Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs už tolesnius tarptautinius pokalbius dėl būdų, kaip užbaigti Rusijos karą Ukrainoje. Interviu ZDF televizijai, kuris turėtų būti parodytas sekmadienio vakarą, jis „labai svarbiu“ pavadino praėjusį savaitgalį Saudo Arabijoje vykusį susitikimą. „Deja, tai tik pradžia“, – pridūrė jis.
O. Scholzas pažymėjo, kad pokalbiai Džidoje užsienio politikos patarėjų lygiu buvo išsiskiriantys. Susitikime dalyvavo daugiau šalių, įskaitant Kiniją, kalbėjo jis, turėdamas omenyje panašius pokalbius Kopenhagoje birželį. „Todėl prasminga tęsti šiuos pokalbius, nes jie labai konkrečiai didina spaudimą Rusijai, jog ji suprastų, kad pasirinko neteisingą kelią ir kad privalo išvesti dalinius“, – sakė kancleris.
O. Scholzas interviu pakomentavo ir diskusijas dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Vokietijos vyriausybė, anot jo, kaip tai darė ir praeityje, visad labai rūpestingai įvertins kiekvieną atskirą sprendimą – kas įmanoma, kas prasminga, koks galėtų būti Vokietijos indėlis. „Sprendimai visuomet turi būti rūpestingai apsvarstyti“, – pabrėžė jis.
Milijonai musulmonų baigė chadžą. EPA – ELTA foto
Meka, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Du milijonai musulmonų tikinčiųjų šeštadienį baigė chadžą (piligriminę kelionę į Meką). Šiais metais chadžas vyko Saudo Arabijoje tvyrant iki 48 laipsnių karščiui. Sveikatos ministerijos duomenimis, tūkstančiams piligrimų prireikė medicininės pagalbos dėl šilumos smūgio ir išsekimo.
Pirmą kartą nuo koronaviruso pandemijos pradžios prieš daugiau kaip trejus metus chadžas vėl vyko be ribojimų. Piligrimų skaičius buvo gerokai didesnis nei pernai. 2022-aisiais į Meką atvyko apie milijonas musulmonų, prieš pandemiją jų būdavo apie 2,5 mln.
Chadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti musulmonams šventoje Mekoje. Piligriminei kelionei, kuri kartais kainuoja ne vieną tūkstantį eurų, daugelis tikinčiųjų taupo daug metų.
Prieš Arabų lygos viršūnių susitikimą Sirijos prezidentas B. Al Assadas atvyko į Saudo Arabiją. EPA-ELTA nuotr.
Damaskas, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Sirijos prezidentas Basharas al Assadas ketvirtadienį prieš 32-ąjį Arabų lygos viršūnių susitikimą atvyko į Saudo Arabijos Džidos uostamiestį, pranešė valstybinė Sirijos naujienų agentūra (SANA).
Viršūnių susitikimas turi prasidėti penktadienį, jame Sirija dalyvaus pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį, kai jos narystė buvo sustabdyta dėl šalyje kilusio pilietinio karo. Gegužės 7 d. arabų valstybių užsienio reikalų ministrai nusprendė vėl priimti Siriją į Arabų lygą.
Sirija buvo pašalinta iš 22 narių Arabų lygos 2011 m. dėl Sirijos vyriausybės pernelyg didelės karinės jėgos panaudojimo malšinant sukilimą už demokratiją, peraugusį į pilietinį karą.
Arabų šalių suartėjimas su Sirijos vyriausybe vyksta Saudo Arabijai, anksčiau rėmusiai Sirijos sukilėlius, ir Iranui, vienam svarbiausių B. Al Assado sąjungininkų, kovo mėnesį sutarus atkurti ryšius.
Naftos turtinga Saudo Arabija nutraukė ryšius su Sirija 2012 m., po žiauraus Sirijos vyriausybės susidorojimo su sukilėliais.
Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.
Kairas, gegužės 7 d. (dpa-ELTA). Arabų šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė grąžinti Siriją į Arabų Lygą. Tai sekmadienį Kaire, kur vyko neeilinis ministrų susitikimas, pareiškė organizacijos generalinio sekretoriaus atstovas Gamalas Rushdis. Tai reiškia, kad baigiasi Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybės izoliacija – šalis 2011 m. buvo pašalinta iš organizacijos dėl smurtinių veiksmų prieš savo gyventojus.
Pasak naujienų agentūros „Al Arabija“ ir Jungtinių Arabų Emyratų laikraščio „The National“, Sirijos grąžinimas susietas su keliomis sąlygomis. Damaskas bus įpareigotas atnaujinti pokalbius su opozicija dėl naujos konstitucijos ir atverti kelią rinkimams. Be to, vyriausybė turės sudaryti sąlygas grįžti pabėgėliams, leisti humanitarinę paramą bei pažaboti narkotikų kontrabandą į kaimynines šalis. Mainais arabų šalys finansiškai rems Sirijos atstatymą ir ragins sąjungininkes šalis pasitraukti iš Sirijos.
Arabų Lyga Sirijos vyriausybės narystę sustabdė 2011 m., kai ši ėmėsi smurtinių veiksmų prieš savo gyventojus. Sirijos vyriausybiniai daliniai savo laiku jėga malšino protestus šalyje. Protestai peraugo į iki šiol trunkantį pilietinį karą, per kurį žuvo daugiau kaip 350 000 žmonių.
Daugiau kaip 14 mln. gyventojų dėl mūšių paliko savo namus, 6,8 mln. jų tapo pabėgėliais savo šalyje. JT duomenimis, daugiau kaip 90 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Politinis sprendimas yra „vienintelis kelias“ susitarti, Kaire pradėdamas posėdį sakė Egipto užsienio reikalų ministras Samihas Shukris. Užsienio valstybių įsikišimas paaštrino krizę Sirijoje. Vyriausybė su sąjungininkais šiuo metu kontroliuoja apie 70 proc. susiskaldžiusios šalies.
Artimiausias 22 narių organizacijos viršūnių susitikimas numatytas gegužės 19 d. Saudo Arabijoje. Po sekmadienį priimto sprendimo karalystė gali kviesti B. al Assadą dalyvauti šiame susitikime. Pasak „Al Arabija“, Sirijos delegacija nuo dabar gali dalyvauti organizacijos susitikimuose. Jokio papildomo pritarimo, pavyzdžiui, valstybių lyderių ar monarchų arabų šalyse, nereikia.
J. Bidenas derybose su Saudo Arabijos kronprincu iškėlė J. Khashoggio nužudymo klausimą. EPA-ELTA nuotrauka
Džeda, liepos 16 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad penktadienį derybose su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu iškėlė „The Washington Post“ žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo klausimą.
„Jis (M. bin Salmanas) iš esmės pareiškė, kad nėra asmeniškai atsakingas (dėl J. Khashoggio mirties). Aš nurodžiau, kad laikausi priešingos nuomonės, – teigė J. Bidenas. – Kalbėdamas šia tema buvau tiesmukas. Savo nuomonę pareiškiau labai aiškiai“.
JAV lyderis prieš tai buvo aršiai kritikuojamas dėl šios savo kelionės į Saudo Arabiją. Jis 2019 m. per savo rinkiminę kampaniją pažadėjo, kad privers Rijadą atsakyti už J. Khashoggio nužudymą.
Saudo Arabijos vyriausybę kritikavęs J. Khashoggis buvo nužudytas šios šalies konsulate Stambule. JAV žvalgybos duomenimis, nužudymą užsakė kronprincas M. bin Salmanas.
Penktadienį į derybų vietą atvykęs J. Bidenas iš pradžių sudaužė kumščiais su M. Bin Salmanu ir tuomet abu jie įėjo į pastatą, kuriame JAV prezidentas dar susitiko su Saudo Arabijos karaliumi Salmanu. Saudo Arabijos žiniasklaidos paskelbtose uždaro susitikimo nuotraukose buvo matyti aplink ovalų stalą sėdinčios abiejų šalių delegacijos.
2019 m. per prezidentinius debatus J. Bidenas pažadėjo, kad tapęs JAV prezidentu užtikrins, jog Saudo Arabija dėl J. Khashoggio nužudymo taptų „parijų“ valstybe. Tačiau dabar jis savo šalyje junta milžinišką spaudimą dėl sparčiai augančių degalų kainų. Saudo Arabija yra viena didžiausių pasaulio naftos gamintojų.
Nepaisant to, prieš išvykdamas į Saudo Arabiją J. Bidenas patikino, kad neiškeis žmogaus teisių į pigesnę naftą.
Susitikęs su Saudo Arabijos vadovais, šeštadienį J. Bidenas dar dalyvaus susitikime su šešių Persijos įlankos šalių lyderiais.
Kupranugaris. Vikipedija
Rijadas, gruodžio 9 d. (ELTA). Daugiau kaip 40 kupranugarių diskvalifikuota iš kasmetinio Kupranugarių grožio konkurso Saudo Arabijoje, nes jiems atliktos kosmetinės operacijos ar suleista botulino injekcijų. Apie tai pranešė valstybinė Saudo Arabijos spaudos agentūra, kuria remiasi agentūra AP.
Į karaliaus Abdulazizo kupranugarių festivalį, kuris trunka apie mėnesį, kasmet kviečiami gražiausių kupranugarių veisėjai. Prizinį fondą sudaro 58 mln. eurų. Žiuri komisija nugalėtoją renka, be kita ko, atsižvelgdama į kupranugario galvos, kaklo ir kupros formą bei kūno laikyseną.
Botulino injekcijos, odos patempimas ir kitos kosmetinės procedūros, kad kupranugaris būtų patrauklesnis, griežtai draudžiamos. Žiuri nariai naudojo „specialias, pažangias“ technologijas, kad atpažintų „patobulinimus“.
Nustatyta, kad grožio operacijos atliktos dešimtims kupranugarių. Kai kuriems gyvūnams suleista hormonų raumenims sustiprinti, kitiems – botulino į lūpas, dar kitiems padidintos tam tikros kūno dalys.
Konkurso organizatoriai sukčiams grasina didelėmis baudomis.
Jamalis Khashoggis. EPA-ELTA nuotrauka
Dubajus, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį tvirtino nepamiršęs Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, kai gynė savo sprendimą per kelionę į Persijos įlankos šalis lankytis ir Saudo Arabijoje.
Šeštadienį E. Macronas taps vienu pirmųjų Vakarų lyderių, susitikusių su faktiniu karalystės valdovu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metais.
J. Khashoggi žmogžudystė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kuris ir toliau nemalšta. Tačiau E. Macronas teigė, kad neįmanoma bendrauti su regionu, ignoruojant galingą Saudo Arabiją. „Argi būtų galima manyti, kad galime padėti Libanui ir išsaugoti taiką bei stabilumą Artimuosiuose Rytuose, jei sakome: „Mes nekalbėsime su Saudo Arabija, daugiausia gyventojų turinčią ir galingiausia Persijos įlankos šalimi?“, – sakė jis Dubajuje, pirmoje savo kelionės sustojimo stotelėje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Šeštadienį E. Macronas skris į Saudo Arabijos Džidos miestą prie Raudonosios jūros po nakvynės Katare – dar vienoje išteklių turtingoje Persijos įlankos šalyje, kurioje Prancūzija kitais metais gins savo titulą per pasaulio futbolo čempionatą.
2018 m. spalio 2 d. J. Khashoggi atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule pateikti dokumentų, kad galėtų tuoktis su savo sužadėtine turke. Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, laukęs Saudo Arabijos smogikų būrys jį pasmaugė ir sukapojo kūną, kuris taip ir nebuvo rastas.
Prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos skiriamuosius raštus. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį priėmė Japonijos ambasadoriaus Tetsu Ozakio, Saudo Arabijos ambasadoriaus Sahalo bin Moustafos ir Angolos Respublikos ambasadoriaus Feliciano Antonio dos Santoso skiriamuosius raštus.
Šalies vadovas pasveikino Lietuvai akredituotą Japonijos ambasadorių pradėjus eiti naujas pareigas ir aptarė artėjantį diplomatinių santykių užmezgimo šimtmetį, kurį minėsime 2022 metais. Susitikime prezidentas pabrėžė, kad Japonija yra svarbi Lietuvos partnerė Azijoje, su kuria mus sieja puikūs santykiai ir vienodas požiūris į abiem šalims bei pasauliui svarbius klausimus. Prezidentas pakvietė Japoniją kurti strateginę partnerystę ir plėtoti dvišalius santykius visose srityse, ypač skatinti bendradarbiavimą energetikos, „Fintech“, aukštųjų technologijų ir gyvybės mokslų sektoriuose. Susitikime, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, taip pat aptarta šalių bendradarbiavimo svarba Jungtinėse Tautose ir kituose daugiašaliuose forumuose. Šalies vadovas susitikime teigė, kad transatlantinės bendruomenės ir vis glaudesnis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis šiandien yra labai svarbus ginant demokratines vertybes, tarptautinę tvarką ir sprendžiant tokias globalias problemas kaip klimato kaita ir COVID-19 pandemija. Lietuva labai vertina Japonijos partnerystę su NATO vertinant kylančias grėsmes ir mato perspektyvas ją sustiprinti.
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Saudo Arabijos ambasadoriumi Sahalu bin Moustafa, reziduojančiu Kopenhagoje, metu G. Nausėda patikino, kad Lietuva tikisi sustiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą su Saudo Arabija. Ši valstybė yra partnerė Persijos įlankos regione, nuolatiniai dvišaliai kontaktai ir bendradarbiavimas kovojant su globaliais iššūkiais, tokiais kaip migracija ir pandemija, būtų naudingas abiem šalims.
Susitikimo su Lietuvai akredituotu Angolos ambasadoriumi, reziduojančiu Lenkijoje, metu prezidentas pakvietė Angolą paskatinti tarpusavio bendradarbiavimą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos rėmuose. Valstybės vadovas taip pat teigė matantis potencialą bendradarbiauti universitetinių studijų srityje. Susitikime G. Nausėda teigė, kad Lietuva gali dalintis gerąja praktika kovos su klimato kaita, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo bei atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros klausimais.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį Jungtinėse Valstijose išslaptinti FBI dokumentai, sustiprinantys įtarimus, kad Saudo Arabija buvo susijusi su lėktuvų užgrobėjais, prieš 20 metų įvykdžiusiais rugsėjo 11-osios išpuolius.
Vis dėlto paviešintuose FBI užrašuose trūksta galutinių įrodymų, kurių tikėjosi išpuolių aukų šeimos, padavusios Saudo Arabiją į teismą.
Iki šiol slaptu laikytame 2016 m. balandžio 4 d. FBI dokumente aptariami tuometinio studento, bet, įtariama, iš tikrųjų Saudo Arabijos žvalgybos agento Omaro Bayoumio ryšiai su dviem „Al-Qaedos“ kovotojais, dalyvavusiais sąmoksle dėl atakų Vašingtone bei Niujorke – Nawafu al Hazmiu ir Khalidu al Midharu.
Šiuo dokumentu taip pat sustiprinami jau anksčiau paviešinti įtarimai dėl ryšių tarp šių dviejų teroristų ir Fahado al Thumairy – konservatyvaus imamo Karaliaus Faado mečetėje Los Andžele ir tame pačiame mieste veikančio Saudo Arabijos konsulato pareigūno.
Neįvardytas šaltinis FBI pasakojo, kad O. Bayoumis ne tik oficialiai prisistatydavo studentu, bet ir užėmė „labai aukštą statusą“ Saudo Arabijos konsulate JAV. Jis dviem teroristams, Hamziui ir Midharui, padėjo vertimų, kelionių organizavimo, apgyvendinimo ir finansavimo klausimais.
Šeštadienį išslaptintas dokumentas vis dėlto buvo gerokai redaguotas ir neatskleidė nenuginčijamo ryšio tarp Saudo Arabijos vyriausybės ir lėktuvų užgrobėjų.
JAV prezidentas Joe Bidenas FB užrašus paviešino spaudžiamas rugsėjo 11-osios aukų šeimų, kurios Saudo Arabiją padavė į teismą dėl bendrininkavimo rengiant išpuolius. Net trys iš eilės po atakų valdžiusios JAV administracijos vis nesutikdavo išslaptinti šių dokumentų, greičiausiai nenorėdamos pakenkti šalies santykiams su Saudo Arabija.
Disidentas, rašytojas ir žurnalistas Jamalis Khashoggis. EPA – ELTA nuotr.
JAV penktadienį išslaptino žvalgybos ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas davė įsakymą nužudyti Jamalą Khashoggį, JAV gyvenusį rašytoją, žurnalistą, kurio žūtis sukėlė didžiulį pasipiktinimą.
JAV prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtoje iš dalies įslaptintoje dvejų metų senumo ataskaitoje JAV žvalgybos tarnybos priėjo išvadą, kad princas „patvirtino operaciją Stambule, Turkijoje, per kurią turėjo būti suimtas arba nužudytas Saudo Arabijos žurnalistas J. Khashoggis”.
„Nuo 2017 m. sosto įpėdinis visiškai kontroliavo šalies saugumo ir žvalgybos operacijas, taigi, labai abejotina, kad Saudo Arabijos pareigūnai būtų vykdę tokio pobūdžio operaciją be sosto įpėdinio patvirtinimo“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje įvardijami 15 grupės narių, kurie nuvyko į Stambulą. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad labai tikėtina, jog jie dalyvavo nužudyme. Vis dėlto neaišku, ar šie asmenys žinoję, kad operacija pasibaigs J. Khashoggio mirtimi.
„Sosto įpėdinis J. Khashoggį laiko grėsme karalystei ir pritarė smurtiniams veiksmams, jei jų prireiktų, kad jis būtų nutildytas“, – sakoma ataskaitoje.
J. Khashoggis, kuris kritiškai atsiliepė apie princą M. bin Salmaną savo straipsniuose laikraštyje „The Washington Post“, buvo įviliotas į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, kad užpildytų santuokos dokumentus.
Žurnalistas Jamalis Khashoggis, pagarsėjęs Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano kritika. EPA – ELTA nuotr.
Liudytojas antradienį Turkijos teismui papasakojo, kad nužudytasis Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggis prieš nužudymą sulaukė grasinimų iš buvusio Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano patarėjo Saudo al-Qahtanio, agentūrai dpa pranešė Christianas Mihras iš nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“.
Pasak artimo ilgamečio žurnalisto draugo Aymano Nouro, J. Khashoggis pasakojo apie S. al-Qahtanio skambutį telefonu, kai jis gyveno Vašingtone. Pasak A. Nouro, patarėjas S. al-Qahtanis sakė žinąs apie J. Khashoggio vaikus ir kur jie gyvena. Draugas pridūrė, kad J. Khashoggis verkė, o tai itin neįprasta, ir sakė, kad bijo.
„Jamalas sakė, kad jam grasino Qahtanis ir jo šeima“, – sakė A. Nouras.
„Nouras sakė, kad, pasak J. Khashoggio, S. al-Qahtanis grasino jam nuo 2016 metų“, – teigė Rebecca Vincent iš „Reporteriai be sienų“, paskelbusi atskirą pranešimą iš teismo salės.
Teisme Stambule antradienį įvyko antrasis posėdis dėl J. Khashoggio nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Turkija atskirai nuo Saudo Arabijos pradėjo J. Khashoggio nužudymo bylos nagrinėjimą, teisiami 26 įtariamieji, jiems nedalyvaujant procese. Saudo Arabijoje jau seniai užbaigtas teismo procesas, bet Turkija nėra patenkinta Saudo Arabijoje paskelbtais galutiniais nuosprendžiais.
Saudo Arabijos pilietis J. Khashoggis atvirai kritikavo princą M. bin Salmaną. Jis nužudytas 2018 metų spalį, kai atvyko į savo šalies konsulatą Stambule, bet iš jo taip ir nebeišėjo. Vyro palaikai nerasti iki šiol.
Saudo Arabijos pareigūnai ne kartą neigė pranešimus, teigiančius, kad M. bin Salmanas yra kaip nors susijęs su nužudymu.
Nežinomi piktadariai „apšvarino” princesės iš Saudo Arabijos butą Paryžiuje, patirta žala sudaro apie 1,5 mln. eurų. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Le Parisien”.
Leidinio žiniomis, nusikaltėlis ar nusikaltėliai išnešė iš buto prestižinėje Prancūzijos sostinės 16-ojoje apygardoje 30 „Hermes” rankinių, kainuojančių 50 tūkst. eurų, daug papuošalų, „Cartier” laikrodį už 8 tūkst. eurų, „Chanel” kailinių ir daug kitų brangių daiktų.
Kaip patikslina leidinys, atvykę į nusikaltimo vietą pareigūnai neaptiko įsilaužimo pėdsakų. Be to, jo šaltinių duomenimis, šiuo metu sekliai negali rasti buto raktų dublikato. Įtarimai krito ant nukentėjusiosios bičiulio, su kuriuo ji susipažino rugpjūtį. „Draugas ne kartą jai siūlė parduoti prabangius daiktus per „Ebay” interneto parduotuvę, bet ji nesutiko”, – cituoja laikraštis policininkų žodžius.
Apie vagystę sužinota tik ketvirtadienį apie vidurdienį.
Pati nukentėjusioji vagystės metu buvo kurorte Prancūzijos pietuose. Grįžusi į Paryžių ir pasigedusi vertingų daiktų, princesė sunegalavo ir buvo nugabenta į ligoninę.
Saudo Arabija atmeta santykių normalizavimą su Izraeliu. EPA-ELTA nuotr.
Saudo Arabija, priešingai nei Jungtiniai Arabų Emyratai, atmeta santykių su Izraeliu normalizavimą, kol nesudaryta taika su palestiniečiais.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas trečiadienį lankydamasis Berlyne pareiškė, kad taika tarp Izraelio ir palestiniečių turi būti pasiekta remiantis tarptautiniu mastu pripažintais principais. „Kai tai bus padaryta, viskas bus įmanoma“, – pridūrė jis.
Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai praėjusią savaitę apstulbino pasaulį, paskelbdami, kad užmezga diplomatinius santykius. Emyratai po Egipto ir Jordanijos yra tik trečioji arabų šalis, užmezganti diplomatinius santykius su Izraeliu.
Susitarimas pasiektas tarpininkaujant Vašingtonui. Jis po maždaug trijų savaičių turėtų būti pasirašytas Baltuosiuose rūmuose. Susitarimas numato ir laikiną Izraelio atsisakymą aneksuoto dalį Vakarų Kranto.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras su kolega iš Vokietijos Heiko Maasu aptarė virtinę tarptautinių temų, įskaitant konfliktus Jemene ir Libijoje.
Saudo Arabija šiuo metu pirmininkauja G-20 šalių grupei ir lapkritį rengia viršūnių susitikimą.
Ispanijos karalius Juanas Carlosas palieka šalį. EPA-ELTA nuotr.
Korupcija įtariamas buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas ketina palikti šalį ir apsigyventi užsienyje. Karališkieji rūmai pirmadienį pranešė, kad Juanas Carlosas apie tokį savo sprendimą laišku informavo savo sūnų karalių Felipę VI. Kokioje šalyje norėtų gyventi ateityje, jis neatskleidė.
Savo sprendimu jis norįs palengvinti savo sūnaus, kaip valstybės vadovo, darbą, „turint omenyje viešas pasekmes, kurias šiuo metu kelia tam tikri praeities įvykiai“, rašo buvęs karalius, aiškiai turėdamas omenyje birželį prieš jį pradėtą teisėsaugos tyrimą.
„Tai yra sprendimas, kurį priimu su giliais jausmais, tačiau labai ramiai“, – pabrėžiama laiške.
Ispanijos aukščiausiasis teismas birželį pradėjo tyrimą dėl buvusio monarcho sąsajų su spėjama korupcijos afera. Įtariama, kad Juanas Carlosas iš Saudo Arabijos gavo milijoninį kyšį, kai čia vienas ispanų konsorciumas tiesė geležinkelį tarp Mekos ir Medinos miestų.
Tyrimas sutelktas į įvykius po 2014 metų vidurio. Tuo metu Juanas Carlosas dėl virtinės skandalų perleido sostą savo sūnui.
Po beveik keturių dešimtmečių nusiėmęs karūną, šiandien 82-ejų buvęs monarchas neteko apsaugos, kurią valstybės vadovui suteikia konstitucija.
Juano Carloso advokatas Javieras Sanchezas Junco Mansas pareiškė, kad jo klientas, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos, toliau bendradarbiaus su teisėsauga.
Saudo Arabijoje musulmonai pradeda chadžą. EPA-ELTA nuotr.
Laikantis griežtų saugumo priemonių, trečiadienį musulmonai pradeda chadžą – piligriminę kelionę į Meką Saudo Arabijoje.
Dėl koronaviruso pandemijos šiais metais chadžo apeigose galės dalyvauti tik keli tūkstančiai tikinčiųjų – pernai jų buvo 2,5 mln. Pirmą kartą šiuolaikinėje šalies istorijoje chadže negalės dalyvauti už Karalystės ribų gyvenantys musulmonai.
Per penkias dienas truksiančias chadžo apeigas tikintieji, be kita ko, turės laikytis atstumo ir dėvėti kaukes. Prieš ir po chadžo jiems privalomas karantinas. Chadžas dėl epidemijų ir konfliktų praeityje ne kartą buvo atšauktas.
Kad būtų pateisintas globalus piligriminės kelionės pobūdis, pirmenybė dalyvauti chadže suteikta Saudo Arabijoje gyvenantiems užsieniečiams musulmonams. Tik 30 proc. apeigų dalyvių bus Saudo Arabijos piliečiai.
Chadžas yra vienas penkių islamo stulpų. Kiekvienas pamaldus musulmonas, kuris yra sveikas ir gali sau leisti, privalo bent kartą gyvenime apsilankyti Mekoje.
Be jokių paaiškinimų buvo suimti trys svarbūs karališkosios Saudo Arabijos šeimos nariai, įskaitant dabartinio karaliaus brolį, skelbia BBC.
Du iš trijų areštuotų vyrų yra vieni įtakingiausių asmenų šioje karalystėje.
Manoma, kad tokių žingsnių kronprincas Mohammedas bin Salmanis ėmėsi siekdamas sustiprinti savo valdžią. Trys suimtieji yra karaliaus jaunesnysis brolis princas Ahmedas bin Abdulazizas, buvęs kronprincas Mohammedas bin Nayefas ir karaliaus pusbrolis princas Nawafas bin Nayefas.
2017 m. dešimtys karališkųjų Saudo Arabijos asmenų, ministrų ir verslininkų buvo uždaryti sostinėje Rijade įsikūrusiame viešbutyje „Ritz-Carlton”.
Prieštaringai vertinamas Mohammedas bin Salmanis laikomas de facto karalystės valdovu nuo to laiko, kai 2016 m. karaliaus, savo tėvo, buvo paskelbtas kronprincu.
Panašu, kad Donaldas Trumpas padarė nedovanotiną klaidą, nužudydamas suverenios valstybės, JT narės, vieną iš karinių Irano vadovų, generolą Qasemą Soleimani, ramiai, teisėtai vykusį iš Bagdado aerouosto į miestą.
Visų pirma, ar žmogus – nusikaltėlis, kurį reikia tokiu būdu nubausti mirties bausme, gali nuspręsti tik teismas, JAV ar tarptautinis. Sukurtas valstybinio terorizmo precedentas, kuris atriša rankas tikrai teroristinėms valstybėms ir organizacijoms.
Be to, kas toliau? Šitą nužudė. Ir visa infrastruktūra dingo? Visi ryšiai?
Neabejoju, kad musulmonų pasaulyje kils antisemitizmo banga, nežinia kur ir ką nublokšianti. Tai jau parodė deginamos Izraelio vėliavos Teherane. Tad vargu ar D. Trumpo sprendimas pasitarnavo Izraelio saugumui.
Nenaudingas šis sprendimas ir Baltijos valstybių, Ukrainos saugumui, nes nukreipia pasaulio dėmesį visai į kitą regioną.
Ypač, kai ir taip Artimuose Rytuose ir aplink juos šiuo metu tokia karinė politinė košė, kad bet kada gali kilti plataus masto karas, kuriame gali nebūti laimėtojų. Ir oficialaus musulmono generolo nužudymas gali tapti kibirkštimi tokiam karui, vienijančiam daugelį pasaulio musulmonų, kilti.
Antraštės JAV ir Irano konflikto tema jau pasipylė. Bet man pasirodė įdomiausia ir svarbiausia ši, pasirodžiusi DW portale https://www.dw.com/en/top-stories/s-9097 2020.01.02, generolo Qasemo Soleimani nužudymo išvakarėse.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ir Irano konfliktas bus pagrindinė Artimųjų Rytų problema 2020 m. (“Israel-Iran conflict to be major Middle East issue in 2020”),
Izraelis ir Iranas yra priešai nuo pat 1980-ųjų, tačiau tik pastaraisiais metais Iranui pavyko išauginti savo įtaką regione.
Sirijoje jis sustiprino ir parėmė šalies kontrolę bandantį susigrąžinti prezidentą Basharą al-Assadą.
Irake jis nuo pat 2003 m. parėmė ne vieną politinę ir karinę organizaciją.
Jemene Iranas palaikė prieš Saudo Arabiją kovojančius hučius – gruodį JAV pranešė sulaikiusi pažangių iranietiškų raketų komponentų siuntą šiems kovotojams.
Izraelio šiaurėje Iranas ir toliau palaiko strateginę paramą didžiausiai Libano politinei partijai „Hezbollah“, kurios karinis sparnas yra laikomas galingesniu nei visa oficiali Libano kariuomenė.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Teheranas jau ne pirmus metus bando įvesti balansą regione, kuriame Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai stipriai lenkia Iraną karinėmis išlaidomis, o Izraelis jau turi branduolinių ginklų. Turėdama minimalias ir gan pasenusias oro pajėgas, šalis negali konkuruoti su regiono kaimynių ir JAV kariniais lėktuvais, todėl kol kas raketos yra vienintelis Teherano konvencinis atgrasymo būdas.
Nežiūrint visko, 2017–2018 m. Izraelio kariuomenė smogė 200 Irano palaikomų objektų Sirijoje.
Operacijų intensyvumas dar labiau išaugo Persijos įlankoje gegužę aplink Hormuzo sąsiaurį JAV padidinus savo karinius pajėgumus dėl ten įvykusių poros tanklaivių užėmimo ir abiejų konfliktuojančių pusių dronų numušimo.
2019 m. lapkritį premjeras Benjaminas Netanyahu patvirtino, kad Izraelis plečia savo operacijas į Jemeną, siekdamas „užkirsti Iranui kelią įsitvirtinti regione“.
Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Šiais metais Irako vyriausybė apkaltino Izraelį užpuolus Iranui palankių Liaudies mobilizacinių pajėgų pozicijas šalyje, taip pat šiitų kovotojų stovyklas netoli Bagdado.
2019 m. rugsėjį dronų ir žemai skriejančių raketų spiečius smogė Saudo Arabijai priklausančiam „Aramco“ naftos perdirbimo kompleksui. Tai sumažino gamybą perpus. Visuotinai tikima, kad išpuolį surengė Iranas.
Tarptautinių krizių grupės Irano reikalų analitikas Ali Vaezas atkreipia dėmesį, kad Izraelio gynyba yra pritaikyta balistinių raketų išpuoliams, o ne žemai skrendančių kruizinių raketų, kurios buvo panaudotos prieš Saudo Arabiją. Pasak jo, dabartinės gynybinės sistemos neapsaugotų nuo „košmariško scenarijaus“, kai būtų užpultos Izraelio chemijos komponentų gamyklos ar branduolinė infrastruktūra, taip paverčiant daugelį šalies vietovių visiškai negyvenamomis ištisus dešimtmečius.
Taigi, susidūrus su šia „didžiausia rizika“, pasak A. Vaezo, kyla klausimas, ar Izraelis bandys vengti susidūrimo ir leis grėsmei toliau augti, ar surizikuos ir pabandys smogti pirmas. Jo nuomone, Iranui atnaujinus savo branduolinę programą Izraelio sąjungininkai gali sutikti pulti Iraną pirmi.
„Į keblią padėtį patekusi Tripolio (Libija) vyriausybė, vadovaujama Fayezo al Sarrajo (Fajezo Saradžo), nuo balandžio yra atakuojama Kh. Haftaro pajėgų. Maršalas vadovauja lygiagrečiai administracijai, remiamai Turkijos varžovių regione – Saudo Arabijos, Egipto ir Jungtinių Arabų Emyratų. Turkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino siūlymą pasiųsti karių į Libiją, Ankarai gavus F. al Sarrajo vyriausybės prašymą suteikti karinę pagalbą. „Priimame iššūkį ir skelbiame džihadą bei raginimą imtis ginklų“, – penktadienį per televiziją kalbėjo Kh. Haftaras. Jis paragino „visus libius“ apsiginkluoti, taip pat kvietė „vyrus ir moteris, karius ir civilius ginti mūsų tėvynę ir garbę“.”
JAV ir Rusija turi galingus Izraelio saugumu besirūpinančius lobistus, gana neblogai sutariančius. Akivaizdu, kad Rusija galutinėje sąskaitoje bus Izraelio pusėje. O Kinija? Kol kas ji tyli.
Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas pareiškė, kad generolo nužudymas buvo „JAV karo veiksmas prieš Irano žmones“. „Praėjusią naktį prieš vieną svarbiausių mūsų generolų buvo įvykdytas teroro aktas ir buvo pradėtas karas. Ko tikimasi iš Irano? Mes netylėsime, mes privalome veikti ir mes veiksime“, – sakė M. Takhtas interviu CNN televizijai. „Mes negalime užmerkti akių dėl to, kas įvyko praeitą naktį. Neabejotinai bus kerštas – žiaurus kerštas“, – pagrasino Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų. „Atsakymas į karo veiksmą yra karo veiksmas. Kas, kur, kada? Tai parodys ateitis“, – sakė jis. https://www.delfi.lt/news/daily/world/tukstanciai-irako-gyventoju-gedi-zuvusio-irano-generolo-skanduodami-mirtis-amerikai.d?id=83186899
O dabar pagalvokime, kokios bus pasaulinės benzino, dyzelino ir plataus vartojimo prekių kainos artimiausiu metu, jei iškils pavojus naftos verslovėms Artimuosiuose Rytuose.
Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammadas bin Salmanas neigia užsakęs įvykdyti šalies žurnalisto Jamalo Khashoggio žmogžudystę prieš beveik vienerius metus, skelbia BBC.
Interviu JAV televizijos „CBS News“ laidai „60 minučių“ M. bin Salmanas teigė prisiimąs atsakomybę dėl to, kas įvyko, nes jis šalies lyderis, bet neigia asmeniškai užsakęs ją įvykdyti, ar turėjęs žinių apie tai tuo metu.
„Prisiimu visą atsakomybę kaip lyderis Saudo Arabijoje, ypač kai žmogžudystę įvykdė asmenys, dirbantys Saudo Arabijos vyriausybei“, – teigė M. bin Salmanas.
„Tai buvo klaida. Ir aš privalau imtis visų veiksmų, kad ateityje būtų išvengta tokių dalykų“, – sakė M. bin Salmanas ir pavadino nusikaltimą „bjauriu“.
J. Khashoggis nužudytas pernai spalio 2 d. savo šalies konsulate Stambule. Kaip nurodoma, žurnalisto kūnas buvo supjaustytas dalimis ir išneštas iš konsulato pastato, bet palaikai iki šiol taip ir nebuvo rasti.
M. bin Salmanas, kuris laikomas Saudo Arabijos de facto valdovu, įtariamas asmeniškai užsakęs įvykdyti J. Khashoggio – žurnalisto, kritikavusio vyriausybę – žmogžudystę.
Po savaitgalį įvykusių atakų prieš naftos gamyklas, dėl kurių sutriko šalies naftos pramonė, o „juodojo aukso“ kaina rinkose šoktelėjo daugiau nei 10 proc., Saudo Arabija ramina – naftos gavyba šalyje bus atkurta iki mėnesio pabaigos.
Šį mėnesį pareigas pradėjęs eiti energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas tvirtino, kad viena didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų atvėrė strateginius rezervus, kad aprūpintų nafta klientus.
„Turiu gerų naujienų – naftos tiekimas tarptautinėms rinkoms sugrįžo į prieš atakas buvusį lygį. Per pastarąsias dvi dienas žala buvo suvaldyta, 50 proc. gavybos jau atstatyta. Gavyba sugrįš į normalų lygį iki rugsėjo pabaigos“, – sakė A. bin Salmanas.
Nors Jungtinės Valstijos dėl atakų prieš Saudo Arabijos naftos gamyklas suskubo apkaltinti Iraną, pats ministras – Saudo Arabijos karaliaus Salmano sūnus – neatskleidė, ką laiko atsakingu už išpuolius, sukėlusius paniką pasaulinėse naftos rinkose.
„Nežinome, kas stovi už šios atakos“, – sakė A. bin Salmanas, pridurdamas, kad karalystė nori „profesionalumu ir tarptautinėje bendruomenėje pripažintais standartais paremtų įrodymų“.
Saudo Arabija taip pat teigiamai vertino valstybinės bendrovės „Saudi Aramco“ planuojamą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO).
„IPO bus tęsiamas, nieko nestabdysime“, – sakė „Saudi Aramco“ valdybos pirmininkas Yasiras al-Rumayyanas.
Rijadas išgauna apie 9,9 mln. barelių naftos per dieną, iš jų apie 7 mln. yra eksportuojami, daugiausia į Azijos rinkas.
Išpuoliai trumpam sumažino šalies naftos gavybą maždaug perpus.
Ataka prieš du Saudo Arabijos naftos kompleksus kelia grėsmę saugumui ir kenkia pastangoms sumažinti įtampą šiame regione, teigė Europos Sąjunga (ES) ir pabrėžė, kad būtina aiškiai nustatyti, kas už tai atsakingas.
„Vakarykštė dronų ataka prieš du „Aramco“ naftos kompleksus Saudo Arabijoje kelia realią grėsmę regioniniam saugumui,“ – teigiama ES užsienio politikos tarnybos atstovo spaudai sekmadienio pranešime.
„Svarbu aiškiai nustatyti faktus ir nustatyti atsakomybę už šią apgailėtiną ataką,“ – nurodoma pranešime.
