Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui atstovaujantis advokatas Ruslanas Boiko tvirtina, kad pareigūnai 2016 m. jo ginamąjį sekė neteisėtai.
Apie tai E. Masiulio gynėjas savo baigiamojoje kalbėjo trečiadienį Apeliacinio teismo, kuris toliau nagrinėjo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, posėdyje.
R. Boiko pažymėjo, kad, remiantys bylos medžiaga, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kelis kartus kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu leisti sekti jo ginamąjį bei kitus byloje išteisintus asmenis. Pasak advokato, 2016 m. balandžio 10 dieną ir gegužės 10 dieną teismas suteikė sankcijas STT dėl veiksmų, įtariant, kad neva buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perduos E. Masiuliui užmaskuotą kyšį. Pasak R. Boiko, prašymai atlikti slaptus veiksmus E. Masiulio ir R. Kurlianskio atžvilgiu kelia klausimų, mat kreipimesi į teismą aiškiai nenurodyta apie planuojamus galimai nusikalstamus veiksmus.
„Kriminalinės žvalgybos pateiktoje medžiagoje nėra užuominų apie galimai planuojamą neteisėtą veiklą“, – dėstė advokatas.
Pasak R. Boiko, labiausiai abejonių teisėsaugos veiksmų teisėtumu kelia aplinkybės, kad 2016 m. gegužės 10 dieną pirmiau buvo slapta patekta į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“, o tik vėliau gautas teismo leidimas tokiems veiksmams.
„Manytina, kad pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą slaptą patekimą, o tik vėliau kreipėsi dėl veiksmų sankcionavimo. (…) Negalima šiais veiksmais surinktus įrodymus laikyti teisėtais, nes kyla abejonių, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti“, – dėstė jis.
Advokatas galiausiai pakartojo ginčijantis teisėsaugos prieš E. Masiulį vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
„Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo ir peržengdami ribas“, – aiškino R. Boiko.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas R. Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius generaliniam prokurorui E. Pašiliui pateikė atlikto vidinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad nėra pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus atžvilgiu.
Vidinis tyrimas buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu šių metų sausio 23 d. gavus anoniminį pranešimą dėl kelių tariamai šio prokuroro padarytų pažeidimų.
Atlikus anoniminiame rašte išdėstytų teiginių patikrinimą nustatyta, kad dalis jų neatitinka faktinių aplinkybių, dalis – yra klaidinantys arba negalimi patikrinti ir įvertinti kaip pažeidimai nesant galimybės jų patikslinti ir susieti su konkrečiu asmeniu bei kitomis svarbiomis vertinimui aplinkybėmis.
Generalinis prokuroras E. Pašilis, susipažinęs su jam pateikta vidinio tyrimo medžiaga, šias išvadas patvirtino.
Primintina, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijai, vertinusiai prokuroro J. Lauciaus tinkamumą užimti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, taip pat buvo pateikta anoniminė ir kita informacija apie kelis tariamus šio prokuroro padarytus pažeidimus.
Visi klausimai nurodyti skunduose prokuratūroje buvo įvertinti ir nebuvo pripažinta, kad prokuroras padarė tarnybinį nusižengimą. Pateikta anoniminė ir kita informacija prijungta prie atrankos medžiagos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
2014 metų balandžio 4 d. Apeliacinis teismas (teisėjų kolegijoje pirmininkaujantis Linas Šiukšta, kolegijos nariai – Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) išteisino dėl neva ketinimo įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje nuteistą klaipėdietę Eglę Kusaitę. Prioritetu iškėlė žmogaus teises.
E. Kusaitė 2009 metais buvo suimta ir apkaltinta teroristiniu siekiu susisprogdinti kokioje nors Rusijos karinėje bazėje, tikėtina Čečėnijoje, o pagrindinis jos motyvas – įsijautimas į musulmoniškąją kovoje su priešu gyvybės paaukojimo doktriną.
Pastebėsiu, kad Lietuvos pasipriešinimo okupacijoms istorijoje daug ir katalikiškų tokio gyvybės paaukojimo pavyzdžių.
Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.
Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.
Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.
Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.
Š.m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo Mindaugo Dūdos pastabų. Po to teisėjų kolegija – Virginija Švedienė (pirmininkė), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis – padarė pertrauką iki gegužės 6 dienos.
Tą dieną paskutinį žodį sakys pati E. Kusaitė, bet klausimų jai nei teisėjai, nei kaltintojas, nei advokatas jau neužduos.
Bylos nagrinėjimui buvo paskirtas nedidukas kambarys, bet pamačius, kiek daug žmonių susirinko klausytis advokato kalbos, teismo administracija veiksmą perkėlė į didelę erdvią salę, kurioje, tačiau, nebuvo mikrofonų. Posėdžio pirmininkei skelbiant posėdį pradėtu pasigirdo žiūrovų prašymai kalbėti garsiau.
Salėje beveik visos sėdimos vietos buvo užimtos, posėdį stebėjo daug Lietuvoje žinomų žmonių – Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Kovo 11 signataras Algirdas Endriukaitis, politikas ir teisinės realybės Lietuvoje kritikas Darius Kuolys, Katalikų Bažnyčios veikėjai kunigas Robertas Grigas ir Sesuo Nijolė Sadūnaitė, kompiuteriais apsiginklavę žurnalistai.
Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis, ginantis Eglę Kusaitę jai inkriminuojamoje „terorizmo“ byloje, yra surinkęs daug medžiagos, įrodančios bylos neteisėtumą.
Merginai gresia įkalinimas iki gyvos galvos, nors ji nepadarė jokio nusikaltimo prieš Lietuvos ar kitų kraštų žmones. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis terorizmu kaltinamos E. Kusaitės bylą, lapkričio 30-ąją turėjo išklausyti baigiamąsias kalbas, tačiau susirgus teisėjų kolegijai pirmininkaujančiai teisėjai V. Švedienei posėdžiai atidėti iki nenustatyto laiko.
Signataras paskelbė ilgą analitinį straipsnį „Plieninis apsupties žiedas“, parodantį, kaip vyko E. Kusaitės tariamų nusikaltimų „įkalčių“ rinkimas. Glaustai pateikiame kai kurias šios „terorizmo“ bylos kūrimo aplinkybes, kaip jas nagrinėja A. Endriukaitis.
Spalio 2 d. įvyko Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame buvo pradėtas nagrinėti nuteistosios Eglės Kusaitės apeliacinio skundo nagrinėjimas.
Ji 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl šių nusikaltimų: grąsinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių ir jo įžeidimo SMS pasiųsta žinute.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių BPK pažeidimų, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bet apie tai – vėliau.
O dabar – apie posėdžio pradžią ir Žmogaus teises.
Lietuvoje šiuo metu yra dvi dar nebaigtos bylos, kuriose du asmenys yra kaltinami to paties žmogaus apšmeižimu, pavadinus jį „nusikaltėliu“.
Tai dvi bylos, kuriose tuo yra kaltinami Lietuvos Respublikos piliečiai Eglė Kusaitė ir Letas Palmaitis. Žurnalistai neturėtų būti tokiam faktui abejingi, nes jie neretai tą žodį „nusikaltėlis“ pavartoja visai nenorėdami ką nors apšmeižti, o tik apibūdinti.
Kalbu apie Lietuvos Respublikos prokurorą Justą Laucių, kuris po vieno teismo posėdžio pasikarščiavusios kaltinamosios Eglės Kusaitės pavadintas „nusikaltėliu“, panoro, kad toks pavadinimas būtų traktuojamas kaip šmeižtas, nes nusikaltėliu gali būti vadinamas tik tas, kurį tokiu pripažino teismas (visiškai teisingas sakinys, kai turima galvoje oficialių valdžios organų ar darbdavių vykdoma asmens diskriminacija dėl neįrodyto nusikaltimo).
2012 m. vasario 1 – kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyko teisminis nagrinėjimas, kurio tikslas buvo išaiškinti, ar teisiamas Letas Palmaitis yra kaltas apšmeižęs pareigas einančius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą pagal LR BK 154 str. 2 d.
Teismas pripažino Letą Palmaitį kaltu pagal abudu jam inkriminuojamus straipsnius, 154-2 (šmeižtas, panaudojant masinio informavimo priemones) ir 290 (pareigūno įžeidimas). Letas Palmaitis nepripažino save kaltu šmeižtu ir baigiamojoje kalboje teigė, kad teismas neįrodė, kad jo „paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose yra šmeižtas“.
Terorizmu kaltinama klaipėdietė Eglė Kusaitė, kuri neseniai nuteista už grasinamojo pobūdžio SMS žinutės išsiuntimą Generalinės prokuratūros prokurorui Justui Lauciui, vėl stojo prieš teismą – šįkart dėl prokuroro įžeidimo, kai jį ir prokurorą Mindaugą Dūdą viešai išvadino nusikaltėliais.
Pagal J. Lauciaus pareiškimą E. Kusaitei iškeltą baudžiamąją bylą penktadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė. Kaltinimų E. Kusaitei nusikaltėliu taip pat išvadintas M. Dūda nereiškė, todėl byloje jis yra tik liudytojas.
Apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos santykiuose su Rytais ir su jais susijusius Lietuvos teisės sisteminius trūkumus pirmą kartą labai skambiai prabilta šiais metais kilus įtarimams, kad garsiojoje Eglės Kusaitės byloje Lietuvos specialiosios tarnybos neleistinai bendradarbiavo su SSRS KGB galių tęsėja Rusijos Federacijos (RF) Federaline saugumo tarnyba (FST).
Pasigirdo balsai, kad Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai bei tarpvalstybinė savitarpio teisinės pagalbos sutartis su Rusija iš viso nenumato jokio RF specialiųjų tarnybų procesinio dalyvavimo civilinėse bei baudžiamosiose bylose Lietuvos terotorijoje.
Tačiau garsiai apie visa tai prabilo ne valstybinės institucijos, bet protestuojantys buvę SSRS politiniai kaliniai, visuomeninės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, visuomenės veikėjai.
“Žinių radijo” laidoje “Raktas” balandžio 28-ąją buvo kalbama apie terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Ar Lietuvos visuomenė žino, dėl ko įkalinta mūsų pilietė? Ar Lietuvos teisėsauga turi įrodymų, jog Eglė neabejotinai ruošėsi susisprogdinti Maskvoje? Ar mūsų slaptosios tarnybos nepadarė grubios klaidos, sutikdamos bendradarbiauti su Rusijos FSB?
Juk kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. E.Kusaitės byloje nenustatyta jokių konkrečių, vienareikšmių duomenų, jog mergina įvykdė ar bandė surengti teroro aktą.