Ratko Mladičius pripažintas kaltu dėl genocido Bosnijos karo metu. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, liepos 11 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Nyderlandai pareiškė „nuoširdžiausią atsiprašymą“ Srebrenicos žmonėms – pirmą kartą po daugelio metų, kai per Balkanų karą Nyderlandų pajėgoms nepavyko užkirsti kelio genocidui šiame Bosnijos mieste.
„Tarptautinė bendruomenė nesugebėjo pasiūlyti tinkamos apsaugos Srebrenicos žmonėms. Nyderlandų vyriausybė irgi atsakinga už (…) šią nesėkmę. Dėl to mes labai atsiprašome”, – per ceremoniją Potočaryje sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kasja Ollongren.
Balkanų karai pratrūko praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai Jugoslavija ėmė byrėti ir galiausiai suskilo į kelias naujas šalis. Vienos baisiausių kovų vyko Bosnijoje ir Hercegovinoje, ten etninės serbų pajėgos kovėsi su musulmonų ir etninių kroatų pajėgomis dėl teritorijos kontrolės. Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.
1995 m. vasarą Jungtinių Tautų vadovaujamos Nyderlandų pajėgos turėjo apginti Srebrenicos miesto gyventojus, daugiausia musulmonus. Tačiau jos nepasipriešino, kai tų metų liepos 11 d. Ratko Mladičiaus vadovaujamos etninės serbų pajėgos įsiveržė į miestą. Etninės serbų pajėgos nužudė apie 8 tūst. musulmonų vyrų ir berniukų, tai laikoma baisiausiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos genocido incidentu Europoje.
„Negalime palengvinti jūsų kančių. Tačiau galime pažvelgti istorijai tiesiai į akis”, – sakė K. Ollongren per ceremonijas, surengtas po 27 metų.
Nyderlandai ir praeityje kalbėjo apie politines nesėkmes, bet niekada tiesiogiai neatsiprašė. K. Ollongren taip pat aiškiai pasisakė, kad didžioji kaltės dalis ir toliau tenka žudynes vykdžiusioms jėgoms.
NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume (Nyderlandai) vadas generolas Guglielmo Luigi Miglietta. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvoje su pirmuoju oficialiu vizitu po paskyrimo į naujas pareigas lankosi NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume (Nyderlandai) vadas generolas Guglielmo Luigi Miglietta, kuris nuo birželio 3 d. pakeitė prieš tai vadavietei vadovavusį generolą Jorgą Vollmer.
Susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu metu aptarta saugumo situacija regione ir parama Ukrainai. Vizitu taip pat siekiama gerinti Lietuvos kariuomenės ir NATO valdymo struktūrų sąveiką ir toliau stiprinti karinį bendradarbiavimą.
„Su naujuoju JFCBS vadu aptarėme jo atsakomybės rajone esančių pajėgų generavimo ir Lietuvos nacionalinių planų integravimo į regioninius planus klausimus. Siekiant efektyvumo ir savalaikiškumo, tokios diskusijos būtinos visuose lygmenyse ir nuolatos”, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
NATO Jungtinė pajėgų vadavietė Brunsume yra operacinio lygmens NATO štabas, atsakingas už vadovavimą budinčioms NATO greitojo reagavimo pajėgoms, už NATO ypač greito reagavimo pajėgų sukūrimą. Taip pat šis štabas užtikrina ryšį tarp NATO valdymo ir karinių pajėgų struktūrų bei NATO atgrasymo priemonių ir pasirengimo gynybai koordinavimą mūsų regione.
Pasibaigus numatytiems susitikimams su Lietuvos kariuomenės atstovais NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas G. L. Miglietta apsilankys Rukloje, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono vadu pulkininku leitenantu Danieliu Andra, bendraus su kariais.
Haga, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Nyderlandai išsiunčia 17 Rusijos diplomatų, kurie „slapta dirbo“ žvalgybininkais, antradienį pranešė Nyderlandų užsienio reikalų ministerija.
„Šiandien Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“ ir informuotas apie išsiuntimą, sakoma Hagoje įsikūrusios ministerijos pranešime.
„Priežastis yra ta, kad turima informacijos… rodančios, jog šie asmenys, akredituoti kaip diplomatai, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – sakoma pranešime.
Nyderlanduose per audrą žuvo trys žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, vasario 18 d. (dpa-ELTA). Smarki audra Nyderlanduose pareikalavo mažiausiai trijų žmonių gyvybių. Amsterdame penktadienį vieną žmogų užmušė virstantis medis, pranešė ugniagesiai. Po kelių valandų miesto pietinėje dalyje toks pat likimas ištiko dviratininką. Diemene žmogus žuvo, kai medis užvirto ant jo automobilio.
Šalies pietuose sunkiai sužalota ir į ligoninę nuvežta moteris. Gyventojai į savo mobiliuosius telefonus sulaukė perspėjimo neiti į lauką.
Audra su uraganinio stiprumo vėjais didelėje šalies dalyje paralyžiavo gyvenimą. Vėjas rovė su šaknimis medžius, plėšė namų stogus, vartė vilkikus. Hagoje vėjas nupūtė futbolo stadiono stogą.
Buvo nutrauktas priemiestinių traukinių eismas. Užsidarė mokyklos ir testavimo centrai. Dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų Amsterdamo Schipolio oro uoste vėlavo lėktuvai arba reisai buvo visai atšaukti.
Meteorologijos tarnyba KNMI pakrančių provincijose vakaruose ir teritorijose šiaurėje iki vakaro paskelbė aukščiausią pavojaus laipsnį. Paskelbtas perspėjimas dėl „pavojingų situacijų“ ir iki 130 km/h stiprumo vėjų.
Nyderlandų karališkieji rūmai atsiprašė dėl sosto įpėdinės gimtadienio vakarėlio. EPA-ELTA nuotr.
Haga, gruodžio 16 d. (AFP-ELTA). Po viešos kritikos Nyderlandų karališkieji rūmai pareiškė apgailestavimą dėl sosto įpėdinės princesės Amalijos gimtadienio vakarėlio, neatitikusio koronaviruso reikalavimų.
„Karalius mane informavo, jog gerai apgalvojęs priėjo prie išvados, kad nebuvo gera idėja organizuoti susitikimą“, – laiške parlamentui rašė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė. Amalija, anot žiniasklaidos, savo 18-ąjį gimtadienį paminėjo su 21 svečiu parke.
„Šeima stengėsi, kad būtų atsakingai laikomasi koronaviruso taisyklių – susibūrimas vyko lauke, buvo imtasi atsargumo priemonių“, – rašė toliau premjeras. Praėjusį šeštadienį vykusio vakarėlio svečiai esą buvo paskiepyti ir atlikę testą. Be to, visi buvo paraginti paisyti distancijos.
Kai kurie parlamentarai kritikavo, kad karališkojo šeima nesilaikė galiojančių koronaviruso taisyklių. Olandams šiuo metu leidžiama namuose priimti ne daugiau kaip keturių vyresnių nei 13 metų amžiaus svečių.
„Jei darome išimtis karališkajai šeimai, visos mūsų priemonės netenka prasmės“, – sakė parlamentarė Eva van Esch.
Sulaukusi pilnametystės, princesė Amalija buvo priimta į Nyderlandų valstybės tarybą, aukščiausią vyriausybės patariamąją instituciją. Sosto įpėdinė birželį pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai atsisakė savo teisės į 1,6 mln. eurų metines pajamas.
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Roterdame kilo riaušės po to, kai buvo paskelbta apie dalinį karantiną dėl COVID-19.
Protestuotojai padegė policijos automobilį ir mėtė akmenis, o Nyderlandų policija paleido įspėjamuosius šūvius, sužeidusius mažiausiai du žmones, praneša AFP.
Chaosas prasidėjo po protesto prieš COVID-19 suvaržymus ir valdžios planus apriboti neskiepytų žmonių patekimą į tam tikras vietas.
Per neramumus vienoje pagrindinių Roterdamo komercinių gatvių dešimtys žmonių buvo sulaikyta, o septyni buvo sužaloti, įskaitant policijos pareigūnus.
Praeitą šeštadienį Nyderlandai tapo pirmąja Vakarų Europos valstybe grąžinusia dalinį karantiną. Apribojimai restoranams, parduotuvėms ir sporto renginiams buvo įvesti mažiausiai trims savaitėms. Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
„Įspėjamieji šūviai buvo iššauti kelis kartus. Vienu metu padėtis tapo tokia pavojinga, kad pareigūnai baiminosi, jog teks šaudyti į taikinius“, – teigė policija.
Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas, kalbėdamas apie riaušes, jas apibūdino kaip „smurto orgija“.
„Galiausiai policininkai jautė poreikį išsitraukti ginklus, kad apsigintų“, – sakė jis žurnalistams.
Policija neatskleidė, kiek žmonių sužalojo įspėjamieji šūviai, tačiau visuomenins transliuotojas NOS paskelbė, kad buvo du sužeistieji.
Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad keli šimtai protestuotojų skandavo įvairius šūkius, reikalaudami „laisvės“, o tada ėmė mėtyti akmenis į policijos pareigūnus ir ugniagesius bei padegė kelis elektrinius paspirtukus.
Riaušių policija su skydais ir lazdomis žmonių grupes nukreipė nuo įvykio vietos, o gatvėse patruliavo raitoji policija ir pareigūnai su mikroautobusais.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Roterdamo policijai į pagalbą teko pasitelkti pajėgas iš kitų šalies vietų.
Roterdamo savivaldybė išplatino perspėjimą, draudžiantį žmonėms rinktis riaušių vietoje, kad būtų atkurta viešoji tvarka, o pagrindinė traukinių stotis buvo uždaryta.
Dėl riaušių kilo įtampa prieš šeštadienį planuojamas tūkstantines demonstracijos Amsterdame ir Bredoje.
Nyderlandai, kaip ir likusi Europa, susiduria su augančiais COVID-19 atvejų skaičiais.
Penktadienį pranešta apie daugiau nei 21 tūkst. naujų atvejų.
Nyderlanduose tęsiasi riaušininkų suėmimai. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Penktadienį per protestą prieš griežtesnius COVID-19 suvaržymus Roterdame kilo riaušės, o Nyderlandų policija pranešė apie pradėtą tyrimą ir besitęsiančius įtariamųjų sulaikymus, informuoja dpa.
Nyderlandų teisingumo ministras Ferdas Grapperhausas šeštadienį kalbėjo apie „žiaurų smurtą prieš policiją, pagalbos tarnybas ir ugniagesius“ bei informavo visuomenę, kad bus tiriamas policijos ginklų panaudojimas.
Penktadienio vakarą buvo sužaloti mažiausiai 7 žmonės, o 20 buvo sulaikyta. Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas įvykius pavadino „smurto orgija“.
Anot policijos, buvo paleisti įspėjamieji šūviai, bet šaudyta ir į žmones. Tikslus nukentėjusiųjų skaičius kol kas nežinomas.
Nyderlandų policija retai naudoja ginklus. Pareigūnai taip pat buvo sužeisti per riaušes.
Teisingumo ministras sakė, kad riaušininkai puolė policininkus, ugniagesius ir žurnalistus. Malšinti neramumų į Roterdamą buvo nusiųsti keli šimtai policijos pareigūnų iš visos šalies, o situacija suvaldyta apie 1 val. 30 min. nakties vietos laiku.
Nyderlanduose 5 žmonės sulaikyti per protestą dėl COVID-19 suvaržymų. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, lapkričio 13 d. (dpa-ELTA). Mažiausiai 5 protestuotojai buvo sulaikyti Hagoje penktadienį kilus smurtui per demonstraciją prieš COVID-19 suvaržymus Nyderlanduose, informuoja dpa.
Protestuotojai kaltinami mėtę akmenis ir leidę fejerverkus į policijos pareigūnus bei ignoravę policijos nurodymus renginio metu, kuris galiausiai buvo sustabdytas panaudojus vandens patrankas.
Protestai prasidėjo netrukus po to, kai premjeras Markas Rutte paskelbė apie naujus apribojimus, kurie įvesti trims savaitėms, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.
Valdžios atstovai sako, kad susirinkimų ir judėjimo viešose vietose apribojimai reikalingi dėl augančių COVID-19 atvejų skaičiaus ir didėjančios apkrovos sveikatos apsaugos sistemai.
Nuo šeštadienio restoranai ir maisto produktų parduotuvės turi užsidaryti 20 val. Kitos parduotuvės gali dirbti iki 18 val. Žmonės privalo laikytis 1,5 m atstumo vieni nuo kitų, kad sumažintų tikimybę apsikrėsti. Sporto varžybos vyks be žiūrovų, įskaitant antradienio rungtynes tarp Nyderlandų ir Norvegijos dėl patekimo į pasaulio futbolo čempionatą.
Prieš tai galioję suvaržymai Nyderlanduose buvo laipsniškai atlaisvinami rugsėjo mėnesį.
Marko Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Nyderlandų policija, anot žiniasklaidos, sustiprino šalies premjero Marko Ruttės apsaugą.
Laikraštis „De Telegraaf“ pirmadienį pranešė, jog yra „ženklų“, kad ministras pirmininkas gali tapti narkotikų gaujų pargobimo ar atakų taikiniu. Pastaruoju metu netoli M. Ruttės esą buvo pastebimi „įtartini“ asmenys, turintys ryšių su vadinamąja „Mocro“ mafija.
Nei M. Ruttės biuras, nei Nyderlandų prokuratūra ar saugumo ir kovos su teroru koordinavimo institucija žiniasklaidos pranešimų nekomentuoja. 54-erių politikas yra pagarsėjęs tuo, kad atsisako didelės asmens apsaugos ir mėgsta važinėti dviračiu po Hagą.
Po žinomo tiriamosios žurnalistikos atstovo Peterio R. de Vrieso nužudymo liepą M. Ruttės vyriausybė paskelbė apie griežtus veiksmus su organizuotu nusikalstamumu. Ir žurnalistas prieš pasikėsinimą buvo sekamas asmenų, turinčių ryšių su „Mocro“ mafija.
Anot „De Telegraaf“, specialiosios policijos pajėgos ateityje saugos M. Ruttę naudodamos „matomas ir nematomas priemones“.
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Belgijos miesto Antverpeno burmistras Bartas De Weveris per nacionalinę šalies šventę pareiškė svajojąs, kad Flandrija (šiaurinis regionas, kur oficiali kalba yra nyderlandų) atsiskirtų nuo Belgijos ir prisijungtų prie kaimyninių Nyderlandų.
„Aš niekada neatsisakiau savo svajonės, kad visi, kurie kalba nyderlandų kalba, vieną sykį sutiktų naują dieną bendruose namuose – Nyderlanduose, šiauriniuose ir pietiniuose“, – sakė De Weveris trečiadienį interviu televizijos kanalui „Kanaal Z“. Kalbėdamas apie pietinius Nyderlandus, jis turėjo omenyje Belgijos Flandriją, kuri ribojasi su kaimynine valstybe.
„Jeigu aš galėsiu kada nors numirti kaip pietų olandas, aš mirsiu laimingesnis negu likdamas belgu“, – teigė miesto vadovas. Anot burmistro, Belgijoje gyvenantys flamandai „dar nepasirengę tokiam susijungimui“, bet „galbūt jis įvyks poryt“. Europos muitinės. Slaptai.lt nuotr.
De Weveris yra radikalaus Naujojo flamandų aljanso įkūrėjas. Ši partija siekia maksimalios Flandrijos autonomijos, o ateityje – ir nepriklausomybės. 2019 metais partija nugalėjo regione per pastaruosius parlamento rinkimus, bet į šalies vyriausybę nepateko. Prieš ją susivienijo net septynios partijos, atstovaujančios beveik visam politiniam Belgijos spektrui. Joms kartu pavyko surinkti reikiamą mandatų skaičių, kad užsitikrintų daugumą parlamente ir galėtų formuoti vyriausybę.
Belgija liepos 21-ąją pažymėjo nacionalinę šventę – Karaliaus priesaikos dieną. Šįmet šventiniai renginiai buvo kuklūs dėl koronaviruso pandemijos ir niokojamo potvynio, kuris pareikalavo daugiau kaip 30 žmonių gyvybių.
Nyderlanduose – potvynis. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Nyderlandų valdžia dėl potvynio pavojaus pradėjo evakuoti iš Venlo municipaliteto šalies pietuose daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tai pranešė Niderlandų visuomeninis transliuotojas NOS.
Jo žiniomis, „vandens lygis Maso upėje kyla greičiau negu manyta“. Vietos valdžia nusprendė organizuoti evakuaciją, kad jos nereikėtų skelbti naktį. Iš viso turi būti evakuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, gyvenančių 7,1 tūkst. namų.
Anksčiau Mastrichto valdžia paragino dviejų miesto rajonų gyventojus palikti savo namus, kadangi Masas gali išsilieti iš krantų.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse jau kelias dienas pliaupia liūtys. Belgijoje potvynio aukų skaičius pasiekė 23, Vokietijoje stichija pareikalavo mažiausiai 106 žmonių gyvybių. VFR gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer priėmė sprendimą paskelbti šalies vakaruose karinės katastrofos pavojų.
Nyderlandų policija. EPA – ELTA nuotr.
Nyderlandų kriminalinių nusikaltimų reporteris Peteris R. de Vriesas, kuris praėjusią savaitę buvo pašautas Amsterdame, mirė ligoninėje, ketvirtadienį pranešė Nyderlandų žiniasklaida.
Žinomas 64-erių reporteris buvo pašautas mažiausiai penkis kartus, kai prieš devynias dienas ėjo iš Amsterdamo centre esančios televizijos studijos.
Jis buvo išgabentas į ligoninę, kur iki šios dienos kovojo dėl savo gyvybės.
„Peteris kovojo iki paskutinės akimirkos, tačiau galiausiai pralaimėjo kovą“, – sakoma transliuotojui RTL atsiųstame jo šeimos pranešime.
„Mirties akimirką jis buvo apsuptas mylimų žmonių“, – pridūrė P. R. de Vrieso šeima, nurodydama, kad dar nebuvo parengti laidotuvių planai.
P. R. de Vriesas, kuris išpopuliarėjo, kai nušvietė milijonieriaus Freddy’io Heinekeno pagrobimą 1983-iaisiais, neseniai dalyvavo teismo byloje prieš vieną ieškomiausių šalies narkotikų baronų.
Prieš P. R. de Vriesą surengtas išpuolis sukėlė tarptautinę smerkimo bangą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis pavadino jį „ataka prieš mūsų vertybes“.
Nyderlandų policija. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdame, policijos duomenimis, per išpuolį sunkiai sužeistas žinomas Nyderlandų kriminalinių nusikaltimų reporteris Peteris R. de Vriesas. Jis su šautine žaizda galvoje atvežtas į ligoninę, antradienio vakarą pranešė policija.
Pasak policijos, suimti trys įtariamieji, tarp jų – spėjamas šaulys. Pareigūnai tikisi greitai išaiškinti nusikaltimą.
Išpuolis šokiravo šalį, TV stotys apie jį pranešė specialiose laidose. Ministras pirmininkas Markas Ruttė ir teisingumo ministras Ferdas Grapperhausas dar vakare susitiko su kovos su terorizmo agentūra. Premjeras kalbėjo apie „išpuolį prieš laisvąją žurnalistiką“. Politikai ir žurnalistų profsąjunga reagavo su pasibaisėjimu.
Anot žiniasklaidos, apie 19.30 val. nežinomas asmuo Amsterdamo centre paleido šūvius į 64 metų žurnalistą, kai jis ėjo iš TV studijos. Prieš tai jis dalyvavo tiesioginėje laidoje. Liudininkai atpažino auką, socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų iš nusikaltimo vietos.
P. R. de Vriesas yra žinomas kriminalinių nusikaltimų reporteris. Jis procesuose neretai dalyvauja kaip aukų atstovas ar liudytojas. Šiuo metu žurnalistas yra svarbiausio liudytojo dideliame procese prieš organizuotą nusikalstamumą patikėtinis. Vykstant šiam procesui, jau 2019 metais buvo nušautas svarbiausio liudytojo advokatas ir jo brolis.
Nyderlandų pareigūnai suėmė 37 metų amžiaus vyrą, kuris rengė išpuolį prieš Den Helderio miesto tarybos pastatą. Tai ketvirtadienį pranešė šalies prokuratūros atstovai.
Pasak jų, įtariamasis buvo suimtas dar kovo 18 d. Vyras planavo galinga pirotechnika sukelti sprogimą pastate, kuris šiuo metu naudojamas kaip vakcinacijos centras. „Jis įtariamas rengęs teroristinį nusikaltimą, kurio tikslas – pasėti baimę ir sužlugdyti vakcinacijos programą“, – pažymėjo prokuratūros darbuotojai.
Šiuo metu atliekamas tyrimas galimų jo bendrininkų atžvilgiu.
Nyderlanduose per protestus prieš komendanto valandą kilo susirėmimų su policija, sulaikyta per 150 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Nyderlanduose sekmadienį protestai prieš neseniai įvestą komendanto valandą, kuria siekiama pažaboti COVID-19 plitimą, peraugo į susirėmimus su policija ir plėšikavimus visos šalies miestuose, pranešė valdžia, informuoja agentūra „Euronews“.
Policija pietiniame Eindhoveno mieste panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išvaikytų minias žmonių po to, kai riaušininkai apmėtė policininkus akmenimis ir sukėlė gaisrų miesto centre. Sulaikyti mažiausiai 55 žmonės. Nyderlandų jaunimas puola policiją. EPA – ELTA nuotr.
Sostinėje Amsterdame taip pat buvo panaudotos vandens patrankos prieš protestuotojus, susirinkusius centriniame parke. Policija teigia, kad buvo sulaikyta per 100 žmonių.
Nyderlanduose šeštadienį įsigaliojo naktinė komendanto valanda, ji trunka nuo 21.00 val. vakaro iki 4.30 val. ryto. Pasak vyriausybės, ši papildoma priemonė yra reikalinga, norint užkirsti kelią labiau užkrečiamų naujojo koronaviruso variantų plitimui. Karantinas šalyje galioja jau nuo gruodžio vidurio.
Vadovavimą NATO laivų grupei iš Lietuvos perėmė Nyderlandai. Karinių jūrų pajėgų nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (KJP) karininkas kmdr. Audrius Venckūnas perdavė NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupės vadovavimą Nyderlandų karališkojo karo laivyno karininkui komandorui dr. Janui Wijchersui, sakoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime. Vadovavimą NATO laivų grupei iš Lietuvos perėmė Nyderlandai. Karinių jūrų pajėgų nuotr.
NATO laivų junginiui Lietuvos karinės jūrų pajėgos vadovavo nuo praėjusių metų vasaros.
Šia proga Klaipėdoje Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive N42 „Jotvingis“, iš kurio pastarąjį pusmetį buvo vadovaujama NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei, surengta iškilminga NATO vėliavos nuleidimo nuo laivo ceremonija.
Nuleistą NATO vėliavą kmdr. A. Venckūnas įteikė Karinių jūrų pajėgų vadui jūrų kpt. Giedriui Premeneckui. KJP vadas padėkojo kmdr. A. Venckūnui ir NATO laivų grupės štabo nariams už puikiai atliktą tarptautinę pareigą.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laive N42 „Jotvingis“ NATO laivų junginiui vadovavo nuo 2020 m. birželio vidurio iki šių metų sausio 14 dienos. NATO junginį sudarė septyni sąjungininkų laivai. Vadovavimą NATO laivų grupei iš Lietuvos perėmė Nyderlandai. Karinių jūrų pajėgų nuotr.
Per pusmetį Lietuvos vadovaujamas NATO laivų junginys dalyvavo septyniose minų paieškos operacijose, kurių metu buvo ištirtas 125 kv. jūrmylių jūros dugno plotas ir aptikti 73 nuo pasaulinių karų likę sprogmenys. Taip pat drauge su sąjungininkų laivais junginys dalyvavo devyniose bendrose jūrinėse pratybose, aplankė 18 užsienio jūrų uostų.
Nyderlandų karališkojo laivyno karininkas kmdr. J. Wijchersas NATO NPPL 1G vadovaus iš grupės flagmano Belgijos karališkojo laivyno laivo „Godetia“.
Franso Halso paveiklas „Du besijuokiantys berniukai”
Olandų aukso amžiaus dailininko Franso Halso (1582-1666) paveikslas „Du besijuokiantys berniukai“ (Twee lachende jongens), nutapytas 1626-1627 metais, buvo pavogtas iš muziejaus Lerdamo mieste Nyderlandų vakaruose. Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas RTL.
Jo žiniomis, „vagystė buvo įvykdyta po trečios valandos ryto naktį iš antradienio į trečiadienį“. Piktadariai išlaužė Hofje Van Aerdeno muziejaus atsarginio išėjimo duris ir pavogė paveikslą.
Šis kūrinys tapo vagišių auka jau trečią kartą. Prieš tai jis buvo dingęs 1998 ir 2011 metais. Pirmuoju atveju paveikslas buvo rastas po trejų metų, antruoju – po šešių mėnesių.
„Tai labai liūdna naujiena, – pareiškė Lerdamo meras Sjorsas Fröhlichas. – Tikimės, kad drobė artimiausiu metu grįš į muziejų“. Pasak jo, nusikaltimo aplinkybes tiria didelė policininkų grupė.
Anot RTL, Hofje Van Aerdeno muziejus buvo laikinai pasiskolinęs paveikslą iš Boijmans Van Beuningeno muziejaus Roterdame.
Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Nyderlandų reikalų patikėtinį Maskvoje, kad pareikštų protestą dėl tariamo šnipinėjimo.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos karinio atašė Hagoje oficialiame automobilyje buvo aptikta šnipinėjimo įranga. Pasak Rusijos, tą įrangą rusų diplomato automobilyje įtaisė Nyderlandų žvalgyba.
„Šie nedraugiški veiksmai dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingus abiejų šalių santykius“, – nurodoma ministerijos pareiškime ir raginama nedelsiant imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų.
Nyderlandų premjeras Markas Ruttė atsisakė komentuoti pranešimus.
Du Nyderlandų kariškiai žuvo, kai jų sraigtasparnis nukrito į jūrą netoli Arubos krantų.
Tai pirmadienį pranešė Nyderlandų televizija.
Jos duomenimis, nelaimė atsitiko sekmadienį po pietų vietos laiku per skrydį iš Arubos į Kiurasao – šie du autonominiai dariniai Karibų jūroje priklauso Nyderlandams.
Iš viso sraigtasparnyje NH90 buvo keturi žmonės. Du iš jų buvo išgelbėti, jie nenukentėjo. Du kiti žuvo.
Kaip patikslino Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas Robas Baueris, katastrofos aukomis tapo 34 metų moteris ir 33 metų vyras.
Incidentas įvyko už 12,5 kilometro nuo kranto. Nyderlandų kariškiai tiria tragedijos priežastis.
Seksualinės fantazijos. Slaptai.lt nuotr.
Nyderlandų valdžia paskelbė, kad šalyje išduodamose asmens tapatybės kortelėse ateityje nebebus nurodoma lytis, taip siekiant prisitaikyti prie žmonių, kurie savęs nelaiko nei vyru, nei moterimi, informuoja dpa.
Švietimo ministrė Ingrid van Engelshoven, kreipdamasi į parlamentą Hagoje, pareiškė, kad įrašas apie lytį nebūtinas.
Dėl praktinių priežasčių pokyčiai bus įgyvendinti tik 2024-2025 m., kai bus pereita prie naujo tipo asmens tapatybės kortelių.
Pasikeitimų pasuose kol kas nebus, nes jiems taikomos Europos Sąjungos taisyklės.
Ministrė, kuri taip pat atsakinga už emancipaciją, norėtų, kad informacijos apie lytį neliktų ir oficialiuose registruose bei darbo skelbimuose į valstybės tarnybą. Anot jos, tai leistų žmonėms „patiems apsispręsti dėl savo tapatybės ir gyventi visapusiškai laisvą ir saugų gyvenimą“.
Šią žinią palankiai sutiko lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenė.
