Patamsiuose parazituojantis grybas


Print

Dabar net ir moderniausios statybos be medienos neapseina. Siekiant išvengti medienos puvimo, ji apdorojama įvairiais antiseptikais. Pagrindiniai medienos puvimo sukėlėjai yra medieną ardantieji grybai. Kaip ir visi kiti grybai, jie yra gyvi organizmai, kurie maitinasi, auga ir dauginasi. Grybai yra žemesnieji augalai, neturintys chlorofilo, todėl jie negali gamintis organinių medžiagų patys, jie parazituoja. Taigi, norint pasistatydinti saugų būstą, būtina parinkti bei atitinkamai paruošti statybines medžiagas.

Tautos būstas yra jos nepriklausoma valstybė. Tiek pirmoji, Vasario 16-osios Lietuvos Respublika, tiek antroji, Kovo 11-osios Lietuvos Respublika kūrėsi ir atsikūrė po ilgalaikių okupacijų be susiformavusios pilietinės visuomenės, be valstybės kūrimui ir tvirtinimui reikalingų paruoštų vadovų. Tautos būsto statybai teko naudotis esamomis „statybinėmis medžiagomis“, o jos, deja, turėjo įsišaknijusį svetimą užkratą, patamsiuose parazituojantį grybą.

Komunistinis grybas Lietuvoje, kuriam buvo pavaldžios sovietinio saugumo struktūros (KGB), tik pakeitė pavadinimą iš LKP į LDDP, tarsi dėl to puvinio grybas būtų galėjęs tapti rudmėse. Tačiau turinys esmingai ir negalėjo pasikeisti. Todėl per du dešimtmečius tautai tinkamas būstas ne tik nepastatytas, bet jį graužia įveistas parazitinis grybas. Apstu ženklų, rodančių, kad bolševikiniai revanšistai, maskuodami savo nusikalstamą veiklą, kalba tik apie atskirų enkavedistų neva savivalę, o sovietinę santvarką reabilituoja, randasi ir tokių, kurie atvirai ją liaupsina.

Marksistinio bolševizmo teoretikas Georgijus Plechanovas (1856–1918) teigė, kad 15 procentų anuometinės visuomenės žmonių netiks kurti marksistinį socializmą ir komunizmą. Stalinas šį orientyrą „patikslino“ – reikia sunaikinti 20 procentų žmonių, prieš tai juos vergišku darbu panaudojus socializmo ir komunizmo statybai. Tai buvo slepiama nuo tiesioginių naikinimo vykdytojų, tačiau pastarieji žinojo, net kaliniams prasitardavo: „Jūsų, 40 milijonų, yra nurašyti, todėl dirbkite žinodami, kad jūs kuriate šviesią ateitį savo ainiams.“ (Atitikmuo – pamokymas Romos vergams: „Jūs vergai, tačiau didžiuokitės, kad jūs – romėnai“). Tikroji nusikaltėlė, naikinimo užsakovė buvo SSRS Komunistų partija, o ČK, GPU, NKVD, NKGB, MVD, MGB, KGB – užsakyto nusikaltimo vykdytojai. Lietuvoje SSRS Komunistų partijos padalinys LKP veikė pagal Kremliaus nuostatas, jai buvo pavaldžios, jai atskaitingos valstybės saugumo struktūros.

Kai po ilgai trukusio LKP parankinių kagėbistų, bildukų, informatorių, patikimų asmenų liustracijos savanoriško prisipažinimo ir jų įslaptinimo buvo nuspręsta neprisipažinusiuosius išviešinti, ne tik pastarieji, bet ir buvusi jų šeimininkė pradėjo spurdėti. Jau įvairiais būdais priekabiaujama prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, spaudoje pasirodė niekuo nepagrįsti išpuoliai prieš Centrą ir konkrečiai prieš jo darbuotoją Ričardą Čekutį. Ydingas Liustracijos įstatymas netapo „grybą“ naikinančiu antiseptiku. Labai panašu, kad teturėjome liberalės Dalios Kuodytės globojamą liustracijos regimybę, tikrosios liustracijos sabotažą. Genocido aukoms buvo numestas tarsi apgraužtas kaulas ydingas Liustracijos įstatymas, – dorokitės su žemiausiais LKP parankiniais. Sabotažui prilygsta ir kiti sovietinį paveldą tausojantys reiškiniai.

Antai, nors laisvės kovų aukas įamžinantį paminklą Lukiškių aikštėje Vilniuje po ilgai trukusio Vilniaus savivaldybės neveiklumo perėmė Vyriausybė, tačiau projektas ir jo realizavimas vėl, regis, užstrigo; laukiama, kol miesto savivaldybė paruoš ir realizuos aikštės sutvarkymo projektą (požeminiai garažai ir kitokie, nežinia kam tarnaujantys pertvarkymai). Vilkinimas – akivaizdus!

Negana, kad sovietinių laikų teisėjai išliko savo postuose, pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 40) nuo caro laikų buvusiuose okupantų represinių struktūrų rūmuose, kur pagal Seimo nutarimą turi įsikurti Rezistencijos ir genocido informacijos centras, tebešeimininkauja teismai, nors teismams Vilniuje specialiai pastatydinti erdvūs rūmai (Laisvės prospekte 79A).

Kas gali paneigti, kad Vytauto Pociūno, Eglės Kusaitės, Šarūno Paberaliaus rezonansines bylas tvarko ne lojalūs Lietuvai, o pataikaujantys Maskvai ar veikiantys pagal jos užsakymus mūsų Valstybės saugumo departamentas ir Prokuratūra?

Patamsiuose ir viešai parazituojančio sovietinio grybo visų lygių valstybinėse institucijose, žiniasklaidoje, visuomeninėse organizacijose apstu, visko neišvardinsi. Antiseptiką parazituojančiam sovietiniam grybui – šliaužiančiai resovietizacijai – turės surasti tautos būsto šeimininkė, o, tapusi euroatlantinių struktūrinių nare, – ir su jų talka.

Nuotraukoje: straipsnio autorius Algimantas Zolubas.

2011.07.05


Prisijunkite prie diskusijos