rusų kalba

Aktualijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai yra apmaudu ir gėda dėl abiturientams rusų užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino metu pateiktos užduoties.
 
Šioje užduotyje abiturientų paprašyta parašyti laišką mokyklai Rusijoje, pasiūlant jai tapti projekto dalyve ir išreikšti viltį, kad pavyks bendradarbiauti.
 
Ministrės neįtikino argumentai, kad užduotis buvo paruošta dar iki tol, kol Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
 
„Tyrimą mes pradėjome – tai tik kelių dienų įvykis. Tad rezultatų dar neturime. Bet viena yra aišku, kad tai tikrai nėra pasiteisinimas, kad užduotys buvo parengtos prieš karo laikotarpį. Manau, kad perspausdinti užduotis buvo galima. Visiškai nepateisinu šios situacijos ir, kad taip galėjo atsitikti man yra labai apmaudu ir gėda“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė J. Šiugždinienė.
 
„Todėl tyrimas yra labai rimtas. Mes neturėtume net leisti tokios minties, kad mūsų egzaminuose gali rastis tokios užduotis. Aš nuoširdžiai neįsivaizduoju kaip tai galėjo atsitikti. Egzaminai yra rimtas dalykas, vaikai žengia kitą žingsnį į savo gyvenimą ir užduotys turi būti labai aiškios ir kontekstas turi būti labai aiškiai įvertintas. Man tiesiog keista, kad išsilavinę žmonės, ekspertai galėjo palikti tokią užduotį“, – nusivylimo neslėpė ministrė.
 
Antradienį Nacionalinė švietimo agentūra atsiprašė dėl nekorektiškos rusų užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino užduoties ir pažadėjo atlikti tyrimą.
 
„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį“, – išplatintame pranešime sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, sutikdama, kad atsižvelgiant į pasikeitusį tarptautinį politinį kontekstą užduotis turėjo būti peržiūrėta ir pakeista.
 
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 asmenys.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.06.23; 09:15
Aktualijos

Išmok lietuviškai kalbėti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visagino meras Erlandas Galaguzas  po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte teigė, kad vakcinacija šioje savivaldybė stringa pirmiausiai dėl to, kad čia gyvena mažiausiai valstybinę kalbą suprantančių senjorų, todėl jų nepasiekia profesionali informacija apie skiepus.
 
Meras pažymi, kad pagrindiniu stimulu senjorams pasirinkti vakciną galėtų būti galimybės bendrauti su artimaisiais suteikimas jau įgijus imunitetą.
 
„Kalbėjom apie tai, kad, ypač ta amžiaus grupė, kuri yra 65+ metų, pasiilgę bendravimo ir žinodami, kad turėdami imunitetą šiai ligai, galėtų bendrauti su savo artimaisiais, vaikais, anūkais, manau, tai juos paskatintų priimti sprendimą vakcinuotis“, – žurnalistams kalbėjo E. Galaguzas.
 
Jo teigimu, Visagino mieste gyvena daugiausiai žmonių, kurie nesupranta valstybinės kalbos, todėl savivaldybei reikalinga pagalba iš Vyriausybės, parengiant profesionalią informaciją apie vakcinas rusų kalba.
 
„Neabejotinai ta amžiaus grupė, daugiau kaip 65 metų, mūsų savivaldybėje yra turbūt didžiausias procentas žmonių, nekalbančių valstybine kalba. Todėl ta informacija, kuri sklinda iš mūsų centrinės televizijos, jų nepasiekia. Kalbame apie tai, kad turėtų būti daugiau profesionalios informacijos rusų kalba“, – teigė Visagino meras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.16; 20:02
Trumposios naujienos

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
 
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
 
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
 
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
 
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00
Politinės intrigos

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinis išskirtinis šiuolaikinės tautos bruožas yra gimtoji kalba. Ne nosies ar akių forma, ne plaukų ar odos spalva, ne religija, ne vietiniai papročiai. Netrukus į Lietuvą žada atvykti Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, kurio gimtoji kalba – rusų, tačiau nors sunkiai, bet ukrainietiškai jis kalba.

Pasidžiaukime. 2020 metais Ukrainoje nebus nei vienos rusakalbės mokyklos. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „theБабель“

https://thebabel.com.ua/texts/37170-nastupnogo-roku-vsi-rosiyskomovni-shkoli-pereydut-na-ukrajinsku-movu-vikladannya-poyasnyuyemo-yak-ce-bude

2020 metų rugsėjį visos Ukrainos vidurinės mokyklos privalo pereiti prie dėstymo ukrainiečių kalba.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis šiemet, palyginus su 2014 metais rusakalbių mokyklų skaičius sumažėjo trissyk – buvo 621, tapo 194 (iš jų 43 – privačios). Daugiausiai tokių mokyklų išlieka Charkovo srityje (66), Zaporožės (35), Odesos (34) ir Dniepropetrovsko (31) srityse.

Žinoma, gimtąja kuri nors kalba tampa ne savarankiškai ją studijuojant, net ne mokyklose žinias ta kalba įgyjant. Ji tokia tampa tik su motinos pienu. Praeis dar nemažai laiko, kol visų ukrainiečių gimtąja taps ukrainiečių kalba.

Myliu Ukrainą

Labai liūdna mokyklų kalbinė padėtis yra Baltarusijoje. Baltarusių patriotams kol kas belieka pavydėti Ukrainos kolegoms.

Praėjusių metų vasarį spaudos konferencijoje Minske Švietimo ministerijos Bendrojo vidurinio, ikimokyklinio ir specialaus išsilavinimo valdybos vyriausioji specialistė Irina Bulavkina pranešė, kad Švietimo ministerija žino nepakankamo mokyklų su dėstomąja baltarusių kalba miestuose skaičiaus problemą. Jos žodžiais, šalyje veikia 2845 bendrojo vidurinio išsilavinimo mokyklos, iš kurių 1325 (46,6%) mokymas vyksta baltarusių kalba. „Tokių baltarusiškų mokyklų skaičius didelis, tačiau jos daugiausiai veikia kaimo vietovėse. Mes turime vidurinio išsilavinimo su dėstoma baltarusių kalba mokyklų steigimo sričių centruose, miestuose, kurių skaičius nežymus, problemą“, – sakė pareigūnė.

Ji pažymėjo, kad Baltarusijoje veikia įstatymas, pagal kurį tėvai gali pasirinkti, į kokią mokyklą leisti savo vaiką. „Mes atkreipiame tėvų dėmesį, kad jie turi teisę pateikti pareiškimą, nurodant baltarusių kalbą, kaip dėstomąją“, – sakė ji.

https://news.tut.by/society/581852.html

Galima padaryti liūdną išvadą, kad dauguma miestų gyventojų – tėvų jau nesieja Baltarusijos ateities su baltarusių kalba, net ir turėdama šalia savęs puikų Ukrainos pavyzdį.

Taip jau atsitiko, kad 2000 m. teko išklausyti  Saugumo studijų kursą vadovaujantiems darbuotojams Džordžo Maršalo Europos Centre Vokietijoje (Garmisch-Partenkirchen‘e netoli Miuncheno ir sienos su Austrija) su pažintinėmis išvykomis į JAV ir NATO gynybos būstines Pentagone, Briuselyje ir Berlyne.

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Studentų“ kontingentas buvo labai margas. Daugumą sudarė Rytų Europos valstybių piliečiai, atstovaujantys demokratines idėjas.

Susidraugavau su viena ukrainiete ir viena baltaruse. Kadangi tuometiniame Seimo Informacijos ir analizės skyriuje šalia kitų užduočių „kuravau“ Ukrainą ir Baltarusiją, tai teko pramokti skaityti ir klausyti ukrainietiškai ir baltarusiškai. Atsitiktinai tapau tų dviejų merginų gana ilgo pokalbio liudininku. Kiekviena iš jų kalbėjo savo kalba ir puikiai viena kitą suprato. Pagalvojau, vargu ar taip susišnekėtų jos su ruse, nemokančia jų kalbos.

Neretai mūsų žiniasklaidoje priekaištaujama mūsų užsienio politikos formuotojams ir vykdytojams, kad jie deda per mažai pastangų „traukiant Baltarusiją už ausų“ iš Rusijos liūno, stipriau remiant opoziciją, kokia maža ji bebūtų, Aleksandrui Lukašenkai. Tik ką jau kalbėti apie mus, jei ir Ukrainoje, tikrai broliškoje Baltarusijai bent jau kalbiniu požiūriu, aš nematau, nors seku įvykius joje, pastangų tai daryti.

Gal, sakau, bendromis jėgomis?

2019.11.25; 06:00

Trumposios naujienos

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Ukrainą dėl įstatymo, kuriuo siekiama Ukrainoje padidinti ukrainiečių kalbos vartojimą.

Remiantis įstatymu, kurį ketvirtadienį patvirtino Ukrainos Aukščiausioji Rada, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms, žiniasklaidai ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.

Tai reiškia, kad nuo šiol visi Ukrainos piliečiai bus įpareigoti visose visuomenės gyvenimo srityse vartoti ukrainiečių kalbą. Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės Ukrainos rusakalbių mažumos pasipriešinimo. 

„Tai gėdingas įstatymas, daugiau nėra kaip pavadinti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pavadino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

„Šis sprendimas tik pagilins susiskaldymą Ukrainos visuomenėje (…)“, – sakė atstovė ir pridūrė, kad įstatymas reiškia „visišką ir privalomą šalies ukrainizaciją“.

Kaip teigiama, Ukrainos rytai ir pietūs pirmiausia yra rusakalbiai. Šalies vakaruose taip pat gyvena gana didelės etninių vengrų ir rumunų mažumos. 

Ukrainoje didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis. Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.

Analitikų teigimu, tai sukels sunkumų ir naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris viešuose renginiuose dažnai kalba rusiškai. 

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir Ukrainos santykius temdo nauji nesutarimai. Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį separatistų kontroliuojamuose regionuose Rytų Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bus lengviau gauti rusiškus pasus.
 
2019.04.26; 06:10
Aktualijos

Italijoje pastebimas sustiprėjęs susidomėjimas mokytis rusų, kinų ir arabų kalbų, rašo Irene Maria Scalise laikraštyje La Repubblica.

„Pastaraisiais mėnesiais daug italų nusprendė savo laiką skirti kinų, o taip pat – arabų ir rusų kalbų mokymuisi“, – rašoma leidinyje.

„Jau galima kalbėti apie ateities, kuri, atrodo, jau tapo dabartimi, kalbų bumą. Sunku pateikti tikslius statistikos duomenis, bet galima kalbėti apie dešimtis tūkstančių žmonių, kurie užsirašė į privačius kursus, namų šeimininkių kursus, universiteto kursus.

Continue reading „Jokios anglų, visi į kinų kalbos pamokas” →

helsinki_sightseeing
Aktualijos

Suomiškų Pietų ir Šiaurės Karelijos provincijų aštuonių municipalinių darinių iniciatyva, siūlanti leisti moksleiviams vietoj privalomos švedų kalbos mokytis rusų kalbos, nesulaukė Helsinkio pritarimo.

Švietimo ministerija atmetė atitinkamą užklausimą dėl galimo nesuderinamumo su konstitucija“, – praneša „Neue Zürcher Zeitung”. Leidinio duomenimis, galima buvo laukti neigiamo atsakymo į užklausimą, nes anksčiau buvo atmestas panašus to paties regiono bendrijų prašymas. Be to, tęsia leidinys, rusų turistų srautas metai iš metų gausėja: 2011 metais Suomiją aplankė 3 mln. Rusijos piliečių, kas antras turistas – iš Rusijos.

Continue reading „Suomiškas ginčas dėl kalbų vartojimo” →

ukraina_melyna
Politinės intrigos

Įstatymo projektas dėl kalbos nebus nagrinėjamas Ukrainos parlamente iki šios sesijos pabaigos.

Taip pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino  Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Litvinas.

Jis pažymėjo, kad prie įstatymo projekto pateikta daugiau kaip 2 tūkst. pataisų, ir atitinkamas komitetas šiuo metu jas nagrinėja. Parlamento pirmininkas pridūrė, kad parlamentui vertėtų sudaryti darbo grupę iš visų frakcijų atstovų, kuri rengtų įstatymo projektą antrajam svarstymui.

Continue reading „Skandalai dėl kalbos politikos Ukrainoje tęsiasi” →

esti_veliavos
Aktualijos

Estijos teisės kancleris Indrekas Tederis prieštarauja tam, kad būtų mokoma privačiose mokyklose užsienio kalbomis, tarp jų – rusų kalba.

Taip pirmadienį pranešė jo kanceliarija.

Parlamentui skirtame siūlyme jis išdėstė nuomonę, kad galiojantis šalyje įstatymas “Dėl privačios mokyklos” neatitinka įtvirtintos Konstitucijoje kiekvieno žmogaus teisės gauti išsilavinimą estų kalba. Mat leidžia valstybei ir vietos savivaldybėms steigti privačias mokyklas, kurios pačios gali pasirinkti mokymo kalbą.

Continue reading „Estija prieštarauja” →

ukraina-pestynes
Politinės intrigos

Ukrainos parlamentas per pirmąjį svarstymą pritarė rusų kalbos įstatymo projektui. Jeigu šis įstatymo projektas įsigalios, rusų kalbai bus suteiktas „regioninės kalbos“ statusas 13-oje iš 27-ių Ukrainos apygardų, įskaitant Kijevą ir Sevastopolį, kuriose mažiausiai 10 proc. gyventojų sudaro rusai.

Pagal įstatymą, Ukrainoje liks viena valstybinė kalba, tačiau bus panaikinti kitų šalyje vartojamų kalbų, tokių kaip rusų, bulgarų, rumunų ir vengrų, apribojimai. Šioms kalboms bus suteiktas oficialus regioninis statusas. Rusų kalba yra paplitusi didelėje Ukrainos dalyje, ypač rytuose, Krymo pusiasalyje ir sostinėje Kijeve.

Continue reading „Ukrainos parlamentas vis tik pritarė rusų kalbos įstatymo projektui” →

ukraina
Atsargiai

47 proc. Ukrainos gyventojų nori, kad rusų kalbos statusas jų šalyje būtų paaukštintas, o 49 proc. norėtų, kad jos statusas būtų pažemintas arba liktų toks pats, rodo apklausa, kurią atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas.

28 proc. ukrainiečių mano, kad rusų kalbai reikia suteikti valstybinės kabos statusą; 27 proc. respondentų norėtų, kad ukrainiečių ir rusų kalbos turėtų vienodą valstybinės kalbos statusą; 19 proc. sakė, kad „ukrainiečių kalba turėtų būti valstybinė, o rusų kalba turėtų būti naudojama kaip oficiali vietos kalba tose vietovėse, kur to nori gyventojų dauguma“.

Continue reading „Net 28 proc. ukrainiečių neprieštarautų, jei rusų kalba būtų paskelbta valstybine” →

poronia
Aktualijos

Latvijai būtinas harmoningas vystymasis į šiuolaikinę, stabilią ir demokratinę Europos valstybę su integruota, aktyvia pilietine visuomene ir latvių kalba kaip vienintele valstybine kalba. Turėdama tai omenyje, pateikiu keletą pastebėjimų ir pasiūlymų, remdamasi savo Latvijos ir tarptautiniu mastu atliktais tyrimais.

Jau sociolingvistikos klasikas Džošua Fišmanas (Fishman) nustatė ryšį tarp valstybių ekonominės raidos ir jų vienkalbio arba daugiakalbio modelio. Vienkalbystė visuomeniniu mastu yra valstybėse su aukštesniu švietimo lygiu, ekonomiškai labiau išsivysčiusiose, politiškai modernesnėse ir stabilesnėse.

Continue reading „Europos Komisijos tyrimas atskleidė latvių diskriminaciją dėl kalbos” →

mazuma_1
Aktualijos

Spalio 27 d. Seime įvyko konferencija “Tautinių mažumų švietimo politika Europos Sąjungoje: Latvijos patirtis”, kurią organizavo Seimo parlamentinė grupė “Už latvių ir lietuvių vienybę” kartu su “Lietuvos ir Latvijos forumo” asociacija bei Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centru.

Pranešimus perskaitė Latvijos Respublikos Seimo nariai Ina Druvietė (“Latvijos Respublikos valstybinės kalbos švietimo politika visuomenės integracijai”) ir Imantas Prudniekas (“Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvos kultūros ir švietimo politikoje”). Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kalbėjo apie “Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektą ir tautinių bendrijų integraciją”, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Alvydas Butkus – apie “Lietuvos tautinių bendrijų švietimą Europos Sąjungos kontekste”. Įžanginį žodį tarė ir konferencijai vadovavo Seimo narys Gintaras Songaila.

Continue reading „Į tautinių mažumų problemą žiūrima kaip į karštą bulvę ( 1 )” →