Lietuvoje. Jo siekis – išrinkti geriausius Lietuvoje skelbtus straipsnius ir fotografijas, susijusius su religinės įvairovės ir žmogaus teisių tematika.
Apdovanojami trys geriausi konkurso darbai. Organizatoriai turi teisę skirti papildomų prizų ir sudėlioti laimėjusiųjų eilę.
Istorijos baimė, menkas išmanymas, fantazijos ir talento stoka, blogai surašyti konkurso reikalavimai, abejotina komisija? Kur slypi priežastis, kad paminklas Lietuvos laisvės kovotojams Lukiškių aikštėje bus, švelniai tariant, nelabai tinkamas?
Jei kas nežinote, tai Kultūros ministerija neseniai paskelbė: Lukiškių aikštėje bus statoma „Tautos dvasia“.
Visiškai abstraktus kūrinys: lyg paukštis, lyg palaužtas diegas, lyg šiaip kreivė. Toks abstraktus kūrinys gali tikti ir jaunavedžiams, ir žemdirbiams, ir sovietiniam darbo didvyriui pagerbti.
Neabejinga Lietuvos sostinės veidui visuomenė, architektai, skulptoriai, užsienio svečiai iš visų pusių jau beveik du dešimtmečius apžiūrinėja reprezentacine paskelbtą Lukiškių aikštę, laukia nesulaukia valstybę reprezentuojančio akcento, o ten – tik aikštės kamputyje akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas. 1995 m. gegužės 20 d.“
Sostinės šeimininkai, nors buvo įpareigoti susirūpinti minimu akcentu, tačiau, besirūpindami aikštę pritaikyti kokiam verslui, reprezentacijos reikalą pamiršo, kartą paskelbę konkursą, negavo net to, ko siekė.
Vertinimo komisija, 2008 m. paskelbusi septynis geriausius sostinės Lukiškių aikštės suplanavimo ir simbolio „Laisvė“ sukūrimo konkurse dalyvavusius projektus, sulaukė tremtinių ir istorikų priekaištų, kad projektuose nenumatyta amžinoji ugnis, nėra nežinomo partizano kapo, patys paminklų projektai per daug gremėzdiški, todėl tuo konkursas ir pasibaigė.
Išreikšdamas nepasitenkinimą dėl Kultūros ministerijos netinkamai organizuoto konkurso skulptūrai Lukiškių aikštėje Vilniuje, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Jonas Burokas 2013 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, prašydamas panaudoti Valstybės vadovų galioje esantį poveikį Kultūros ministerijai, kad pastaroji pakeistų požiūriui į valstybinės reikšmės konkursą ir imtųsi atitinkamų priemonių padėčiai taisyti. Rašto tekstą pateikiame.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę patriotiškai nusiteikusi Lietuvos visuomenė – partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, didžiuma įžymių istorikų, skulptorių, architektų, dailininkų puoselėjo viltį, kad Vilniuje bus sukurta valstybinė aikštė ir pastatytas paminklas „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“.
Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tai, kad jaunimas elektroninėje terpėje apskritai vengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ ir ryšių su visuomene agentūra Strateginių komunikacijų centras nusprendė moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai ir paraginti dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“.
