Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 26 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį didžiausia žurnalistikos nuodėme pavadino „dezinformaciją“ ir netikras naujienas, skleidžiamas siekiant paveikti viešąją nuomonę.
„Dezinformacija yra pirmoji iš žurnalistikos nuodėmių, sakykime, klaidų, – sakė Pranciškus italų žurnalistams Vatikane, kur vyko žurnalistikos apdovanojimo įteikimo ceremonija.
Pats laikomas sumaniu komunikacijos specialistu, pontifikas sugrįžo prie termino „nuodėmė“, kad išvardytų, kaip jis pavadino, keturias žiniasklaidos klaidas, sakoma Vatikano išverstame jo komentarų pranešime.
„Dezinformacija, kai žurnalistika neinformuoja arba blogai informuoja; šmeižtas (kartais jis panaudojamas); diskreditacija, kuri skiriasi nuo šmeižto, bet yra griaunanti; o ketvirtoji yra… meilė skandalams, – sakė jis. „Man, pavyzdžiui, nerimą kelia manipuliacijos tų, kurie įdomiai skleidžia melagingas naujienas, siekdami paveikti viešąją nuomonę“, – sakė jis, ragindamas „atgaivinti atsakomybę“, ypač kai Europa susiduria su tebesitęsiančiu karu Ukrainoje. „Tikiuosi, kad bus suteikta erdvė taikos balsams, tiems, kurie yra pasiryžę užbaigti šį, kaip ir daugelį kitų konfliktų“, – sakė jis.
86 metų Pranciškus, 2013 metais tapęs 1,3 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, daug bendrauja su žiniasklaida, interviu metu atrodo laisvas ir šnekus – visiškai kitoks nei jo pirmtakas Benediktas XVI.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuva nepasiduos spaudimui ir nepritars Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtims baltarusiškų trąšų tranzitui.
„Ketinama paspausti ir mus, kad mes sušvelnintume maisto produktų krizės aplinkybėmis atsiradusias problemas, leisdami eksportuoti trąšas iš Baltarusijos. Visiems kolegoms sakiau, kad nesusitarsime, ir tikrai Lietuvos pozicija yra nepakitusi, ji nesikeičia ir ji nesikeis. Mes manome, kad yra be galo neteisinga švelninti sankcijas diktatoriams vietoje to, kad jas griežtintume – ypatingai dabartiniu metu“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė šalies vadovas.
„Tai yra neteisinga, nes viena ranka tartum sankcijas griežtiname, o kita ranka atidarome šliuzus tam, kad Lukašenka toliau galėtų uždirbinėti tvirtą valiutą iš trąšų eksporto. Tai yra visiškas nonsensas. Todėl mes tam pritarti negalime“, – tikino jis, pabrėždamas, kad tokios pat pozicijos laikosi visos šalies institucijos ir politikai.
Prezidentas pabrėžė, kad pasaulinę maisto krizę sukėlė ne ES sankcijos baltarusiškoms trąšoms, tačiau Maskvos sprendimai pasitraukti iš ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo.
„Rusija eilinį kartą ciniškai manipuliuodama, pati sukeldama maisto produktų krizę, (…) dėl kurios dabar kenčia ne tik pati Ukraina, bet ir toli nuo Ukrainos esantys neturtingi kraštai, ji dar naudoja šitą svertą kaip tam tikrą šantažo įrankį. Tai yra visiškai nepriimtina“, – Kremliaus sprendimus smerkė G. Nausėda.
„Mes ir toliau įtikinėsime kolegas, kad šitoks elgesys turi būti baudžiamas ir baudžiamas pirmiausia tarptautinėse institucijose“, – pabrėžė šalies vadovas.
Ketvirtadienį panašiai pasisakė ir užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. Ji akcentavo, kad nereikėtų nuolaidžiauti Maskvai, šiai reikalaujant Vakarų sankcijų sušvelninimo mainais į grįžimą prie susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jos, Rusijos reikalavimai panaikinti sankcijas maisto produktams ir trąšoms yra propaganda, nes ES sankcijų maisto produktams netaiko.
Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai sudarytą susitarimą, kuris padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą. JT yra perspėjusios, kad dėl susitarimo griūties labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji.
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad per naktinius Rusijos smūgius aplink Odesos uostą buvo sunaikinta 60 tūkst. tonų eksportui skirtų grūdų.
Rusijos raketos į Pietų Ukrainos Odesos sritį skriejo dvi naktis iš eilės. Čia buvo nusitaikyta į Juodosios jūros pakrantėje esančius uostus. Atakos buvo surengtos po to, kai Maskva pasitraukė iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo.
VDU Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Vokietijos kancleriui patvirtinus, kad Vokietija aprūpins Ukrainą koviniais tankais „Leopard 2“, taip pat davus leidimą kitoms šalims Ukrainai perduoti tankų, Rusijoje išaugo propagandos banga. Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, dabar Rusijos priešu tapo ne tik Ukraina, bet ir visos NATO bei Europos Sąjungos (ES) šalys.
Anot profesoriaus, tai yra ir proga Rusijai pagerinti savo reitingus šalyje, nes, pastaruoju metu, propagandos populiarumas šalyje ėmė mažėti.
„Priešu dabar tapo visas NATO, ES, o ne tik Ukraina. Net didysis globalusis pasaulis bet kokia proga bus kaltinamas kažkokiais tai įvykiais, niekada nesigilinama į technines ar technologines detales“, – LRT radijui teigė profesorius G. Mažeikis.
Pasak jo, informacinio triukšmo Rusijoje tikslas – įtampos didinimas santykiuose su ES ir JAV.
„Tai, žinoma, kad šitas triukšmas yra tik prielaida tam, kad vėl galėtų grasinti galbūt patys savo nešvariomis branduolinėmis akcijomis atominėse branduolinėse elektrinėse arba vėl grasinant naudoti taktinį branduolinį ginklą. Bet kokiu atveju, Rusijos tikslas yra labiau eskaluoti, tai yra padidinti įtampą santykiuose su ES ir JAV“, – akcentavo profesorius.
Anot G. Mažeikio, Rusijoje pastaruoju metu mažėja skleidžiamos propagandos populiarumas, todėl įvairios dezinformacinės žinutės apie tai, kad „Leopard 2“ tankai gali virsti „nešvaria atomine bomba“, yra pastangos pagerinti savo reitingus.
„Ir kadangi propagandos populiarumas pradėjo pastaruoju metu Rusijoje kristi, tai rodo įvairūs jų medijų tyrimai, tai šiuo atveju yra didelė proga pagerinti savo reitingus“, – pabrėžė profesorius.
G. Mažeikio teigimu, ši Rusijos skleidžiama propaganda neturėtų persikelti į Lietuvą. Propaganda
„Na, aš nemanau, kad labai stipriai persikels, atmenant tai, kad šito karo metu, skirtingai nei COVID-19 pandemijos metu, mes nematome tokios labai stiprios koreliacijos, kad, pavyzdžiui, jeigu Rusijoje pasirodo kažkokia žinutė, tai būtinai ji kažkokiu perverstu būdu būtinai atkeliaus iki Lietuvos“, – akcentavo profesorius.
Anot jo, tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra mažas procentas žmonių, kurie palaiko Rusiją – vos 2–3 proc., todėl tikėtis naujos dezinformacijos bangos Lietuvoje nereikėtų.
ELTA primena, kad O. Scholzas trečiadienį paskelbė, jog Vokietija perduos Ukrainai 14 kovinių tankų „Leopard-2-A6“. Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas duos leidimą šalims partnerėms, norinčioms nusiųsti Kyjivui „Leopardų“ iš savo atsargų.
Jungtinės Karalystės premjeras Rishis Sunakas jau prieš pusantros savaitės paskelbė, kad perduos Ukrainos kariuomenei 14 „Challenger 2“ tipo kovinių tankų.
Jungtinės Valstijos pasiųs į Ukrainą 31 kovinį tanką „M1 Abrams“, trečiadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas. Prieš tai tą pačią dieną Vokietija patvirtino pristatysianti Kyjivui savo tankus „Leopard 2“.
Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praneša skyrusi 5000 eurų baudą uždarajai akcinei bendrovei „Definė LT“ už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus bei LRTK sprendimų nevykdymą.
Atvejis pradėtas nagrinėti po to, kai 2022 m. gruodžio 15 d. LRTK gavo skundą, kuriame buvo teigiama, kad UAB „Definė LT“ suteikia galimybę matyti 2440 televizijos programų, kurių dalis yra LRTK sprendimu uždraustų retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Rusijos Federacijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų televizijos programų („Mir“, „NTV pravo“, „HTB seryal“, „TNT“, „Piatnica“, „Rodnoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Avto plius“, „ORT“, „Rossija K“).
Be to, UAB „Definė LT“ tokio retransliuojamų programų skaičiaus nėra deklaravusi LRTK, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
LRTK praneša, kad pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 21 dalį, Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ar platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ar atskiras programas, išskyrus atvejus, kai LRTK suteikia leidimą retransliuoti ar platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ar platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
„Dezinformacijos ir propagandos skleidimas yra hibridinių priemonių dalis, kuria Rusijos Federacija siekia savo politinių tikslų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos nacionaliniam bei euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos kontroliuojami kanalai yra vienas svarbiausių jos naudojamų dezinformacijos instrumentų, todėl jų retransliavimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – skelbiama pranešime.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymas tokiu atveju numato retransliuotojui, ar kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, LRTK nurodytų sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų nuo tokio žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes – draudžiamų platinti televizijos programų platinimo trukmę, informacijos, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui platinimo faktą, o taip pat į tai, kad UAB „Definė LT“ pripažino pažeidimo faktą, LRTK skyrė 5000 eurų baudą.
Televizorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje gyvenantiems rusakalbiams skirto TV3 Plus kanalo programą nuo šiol papildys svarbiausia dienos aktualijų laida „TV3 Plus žinios“, praneša „All Media Lithuania“ grupė.
Informacinę laidą apie svarbiausius šalies ir viso pasaulio įvykius kanalo žiūrovai kviečiami stebėti kiekvieną darbo dieną, nuo 21.30 val. vakaro.
TV3 Plus kanalas šalyje gyvenančius rusakalbius kviečia stebėti įvairaus žanro rusiškai įgarsintą, bet ne iš Rusijos Federacijos įsigytą kokybišką turinį – TV laidas, serialus bei pasaulinio lygio filmus. Nuo šios savaitės kanalo programą papildys svarbiausia informacinė dienos laida „TV3 Plus žinios“.
„Dabartiniame geopolitiniame kontekste kaip niekada svarbu atsakingai vertinti kiekvieną informacijos šaltinį. Todėl toliau stipriname TV3 Plus kanalo programą. Nuo šiol transliuosime ir informacinę dienos laidą, kurią ruošia specialiai šiam tikslui suburta profesionalų komanda. Tikimės, kad patikimos ir objektyvios naujienos padės šalyje gyvenantiems rusakalbiams sekti Lietuvos ir pasaulio informacinį lauką, atskirti faktinę informaciją nuo melagienų“, – sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė. Televizoriaus pultelis. Kas jį turi, tas valdo televizorių. Slaptai.lt nuotr.
„TV3 Plus žinių“ redakcijai vadovaus 21 metus žurnalistikos srityje dirbantis žiniasklaidos profesionalas Denis Tarasenko. Žinių komandoje dirbs žurnalistai ne tik iš Lietuvos, bet ir Baltarusijos bei Ukrainos. Savo laidose jie, užtikrindami sąžiningumą bei nešališkumą, skelbs vietos bei užsienio naujienas, kalbės apie opiausias visuomenės problemas.
„Kasdienės informacinės laidos rusų kalba Lietuvoje seniai trūko. Išoriniai informacijos šaltiniai, kuriais iki šiol naudojosi tautinės mažumos, neretai pateikia klaidinančią informaciją, o patiems gyventojams patikrinti faktus yra sudėtinga. Nauja laida siekiame pakeisti situaciją ir suteikti gyventojams objektyvių ir patikimų žinių šaltinį“, – atkreipia dėmesį D. Tarasenko.
Kanale transliuojami Ukrainos kilmės serialai, filmai ir laidos. Taip pat rusiškai įgarsinti Holivudo filmai, vakarietiška ir lietuviška produkcija. Žiūrovai TV3 Plus kanale netrukus išvys populiarias laidas ir serialus: „Nikonov & Co“, „Vokrug M“, „Kogda my doma“, „Missiya: Krasota“. O nuo šiol – ir svarbiausią informacinę dienos aktualijų laidą – „TV3 Plus žinios“.
Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Ketvirtadienį Seimas galutinai apsisprendė ir pratęsė draudimą transliuoti bei platinti Rusijos bei Baltarusijos televizijos kanalus. Toks reguliavimas nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis. Jas palaikė 113 Seimo nariai, 4 susilaikė, balsuojančių prieš nebuvo.
Draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijoje ar Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programas galios iki 2024 m. spalio 1 d. Išimtis paliekama tik Europos Sąjungos valstybių platinamiems kanalams.
Kultūros komiteto pirmininko ir įstatymo pataisų iniciatoriaus Vytauto Juozapaičio teigimu, siekiant apsaugoti Lietuvos visuomenę nuo dezinformacijos ir informacinių manipuliacijų, Rusijos ir Baltarusijos kanalų blokavimą pratęsti yra būtina.
Plenarinių posėdžių salėje diskutuojant dėl įstatymo pataisų, valstiečių frakcijos narys Stasys Tumėnas ragino parlamentarus palaikyti draudimą. Jis pabrėžė, kad dezinformaciją skleidžiančių kanalų blokavimas tapo dar aktualesnis nei anksčiau.
„Geopolitinė situacija verčia tai daryti. Kai vakar išgirdom, ką Kremliaus šeimininkas pasakė, suprantam, kad ta propaganda yra šimtu procentų atvirkštinė, kurią bandoma įpiršti mūsų valstybei“, – tvirtino valstiečių atstovas.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis kėlė klausimą dėl tokio draudimo būtinybės. Pasak jo, propaganda nebūtinai yra paveiki, o žmonės ras būdų, kaip surasti draudžiamą turinį. Tačiau tokie P. Gražulio teiginiai sulaukė valdančiųjų kritikos.
„Tai yra vienas iš tokių propagandinių triukų, kuomet mūsų puoselėjamos vertybės yra apverčiamos atvirkščiai. Čia yra kažkas panašaus į „savi šaudė į savus“ naratyvą“, – kalbėjo įstatymo pataisų iniciatorius V. Juozapaitis.
ELTA primena, kad anksčiau draudimą platinti Rusijos ir Baltarusijos kanalus numatė šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, tačiau parlamentui pratęsus šį teisinį režimą nuo rugsėjo 16-osios, nuostatos, ribojančios rusiškų ir baltarusiškų kanalų platinimą, nutarime nebeliko.
Kaip apsisaugoti nuo Kremliaus propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Rugsėjo 16-ąją baigiant galioti birželio mėnesį įvestam nepaprastosios padėties režimui ir draudimui retransliuoti rusiškas ir baltarusiškas radijo bei televizijos programas, Lietuvos televizijos ir radijo komisija (LTRK) primygtinai ragins Lietuvos transliuotojus ir toliau riboti propagandinių Rusijos kanalų sklaidą.
Antradienį Seimui nutarus pratęsti nepaprastąją padėtį, nutarime nebeliko nuostatos, draudžiančios šalyje retransliuoti ar platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo bei televizijos kanalus. Komisijos pirmininko Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, oficialus kreipimasis dėl susiklosčiusios situacijos transliuotojus turėtų pasiekti trečiadienį.
Rusiškų televizijų gausa. Slaptai.lt nuotr.
„Galima būtų atnaujinti (kanalų – ELTA) transliacijas, nes jie neskleidžia propagandinės informacijos. Bet mes rekomenduosime visiems transliuotojams palaukti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų. Ir tai tik laiko klausimas, kada bus atnaujintas visas tas draudimas“, – Eltai sakė LRTK pirmininkas R. Bagdzevičius.
Parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis jau įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – Seimui pritarus, reikalavimas blokuoti propagandinius kanalus galiotų iki 2024-ųjų spalio 16 d. Visgi, iki sprendimų įsigaliojimo, veiklą teoriškai galėtų atnaujinti maždaug pusšimtis kanalų.
Televizija – vis dar įtakingiausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
„Šituos 50 (kanalų – ELTA) mes primygtinai prašysime nemaitinti. Galų gale, čia yra ir pilietinė, ir visuomeninė pozicija. Galbūt nereikia maitinti Rusijos kanalų pinigais, kurie yra valstybiniai, ar remiami valstybės, didžiųjų oligarchų“, – teigė komisijos pirmininkas.
Iki Rusijos karo Ukrainoje Lietuvoje buvo transliuojami 98 Rusijos ir Baltarusijos kanalai, kurių 6 buvo uždrausti dar antrąją Rusijos karo Ukrainoje dieną.
„Jie uždaryti ilgiems metams ir jie Lietuvoje turbūt nebepasirodys. Niekas čia jų neleis“, – tikino R. Bagdzevičius.
Jo manymu, net ir dezinformacijos ar propagandos neskleidžiančių kanalų transliacijų atnaujinimas yra rizikingas.
„Tai minkštoji galia – tokie švelnūs įėjimai į mūsų sąmonę“, – kalbėjo LRTK pirmininkas.
Dalies kanalų rusų kalba transliacijos tęsiasi
LRTK duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra leidžiama tik Europos Sąjungoje registruotų kanalų rusų kalba sklaida.
„Jų yra apie 17, bet Lietuvoje mes galime matyti tik mažiau nei pusę, nes dalis nėra retransliuojami. <…> Tai yra, jeigu galima taip pasakyti, gerieji rusų kalba transliuojami nepropagandiniai kanalai“, – kalbėjo R. Bagdzevičius. Aktorius Rimantas Bagdzevičius vadovauja Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pora kanalų dabar yra registruoti Didžiojoje Britanijoje, kuri jau nėra Europos Sąjungos narė, bet jie irgi nėra propagandiniai ir yra normalūs“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad LRTK sprendimu „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „NTV Mir“ ir „Belarus 24“ retransliacija buvo sustabdyta 5 metams, o „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“) ir „TVCi“ – 3 metams.
Balandžio mėnesį Komisija priėmė sprendimą stabdyti ir rusų kalba retransliuojamų bendrovės „Gazprom-Media“ kontroliuojamų 32 televizijos programų laisvą priėmimą Lietuvoje.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Rusijoje propaganda pasiekė nuo stalininės Sovietų Sąjungos laikų neregėtą lygį. Pirmąjį šių metų ketvirtį trigubai išaugusios biudžeto išlaidos žiniasklaidai rodo, kad Kremliaus pastangos palaikyti savo naratyvus invazijos į Ukrainą kontekste tik didėja, pastebi DebunkEU.org analitikai Lenkijoje.
Demokratinėse valstybėse „ketvirtąja valdžia“ vadinama žiniasklaida autoritarinių režimų rankose tampa dar viena priemone išlaikyti savo galią. Per pastaruosius 11 metų išlaidos žiniasklaidai Rusijoje išaugo 30 proc. DebunkEU.org analitikų surinkti duomenys rodo, kad jos sudaro apie 0,5 proc. viso federalinio biudžeto. Vien pernai iš Rusijos valstybės biudžeto visuomenės informavimo priemonėms skirta 1,5 milijardo JAV dolerių (arba 115 milijardų rublių).
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje poreikis manipuliuoti viešąja nuomone dar labiau išaugo, o tai atsispindėjo ir valstybiniame biudžete – sausio-kovo mėnesiais išlaidos žiniasklaidai padidėjo tris kartus (lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), skelbia DebunkEU.org. Šių metų kovą, kai jau vyko intensyvūs karo veiksmai, žiniasklaidai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. rublių (158,8 mln. dolerių) – dvigubai daugiau nei sausį ir vasarį kartu sudėjus (5,5 mlrd. rublių arba 74,2 mln. dolerių). „Stebint šias tendencijas galima teigti, kad išlaidos žiniasklaidai šiemet tik didės ir gerokai viršys planuotą biudžetą“, – sako viena iš analizės autorių Aleksandra Michałowska.
Didžiausia lėšų dalis atitenka RT (buvusiai „Russia Today“). 2005 m. įkurta žiniasklaidos agentūra yra viena iš politinės įtakos priemonių Kremliaus arsenale, skirta skleisti dezinformaciją ir kenkti Vakarų vertybėms visame pasaulyje. Į užsienio auditoriją orientuota RT turi šešias skirtingas versijas (anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų ir rusų kalbomis). Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą RT transliacijos buvo suspenduotos Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose. Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Per pastaruosius 12 metų RT skiriamos lėšos padidėjo beveik tris kartus. Pasak analitiko Jakubo Kubśo, 2022 m. duomenimis, šiemet agentūrai turėtų atitekti ketvirtadalis visų žiniasklaidai skirtų lėšų. „Paminėtina, kad RT valstybinės Rusijos žiniasklaidos sistemoje užima ypatingą vietą. 2012 m. Vladimiras Putinas uždraudė mažinti agentūros finansavimą, o „ANO TV-Novosti“ (pagrindinei įmonė) nereikia oficialiai deklaruoti savo išlaidų“, – sako DebunkEU.org analitikas.
Antroje vietoje pagal iš valstybės gaunamų lėšų skaičių – VGTRK (Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanija) – didžiausias Rusijos valstybinės žiniasklaidos holdingas. Penkis nacionalinius (tokius kaip „Rossiya-1“), du tarptautinius televizijos kanalus bei 80 regioninių radijo ir televizijos stočių valdančiai kompanijai taip pat priklauso ir „Rossiya Segodnia“. Ši informacinė agentūra 2013 m. buvo įkurta V. Putino įsakymu „valstybinės žiniasklaidos efektyvumui didinti“. „Rossiya Segodnia“ valdo „RIA Novosti“, „Sputnik“ ir kitas Kremliaus propagandos sklaidos struktūras. Agentūros finansavimas palaipsniui didėja nuo 2014 m., kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Donbase.
Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Remiantis biudžeto projektu, artimiausius metus išlaidos valstybinei žiniasklaidai mažinamos nebus. RT 2023 m. bus skirta 28,5 mlrd., o 2024 m. – 28,9 mlrd. rublių (palyginti su 28,7 mlrd. rublių, arba 383 mln. dolerių 2022 m.).
VGTRK, kuri šiemet gaus 25,2 mlrd. rublių (336,4 mln. dolerių), per ateinančius dvejus metus turėtų gauti dar 25,3 mlrd. ir 25,8 mlrd. rublių (337,8 ir 344,4 mln. dolerių). Kita vertus, nors šiais metais „Rossiya Segodnia“ gauna 9,4 mlrd. rublių (125,5 mln. dolerių), 2023 ir 2024 m. valdžia planuoja skirti agentūrai dar 8,3 ir 8,6 mlrd. rublių (110,8 ir 114,8 mln. dolerių).
Iš viso šie trys konglomeratai gauna daugiau nei pusę metinių lėšų, skiriamų Rusijos žiniasklaidai, rašoma DebunkEU.org. pranešime. Tarp kitų finansavimą gaunančių subjektų verta paminėti Pirmąjį Rusijos kanalą („Pervyj Kanal“), Rusijos visuomeninę televiziją („OTR“) ir agentūrą ITAR-TASS. Tačiau, pasak tyrimą atlikusių A. Michałowskos ir J. Kubśo, galima daryti prielaidą, kad, prasidėjus Ukrainos ir Rusijos karui propagandos operacijai Rusijoje skirtos lėšos gerokai viršys biudžetą.
Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Nors didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui, praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) paskelbtos gairės suteikė dar daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Dominyka Daškevičiūtė.
Anot jos, Kremliaus ruporai Lietuvą ėmė vaizduoti kaip JAV, Jungtinės Karalystės ar Briuselio vietininkę regionę.
„Melagingos informacijos sklaidą fiksuojame nuolatos. Bet koks įvykis NATO, ES ar Lietuvos nacionaliniu lygmeniu pritraukia Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesį, kuri įvykius išnaudoja savo tikslams. Didelis informacinis spaudimas Lietuvai prasidėjo birželio 18 d. įsigaliojus ketvirtajam ES sankcijų paketui ir nesiliauja iki šiol. EK paskelbtos gairės, žinoma, davė daugiau turinio propagandinei žiniasklaidai, tačiau ženklaus pokyčio unikaliuose dezinformacijos atvejuose po jų paskelbimo nepastebėjome“, – Eltai teigė D. Daškevičiūtė.
Anot analitikės, dezinformacijos kiekis, kaip ir praėjusiomis savaitėmis, išliko stabiliai aukštas. Visgi pradėtas formuoti naratyvas, esą Lietuva neturi savo užsienio politikos.
„Pagrindinis naratyvas, piešiamas propagandinės žiniasklaidos, – Lietuva neturi savo užsienio politikos, o yra tiesiog JAV, JK ar Briuselio vietininkė regione. Po EK paskelbtų gairių pastebėjome sustiprėjusį bandymą priešinti Lietuvą ir ES. Šiuos bandymus esame fiksavę ir anksčiau. Nedraugiškos mums žiniasklaidos tikslas yra priešinti Lietuvą su sąjungininkėmis, ar tai būtų NATO, ar ES. Tai yra daroma jau seniai ir įvairiais formatais, naudojantis tais įvykiais, kurie pritraukia didelį visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, vykstant bet kokioms NATO pratyboms Lietuvoje, fiksuojame bandymus sumenkinti NATO gynybinius pajėgumus ar nupaišyti NATO kaip agresyvaus Aljanso portretą. Tokie bandymai mums nėra nauji“, – komentavo ji.
D. Daškevičiūtė pažymėjo, kad didžioji dalis dezinformacinio turinio yra rusų kalba, todėl natūraliai nutaikyta į gyventojus, informaciją gaunančius rusų kalba. Visgi, pažymi ji, dezinformacija pasiekia ir platesnę auditoriją.
„Žinoma, dezinformaciją skleidžia ne tik rusiška ar baltarusiška žiniasklaida, bet ir oficialūs Kremliaus pareigūnai. Jų žinutės yra verčiamos į kitas kalbas ir pasiekia platesnes auditorijas“, – kalbėjo D. Daškevičiūtė.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.
Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.
EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.
Google. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Maskvos teismas skyrė interneto paslaugų bendrovei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ši nepašalino turinio, susijusio su Rusijos karine invazija Ukrainoje, pirmadienį pranešė šalies telekomunikacijų reguliavimo institucija.
„Roskomnadzor“ teigė, kad „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „melagingos informacijos“ apie puolimą Ukrainoje, „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ ir turinio, kuriame „nepilnamečiai raginami dalyvauti nesankcionuotose demonstracijose“.
Reguliavimo institucija teigė, kad tai buvo pakartotinis teismo sprendimas dėl „Google“, todėl bauda apskaičiuota pagal metines pajamas Rusijoje.
Kaip ir dauguma jos Vakarų konkurenčių, „Google“ neseniai pasitraukė iš Rusijos rinkos ir pasmerkė karinę invaziją Ukrainoje.
Rusijos naujienų agentūros „Ria-Novosti“ cituojamo eksperto Vladimiro Zykovo teigimu, ši bauda yra didžiausia, kokią Rusijos teismas kada nors skyrė Vakarų technologijų įmonei.
Jis pridūrė, kad Rusijos valdžios institucijos gali skirti „Google“ „tiek baudų, kiek tik nori, pinigų iš jos negaus“, nes įmonė pasitraukė iš šalies.
„Google“ kol kas nekomentavo skirtos baudos.
„Roskomnadzor“ kovo mėnesį „Google“ ir „YouTube“ veiklą paženklino „teroristų“ etikete, todėl atsirado galimybė, kad Rusijoje jos bus blokuojamos, kaip ir „Twitter“, „Instagram“ ir daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.
Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.
Praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, platforma „Telegram“ ir toliau išlieka vienu iš pagrindinių dezinformacijos sklaidos šaltinių, teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas. Jis pažymi, kad fiksuojamas ir kitų propagandinių informacinių portalų atsigavimas bei suagresyvėjusi atvirai skelbiamos melagingos informacijos retorika.
„Kovo viduryje pradėjo ryškėti tam tikros tendencijos. „Telegram“ ir toliau išliko vienu pagrindiniu dezinformacijos sklaidos šaltiniu, tačiau nedraugiški informaciniai portalai taip pat ėmė atsigauti – žmonės rado būdų pasiekti kanalus, kuriems buvo įvesti apribojimai“, – Eltai nurodė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Nors, departamento teigimu, melagingos informacijos sklaidos lygis šiuo metu fiksuojamas maždaug toks, koks buvo iki karo, vis dėlto pastebima kitų reikšmingų pokyčių.
„Šiuo metu matome, kad priešiškos informacinės veiklos aktyvumas grįžo į panašų lygį, kurį matėme prieš karą, tačiau pastebimi esminiai pokyčiai: gerokai agresyvesnė retorika bei itin drąsios ir atviros melagienos“, – teigė analitikai.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo sustabdžius rusiškų ir baltarusiškų kanalų transliavimą, atitinkamai propagandinės informacijos kiekis laikinai sumažėjo. Tačiau taip pat pažymima, kad propagandinę informaciją skleidžiantys kanalai mėgino prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
„Uždraudus rusiškus ir baltarusiškus kanalus, kuriam laikui nedraugiškos informacijos kiekis sumažėjo, tačiau šią informaciją skleidžiantys kanalai bandė prisitaikyti, pavyzdžiui, keisdami domenų pavadinimus, skleisdami informaciją savo socialinių tinklų paskyrose“, – nurodė departamentas.
Kita vertus, uždraudus Lietuvos auditorijai skirtus propagandinius kanalus, vis dar išlieka didelis dezinformacijos srautas Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių sklaidos Lietuvoje paveikti neįmanoma.
„Taip pat svarbu pastebėti, kad mūsų auditorijai skirti propagandiniai kanalai buvo uždrausti Lietuvoje, bet ne Rusijos ar Baltarusijos informacinėse erdvėse, todėl žmonės šiose valstybėse galėjo prieiti prie informacijos lygiai taip pat, kaip ir prieš karą. Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis dezinformacijos srauto apie Baltijos šalis keliauja būtent Rusijos ir Baltarusijos auditorijoms skirtais kanalais, kurių paveikti Lietuva negali“, – akcentavo analitikai.
Departamentas pažymi, kad propagandinė informacija iki šiol pasižymi ne savo intensyvumu, tačiau savo itin agresyvia retorika, kurią ankstesniais mėnesiais, anot jų, fiksuota tik epizodiškai. Taip pat išryškėjo ir teminės tendencijos, susijusios su dezinformacija apie Kaliningrado sritį bei NATO.
„Pastebėjome tam tikras temines tendencijas, pavyzdžiui, kad vienu metu informaciniai pajėgumai sutelkiami skleisti tikslingą dezinformaciją apie Kaliningrado sritį: gausu gąsdinimų Lietuvai, destrukcija, agresija, aršiai komentuojami Lietuvos valstybės pareigūnų pasisakymai nacionaliniu ar tarptautiniu formatu, Pietų Lietuvoje vykstančioms NATO pratyboms klijuojama pasiruošimo Kaliningrado blokadai etiketė ir panašiai“, – nurodė departamentas bei pažymėjo, kad dezinformacijos apie Kaliningradą sklaida ilgai nesitęsė.
„Toks tikslinis informacinis spaudimas viena tema ilgai netruko, greitai buvo persiorientuojama ir pasirenkamos kitos temos, siekiant atakuoti Lietuvą informacinėje erdvėje, pvz., daugiau spekuliuojama apie tariamą NATO įsikišimą į karą bei kokios pasekmės grės Aljansui, koncentruojamasi į tautines bendruomenes Lietuvoje, tariamai jų patiriamą diskriminaciją ir panašiai“, – pridūrė jie.
ELTA primena, kad, Rusijai vasario 24-osios rytą įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo imta blokuoti rusiškų ir baltarusiškų kanalų sklaidą.
Podgorica, balandžio 20 d. (ELTA). Juodkalnija, įgyvendindama sankcijas, įvestas Rusijai už įsiveržimą į Ukrainą, uždraudė Kremliaus propagandines žiniasklaidos priemones „Russia Today“ ir „Sputnik“, praneša „Ukrinform“.
Juodkalnijos operatoriams bus draudžiama transliuoti ar platinti bet kokį „Russia Today“ ir „Sputnik“ turinį.
Europos Sąjunga dar praėjusį mėnesį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių „RT/Russia Today“ ir „Sputnik“ transliacijas Europos Sąjungoje dėl sisteminio manipuliavimo informacija ir dezinformacija apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.
Deutsche Welle televizija
Maskva, vasario 4 d. (dpa-ELTA). Rusijai uždraudus „Deutsche Welle“ (DW) transliacijas, Užsienio reikalų ministerija Maskvoje įspėjo Berlyną dėl padėties eskalavimo. „Jei Vokietija sieks eskalacijos, tai mes atitinkamai reaguosime, – penktadienį Maskvoje sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova. – Jei Vokietija norės normalizuoti padėtį, mes būsime pasirengę padėtį normalizuoti“.
Rusija reikalauja, kad Vokietijoje būtų leidžiama transliuoti valstybinės stoties RT DE programą vokiečių kalba – tokiu atveju „Deutsche Welle“ esą vėl galėtų tęsti darbą Rusijoje.
DW penktadienį savo portale paskelbė: „Deutsche Welle“ biuras Maskvoje uždarytas. Taip stotis paklūsta Rusijos vyriausybės nurodymui dėl transliacijos draudimo“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nurodė uždaryti DW biurą ir panaikino visų žurnalistų akreditacijas. Rusija pasielgė gerokai griežčiau nei Vokietija, kur RT darbuotojai gali toliau dirbti.
Beprecedenčiu žingsniu Rusija reagavo į savo valstybinės stoties RT programų vokiečių kalba transliacijos uždraudimą, kurį trečiadienį paskelbė Vokietijos reguliuotojai. Šis kanalas esą neturi tam reikalingo leidimo. DW tuo tarpu turėjo transliacijos licenciją Rusijoje.
Rusijos propagandistai. Montažas
Berlynas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pažadėjo, kad Maskva duos atsaką į paskelbtus apribojimus valstybiniam transliuotojui RT.
„Tikrai bus reakcija iš Rusijos pusės. Nesu koks nors Delfų orakulas, bet čia galima rasti įvairių galimybių. Rusijoje dirba labai daug vokiečių žurnalistų, kurie puikiai jaučiasi Rusijos žiniasklaidos erdvėje. Mes tikrai nenorime jokio konflikto. Tiesiog norime, kad mūsų stotis Vokietijoje turėtų tokias pačias teises ir galimybes ir galėtų ramiai dirbti“, – interviu naujienų agentūrai dpa sakė S. Nečajevas.
Praėjusių metų gruodžio viduryje RT vokiečių kalba pradėjo tiesiogiai transliuoti savo kanalą RT DE, tačiau jau po kelių valandų „YouTube“ užblokavo šį kanalą. Kitą dieną Berlyno žiniasklaidos reguliavimo institucijos ėmėsi veiksmų prieš RT. Prieš pat Kalėdas Europos palydovų operatorius „Eutelsat“ nutraukė RT DE transliaciją.
Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Vokietijos reguliavimo institucijos RT nesuteikė transliavimo licencijos. Tačiau RT savo ruožtu teigia, kad iš Serbijos gavo galiojančią transliavimo licenciją. Prieš tai RT nesėkmingai bandė tokį leidimą gauti Liuksemburge.
Vakarų šalys RT kanalą laiko Kremliaus propagandos įrankiu.
Kultūros ministerija. Kultūros ministerijos nuotr.
Kultūros ministras Simonas Kairys laikosi pozicijos, kad identifikuoti Lietuvai priešiškoms valstybėms parankų naratyvą skleidžiančius atlikėjus ir nustatyti, ar tam tikri asmenys gali koncertuoti Lietuvoje, turėtų gebėti pačios renginius organizuojančios įstaigos. Tai, ministro nuomone, neturėtų būti sprendžiama tiesiog politikams sudarant nepageidaujamų šalyje atlikėjų sąrašus.
„Principinė nuostata ir principinis sutarimas, kad turime judėti ne cenzūros keliu, ne formuoti didžiulį įvairiausių atlikėjų ar kitų menininkų sąrašą, kurie negalėtų pas mus atvykti. Tai aš vertinu kaip numestą „banano žievę“, kur visi tik ir laukia, kad mes ant jos paslystume. Visgi tą cenzūros kelią turi keisti nacionalinių ir valstybės įstaigų įgalinimas“, – antradienį po susitikimo su dalies kultūros įstaigų vadovais kalbėjo S. Kairys.
Ministras pabrėžė, kad koncertinėms įstaigoms derėtų sudaryti bendradarbiavimo su atitinkamomis institucijomis galimybes, siekiant nustatyti tam tikrų atlikėjų biografijos aplinkybes ir kitus duomenis.
„Turi būti mechanizmas, kad įstaiga bet kada galėtų kreiptis, aiškintis, bet mes privalome elgtis kaip civilizuota valstybė ir negali tokia žinia sklisti, kad Lietuvoje norėdamas užlipti ant scenos, turi praeiti spec. tarnybų filtrą“, – tvirtino S. Kairys.
Rusijos propagandistai. Montažas
JAV vaizdo įrašų dalijimosi platformai „YouTube“ užblokavus Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba už dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimus, Maskva pagrasino atsakomaisiais veiksmais.
„YouTube“ Vokietijos žiniasklaidai antradienį teigė, kad pateikė RT įspėjimą dėl dezinformacijos apie COVID-19 taisyklių pažeidimų ir užblokavo du transliuotojo kanalus.
Apie tai skelbiama aštrėjant ginčui tarp užsienio technologijų kompanijų ir Kremliaus, kuris kaltina bendroves kišantis į Rusijos politiką, be kita ko, talpinant turinį, kuriame palaikomas įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „precedento neturinčiu žiniasklaidos agresijos aktu“, kurį, anot jos, padėjo įvykdyti Vokietijos valdžios institucijos.
„Veidrodinių atsakomųjų priemonių Vokietijos žiniasklaidai Rusijoje paskelbimas… atrodo ne tik tinkamas, o ir būtinas, – sakoma ministerijos pranešime. – Manome, kad šios priemonės yra vienintelis būdas paskatinti mūsų partnerių susidomėjimą konstruktyviu ir reikšmingu dialogu dėl šios nepriimtinos situacijos.“
Rusija pastaruoju metu didina spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama geriau kontroliuoti šalyje rodomą turinį.
Šalies teismai valdžios institucijų nurodymų nesilaikančioms platformoms, įskaitant „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“ jau skyrė daugybę baudų, o kovą netgi sulėtino „Twitter“ veikimo spartą.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad21“ metu dezinformacijos srautas nėra išskirtinis, tačiau melagingų žinučių skleidimui Minskas ir Maskva šiemet siekia išnaudoti Lietuvoje vykstančius mitingus.
„Jeigu kalbėtume apie dezinformaciją, kurios būdavo pilna per pratybas, tai sakyčiau, šitą dalį labiau papildė toks savotiškas įvykių interpretavimas, kas vyksta mūsų šalyse, kai kalbama apie protestus. Pavyzdžiui, prieš vakcinavimo politiką, prieš galimybių pasus. Tai vyksta ir kitose šalyse, toliau nuo Lietuvos, bet šiuo atveju išnaudojami tie vidaus politikos įvykiai Lietuvoje, pabrėžiant, kad Lietuva nesusitvarko su esama situacija. Tokios dezinformacijos yra pakankamai, bet intensyvumas, lyginant su ankstesnėmis pratybomis, nėra kuo nors išskirtinis“, – Eltai sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, kitas elementas, kurį Baltarusija pasitelkia melagingoms žinutėms skleisti – Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių politika dėl nelegalių migrantų.
„Baltarusija dabar „ant bangos“ apie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos veiksmus pasienyje. Jie kitą kampą paėmę, kai savo visuomenes dezinformuoja, stiprindami priešo įvaizdį, kuris žiauriai elgiasi su migrantais. Krūvos išgalvotų istorijų“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar istorija dėl penkių afganistaniečių, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, buvo panaudota propagandiniais tikslais, krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad šis klausimas nėra jo sritis. Tačiau šių afganistaniečių advokatės Astos Astrauskienės veiksmai pateikiant medžiagą Teismui politikui kėlė nuostabą.
„Neprisimenu, kad advokatai, kurie dirba šioje srityje, pradėtų Europos Žmogaus Teisių Teismui meluoti apie faktines aplinkybes pateikiant dar Lietuvoje nesančius migrantus kaip jau esančius, kuriuos norima deportuoti. Tai yra teismo klaidinimas. Tiesą sakant, nelabai mūsų advokatams daro garbę toks savotiškas faktų interpretavimas. Tai toks mano komentaras. Tiek, kiek aš žinau“, – sako A. Anušauskas. Propaganda
ELTA primena, kad EŽTT nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Afganistaniečių advokatė A. Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie penki afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad penki afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
Melagis
Premjerė Ingrida Šimonytė Baltarusijos pasieniečių išplatintą žinią apie neva mirusį irakietį laiko melaginga. Ministrė pirmininkė atkreipia dėmesį, kad panašaus pobūdžio melagingos žinutės jau ne kartą buvo naudotos propagandiniuose karuose.
„Man nėra žinoma jokia informacija apie jokius ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvos Respublikoje arba ant Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sienos, o už tai, kas vyksta Baltarusijos Respublikoje, yra atsakinga Baltarusijos Respublikos valdžia“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Ir mes puikiai žinome istorijas, kurios jau buvo ne kartą propagandiniuose karuose naudotos. Mes žinome istoriją apie nukryžiuotą berniuką Ukrainoje ir visus panašius melus, kurie tokioje situacijoje yra naudojami. Manau, kad tai yra dalykas, kurio galima tikėtis, nes melo jau girdėjome ir anksčiau: apie nėščias moteris, kurias kažkas mušė teleskopine lazda, ir apie visus kitus panašius kaltinimus mūsų pareigūnams“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, laikosi tiek Lietuvos valstybės, tiek ir tarptautinių įsipareigojimų.
„O už tai, kas ir kur buvo rasta Baltarusijos teritorijoje, Baltarusijos valdžia atsako pati“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas pranešė neva apie jauno ne slaviškos išvaizdos migranto žūtį. Šią informaciją paskelbė Baltarusijos naujienų agentūra BelTA. Pasak jos, incidentas įvyko Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Benekainių gyvenvietės rajone.
Baltarusijos pasieniečiai esą rado sunkios būklės irakietį ir mėgino suteikti jam pirmąją pagalbą, bet vyras mirė.
Pačioje kovo pabaigoje nuotoliniu būdu buvo surengta konferencija, skirta politiniams – teisiniams Antrojo Karabacho karo aspektams apžvelgti. Šią virtualią konferenciją organizavo žinomas Azerbaidžano diplomatas, juridinių mokslų daktaras, prof. Namikas Alijevas.
Virtualiojoje konferencijoje taip pat dalyvavo daug mokslininkų, politikos ekspertų, istorikų, diplomatų iš Sakartvelo, Ukrainos, Moldovos, Kazachstano, Rusijos, Azerbaidžano. Tiksliau tariant, visi tie, kurių straipsniai apie Azerbaidžano – Armėnijos tarpusavio santykius skelbiami 2021 metų kovo mėnesį išleistoje knygoje tokiu pat pavadinimu kaip ir konferencija: „Politiniai – teisiniai Antrojo Karabacho karo aspektai“. Šį straipsnių rinkinį Tbilisyje rusų kalba išleido leidykla „Universal“. Šio projekto vadovas – prof. N.Alijevas. Organizatoriai – Azerbaidžano Valstybės valdymo Akademija prie Azerbaidžano Respublikos Prezidento institucijos ir Suchumio valstybinis universitetas.
Kadangi ir šių eilučių autoriaus tekstas „Dezinformacija – armėnų separatistų ginklas išsaugojant okupuotas Azerbaidžano žemes“ skelbiamas minėtame leidinyje, – noriu tarti keletą žodžių. Juolab kad teko dalyvauti ir dvi valandas trukusioje virtualiojoje konferencijoje.
Mokslininkas ir diplomatas Namikas Alijevas
Pirmoji mintis, kuri nepalieka iki šiol, – tą straipsnių rinkinį derėtų į lietuvių kalbą išsiversti ir mums. Šis veikalas praverstų tiems, kurie Lietuvoje vis dar mano, jog Kalnų Karabachas privalo priklausyti Armėnijai.
Apie šį straipsnių rikinį labai sunku papasakoti. Į Kalnų Karabacho temą autoriai žvelgia iš pačių įvairiausių pusių. Todėl pateiksiu keletą labiausiai įsiminusių tezių, kurias, man regis, vertėtų įsidėmėti mums visiems.
XXX
Dėl 2020-ųjų pabaigoje 44 dienas trukusio karo kalti tie Vakarų politikai, kurie ištisus tris dešimtmečius pataikavo neteisėtoms Jerevano pretenzijoms į azerbaidžanietiškas žemes, ultimatyviai nereikalavo armėnų ginkluotųjų pajėgų pasitraukimo iš Kalnų Karabacho. Visos tos Europos rezoliucijos, raginančios armėnų separatistus nešdintis iš svetimų žemių, pasirodė esančios popierinės.
Jungtinės Tautos, ESBO, Saugumo taryba, Minsko grupė ir kitos panašios institucijos bejėgiškai skėsčiojo rankomis – per 30 metų nesugebėjo padėt Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo, nesudarė galimybės milijonui azerbaidžaniečių pabėgėlių sugrįžti į savo gimtuosius namus.
Daug metų iš eilės Vakarai triūbijo, jog nėra galimybės šio konflikto likviduoti kariniu būdu. Baku tokios galimybės neatmetė. Dabar pasakykite, kas buvo teisus? Briuselio, Vašingtono, Paryžiaus, Berlyno ar Baku analitikai? Okupuotų teritorijų išvadavimas tetruko 44 dienas – nuo 2020 metų rugsėjo 27-osios iki 2020-ųjų spalio 10-osios.
ES ir JAV pražiopsojo unikalią galimybę užsitarnauti nuoširdžią pagarbą šiame regione.
Antrasis karas dėl kalnų Karabacho sustiprino Turkijos ir Azerbaidžano įvaizdį pasaulio akyse. Tiek Turkija, tiek Azerbaidžanas pademonstravo Vakarams, kad yra įtakingos, galingos valstybės. O Rusijos įvaizdis ženkliai smuko, nors ji vis tik paskutinę akimirką įkišo savuosius „taikdarius“. Tačiau nereikia pamiršti, kad tuos „taikdarius“ prižiūri NATO narės Turkijos kariniai stebėtojai. Be to, Kalnų Karabache laikinai dislokuoti rusų kariai užblokuoti, mat neturi galimybės žemės keliais iš ten pasitraukti (jiems likęs tik oro kelias). Tai – labai svarbi detalė.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Šių metų sausio 12 dieną vienoje parlamentinėje komisijoje Jerevane keli armėnų politikai reikalavo prieš Azerbaidžaną panaudoti radioaktyviąsias atliekas iš Mecamorskaja AE. Bet Vakarai neperspėjo Jerevano, jog toks elgesys būtų karo nusikaltimas.
Negalima pamiršti, kaip tuometinis Armėnijos vadovas Seržas Sargsianas 2011-aisiais metais, susitikęs su jaunuomene, grasino okupuosiąs dalį Turkijos teritorijų. 2020-aisiais teritorines pretenzijas Turkijai reiškęs ir šiandieninis Armėnijos vadovas Nikolas Pašinianas. Bet NATO vadovybė nekritikavo Jerevano, jog tokios provokacijos bus griežtai baudžiamos, mat Turkija – NATO narė, NATO gerbia Turkijos teritorinį vientisumą, todėl bus priversta, esant reikalui, pagelbėti turkams.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Verta prisiminti ir N.Pašiniano šūkaliojimus, esą „Kalnų Karabachas – Armėnija, ir taškas” arba „Armėnija neturinti teritorijų, kurias privalėtų grąžinti Azerbaidžanui”.
Armėnijos ginkluotosios pajėgos buvo surengusios karinių provokacijų pasienio zonose 2014, 2015, 2016, 2018-aisiais metais. Bet Vakarai dėl šių akibrokštų nė sykio Armėnijai rimtai nepriekaištavo. Nepriekaištavo ir tuomet, kai Armėnija galingomis raketomis apšaudė Azerbaidžano miestus – Terterą, Bardą ir Giandžą.
Gruzijos žvalgybos ataskaitoje dėl 2019-ųjų metų pabrėžiama, kad Armėnija deda milžiniškas pastangas, stengdamasi gruzinus sukiršinti su Azerbaidžanu ir Turkija. Kai Gruzija buvo dirbtinai įvelta į konfliktus dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, šiose teritorijose gyvenę armėnai stojo ne Tbilisio, o Maskvos pusėn.
Vakarai dar sykį turėjo galimybę įsitikinti: užšaldyti teritoriniai ginčai anksčiau ar vėliau perauga į karą; konfliktų užšaldymas naudingas tik agresoriui, nes duoda laiko įsitvirtinti okupuotose žemėse; dėl šios priežasties teritorinį vientisumą atkurti siekiančios valstybės negalinčios amžinai laukti, kol tarptautinė bendruomenė įkalbės akiplėšiškai besielgiančią pusę atsikvošėti.
XXX
Apibendrinant šią temą krenta į akis keista tyla. 2020-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo rengiama daug diskusijų, kaip baigsis karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Diskutuota ir televizijose, ir internetiniuose portaluose. Politikai skelbė asmenines įžvalgas. Pavyzdžiui, buvęs Lietuvos saugumo šefas Mečys Laurinkus nusišnekėjo, esą Lietuva privalanti Kalnų Karabachą kuo greičiau pripažinti esant nepriklausoma armėniška valstybe. Seimo narys Kęstutis Masiulis svaičiojo, jog 2020-ųjų pabaigoje kare dėl teisės kontroliuoti Kalnų Karabachą laimėjo vien Kremlius, nors visi užsienio ekspertai tvirtina, jog tai visų pirma Azerbaidžano ir Turkijos pergalė. Azerbaidžanui įgelti mėgino ir visur suspėjantis, viską išmanantis, viską suvokiantis žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo autorinėse laidose.
Politiniai – teisiniai antrojo Karabacho karo aspektai. Straipsnių rinkinys. 2021-ieji metai
Dabar, kai akivaizdu, jog Azerbaidžanas sugebėjo atkurti teritorinį vientisumą be JAV ir Europos Sąjungos paramos vos per 44 paras unikalios karinės operacijos metu, Lietuvoje įsiviešpatavo mirtina tyla. Niekas neskuba svarstyti, kas iš tiesų praėjusių metų rudenį nutiko Pietų Kaukaze.
O juk tas 2020-ųjų pabaigos karinis žygis, kurį atliko Azerbaidžano kariai talkinant Turkijai, – tikrai unikalus, vertas pagarbos. Skirtingai nei Moldova, Sakartvelas ir Ukraina, Azerbaidžanas pajėgė atsiimti ne taip seniai prarastas teritorijas.
Armėniškoji propaganda, įskaitant ir pranešimus, jog armėnų tankai netrukus važinės Baku gatvėmis, subliuško kaip pradurtas oro balionas. Armėnija pasirodė esanti kaip įsižeidęs aikštingas piktas mažas vaikas, kuriam neleista kurti antrosios valstybės Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo žemėse.
Agentai slaptieji. Slaptai.lt foto
Prieš 10 mėnesių Irano teritorijoje sulaikytas turistas iš Prancūzijos Benjaminas Briere`as kaltinimas šnipinėjimu. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė vienas iš prancūzo advokatų Saeidas Dehghanas.
Pasak jo, sekmadienį B. Briere`ui „buvo pateiktas kaltinimas pagal du punktus – šnipinėjimas ir propaganda prieš islamo respubliką“.
Gauti Irano teisėsaugos institucijų komentarų šiuo klausimu žurnalistams nepavyko.
Apie tai, kad Irano pareigūnai prieš tuo metu maždaug devynis mėnesius savo teritorijoje sulaikė Prancūzijos pilietį, vasario 24 d. naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė prancūzo interesams atstovaujantis S. Dehghanas. Pasak jo, advokatai pas sulaikytąjį, kuris buvo laikomas Vakilabado kalėjime Mešhedo mieste, nebuvo įleidžiami. Vėliau Prancūzijos URM patvirtino šalies piliečio sulaikymo faktą ir pridūrė, kad konsulatas teikia pagalbą prancūzui.
Tada S. Dehghanas sakė, kad Prancūzijos piliečiui buvo pateikti „prieštaringi ir nepagrįsti kaltinimai“, nepatikslindamas, kas konkrečiai inkriminuojama jo ginamajam.
„Reuters“ duomenimis, gautais iš sulaikytojo artimųjų, prancūzas buvo sulaikytas už tai, kad be leidimo skraidino droną dykumoje netoli Irano ir Turkmėnijos sienos.
