sabotažas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Atsargiai – sprogimas. Slaptai.lt foto

Berlynas, kovo 25 d. (ELTA). Rusijos karinės pratybos Baltijos jūroje, kuriose dalyvavo specialus padalinys, apmokytas vykdyti povandeninių laivų sabotažo operacijas, galėjo būti priedanga vamzdynų sprogdinimo operacijai, pranešė Vokietijos portalas „t-online“.
 
Rusija tampa pagrindine įtariamąja dėl dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynų Baltijos jūroje sprogdinimo. Jos karo laivai su įranga, skirta povandeniniams darbams, buvo pastebėti įvykio vietoje likus kelioms dienoms iki incidento.
 
Apie tai „t-online“ pranešė remdamasis šaltiniais saugumo tarnybose ir viešai prieinamais duomenimis. Rusijos laivų grupė turėjo sprogstamiesiems įtaisams pritvirtinti reikalingą įrangą.
 
Sprogimai, per kuriuos buvo pažeistos trys iš keturių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių atšakų, įvyko 2022 metų rugsėjo 26 dieną. Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, mažiausiai trys įtartini laivai iš Rusijos karinių jūrų pajėgų bazės Kaliningrade išplaukė rugsėjo 21-osios naktį.
 
Tai buvo paieškos ir gelbėjimo laivas SS-750, kuriame buvo įrengtas mini povandeninis laivas su griebtuvais, ir vilkikai SB-123 bei „Aleksandras Frolovas“, turintys krovos kranus. Keliaudami į vakarus, abu vilkikai rugsėjo 21 dienos popietę vieną kartą išsiuntė duomenis apie savo buvimo vietą.
„Nord Stream 2“ tiesimo laivas. EPA-ELTA nuotr.
 
Dar trys Rusijos karinio jūrų laivyno laivai juos galėjo lydėti tam, kad pridengtų operaciją. Tai buvo žvalgybos laivas „Syzran“, korvetė „Soobrazitelnyj“ ir patrulinis laivas „Jaroslav Mudryj“.
 
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad korvetė ir patrulinis laivas lydėjo laivus, nes tai buvo karinių pratybų dalis.
 
Rusijos Baltijos laivynas rugsėjo 19 dieną pradėjo didelius mokomuosius manevrus, kurie galėjo būti priedanga vamzdynų sprogdinimo operacijai. Be to, pažymi „t-online“, iš Kaliningrado buvo permesti specialūs daliniai, apmokyti vykdyti povandeninių laivų diversines operacijas.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2023.03.26; 00:30
Trumposios naujienos

Minskas, vasario 10 d. (ELTA). Baltarusijoje paskelbti nuosprendžiai dar trims „bėgių partizanams“. Du iš jų nuteisti 22 metus kalėti.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis stebėjimo grupe „Belaruski Gajun“.
 
Dmitrijui Klimovui ir Vladimirui Avramcevui teismas skyrė 22 metų laisvės atėmimo bausmę, Jevgenijui Minkevičiui – 1,5 metų.
 
„Naktį iš 2022 metų kovo 27-osios į 28-ąją prie Osipovičių jie padegė geležinkelio relinę spintą. Į juos buvo šaudoma, jiems pavyko pabėgti, bet vėliau jie buvo sulaikyti. Sulaikymo metu Dmitrijui buvo peršauta koja, be to, visi trys buvo sumušti“, – rašo stebėjimo grupė.
 
Praėjusių metų vasarį ir kovą Baltarusijos geležinkeliuose buvo įvykdyta mažiausiai 12 sabotažo aktų ir surengtos dvi didelės kibernetinės atakos. Iki šiol sulaikyta 13 baltarusių.
 
Praėjusių metų pabaigoje Baltarusijos Gomelio srities teismas nuteisė tris Svetlogorsko miesto gyventojus, kaltinamus geležinkelio relinės spintos padegimu siekiant sulėtinti Rusijos karinės technikos gabenimą prie Ukrainos sienos. Jiems buvo skirtos 21, 22 ir 23 metų laisvės atėmimo sugriežtinto režimo sąlygomis bausmės.
 
Šią savaitę Gomelio srities teismas, išnagrinėjęs dviejų Mozyriaus „bėgių partizanų“ baudžiamąją bylą, nuteisė juos kalėti 16 ir 14 metų.  
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.11; 06:41
Žvalgyba

Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema

Stokholmas, sausio 10 d. (dpa-ELTA). Švedijos žvalgybos tarnyba „Säpo“ antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi Rusijos žvalgybinės veiklos padidėjimui šalyje.
 
Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo tvarką ir saugumo situaciją Švedijoje, sakoma „Säpo“ tinklalapyje.
 
Tarnyba perspėjo, kad Rusija labiau nei anksčiau siekia gauti informacijos, pasitelkdama Rusijos piliečius, institucijas ir įmones Švedijoje, taip pat rengdama kibernetines atakas, ir gali panaudoti sabotažą, dezinformaciją ir ekstremistų smurtą, kad destabilizuotų Švedijos visuomenę.
 
Šnipinėjimas ir sabotažas ypač gali pasitaikyti tokiose srityse kaip energijos tiekimas, telekomunikacijos ir svarbių prekių gabenimas, todėl žmonės turi būti atsargūs, parašė „Säpo“. Saugumo policija perspėjo, kad atakos, nukreiptos prieš Švediją šiuose sektoriuose, gali pakenkti ir visai Europai.
 
„Rusijos režimo veiksmai yra nenuspėjami, Rusija kelia rimtą grėsmę Švedijos vidaus saugumui“, – sakė „Säpo“ vadovė Charlotte von Essen.
 
Ji pridūrė, kad šią grėsmę reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Rusija laiko Švediją Europos ir NATO karinio aljanso dalimi. „Galime tikėtis, kad grėsmę saugumui kelianti Rusijos veikla prieš Švediją suaktyvės“, – sakė ji.
 
2022 m. gegužę Švedija ir Suomija pateikė prašymus tapti NATO narėmis. 28 iš 30-ies NATO narių prašymus ratifikavo, tačiau šiuo metu procesą vilkina jų narystę blokuojanti Turkija.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.01.11; 00:30
Trumposios naujienos

Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugsėjo 27 d. (AFP-dpa-ELTA). Ukraina antradienį pareiškė, kad pranešimai apie dujų nuotėkį Rusiją ir Europą jungiančiuose dujotiekiuose „Nord Stream“ greičiausiai yra Maskvos įvykdyto „teroristinio išpuolio“ rezultatas.
 
„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra ne kas kita, kaip Rusijos suplanuotas teroristinis išpuolis ir agresijos prieš ES aktas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
M. Podoliakas apkaltino Rusiją siekiu „destabilizuoti ekonominę padėtį Europoje ir sukelti paniką artėjant žiemai“.
 
Kremlius kiek anksčiau antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl dujų nuotėkio, ir neatmetė, kad tai gali būti sabotažo aktas.
 
Vokietijos saugumo šaltiniai dpa sakė, kad incidentų priežastys dar neišaiškintos, tačiau esama sabotažo požymių. Pasak jų, dėl techninio sudėtingumo tokią operaciją galėjo surengti tik valstybinis subjektas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.09.28; 08:41
Trumposios naujienos

Gaisras

Belgorodas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame objekte Belgorode, netoli Ukrainos sienos, kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius, vienas žmogus sužeistas.
 
„Prie trijų savivaldybių – Borisovo, Belgorodo ir Jakovlevskio miesto rajono – kilo gaisras viename iš Gynybos ministerijos objektų“, – per „Telegram“ sakė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Vėliau jis sakė, kad vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus, ir pridūrė, jog įvykio vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos.
 
Kito pasienio regiono Kursko gubernatorius anksčiau sekmadienį „Telegram“ kanale pranešė, kad sugriuvo dalis geležinkelio tilto, kuriuo vežami kroviniai, bet niekas nenukentėjo.
 
„Tai buvo sabotažas, iškelta baudžiamoji byla. Už tyrimą atsakingos institucijos išspręs šį klausimą”, – sakė gubernatorius Romanas Starovoitas, nepaminėjęs Ukrainos pajėgų ir žadėdamas papildomai informuoti vėliau.
 
Rusija daug kartų kaltino Ukrainos pajėgas atakomis Rusijos teritorijoje, rajonuose netoli Ukrainos sienos.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.02; 02:00
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Prabėgo daugiau nei mėnesis, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą mesdama gausias karines pajėgas. Tad turime teisę brėžti preliminarias išvadas, kas gi nutiko.

Mano supratimu, išryškėjo daug negražių dalykų, kuriuos derėtų vadinti arba išdavyste, arba sabotažu, arba šokiruojančia nekompetencija.

Sprendžiant iš kai kurių į viešumą vis dažniau prasiveržiančių informacijų, Vakarai, net ir žinodami, jog Vladimiras Putinas puls iš visų pusių panaudodamas tankus, karo lėktuvus ir galingas raketas, nesiruošė rimtai padėti Ukrainai. Nesiruošė jos gelbėti ne tik todėl, kad dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas pilnas keisto antiukrainietiško nusistatymo, o tai reiškia, kad į Baltųjų rūmų lyderį norom nenorom priversti lygiuotis ir prancūzų, vokiečių, britų vadovai. Esama dar vienos priežasties: puikiai žinoję, jog Kremlius ruošiasi šturmui, JAV analitikai buvo įsitikinę, esą Ukraina neišsilaikys nė dviejų parų (vienas Vakarų lyderis taip ir prasitaręs: kam padėti Ukrainai, jei ji po dviejų parų kris?).

Degantis tankas

Beje, egzistuoja dar ir trečioji priežastis, kodėl oficialusis Vašingtonas senų seniausiai galėjo išmušti V.Putinui iš galvos norą kariauti, bet drąsiai ir ryžtingai nesielgė. Ne vien pragmatiškais sumetimais netramdė Kremliaus diktatoriaus (pelninga prekyba dujomis ir nafta). JAV žvalgybos buvo įsitikinusios, jog Rusijos kariuomenė – labai galinga. Proto bokštai iš CIA, CŽV, Pentagono nenumatė korupcijos ir apsileidimo faktorių.

Ukraina šias JAV analitikų išvadas apvertė aukštyn kojomis. Pasirodo, Kijevas, nepaisant milžiniškų Rusijos pastangų milijardais papirkti ukrainiečių politikus bei kariškius, gavo į kaulus taip, jog visiems akivaizdu: kad ir kaip baigsis šis karinis konfliktas, Ukraina švenčia moralinę pergalę, ir šios pergalės iš jos niekas nebeatims, net jei V.Putinas ją užmėtys atominėmis bombomis. Taigi Vašingtonas apsižioplino du kartus. Pirma, Vašingtonas nesitikėjo, jog Ukrainos kariai moka ne tik kariauti, ne tik drąsūs, bet dar, labai svarbu, myli savo Tėvynę, nesiruošia jos išduoti. Kad amerikiečiai brėžė neteisingas išvadas dėl neva Ukrainos kariuomenės silpnumo, JAV išsidavė tuomet, kai, karo išvakarėse iš Kijevo atšaukė savo ambasadorius ir pirmosiomis karo valandomis pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui bėgti iš šalies, garantuodami politinį prieglobstį.

Antroji Vašingtono klaida: Amerikos analitikai pervertino Rusijos karinės mašinos pajėgumus. Rusijos kariuomenė pasirodė esanti ne tokia stipri, kokia dėjosi visus pastaruosius keliolika metų.

Trečiasis variantas – pats blogiausias, pats baisiausias. JAV žinojo, kokia ištižusi V.Putino karinė armada, o Ukrainos kariuomenė, – tvirta kaip uola, bet vis tiek nusprendė nesikišti. Amerika nusprendė, kad Rusiją verčiau tramdyti ukrainiečių rankomis.

Žodžiu, dabar Amerika priversta keisti savo strategijas ir taktikas. O tai – nėra lengva. Techniškai sudėtinga. Vašingtonas manė teiksiąs tik lengvąją ginkluotę po Ukrainą išblaškytiems ukrainiečių partizanams (šaunamieji ginklai, rankiniai kulkosvaidžiai, granatsvaidžiai). Dabar gi paaiškėjo, jog Ukrainai reikia karo naikintuvų, oro gynybos įtaisų, tankų. Šią ginkluotę perduoti Ukrainai – jau sudėtingiau. Tačiau jei norėtų, tai suskubtų. Bet kažkodėl trypčioja vietoje. Tvirtina duodanti Ukrainai kiek tik galinti. Bet tai – melas. Ukraina negauna tokių ginklų, kokių prašo. Palyginkime JAV prezidento ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimus dėl siunčiamos ginkluotės su V.Zelenskio maldavimais kreipiantis į JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentus teikti sunkiuosius, tikruosius ginklus. Skiriasi kaip diena ir naktis. Vakarai teikia Ukrainai labai mažai, labai skūpiai, labai atsargiai. Viena iš mažiausiai Ukrainą remiančių šalių – būtent JAV. Palyginkime, ką Ukrainai persiunčia, sakykim, Čekija, ir ką – amerikiečiai. Amerikai turėtų būti labai gėda.

Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu

Kodėl Vakarai taip lėtai, tarsi nenoromis padeda Ukrainai? Bijo Kremliaus atominio šantažo? Nė kiek. Tik apsimeta, kad drebina kinkas. Jei rimtai bijotų, aplink Ukrainos atomines jėgaines senų seniausiai būtų dislokuoti JAV ir Didžiosios Britanijos kariai. Galų gale, baimindamiesi neva atominių atakų iš Rusijos mes išsiduodame, jog V.Putino branduolinis šantažas galįs veikti ir tuomet, kai Rusija pareikalaus NATO priešakiniams gynybos daliniams nešdintis iš Baltijos šalių. Mąstykime logiškai: jei Vakarai bijotų atominio karo dėl Ukrainos, jie bijotų atominių užpuolimų ir dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos. J.Bidenas nuolat išdidžiai kartoja, jog gins kiekvieną NATO erdvės centimetrą. Bet šiuose jo žodžiuose pasigendu būtent sveiko proto. Nes radiacijai nusispjaut, kur NATO, o kur ne NATO žemės.

Greičiausiai egzistuoja visai kitos priežastys, kodėl J.Bidenas taip akivaizdžiai nenori padėti Ukrainai. Į šį klausimą būtų lengva atsakyti, jei žinotume, kokių priežasčių paskatintas JAV slaptųjų tarnybų vadovas prieš karą buvo nuvykęs į Maskvą ir ten net dvi paras tarėsi su Rusijos žvalgybų vadovais. Kad ir kaip nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau man dingojasi, jog vyriausiasis JAV „džeimsas bondas“ į Maskvą vyko ne tam, kad aptartų, kaip saugoti Ukrainą. Tarėsi dėl kažko kito. Gal kurpė planus, kaip su Rusija teks bendradarbiauti, kai ši okupuos visą Ukrainą?

Išdavystės varianto neatmetu. Tik prisiminkite, kiek sykių J.Bidenas viešai kartojo, jog Amerika nepasiųs savo karių į Ukrainą, net jei V.Putinas ten siautės kaip išmanąs. Net jei toks J.Bideno apsidraudimas – racionalus, teisingas, kam viešai, atvirai priešui pasakoti, kokių veiksmų tu nesiimsi? Tokiais savo plepėjimais senukas J.Bidenas tarsi atriša rankas V.Putinui Ukrainoje žudyti be pasirinkimo, be atvangos (nuo žemės paviršiaus nušluojami milijoniniai miestai, ukrainiečių civiliams trukdoma pasitraukti iš bombarduojamų miestų, specialiai bombarduojamos ligoninės, mokyklos, naftos perdirbimo įmonės). Kalbėkime atvirai, Ukrainą pažemino. Esą ukrainiečių gyvybės nerūpi. Esą į ukrainiečių vaikų skausmą – nusispjauti.

Beje, plepėdama, jog Ukrainos ji ginklu negelbės, Baltųjų rūmų administracija siunčia ženklą ir toms valstybėms, kurios nori padėti Ukrainai. Vašingtono valdžia tarsi sako: turėkite omenyje, kad J.Bidenas nesiųs savo karių į Ukrainą. Vašingtono bosai tarsi sako: neverta persistengti padedant Ukrainai.

Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.

Jau daugiau nei trisdešimt parų, kai kiekvieną vakarą peržiūriu Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidentūros atstovu, karo ekspertu Aleksiejumi Arestovičiumi. Kuo toliau, tuo atviriau šis analitikas tvirtina, jog Vakarų pagalba Ukrainai – nei šiokia, nei anokia. Vienas žingsnis – į priekį, du žingsniai – atgal. Ukraina dabar galėtų daug kur pereiti į kotrpuolimą, bet jai trūksta ginklų. Tuo tarpu Rusija visais įmanomais ir neįmanomais būdais sukrapštė rezervų, ir dvi būsimos savaitės Ukrainos kariuomenei bus labai sunkios.

Šiandien taip matau tarptautines intrigas dėl Ukrainos: renkuosi žodį „IŠDAVYSTĖ“. Net jei Amerikos administracija dabar kardinaliai keisis gerojon pusėn, pirmosiomis karo savaitėmis J.Bidenas elgėsi tarsi būtų Ukrainos oponentas.

2022.04.02; 06:36

Žvalgyba

Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai

Kyjivas, kovo 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kontržvalgyba, jos pačios teigimu, užkirto kelią galimam išpuoliui prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
 
Užhorodo mieste sulaikyta rusų diversantų grupė, vadovaujama vieno žvalgybininko, naktį į antradienį pranešė agentūra „Unian“.
 
25 vyrų uždavinys esą buvo ne tik Kyjive pasikėsinti į V. Zelenskį, bet ir surengti virtinę sabotažo aktų vyriausybiniame kvartale bei kitose Ukrainos dalyse. Jie esą norėję apsimesti Ukrainos teritorinės gynybos dalinio nariais ir taip patekti į Kyjivą.
 
Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Ukrainos duomenimis, Rusijos diversantai nuo karo pradžios jau keliskart mėgino įsiveržti į Kyjivą ir likviduoti prezidentą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Aktualijos

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas sako, kad kaltinimai naujiems Socialdemokratų partijos nariams, buvusiems aukštiems vidaus reikalų sistemos vadovams, dėl galimo valstybės sabotavimo yra visiškos fantazijos. Pasak jo, tai yra būdas sumenkinti partiją prieš artėjančius rinkimus.

„Mes tai vertiname iš pirminių nuogirdų, ką žiniasklaida dabar transliuoja, tai yra liguistos fantazijos, kurios yra pritaikytos būtent dabar vykstančiam rinkiminiam laikotarpiui. Jeigu aukščiausi valstybės pareigūnai leidžia sau taip samprotauti, be jokio faktinio pagrindimo, tai rodo pačių pareigūnų kompetencijos nebuvimą ir politinių procesų neišmanymą“, – teigė G. Paluckas.

Pasak G. Palucko, jei informacija nepasitvirtins, kreipsis į teismą dėl galimo šmeišto prieš partiją.

„Jeigu bus minimas Socialdemokratų partijos pavadinimas ir bus stengiamasi menkinti reputaciją, mes tikrai kreipsimės į teismą ir ginsim savo reputaciją, nes jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokius samprotavimus ir kaltinimus valstybės išdavyste, sabotažu ir trikdymu, nėra“, – teigė LSDP pirmininkas. 

Penktadienį vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos vadu generolu Ričardu Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių VRM sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų jėgos struktūrose.

Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 07:26

Aktualijos

Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad Sausio 13-osios byla pagaliau šiek tiek „krustelėjo“. Bet profesoriui vis dar iškyla klausimų, kodėl kaltinamajame akte nėra kaltinimo tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui.

„Verdiktą dar paskelbs, bet pradinė oficiali informacija jau iškalbinga. Sako, didžioji Sausio 13-osios byla užbaigta. Tikiuosi, kad ne, bet apie tai vėliau. Yra sąrašas įtariamųjų, virtusių kaltinamaisiais. Visi mato, kad nė tarp vienų, nė tarp kitų nebuvo ir nėra Michailo Gorbačiovo. Juokinga, bet apie tai vėliau. Byla pradėta (taip informuojama) 2016-aisiais, tad vos (!) 25 metams prabėgus po didžiosios agresorių ir sąmokslininkų surengtos žmogžudystės. Stropumo rekordas. Nedaug betrūko, kad vietinis kaltintojas prokuroras palengvėjęs nudžiugtų išsipildžius jo vilčiai: na, štai ir lauktoji senatis, bus rami galva. Šeši už kažką jau anksčiau nuteisti, ir gana. Kaltinimų nepasunkinsi, užmuštiems nebepadėsi… Pasimelskim ir išlenkim taurelę – to tikėtasi“, – DELFI portale rašo V. Landsbergis.

Sausio 13-oji. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasak profesoriaus, kad „įveiktas sabotažas, jau šis tas. Kad Kremliuje įniršis – irgi šis tas, jei tik ne apsimestinis“.

„Mat persekioti, gąsdinti kitos valstybės teisininkus, kam jie persekioja sunkiai įtariamuosius – tai prudencinio durnyno viršūnė. Esu jau viešai patarinėjęs neatsakinėti į laiškus iš tokios įstaigos, bet pasisaugoti einant pro šalį gatve reiktų. Na, nebent nuoširdžiai pasiteirautume: ar jūs iš tikrųjų, ar tik liepiami apsimetate? Bet gal ir mūsų pusės dviprasmybė tyčia sugalvota ir sutartai leidžiama net Maskvoje, kad galų gale viskas keliautų į nustebusį Tarptautinį žmogaus teisių teismą: tai nuteisėt iešmininkus nė neapklausę stoties viršininko? Baikit su tokia lietuviška prudencija“, – teigia profesorius.

slapti_gorbacovo_archyvai
Michailo Gorbačiovo archyvai

V. Landsbergis pabrėžia, kad M. Gorbačiovui reikia kelti atskirą bylą.

„Kas kita, jei M. Gorbačiovas išskirtas būsimai atskirai bylai. Dėl karinės agresijos inicijavimo ir nestabdymo, gavus žinių kad žudomi civiliai žmonės. Ir dėl nusikaltimų dangstymo, antai net apdovanojant žudikus didvyrių ordinais. Jie, berods, neatšaukti. Pamatysim, ar po šios bus keliama atskira byla Gorbačiovui. Kaip ir atskiroji byla dėl Lietuvos pareigūnų kolaboravimo Sausio agresijoje. Nenorėčiau, kad tokios bylos nekėlimas reikštų jų išteisinimą ad hoc ir iš anksto“, – DELFI rašo profesorius.

ELTA primena, Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti rezonansą sukėlusią vadinamąją Sausio 13-osios bylą. Nuosprendį teisėjų kolegija skelbs kitų metų vasario 18 dieną. Šią bylą sudaro 709 tomai dokumentų. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Vien kaltinamasis aktas – iš 13 tomų. Deja, daugeliui iškyla klausimų kodėl kaltinamajame akte nėra kaltinimo tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui M. Gorbačiovui. Teismo procese dalyvavo du Rusijos karininkai, dar 64 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 07:11

Trumposios naujienos

Ukrainos šaudmenų sandėlyje nugriaudėjusius sprogimus ir po jų kilusį gaisrą galėjo sukelti sabotažo veiksmai, teigia šalies pareigūnai. Dėl šio incidento buvo evakuoti tūkstančiai apylinkių gyventojų, informuoja BBC.

Pirmasis sprogimas sandėlyje, esančiame netoli Ičnios miesto Černigovo srityje, pasigirdo apie 3.30 val. vietos laiku.

Praėjus kiek mažiau nei valandai po jo, 20 kilometrų spinduliu aplink nelaimės zoną buvo uždaryta oro erdvė. Apylinkėse buvo sustabdytas traukinių ir automobilių eismas, be to, buvo sutrikęs dujų ir elektros energijos tiekimas.

Iš aplink saugyklą esančios teritorijos evakuota apie 10 tūkst. žmonių, informavo Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Pranešama, kad per incidentą aukų pavyko išvengti.

Ukrainos Generalinio štabo viršininko pavaduotojas Rodionas Tymošenka spaudos konferencijoje teigė, kad incidentas prasidėjo keturiais sprogimais, kurie nugriaudėjo skirtingose sandėlio dalyse. 

„Sprogimų intensyvumas leidžia daryti prielaidą, kad labiausiai tikėtina, jog tai buvo sabotažas“, – teigė R. Tymošenka.

Įvykio aplinkybes tiria Ukrainos saugumo pajėgos.

Tai – jau ne pirmas atvejis, kai šalies šaudmenų sandėliuose įvyksta panašūs incidentai.

2017-ųjų rugsėjį per didžiulį gaisrą, kilusį karinėje amunicijos saugykloje Vidurio Ukrainoje, buvo evakuota 28 tūkst. žmonių. Tų pačių metų kovą keli sprogimai buvo nugriaudėję ir Charkovo karinėje bazėje esančiame šaudmenų sandėlyje.

XXX

Po sprogimų Ukrainos šaudmenų sandėlyje evakuoti tūkstančiai žmonių

Ukrainos šaudmenų sandėlyje nugriaudėjo keli sprogimai, po kurių įsiplieskė gaisras, pranešė šalies pareigūnai. Dėl incidento teko evakuoti tūkstančius apylinkių gyventojų, informuoja BBC.

Pirmasis sprogimas sandėlyje, esančiame netoli Ičnios miesto Černigovo srityje, pasigirdo apie 3.30 val. vietos laiku.

Iš aplink sandėlį esančios teritorijos buvo evakuota apie 10 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Informacijos apie aukas arba tai, kas sukėlė sprogimus, kol kas negauta.

Tai – jau ne pirmas atvejis, kai šalies šaudmenų sandėliuose įvyksta panašūs incidentai.

2017-ųjų rugsėjį per didžiulį gaisrą, kilusį karinėje amunicijos saugykloje Vidurio Ukrainoje, buvo evakuota 28 tūkst. žmonių. Tų pačių metų kovą keli sprogimai buvo nugriaudėję ir Charkovo karinėje bazėje esančiame šaudmenų sandėlyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-09

Žvalgyba

Frank Jansen, Haike Jaberg / Tagesspiegel

Vokietijos verslą, matyt, smarkiai kamuoja kibernetinės atakos ir kitokių formų šnipinėjimas bei sabotažas, praneša Vokietijos laikraštis Tagesspiegel.

Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) prezidentas Hansas Georgas Maasenas pranešė, kad kasmet dėl tokios veiklos patiriama apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Pasak Maaseno, tikslios sumos pasakyti neįmanoma, nes daugelis kibernetinių atakų aptinkamos tik praėjus kiek laiko.

Pasak BfV vadovo, daugelis kompanijų žiūri į naujos produkcijos plėtrą pagal principą „saugumas – tai stabdys“, ir dalinai dėl to kalti klientai, norintys „turėti ištaigų, o ne saugų produktą“.

Be to, daugelis kompanijų supranta, kad „jos patyrė kibernetines atakas per vėlai – po pusmečio ar net vėliau, toliau kalbėjo Maasenas. Beje, firmos dažnai apskritai nežino apie kibernetines atakas prieš jas, nes užsienio žvalgybos sunaikina savo Trojos programas, kuriomis naudotasi puolimui. Todėl kompanijos pamato padarytus nuostolius tik po to, kai kokia nors užsienio firma išleidžia į rinką analogiškus produktus.

Maseno nuomone, Vokietija, aukštų technologijų ir tvirtos ekonomikos šalis, „vis labiau patenka į valstybinių ir nevalstybinių struktūrų vykdomo šnipinėjimo akiratį“. BfV vadovas ypač išskyrė kibernetines atakas iš Rusijos, Kinijos, Indijos ir Irano.

Antai, prieš metus Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba perspėjo, kad Sofacy hakerių grupė, pavaldi Rusijos karinei žvalgybai GRU, atakuoja Vokietijos energetikos kompanijas.

Tagesspiegel pavyko sužinoti, kad tos kibernetinės atakos iš tikrųjų įvykdytos, bet BfV neįvardijo aukomis tapusių kompanijų, nes pagarsinimas galėjo „padaryti žalos verslui ir atstumti klientus“.

Tuo tarpu rizikos zonoje atsiduria ne tik stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas, beje, šis net dar labiau, priduria Tagesspiegel.

Anot Forsa tyrimo, atlikto Vokietijos draudikų asociacijos (GDV) užsakymu, mažiausiai kas ketvirta Vokietijos vidutinio verslo kompanija yra patyrusi materialinių ar techninių nuostolių dėl kibernetinių atakų.

Informacinis šaltinis: Tagesspiegel  leidinys.

Slaptai.lt nuotr.

2017.05.02; 06:01

perl_harbor
Aktualijos

Hektoras Baivuoteris – britų žurnalistas, buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos slaptasis agentas, dar trečiajame dešimtmetyje nusakęs bendrą japonų karinę jūrų strategiją, kurią paskui japonai pademonstravo per antrąjį pasaulinį karą.

Hektoras Baivuoteris (Hector Baywater, 1884 – 1940) gimė Anglijoje, bet jaunystėje keletą metų gyveno Brukline (Niujorke, JAV). 19-metis jis jau tapo laikraščio “New York Herald” reporteriu. Savo žurnalistinę karjerą H.Baivuoteris pradėjo nuo to, kad sudarinėjo informacinius intarpus į dideles medžiagas, skirtas 1904–1905 metų rusų–japonų karo įvykiams vertinti. Jis lengvai rašė, nes gerai išmanė karinius laivus ir nuo vaikystės gyvai domėjosi ta tema.

Continue reading „Tikri ir prasimanyti žurnalisto Hektoro Baivuoterio karai” →

gintaras_originalas
Aktualijos

Sensacingiausiu pastarųjų dienų įvykiu tikriausiai reikėtų laikyti į viešumą patekusį konfidencialų Seimo pirmininkės pokalbį. Atkreipkite dėmesį: ponia Irena Degutienė, būdama viena iš įtakingiausių Lietuvos politikių, skundžiasi užkulisinėmis tiek Lietuvos prezidentės, tiek Lietuvos slaptųjų tarnybų intrigomis.

Viešai pagarsinto pokalbio trukmė – maždaug dešimt minučių. Jį išklausius galima susidaryti nuomonę, jog Lietuvos Seimas tapo bedante institucija, nebepajėgiančia nuveikti nieko rimto, konkretaus ir naudingo.

O įspūdis perskaičius kai kuriuos viešojoje erdvėje operatyviai pasirodžiusius komentarus, jog lietuviškasis parlamentas yra viso labo primityvi dekoracija, dar labiau sustiprėja. Suprask, tikroji šio dekoratyvaus parlamento paskirtis – paslėpti žinią, kas iš tikrųjų valdo Lietuvos parlamentinę respubliką.

Continue reading „Saugumietiškos intrigos – tikros ir įsivaizduojamos” →

songaila_mazas
Politinės intrigos

Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kaip niekad įtempta. Nuobodžiaut neturėjome kada. Pirmiausia – dėl banko “Snoras” susijusių skandalų. Juolab kad informacija apie “Snorą” nuolat keitėsi, vieni pranešimai prieštaravo kitiems, Seimas rengė skuų posėdį ir priėmė įstatymų pataisas ypatingos skubos tvarka, Seimo nariai svaidėsi aštriais epitetais ir palyginimais. Lietuviškoji žiniasklaida nedelsiant pasidalino į keletą skirtingų stovyklų. Rusiškosios informacinės priemonės apie ekonominę “bankinę krizę Lietuvoje” taip pat tarė savo žodį.
Aną savaitę nutiko ir kai kurie kiti svarbūs įvykiai. Tačiau lietuviškoji spauda jų kažkodėl nepastebėjo. Omenyje turimas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo bei mėginimas  sujungti etninės kultūros globos tarybą su valstybine kultūros paveldo komisija. Apie prabėgusios savaitės ypatumus kalbamės su Seimo nariu tautininku Gintaru SONGAILA. Parlamentarą Gintarą Songailą kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, jog “Snoro” banko likimas – aktualus visai Lietuvai. Bet ar lapkričio 17-osios plenariniame posėdyje mojuota kumščiais rūpinantis išskirtinai vien valstybės reikalais?
Ši nemaloni istorija negalėjo nepatekti į Seimo posėdžių darbotvarkę. Tąsyk ypatingos skubos tvarka svarstyti net 7-eri įstatymų projektai. Pabrėžiu, visi jie priimti ypatingos skubos tvarka. Per vieną dieną. Todėl akivaizdu, kad mes, Seimo nariai, buvome įstumti į labai keblią padėtį. Sunku tikėtis, jog ypatingos skubos tvarka palaiminami įstatymai būtų nepriekaištingai kokybiški ir tobuli.
Kur įžvelgiu didžiausius pavojus? Valdžia visuomet pompastiškai tvirtina, jog prisiima atsakomybę, gindama Lietuvos piliečių, Lietuvos indėlininkų, Lietuvos įmonių interesus. Tačiau įstatymai, kuriuose kalbama apie “Snoro” banko sukeltas bėdas, sukonstruoti būtent taip, jog akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju valstybė bando atsikratyti atsakomybe. Pagrindinę atsakomybės naštą ji užkrauna ant laikinojo administratoriaus pečių.
Beje, sutartis su laikinuoju “Snoro” administratoriumi pasirašyta ketvirtadieninio Seimo posėdžio išvakarėse. Todėl panašu, kad visos įstatymų pataisos, kurios priimtos aną ketvirtadienį, buvo koreguojamos taip, kad būtų atsižvelgta į su laikinuoju administratoriumi pasirašytą sutartį.
Žinoma, galima teisintis, jog tokiais atvejais svarbiausia – operatyvumas. Suprask, susiklosčius konfliktinei situacijai svarbiausia nedelsiant priimti kardinalius sprendimus. Nesiginčiju. Operatyvumas – labai svarbus elementas. Bet Seimas šį kartą skubėjo priimti nuostatas, itin palankias ne Lietuvos indėlininkams, ne Lietuvos įmonėms, o būtent laikinąjam “Snoro” administratoriui. Mano supratimu, įstatyme užfiksuota nuostata, jog administratorius gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, kurią jis galbūt padarys valdydamas “Snorą”, – abejotina. Iš Seimo tribūnos kai kas mėginama įrodinėti, esą jis tik vykdys Lietuvos Banko nurodymus. Bet priimtame
įstatyme parašyta kitaip. Čia sakoma, kad administratorius atliks ir banko valdymo organų funcijas. Savarankiškai atliks. Tad mums belieka tikėtis, kad laikinojo adminstratoriaus kvalifikacija ir garbė neleis padaryti klaidų bei žalos.
Jūs manote, jog Lietuvos valstybė ir vėl kuria konfliktinę situaciją, kai bėdos konkrečios, rimtos, o atsakingų už sukeltą chaosą ir vėl nėra?
Manau, kad Lietuvos valstybei derėjo rimčiau apsidrausti. Mano pasiūlymas buvo toks: jei administratorius padaro žalos, už tai jis atsako įstatymų numatyta tvarka. O ne pagal kažkokioje specialioje sutartyje numatytus principus. Labai keista ir nuostata, jog jei banką ištiks bankrotas, valstybė pirmiausiai privalės išmokėti atlyginimą laikinąjam administratoriui. Mėginta tvirtinti, jog visuomet žaidžiama pagal panašias taisykles: pirmiausiai atsiskaitoma už bankroto administravimo paslaugas. Bet juk bankroto administravimas nėra vien administratoriaus atlyginimas.
Žodžiu, lapkričio 17-ąją Seime būta daug įtampos ir neaiškumų. Mano supratimu, su laikinuoju administratoriumi pasirašytoje sutartyje nėra rimtų saugiklių, kurie naujos konfliktinės situacijos atveju gintų valstybės interesus. Taip, Lietuvos Banko vadovas prisiėmė atsakomybę. Bet mums, Seimo nariams, nėra lengva susigaudyti šiose intrigose, kadangi neturime užtektinai išsamios informacijos. O ir toji informacija, kuria disponuojame, prieštaringa. Nenoriu būti blogas pranašas, bet ilgainiui greičiausiai paaiškės naujų negražių dalykų.
Įvykiai objektyviai pasisuko būtent taip, kad situacija tikrai kenkia Lietuvos kapitalo bankams. Beje, kas dabar atsakys, koks lietuviškojo ir rusiškojo kapitalo santykis “Snore”? Sunku pateikti vienareikšmį atsakymą. Turime viena kitai prieštaraujančių informacijų. Formaliai – lietuviškas. Bet ar galima tvirtinti, jog dėl konfliktinės situacijos kalta būtent Prezidentė? Vis dėlto čia būta per “Lietuvos rytą” organizuotos “Snoro” gynybos.
Kai kas mėgina šį incidentą pateikti kaip puolimą prieš lietuviškuosius bankus.
Negalėčiau pasakyti, ar tokia versija pagrįsta. Gali būti, jog bent dalis kaltinimų, kurie metami dėl “Snoro” padėties, ne iš piršto laužti. Sulaukus daugiau informacijos, nei iki šiol, būtų galimybė susidaryti objektyvesnį vaizdą.
Nepamirškime, jog konflikto ašis susijusi ir su garsia tarptautine audito kompanija, kuri šių metų pradžioje auditavo “Snorą”. Minėta kompanija, atlikdama tarptautinį auditą, jokių pažeidimų banke “Snoras” tąsyk neaptiko. Neatmestina galimybė, jog toji kompanija dalyvaus teisminiuose ginčuose. Nes ji greičiausiai manys, jog kartu su banko “Snoras” nemalonumais pakertamas ir jos kaip patikimos, sąžiningos audito firmos prestižas. Be to, toji kompanija neigia, jog Lietuvos Bankas buvo įspėjęs  tuometinę “Snoro” vadovybę dėl kokių nors rimtų pažeidimų. Ji neigia ir tai, kad yra prapuolę vertybiniai popieriai. Tarptautinės audito firmos teigimu, vertybiniai popieriai niekur nedingę. Pasiremdama Šveicarijos bankų informacija, ji tvirtina, jog vertybiniai popieriai niekur neprapuolę.
Kita vertus, net jei paaiškėtų, jog viešai pateikti faktai vis tik nepasitvirtino, dar nereiškia, kad valstybė neturėjo rimtų priežasčių nacionalizuoti “Snoro” akcijų. Nieko nepadarysi – gyvenimas sudėtingas.
“Snoro” banko sukeltą skandalą tiek Lietuvos, tiek užsienio spauda analizuoja labai skirtingai. Kaip suvokti, kur sakoma tiesa, o kur – tik blefuojama?
Viešojoje erdvėje pasirodė daug keistų straipsnių. Omenyje pirmiausiai turiu rusų spaudos pranešimus. Girdi, su “Snoru” susiję verslininkai ir stambiausi akcininkai dalyvavo keistose finansinėse Rusijos ar net tarptautinėse aferose. Užsiminta ir apie kažkokias trintis su Rusijos premjero Vladimiro Putino aplinka. Jei tai yra mėginimas parodyti ir įrodyti, jog vadinamoji “gauruota Rusijos ranka” tokia galinga ir įtakinga, kad visus visur pasiekia, – tai tokia versija Lietuvai būtų pati blogiausia. Bent jau politine prasme. Galų gale teisėsaugos institucijos privalo išsiaiškinti, ar būta aferų, o jei būta, tai kas būtent jas organizavo.
Versija, jog tai padaryta tik tam, jog kažkas sudarytų itin palankias sąlygas Lietuvoje dirbti skandinaviškojo kapitalo bankams, mat atrodo mažai tikėtina. Tokia “sąmokslo terorija” per daug primityvi. Tikrovė, kurią stebime, byloja visai ką kitką. Galbūt smulkaus rytų verslinino aferisto mentalitetas ir leistų priimti tokią versiją “už gryną pinigą”. Bet aš įsitikinęs, jog skandinaviško kapitalo bankai tikrai nėra tos institucijos, kurias būtų galima įtarti šiomis nuodėmėmis.
Seimo plenarinio posėdžio metu teikėte savąją pataisą. Mano supratimu, Jūsų pasiūlymai buvo racionalūs. Tačiau į juos beveik neatsiževlgta.
Posėdžio metu labai konkrečiai išdėsčiau savo nuomonę apie “Snoro” bėdas. Pabrėžiau, esą džiugu girdėti iš Ministro Pirmininko ar Finansų ministrės lūpų patikinimus dėl “nacionalinių interesų šventumo”. Tuo pačiu tvirtinau, jog keista sužinoti, kad pareiga ginti šventus valstybės interesus neiaškiais pagrindais perduodama privačiam asmeniui su neaiškia atsakomybe. Seimui patekiau pataisas, bylojančias, jog laikinojo “Snoro” administratoriaus pareigos bei atsakomybė būtų apibrėžtos kur kas konkrečiau.
Ir čia pat susilaukėte kaltinimų, jog ginate ne Lietuvos interesus.
Maždaug tuo pačiu metu Facebook tinklalapyje Seimo narė Rasa Juknevičienė parašė užuominą, esą aš ginu poną Antonovą. Turint omenyje, kad Facebook (lietuviškai – Veidaknygė) yra viešas dalykas, tad ponia R.Juknevičienė panašiais kaltinimais švaistosi jau nebe pirmą kartą, labai rimtai svarstau, ar šį kartą Krašto apsaugos ministrė neperžengė teisminės atsakomybės ribų. Pradedu manyti, jog skandalingoje Prezidento Valdaus Adamkaus knygoje apie R.Juknevičienę pateikti epitetai – labai taiklūs. Atvirai kalbant, R.Juknevičienės stilius komentuoti mano veiklą – apgailėtinas ir pasibjaurėtinas. Nuo tokių veikėjų siūlau laikytis kuo toliau.
Kaip vertinate pasiūlymus jungti į vieną darinį etninės kultūros globos tarybą su valstybine kultūros paveldo komisija? Čia – globalistų intrigos?
Šis klausimas svarstytas lapkričio 15-ąją. Tądien iš tiesų Seime ginčytasi, ar verta sujungti etninės kultūros globos tarybą su valstybine kultūros paveldo komisija. Tai – irgi svarbi, skandalinga istorija. Bet žiniasklaidos beveik nepastebėta. Minėto įstatymo iniciatoriai bandė teisinti savo sumanymą, girdi, sujungimas konkrečiau apibrėžtų institucijų funkcijas ir sustiprintų materialaus ir nematerialaus paveldo priežiūrą. Mano įsitikinimu, toks pasiūlymas – akivaizdus šių svarbių institucijų silpninimas.
Metinis biudžetas per abi institucijas – vos apie milijoną litų. Labai mažai. Mums derėtų stiprinti šias užtektinai skirtingų užduočių institucijas. Etninės kultūros paveldas – gyvoji tradicija, ir materiali, ir nemateriali, susijusi su lietuviškų tradicijų perdavimu, jų raiška. Akivaizdu, kad Lietuvos valstybė per mažai investuoja į etninės kultūros programas. O dar tiksliau kalbant, tiesiogiai valstybė neinvestuoja nė vieno lito. Kita vertus, pastangos sujungti galbūt susijusios su interesais žmonių, kurie ketina kažką statyti ar perstatyti, taigi, kaip nors kitaip pakreipti Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklą. Čia galimi įvairiausi interesų konfliktai. Užuot stiprinus viešojo intereso gynimą, mėginta pasukti priešingu keliu.
Seimo narių grupė, įskaitant ir mane, buvo parengusi alternatyvųjį projektą. Jo esmė – nejungti šių institucijų.
Privalau, pabrėžti, kad parlamentinė pateikimo procedūra dėl šios dilemos buvo suplanuota  lapkričio 15-osios pavakarę. Matyt, tikėtasi, jog parlamentarai bus pavargę, deramai neįsigilinę, net išsivaikščioję, taigi oponentams lengvai pavyks pritarti jungimą  numatantį įstatymą. Laimė, taip neatsitiko. Mūsų pozicija triuškinančiai laimėjo.
Gal galite įvardinti, kokie tikrieji silpninimo iniciatorių motyvai? Galų gale – kas tikrasis šio projekto autorius?
Tikrieji motyvai neaiškūs. Apie tikrąsias priežastis nieko nesakoma. Slepiasi ir tikrieji iniciatoriai. Nenori prisipažinti stūmę šį projektą. Švietimo, mokslo ir kultūros  komiteto pirmininkas Valentinas Stundys taip ir neprisipažino, kad galbūt jis ir yra tikrasis minėto projekto įkvėpėjas. Oficialiai jis pateikė Seimo valdybos nutarimu sudarytos darbo grupės siūlomus įstatymų pataisų projektus.
Be kita ko, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tokius pasiūlymus  dėl minėtų institucijų jungimo jau buvo du sykius atmetęs. Du kartus svarstė ir du kartus atmetė. Taigi komiteto pirmininkas V.Stundys kartu atstovavo ir savo vadovaujamą komitetą, kuris nepritarė tokiam siūlymui.  Netgi Kultūros ministras buvo pareiškęs savo nuomonę: negalima jungti šių institucijų. Žodžiu, lapkričio 15-ąją buvo susidariusi užtektinai absurdiška situacija. Seime dar nesu matęs panašių dalykų.
Čia įžvelgiu keletą variantų. Galbūt šį projektą bandė „prastumti“ grupė, kuri nori visai panaikinti etninę kultūrą kaip sąvoką, kaip strateginę kryptį. Šią grupę vadinu globalistine, tvirtinančia, esą tautiškumas esąs nesusipratimas. Todėl tautiškumo būtina atsisakyti. Mums žinomi tie globalistai. Jų nėra daug. Bet jie kai kuriose srityse turi didelę politinę įtką. Pavyzdžiui, premjero Andriaus Kubiliaus aplinkoje. Omenyje turiu ir kai kuriuos konservatorius ir keletą liberalų. Be to, jų nuomonę palaiko kai kurie mažiau ar daugiau įtakingi leidiniai.
Kitoji grupė – vadinamieji “juodieji archeologai” ar „stiklainių statytojai“. Parlamentaras Naglis Puteikis viešai iškėlė versiją, jog kai kurie kultūros pareigūnai propaguoja “juodąją archeologiją”, remia“stiklainių” statytojų  senamiesčiuose interesus. Taigi, tikėtina, jog tokio jungimo tikrieji iniciatoriai yra tie, kurie siekia Vilniaus, Klaipėdos ar Kauno senamiesčiuose pastatyti kuo daugiau stiklinių dangoraižių, ar kitaipbjauroti mūsų senamiesčius vardan savo siaurų interesų. Tarsi dangoraižių nebūtų galima pelningai statyti naujuosiuose miestų rajonuose, nedarkant per amžius suiklosčiusios senamiesčių tradicijos. Taigi situacija buvo labai pavojinga.
Praėjusią savaitę Seimo užsienio reikalų komitetas vis tik nusprendė pateikti savo išvadas apie pavardžių ir vardų rašymo oficialiuose dokumentuose įstatymo projektą. Bet kodėl – tik po pusantrų metų?
Taip, po maždaug pusantrų metų trukusio sabotažo Emanuelio Zingerio vadovaujamas Seimo Užsienio reikalų komitetas galų gale išanalizavo šį, mano įsitikinimu, ganėtinai svarbų įstatymą. Vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose taisyklės – svarbus valstybės dokumentas. Taigi dabar pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas galės pradėti tolimesnes svarstymo procedūras – apibendrinti visų komitetų pateiktas išvadas ir pradėti svarstymo procedūrą Seime. Kol Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris nebuvo surengęs svarstymo savo komitete, apibendrinantys svarstymai Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo negalimi. Remiantis Seimo statutu, įstatymo projektą pirmiausiai turi išnagrinėti papildomi parlamentiniai komitetai. Ir tik po to jį galima teikti pagrindiniam komitetui bei antrajam  balsavimui Seime (pateikimo stadijoje jam jau buvo pritarta).
Visi puikiai prisimename, kaip Vyriausybė buvo pateikusi itin pavojingą, antikonstitucinį įstatymo projektą, leidžiantį piliečiams rašyti savo pavardes ir vardus oficialiuose lietuviškuose dokumentuose kaip tik geidžia širdis. Seimas šį Vyriausybės pasiūlymą maždaug prieš pusantrų metų atmetė ženklia balsų dauguma. Tąsyk Seimas palaimino mūsų su Seimo nariu Rytu Kupčinsku pasiūlytą vadinamąjį latviškąjį variantą: oficialiuose dokumentuose, įskaitant ir pasą, vardai ir pavardės rašomi tik valstybine kalba. Piliečiams, pageidaujantiems, kad jų pavardės ir vardai būtų užrašyti ne tik valstybine, bet ir gimtąja kalba, pavyzdžiui, lenkiškai, tokia galimybė sudaroma. Bet tik ne pagrindiniame paso puslapyje ir tai nėra oficiali forma.
Taigi, Seimas prieš du metus atmetė daug nereikalingų aistrų sukursčiusį Vyriausybės įstatymo projektą. Ir pritarė alternatyvaus projekto pateikimui Po pateikimo, kaip visada, buvo nustatyti komitetai, kurie  įpareigojami  apsvarstyti pateiktą projektą  ir pateikti savo išvadas. Išvados privalėjo būti pateiktos iki 2010-ųjų birželio mėnesio. Visi komitetai taip ir padarė. Tik E.Zingerio vadovautas komitetas delsė. Delsė ištisus pusantrų metų. Dabar pagaliau apsvarstė, ir, jei Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritars, mūsųengtą projektą pagaliau bus galima įtraukti į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę svarstymui. Po to – ir priėmimui. Žodžiu, atsiranda galimybė, jog Lietuvos parlamentarai galų gale priims vadinamąjį latviškąjį pavardžių ir vardų rašybos dokumentuose variantą, neatsisakant oficialios rašybos  valstybine kalba. Tokiu atveju nebeliktų galimybės ir tolimesniam konflikto eskalavimui iš Lenkijos pusės.
Tiesa, Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir vėl kelti siūlymai, esą būtina pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis dar sykį išaiškintų, galima ar negalima pavardes oficialiuose Lietuvos dokumentuose rašyti bet kaip – lenkiškai, rusiškai, vokiškai. Bet šios idėjos iniciatoriai pamiršo, jog Konstitucinis Teismas sykį jau pateikė savo išaiškinimą, ir jis palankus būtent mūsų pateiktam variantui.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: parlamentaras Gintaras Songaila, šio interviu autorius.
Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kaip niekad įtempta. Nuobodžiaut neturėjome kada. Pirmiausia – dėl banko “Snoras” susijusių skandalų. Juolab kad informacija apie “Snorą” nuolat keitėsi, vieni pranešimai prieštaravo kitiems, Seimas rengė skubų posėdį ir priėmė įstatymų pataisas ypatingos skubos tvarka, Seimo nariai svaidėsi aštriais epitetais ir palyginimais. Lietuviškoji žiniasklaida nedelsiant pasidalino į keletą skirtingų stovyklų. Rusiškosios informacinės priemonės apie ekonominę “bankinę krizę Lietuvoje” taip pat tarė savo žodį. Aną savaitę nutiko ir kai kurie kiti svarbūs įvykiai. Tačiau lietuviškoji spauda jų kažkodėl nepastebėjo. Omenyje turimas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo bei mėginimas  sujungti etninės kultūros globos tarybą su valstybine kultūros paveldo komisija. Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
 

Continue reading „Koks variantas Lietuvai pats blogiausias?” →

algimantas-zolubas-1
Gordijo mazgas

Dabar net ir moderniausios statybos be medienos neapseina. Siekiant išvengti medienos puvimo, ji apdorojama įvairiais antiseptikais. Pagrindiniai medienos puvimo sukėlėjai yra medieną ardantieji grybai. Kaip ir visi kiti grybai, jie yra gyvi organizmai, kurie maitinasi, auga ir dauginasi. Grybai yra žemesnieji augalai, neturintys chlorofilo, todėl jie negali gamintis organinių medžiagų patys, jie parazituoja. Taigi, norint pasistatydinti saugų būstą, būtina parinkti bei atitinkamai paruošti statybines medžiagas.

Tautos būstas yra jos nepriklausoma valstybė. Tiek pirmoji, Vasario 16-osios Lietuvos Respublika, tiek antroji, Kovo 11-osios Lietuvos Respublika kūrėsi ir atsikūrė po ilgalaikių okupacijų be susiformavusios pilietinės visuomenės, be valstybės kūrimui ir tvirtinimui reikalingų paruoštų vadovų. Tautos būsto statybai teko naudotis esamomis „statybinėmis medžiagomis“, o jos, deja, turėjo įsišaknijusį svetimą užkratą, patamsiuose parazituojantį grybą.

Continue reading „Patamsiuose parazituojantis grybas” →