Ketvirtadienį Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė buvusį Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovą Paulą Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių – mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. Tai pranešė televizijos kanalas CNBC.
Pasak teisėjo Thomo Ellio, 69 metų P. Manaforto jau praleisti už grotų devyni mėnesiai jam bus įskaityti ir bausmės laikas sutrumpės iki 38 mėnesių. Jis taip pat įpareigojo nuteistąjį sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją, įskaitant 6 milijonus dolerių už nesumokėtus mokesčius.
P. Manafortas taip pat yra atsakovas Kolumbijos apygardos teisme. Vašingtone nuosprendis jam bus paskelbtas kovo 13 d.
Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trumpas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.
Kaip pažymi BBC, P. Manafortas yra vienas iš įtariamųjų galimo D. Trumpo komandos sąmokslo su Kremliumi byloje. Bet kaltinimai, pagal kuriuos jis buvo nuteistas ketvirtadienį, nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, kurį tiria specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Buvęs D. Trumpo advokatas M. Cohenas prisipažino vengęs mokėti mokesčius. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas prisipažino esąs kaltas dėl nusikaltimų, susijusių su mokesčių vengimu ir finansinės drausmės pažeidimu.
Kaip pareiškė antradienį žurnalistams Niujorko prokuratūros atstovas, M. Cohenas nesumokėjo 1,3 milijono dolerių mokesčio už 4,3 milijono dolerių pajamų, gautų 2013-2016 metais.
Kartu jis prisipažino neteisėtai gavęs 500 tūkstančių dolerių kreditą, taip pat dalyvavęs finansuojant vieno iš kandidatų į JAV prezidentus rinkimų kampaniją.
Be to, M. Cohenas prisipažino sumokėjęs dviem moterims, anksčiau turėjusioms intymių ryšių su D. Trumpu, kad jos neskelbtų šios informacijos. Pasak advokato, tai buvo padaryta paties D. Trumpo nurodymu. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, M. Cohenas pareiškė turįs informacijos, kuri „sudomins“ specialųjį prokurorą Robertą Muellerį, tiriantį Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.
Antradienį dar vienas D. Trumpo bendražygis – buvęs jo rinkimų štabo vadovas Paulas Manafort – prisiekusiųjų žiuri buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų finansinių nusikaltimų.
Komentuodamas šį sprendimą, prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad P. Manafortas yra geras žmogus ir jam jo gaila.
Polas Manafortas. EPA-ELTA nuotr.
Taigi buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Michaelas Cohenas pasirengęs suteikti bet kokią informaciją specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui, tiriančiam Rusijos kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus 2016 metais. Tai antradienį televizijos kanalui MSNBC pareiškė vienas iš M. Coheno advokatų Lanny`is Davisas.
„Galiu pasakyti, jog M. Cohenas žino apie dalykus, kurie turėtų labai sudominti specialųjį prokurorą, ir mielai papasakos jam visa, ką žino“, – teigė L. Davisas.
Anot teisininko, omenyje turimas „ne tik galimas sąmokslas, kuriuo buvo siekiama pakirsti Amerikos demokratiją per rinkimus 2016 metais, bet ir programišių įsilaužimo fakto pripažinimas“. Advokatas leido aiškiai suprasti, kad jo klientas turi R. Muellerį dominančios informacijos apie D. Trumpo sūnaus ir advokatės iš Rusijos susitikimą, įvykusį 2016 metų birželį. Kaip pabrėžė L. Davisas, dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas iš anksto žinojo apie rengiamą susitikimą, nors tai neigia.
D. Trumpas jaunesnysis anksčiau prisipažino, jog 2016 metų birželį susitiko su advokate iš Rusijos Natalija Veselnickaja, kad gautų kompromituojančios medžiagos apie Demokratų partijos kandidatę į JAV prezidentus Hillary Clinton.
Kaip pranešė AP, Niujorko federalinis teismas antradienį už 500 tūkstančių dolerių užstatą paleido M. Coheną iki gruodžio 12 d., kada jam bus skelbiamas nuosprendis. Buvęs D. Trumpo advokatas prisipažino esąs kaltas pagal aštuonis kaltinimo punktus, įskaitant vengimą mokėti mokesčius, rinkimų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimą, machinacijas bankininkystės srityje, melagingų duomenų pateikimą finansinėms organizacijoms.
Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.
M. Cohenas sudarė sandorį su teismu, pripažindamas savo kaltę mainais į galimą bausmės sušvelninimą. Pagal susitarimo sąlygas, jis neskųs nuosprendžio, numatančio skirti jam laisvės atėmimo bausmę nuo 46 iki 63 mėnesių.
Kaip pažymi AP, M. Cohenas iš esmės prisipažino pažeidęs D. Trumpo rinkimų kampanijos finansavimo taisykles, kad padarytų poveikį jų baigčiai. Pažeidimo esmė – netikslinis rinkimų kampanijai skirtų lėšų naudojimas. Dalis šių lėšų buvo sumokėta už tylėjimą dviem moterims, prabilusioms apie savo intymius ryšius su dabartiniu JAV prezidentu.
Teisme M. Cohenas neįvardijo nei šių moterų, nei D. Trumpo, patikslina AP. Jis tik sakė dirbęs su „kandidatu į JAV prezidentus“. Bet teismo dokumentuose nurodytos datos ir sumos sutampa su dviejų moterų – buvusios pornografinių filmų aktorės ir striptizo šokėjos Stephanie Clifford ir buvusio žurnalo „Playboy“ fotomodelio Karen McDougal – istorijomis.
Viešai prieinami tikrųjų savininkų registrai, veiksminga informatorių apsauga ir griežtesni įstatymai yra būtini kovai su mokesčių vengimu, trečiadienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Kartu jo nariai abejoja ES šalių politine valia didinti mokesčių skaidrumą.
Parlamentas patvirtino daugiau kaip 200 rekomendacijų, kurias per pusantrų metų suformulavo EP tyrimo komitetas, vertinęs, ar tinkamai įgyvendinamos ES kovos su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu taisyklės.
Europarlamentarai abejoja, ar ES valstybės turi pakankamai politinės valios didinti skaidrumą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu. Jie apgailestauja, kad ES Tarybos sprendimams mokesčių srityje būtinas vienbalsiškumas, ir ragina pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo.
Siūloma ES lygiu standartizuoti, nuolat atnaujinti bei viešinti tikrųjų įmonių savininkų registrus. Savo ruožtu EP ragina priimti naujas taisykles, kurios griežčiau reguliuotų tarpininkus (teisininkus ar buhalterius), padedančius plėtoti agresyvų mokesčių planavimą, taip pat numatyti nuobaudas taisykles pažeidusiems tarpininkams ir bankams.
Be to, siūloma sutarti dėl vienodų tarptautinių apibrėžimų, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo jurisdikcija, mokesčių srityje nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, taip pat pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis. Kartu EP nariai siekia veiksmingos informatorių apsaugos.
Europarlamentarai taip pat pritaria siūlymui kitoje EP kadencijoje įsteigti nuolatinį mokestinių klausimų komitetą.
Rezoliucijai pritarė 492 EP nariai, nepritarė 50, o susilaikė 136.
„Būtina, kad Europos mokesčių politikoje įvyktų tektoninis lūžis, kuris leistų aktyviau kovoti su mokesčių rojais, mokesčių vengimu ir slėpimu“, – pažymėjo EP pranešėjas Jepė Kofodas (Jeppe Kofod, socialistai ir demokratai, Vokietija). „EP komiteto tyrimas rėmėsi žurnalistų paviešinta medžiaga, kuri leido įvertinti ES taisyklių įgyvendinimą ir pateikti rekomendacijas, kaip kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu. Svarbu toliau užtikrinti tinkamą šių rekomendacijų įgyvendinimą“, – pridūrė kitas EP pranešėjas Petras Ježekas (liberalai ir demokratai, Čekija).
Vokietijos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimą dėl šnipinėjimo šalies teritorijoje Šveicarijos piliečiui, praneša „Welt“.
Tyrėjų duomenimis, 54 metų Danielis M. (Daniel M.) mažiausiai nuo 2011 metų liepos iki 2015 metų vasario Šveicarijos specialiųjų tarnybų pavedimu šnipinėjo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės finansų žinybą ir jos darbuotojus. Jis turėjo rinkti informaciją apie mokesčių institucijų darbą ir išsiaiškinti, kaip jos įsigijo diską su mokesčių vengiančių asmenų, kurie slepia savo pajamas Šveicarijoje, duomenimis.
Pasak Vokietijos pareigūnų, Danielis M. perdavė Šveicarijos specialiosioms tarnyboms informaciją apie tris Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mokesčių tarnybos darbuotojus, taip pat ir jų adresus, gimimo datas ir telefonus. Tuo būdu Šveicarijos generalinė prokuratūra gavo duomenų, kurie jai leido iškelti baudžiamąją bylą šiems darbuotojams dėl disko įsigijimo.
Už savo darbą Danielis M. iš pradžių gavo 13 tūkstančių eurų, iš kurių 10 tūkstančių perdavė partneriui Hesene. Be to, jis surado šaltinį regiono finansų žinyboje, kuris už atlygį jam perdavė informaciją. Šio šaltinio tapatybė kol kas nenustatyta. Kaltinamasis nuo balandžio 28 d. laikomas suimtas.
Briuselis/Vilnius. Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) sutarė dėl priemonių, kuriomis bus kovojama su mokesčių vengimo praktikomis, kylančiomis dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų. Taip pat buvo patvirtintos 2018 m. Europos Sąjungos biudžeto gairės.
„Šiandien sutardama dėl svarbaus teisės akto, Europos Sąjunga žengė dar vieną žingsnį į priekį globalioje kovoje su mokesčių vengimu, kuris atima iš biudžeto pajamas, trukdo ekonomikos augimui. Tai sukurs tolesnes priemones, kurios mažins piktnaudžiavimų galimybę“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Ekonomikos ir finansų ministrai pritarė kompromisiniam pasiūlymui keisti Direktyvą, skirtą kovai su mokesčių vengimu, užkertant kelią piktnaudžiavimams pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais. Numatoma, kad Direktyvos nuostatos turėtų būti perkeltos į ES valstybių nacionalinę teisę iki 2019 m. pabaigos ir pradėtos taikyti nuo 2020 m. sausio 1 d. Ministrams taip pat buvo pristatyta esama padėtis dėl ES nebendradarbiaujančių šalių sąrašo mokesčių srityje sudarymo. Pažymėti ateities darbai, siekiant iki šių metų pabaigos sudaryti minėtą sąrašą: pirmiausiai svarbu pradėti šalių vertinimą ir diskusijas dėl atsakomųjų priemonių.
Ministrai pritarė 2018 m. ES biudžeto gairėms, kuriose išdėstyti biudžeto formavimo prioritetai, pateiktos bendro pobūdžio pastabos ir rekomendacijos, koks turėtų būti kitų metų ES biudžetas ir kaip jis turėtų būti administruojamas. Tarp biudžeto tikslų – skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, sanglaudą ir didinti konkurencingumą. ES taryba pažymi, kad būtina reaguoti ne tik į ES vidaus, bet ir išorinius humanitarinius, saugumo iššūkius. Taip pat gairėse akcentuojama įmokų į ES biudžetą planavimo ir biudžeto įgyvendinimo drausmės svarbą.
ECOFIN taryba taip pat aptarė pasirengimą G20 šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui Baden-Baden (Vokietija), kuriame bus aptariamos pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos, tarptautinė finansų architektūra, finansų sektoriaus plėtra ir priežiūra, kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei kiti klausimai.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame Lietuvai atstovauja finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatyta per pusmetį numatomų atlikti darbų programa, kurią ketina įgyvendinti nuo 2016 m. sausio 1 d. ES Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai.
Tarp savo pirmininkavimo prioritetų finansų srityje Nyderlandai planuoja dėmesį sutelkti į ES Ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimą. Siekiant galutinai užbaigti Bankų sąjungos sukūrimą, ypatingo dėmesio sulauks Europos indėlių draudimo sistemos kūrimas.
Pabėgęs nuo brangios Prancūzijos demokratijos į pigesnę ir paprastesnę autokratiją, aktorius Žeraras Depardje padarė tą patį, ką kasdien daro Vakarų korporacijos, perkeldamos savo įmones į Kiniją, sako tarptautiniai stebėtojai.
Rusijos piliečiai šitą istoriją laiko farsu ir gailisi savo artistų, kuriems stinga valdžios dėmesio. Buvusi Ž.Depardje žmona sako, kad Žerarui Prancūzijoje „trūko meilės ir dėmesio“.
Suteikęs Obeliksui Rusijos pilietybę, Vladimiras Putinas įsikišo į Prancūzijos vidaus reikalus, tvirtina “Le Nouvel Observateur” žurnalistas, bet komentarą skiria „trims rusų pasipiktinimo priežastims“. „Neabejotinai Žeraras Depardje Rusijoje mėgstamas kaip aktorius, bet rusams nepatinka politinis triukšmas dėl šitos epopėjos“, – rašo autorius.
Kauno apygardos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdybos pareigūnai išaiškino organizuotą 17 asmenų grupę, kuri galimai iš šešėlinės prekybos cukrumi apgaule gavo ir pasisavino bevei 10 milijonų litų.
Pareigūnai išsiaiškino, kad Lietuvos bendrovės per fiktyvias įmones slėpė pridetinės vertės mokestį (PVM). Dešimt į teisėsaugos akiratį patekusių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą. Visi veikėjai tarpusavyje susiję, pažįstami.
