sekimas

Žvalgyba

Tolumoje – nežinomybė. Slaptai.lt foto

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį grįš prie sprendimo kreiptis į ekspertus, kad šie įvertintų ruošiamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas. Dalis komiteto narių siūlo kreiptis į ekspertus ir dėl Advokatų tarybos siūlymo suteikti asmeniui teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas.
 
Kaip Eltai sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, daugiausiai nesutarimų, Seimo sudarytai darbo grupei ruošiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kilo dėl to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Dabartiniame įstatymo pakeitimų variante numatyta, kad šia kontrole turėtų užsiimti prokuratūra ir teismai, tačiau tokiai pozicijai, pasak parlamentaro, nepritaria Teisingumo ministerija, Advokatų taryba, Asmens duomenų apsaugos inspekcija (ADAI). Anot S. Šedbaro, pastarosios institucijos mano, kad asmens duomenų kontrole baudžiamajame procese užsiimtų ir ADAI.
 
„Mes klausymų metų daug ką susiderinome, bet nepavyko niekaip susiderinti to, kas turėtų kontroliuoti asmens duomenis baudžiamajame procese. Jau priimta, įstatyme numatyta, kad asmens duomenų kontrolę baudžiamosiose bylose užtikrinta prokuratūra ir teismai“, – sakė TTK pirmininkas S. Šedbaras.
 
Jis teigė, kad TTK žada apsispręsti, ar kreiptis išvados į Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų į Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos karo akademijos ekspertus.
 
„Kad Seimo salėje nekiltų vėl naujų ginčų, mes norėjome platesnio ekspertų vertinimo. Ar pavyks, ar ne, nežinome, bet bandysime“, – sakė S. Šedbaras.
 
Parlamentaras patvirtino, kad TTK taip pat kyla diskusijų ir dėl Advokatų tarybos pasiūlymo suteikti teisę asmeniui sužinoti, ar jis buvo sekamas, prieš jį buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Dalis komiteto narių – socdemas Julius Sabatauskas, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis – nori ekspertų įvertinimo ir dėl šios iniciatyvos, nors šiai darbo grupė ir nepritarė.
 
„Tas aspektas taip pat matyt bus svarstomas“, – teigė S. Šedbaras.
 
Elta primena, kad Advokatų taryba siūlė įstatyme numatyti teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.
 
Šią idėją advokatūra pateikė po tai, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.
 
Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritaria.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.01.18; 09:17
Žvalgyba

Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė

Vokietijos vidaus saugumo tarnyba pranešė stebinti grupes, kurios skleidžia sąmokslo teorijas apie COVID-19 ir kvestionuoja valdžios teisėtumą. BfV prieš šias grupes gali oficialiai taikyti sekimo priemones, kontroliuoti jų narių pokalbius ir susirašinėjimą, atlikti kitus operatyvinius veiksmus.

Vokietija yra viena iš tų Vakarų Europos valstybių, kuriose ypač aktyviai  rengiamos protesto akcijos prieš valstybės vykdomą pandemijos suvaldymo politiką ir visuomeninio gyvenimo ribojimus. Į kassavaitinius įvairiuose šalies miestuose rengiamus protestus susirenka įvairių visuomenės grupių atstovai, taip pat ir radikalių pažiūrų asmenys – vakcinos priešininkai, sąmokslo teorijų skleidėjai, kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės rėmėjai.

Kaip pastebi portalas Intelnews.org, pastaraisiais mėnesiais fiksuotas protestų dalyvių gausėjimas, į juos įsitraukia ir Vokietijos kraštutinės dešinės didžiausios partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) rėmėjai, antisemitinio judėjimo Reichsburger nariai ir kiti. Didžioji dalis šių grupių konsoliduojasi su COVID-19 valdymo kritikais, besivadinančiais Querdenken judėjimu.

Querdenken įvardijama kaip nauja kraštutinių pažiūrų visuomenės grupė, kuri savęs nepriskiria nei dešinei, nei kairei, bei neturi religinės motyvacijos. Intelnews.org vertinimu, apie 90 proc. judėjimo atstovų yra sulaukę 30-ies, vidutinis jų amžius – apie 50 metų, du trečdaliai jų priskiria save viduriniajai klasei. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tarp Querdenken atstovų itin populiarios ksenofobiškos ir antimusulmoniškos pažiūros.

Intelnews.org duomenimis, tai yra pirmas kartas, kai Vokietijos vidaus saugumo tarnyba oficialiai identifikavo visuomenės grupę, nusiteikusią prieš  valstybės vykdomą pandemijos suvaldymo politiką, kaip keliančią pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2021.05.16; 12:05

Politinės intrigos

Binoklis. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma atsisakyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinto draudimo taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui.
 
Tai numatančias Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis ir  Algirdas Stončaitis.
 
„Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, siūloma eliminuoti įstatymo nuostatą, numatančią, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą Respublikos Prezidentui“, – sako projekto autoriai.
 
Kriminalinės žvalgybos įstatymo (KŽĮ) pataisas parengę Seimo nariai tikisi, kad jos užtikrins didesnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje.
 
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos aiškiai apibrėžtų asmens, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, teisę į informacijos gavimą apie jo atžvilgiu atliktus slaptus veiksmus bei galimybę skųsti šių veiksmų teisėtumą.
 
Taip pat siūloma apriboti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo bei pratęsimų trukmę; numatytas apribojimas pakartotinai sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus po to, kai buvo priimta neigiama motyvuota teismo nutartis. Siūloma naikinti įstatymo nuostatą, leidžiančią atlikti sekimą iki 3 dienų, kai šią priemonę sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar įgaliotas vadovo pavaduotojas.
 
„Šiuolaikiniame gyvenime, ko gero, nekvestionuojama, kad kriminalinė žvalgyba, kaip kovos su nusikalstamumu priemonė ir informacijos rinkimo instrumentas, yra būtina. Vis dėlto, nors KŽĮ numatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, būtina suprasti, kad tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, ypač asmens teisė į privatumą ir duomenų apsaugą. Dažnai viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, teisininkų diskusijose galima išgirsti, kad Lietuvoje bet kuriam asmeniui gali būti taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės – pokalbių klausymasis ar netgi asmens sekimas – nors tam neturima jokio realaus pagrindo. Ne ką mažiau svarbu, kad pasibaigus tyrimui asmuo nėra informuojamas apie jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, nebent pačios tarnybos nuspręstų, kad asmenį yra tikslinga informuoti. Akivaizdu, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad neturima jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai“, – dokumento aiškinamajame rašte sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
 
Vertinant asmens laisvės ir saugumo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus proporcingumą, ne mažiau aktualus klausimas, jų nuomone, yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmė.
 
„Kriminalinės žvalgybos veiksmų laikas turi būti optimalus. Manytina, kad yra netikslingas kriminalinės žvalgybos priemonės pratęsimas ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. 12 mėnesių terminas yra pakankamas laiko tarpas, kurio metu galėtų paaiškėti, ar yra rengiamos, daromos ar padarytos sunkios ar labai sunkios nusikalstamos veikos“, – sako projekto rengėjai.
 
Jų teigimu, kitas KŽĮ nuostatų taikymo probleminis aspektas – leidimas sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus bet kuriame teisme.
 
„Toks reglamentavimas numato, kad suvaržyti asmens privatumą gali leisti kiekvienas teismas. Negavus sankcijos viename teisme, yra galimybė jos prašyti kitame teisme, kol galimai bus gautas siekiamas sprendimas, kadangi Lietuvos teismų informacinėse sistemose nefiksuojamas šių veiksmų sankcionavimas. Todėl tikslinga užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui šia įstatymo spraga“, – sako įstatymo pataisų autoriai.
 
Jų nuomone, leidžiant sankcionuoti sekimą iki 3 dienų kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam vadovo pavaduotojui, atsiranda piktnaudžiavimo rizika taikyti šią priemonę nepagrįstai, todėl siūloma panaikinti šią įstatymo nuostatą. 
 
Įstatymo pataisomis siūloma eliminuoti vieną iš KŽĮ uždavinių – nusikalstamų veikų prevenciją. „Kriminalinės žvalgybos subjektų naudojami informacijos gavimo būdai ir priemonės negali būti taikomi prevenciniais tikslais, be to, veiksminga nusikalstamumo prevencija neįmanoma neturint pakankamai informacijos apie tam tikrus reiškinius“, – sako S. Skvernelis ir A. Stončaitis.
 
Įstatyme jie siūlo pakeisti ir provokacijos apibrėžimą, nurodant, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką.
 
Kaip papildomas  žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijas įstatyme  S. Skvernelis ir A. Stončaitis siūlo numatyti, kad  kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma apginti asmens ar valstybės interesų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.23; 15:00
Žvalgyba

Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Paaiškėjo, kad Rusijos saugumo tarnybos sekė Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną prieš tai, kai jis, manoma, buvo apnuodytas, praneša naujienų agentūra dpa.
 
„Sekimo mastas manęs visiškai nestebina – mes tai puikiai žinojome ir anksčiau. Tačiau netikėta, kad jie nepasigėdijo visiems apie tai papasakoti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Navalno atstovė Kira Jarmyš.
 
Tokias mintis ji išdėstė po to, kai Rusijos laikraštis „Moskovskij komsomolec“ paskelbė straipsnį, kuriame išsamiai aprašoma politiko dienotvarkė iki tada, kai šį ketvirtadienį jis blogai pasijuto ir paniro į komą.
 
Straipsnyje cituojami neįvardinti saugumo tarnybų pareigūnai, kurie pripažino sekę A. Navalną. Publikacijoje nurodoma, kur jis ir jo komanda lankėsi, su kuo bendravo ir netgi ką valgė kelionės Sibire metu.
 
Ketvirtadienį, skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu, A. Navalnui pasidarė bloga. Lėktuvas nusileido Omske, o iš ten opozicijos politikas buvo nugabentas į Maskvą. Šeštadienį jis buvo nuskraidintas iš Maskvos į Berlyną, kur jam teikiama pagalba.
 
A. Navalno komandos nariai įtaria, kad jis buvo apnuodytas vizito Sibire metu. Tačiau Rusijos gydytojai aiškina, kad jam galėjo pasireikšti metabolizmo sutrikimai.
 
Straipsnyje rašoma, kad, turint omenyje kaip A. Navalnas buvo sekamas, jis galėjo būti apnuodytas tik oro uoste arba lėktuve.
Vokietijos ligoninė atlieka išsamius tyrimus, kurių rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį.
 
Vokietijos parlamento narys, atsakingas už bendradarbiavimą su Rusija, Dirkas Wiese paragino šios šalies atstovus pateikti įtikinamą ir skaidrų paaiškinimą, kaip A. Navalno sveikatos būklė galėjo taip greitai pablogėti, ypač turint omenyje įtarimus dėl apnuodijimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00
Trumposios naujienos

Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.

Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
 
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
 
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
 
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
 
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 06:00
Aktualijos

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų projekto, kurį opozicija yra įtraukusi į ketvirtadienio nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkę, antikorupcinio vertinimo.
 
Anot „valstiečių“, kreipimąsi paskatino nutylėta projekto autorystė, – nors projekto aiškinamajame rašte projekto autoriumi nurodytas liberalas Simonas Gentvilas, kuris pripažįsta projekto rengimo metu konsultavęsis su advokatūra, dokumento duomenys rodo, kad projektas sukurtas ne S. Gentvilo, bet vienos advokatės kompiuteryje.
 
Seimo „valstiečių“ frakcija pažymi, kad, „kaip matyti iš viešosios erdvės, šios advokatės domėjimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektu gali būti susijęs su garsiąja „teisėjų korupcijos“ byla, kurioje buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kurioje figūruoja ne tik teisėjų, bet ir žinomų advokatų pavardės“.
 
„Siekdami, kad Seime svarstomų teisės aktų projektai nekeltų abejonių, būtų skaidrūs, paprašėme STT įvertinti šį projektą. O tada galėsime tęsti tolesnius projekto svarstymus”, – sako LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
 
LVŽS frakcija dažnai naudojasi Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia teisę įstatymų leidėjui gauti projektų antikorupcinį vertinimą, kurį atlieka STT.
 
STT vertinimai leidžia išvengti įstatymo spragų ir tobulinti reguliavimą taip, kad juo nebūtų sukuriamos sąlygos korupcijai pasireikšti.
 
Šių metų kovo mėnesį parlamentarų grupė įregistravo Kriminalinės žvalgybos bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų pataisas, kuriomis siūloma suteikti galimybę gyventojams sužinoti apie jų atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą.
 
Pagal projektą, asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei surinktus asmens duomenis.
 
Jeigu paaiškėtų, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant būtų sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas.
 
Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuotų asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba.
 
„Priėmus siūlomas pataisas, atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė asmeniui pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą“, – Eltai yra sakęs  S. Gentvilas.
 
Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, galėtų apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui. Skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų galėtų būti paduotas per 90 kalendorinių dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus dienos.
 
Įstatyme siūloma numatyti, kad pagrindinės kriminalinės žvalgybos vadovas arba prokuroras asmenų skundus išnagrinėtų per 30 kalendorinių darbo dienų.
 
Seimo nario S. Gentvilo nuomone, akivaizdu, kad šiuo metu asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į teisėtą asmens duomenų tvarkymą bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.
 
Projekto autoriai tikisi, kad priėmus siūlomą projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 15:38
Politinės intrigos

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Vytautas Bakas antradienį Seime išreiškė nepasitenkinimą antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas siūlomam Dariui Jauniškiui.
 
Politikas, plenarinėje Seimo salėje D. Jauniškiui atsakinėjant į parlamentarų užduodamus klausimus, grąžino VSD vadovui apdovanojimą, kurį, kaip teigė V. Bakas, jis iš D. Jauniškio gavęs už nuopelnus žvalgybai.
 
Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

„Labai vertinau jūsų darbą tol, kol nepaaiškėjo, kad jūs žodiniu pavedimu renkate informaciją, išnaudojate daugybę pareigūnų tam, kad būtų renkama informacija apie niekuo dėtus, su grėsmėmis nesusijusius mūsų verslo, kultūros, meno, žiniasklaidos veikėjus“, – kalbėjo V. Bakas, turėdamas galvoje anksčiau savo pateiktą informaciją, esą VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
V. Bako teigimu, Seimas įstatymus priima ne tam, kad žvalgyba sektų žmones, bet tam, kad kovotų su išorės grėsmėmis.
 
„Mes įstatymus priiminėjome ne tam, kad jūs sektumėte žmones – mūsų Lietuvos žmones, o tam, kad juos saugotumėte nuo išorės grėsmių. Todėl aš jums noriu apdovanojimą sugrąžinti, nes visiškai nepritariu tam, ką jūs darote dabar“, – sakė jis ir nunešė gautą apdovanojimą tribūnoje stovinčiam D. Jauniškiui.
 
Seime V. Bakui einant link VSD vadovo pasigirdo parlamentarų nepasitenkinimo šūksniai.
 
„Su dideliu malonumu“, – paėmęs grąžintą apdovanojimą ištarė D. Jauniškis.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priėmė sprendimą, kad VSD veikė teisėtai, kuomet tikrino informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinką.
 
Antradienį Seimui pristatyta antrajai kadencijai teikiama D. Jauniškio kandidatūra į VSD direktoriaus pareigas. VSD vadovo kandidatūrą Seimui teikia prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Šiuo sudėtingu metu svarbu užtikrinti svarbiausių valstybės institucijų veiklos tęstinumą. Darius Jauniškis savo darbais įrodė, kad yra strategiškai mąstantis ir energingas vadovas. Tikiu, kad jis užtikrins, jog VSD tęstųsi reikalingos permainos, veikla būtų efektyvesnė, daugėtų atvirumo visuomenei“, – pirmadienį sakė šalies vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 23:30
Aktualijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį priėmė sprendimą – Valstybės saugumo departamentas (VSD) veikė teisėtai, kuomet tikrino informaciją apie kandidatų į prezidentus aplinką.
 
„Komitetas šiandien pabaigė parlamentinę kontrolę dėl VSD veiklos, reaguojant į informaciją, kuri buvo pasirodžiusi viešoje erdvėje dėl galimai neteisėtos VSD veiklos Prezidento rinkimų kampanijos metu. Komitetas, įvertinęs visą informaciją, kurią yra gavęs, apibendrino ir priėmė galutinį sprendimą – VSD veikė teisėtai, vadovaudamasis visais Lietuvoje galiojančiais įstatymais“, – Eltai po NSGK posėdžio teigė šio komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Jo teigimu, dėl tokio sprendimo NSGK balsavo vieningai. Išskyrus, pabrėžė D. Gaižauskas, klausimą dėl VSD veiklos iškėlusį Vytautą Baką.
 
„Komitetas balsavo, išskyrus Vytautą Baką, vienbalsiai, Vytautas Bakas susilaikė“, – teigė D. Gaižauskas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad, nepaisant to, jog VSD, tikrinusi informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, elgėsi neištrūkdama iš įstatymo numatytų rėmų, pačią tvarką, ypač reglamentuojančią užduočių delegavimą VSD struktūros viduje, reikėtų keisti.
 
„Įstatymai yra tobulintini, ypač tie, kurie reglamentuoja vidinę tvarką, kada yra formuojamos užduotys, ypač vadovybės. Tvarka turėtų būti keičiama, kad tokios užduotys būtų vykdomos tik raštiškai, be jokių žodinių nurodymų. Tokiu būdu būtų aiškumas ir konkretumas“, – pabrėžė D. Gaižauskas.
 
Jis neatmetė galimybės, kad būtent žodinis pavedimas ir galėjo suklaidinti VSD pareigūną, kuris NSGK vadovo pareigas ėjusiam V. Bakui pranešė apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai kadencijai eiti Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 17:55
Aktualijos

Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad pastarąsias dienas ažiotažą kelianti istorija, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, yra slegianti. Pasak buvusio šalies vadovo, artėjantys rinkimai duos atsakymą į daugybę kylančių klausimų.
 
„Aš negalvoju, kad aš turiu pakankamai giluminės informacijos, kad galėčiau komentuoti. Sakyčiau, kad tai gana gili ir sunki, slegianti mūsų visuomenę (problema – ELTA), ir aš nenorėčiau įsileisti į gilesnes diskusijas. Man atrodo, kad visuomenė jaučia tai ir ateinantys Seimo rinkimai duos atsakymą į daugybę problemų“, – Valdovų rūmuose prieš konferenciją, skirtą aptarti kolektyvines traumas, sakė V. Adamkus.
 
ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigia manąs, jog NSGK turėtų inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl to, kad žvalgyba galimai rinko informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei tuometį diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Jis ketvirtadienio rytą savo socialinio tinklo paskyroje kreipdamasis į prezidentą teigė, kad VSD vadovai turėtų būti nušalinti bent jau iki tol, kol išaiškės aplinkybės dėl ažiotažą sukėlusios informacijos.
 
Savo ruožtu Prezidentūra teigia, kad Lietuvos žvalgyba pasitiki, todėl nebus atsižvelgta į V. Bako prašymą. Vyriausiojo prezidento patarėjo Aisčio Zabarausko Eltai atsiųstame komentare užsimenama, kad politinis situacijos eskalavimas turėtų būti traktuojamas kaip kenkimas valstybei.
 
VSD vadovai taip pat ne kartą griežtai atmetė viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir tuometį diplomatą V. Ušacką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.06; 02:00
Žvalgyba

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis neslepia, kad rinkimų metu patikrinama visų kandidatų aplinka, nes kiekvienas iš jų gali potencialiai tapti šalies vadovu.
 
„Tam, kad jie (kandidatai – ELTA) galėtų ramiai tęsti savo rinkimų kampaniją, kad nebūtų kažkokių kėslų, pasikėsinimų ar priėjimų prie jų iš Rusijos pusės, ar iš kitų šalių, tą informaciją reikia patikrinti. Bet aš atkreipiu dėmesį, ką reiškia rinkti informaciją ar pasitikrinti tą informaciją? Rinkti informaciją reiškia sekti žmogų, o tam, kad sektum žmogų, tu turi sankcionuoti veiksmus, nežinau, kokius čia pajėgumus reikia turėti, kad sektum tokį sąrašą žmonių“, – sakė LRT televizijai D. Jauniškis.
 
„Galiu pasakyti skaičius, kad oficialiai praėjusiais metais 80 tūkst. tokių patikrų ir išvadų pateikta. Tai čia ne žmonės dirba, dirba mašinos, yra tam tikra informacija duodama kompiuteriams, jie ją apdoroja ir pateikia tam tikrą informaciją apie tą žmogų, yra kažkokia neigiama informacija apie tą žmogų, ar nėra, ir tiek“, – sakė D. Jauniškis.
 
D. Jauniškis LRT televizijai vis dėlto pripažino, kad informacija apie tam tikrus asmenis buvo tikrinama. Anot jo, yra tikrinama, ar nėra tokių asmenų, kurie bandytų prieiti ar paveikti kandidatą.
 
„Informacija ateina įvairiais kanalais, taip pat ir pasitikėjimo linija, kuri VSD yra įsteigta. Negaliu pasakyti, ar čia visi buvo tikrinti, bet kad tikrinama žmonių dalis buvo tai buvo“, – teigė jis.
 
Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Čia labai natūralus procesas, nieko nusikalstamo turbūt nėra, tu pasitikrini informaciją, kuri gaunama apie vieną ar kitą žmogų. Yra patikrinama informacija, ar nėra kažkokio šleifo, kad nebūtų kažkokių tų vadinamų priėjimų iš priešiškos šalies“, – sakė jis.
 
D. Jauniškis LRT televizijai taip pat teigė neigiamai vertinantis buvusio užsienio reikalų ministro, diplomato Vygaudo Ušacko pasisakymus, esą prezidento rinkimų kampanijos metu VSD pareigūnai buvo susisiekę su jo komandos nariais ir juos baugino, siekdami atgrasyti nuo dalyvavimo kampanijoje.
 
„Vertinu labai, sakyčiau, neigiamai. Pirmiausia, manau, turėtų būti pateikti įrodymai, kad tokie dalykai buvo, ar buvo gąsdinama, o galbūt tiesiog buvo pasikalbama, norint padėti ar išsiaiškinti tam tikrą situaciją, čia viską reikėtų patikrinti. Bet bauginimo kaltinimus vertinu keistai“, – LRT televizijai sakė D. Jauniškis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 06:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Andrėjus Ilarionovas. Apostrophe.ua nuotr.

Michailas Mišustinas (Mishustinas) yra vienas efektyviausių specialiųjų tarnybų stovyklos atstovų. Kodėl? Jis sukūrė valstybę, kurioje sekamas kiekvienas finansinis žingsnis.

Federalinė mokesčių tarnyba, vadovaujama Michailo Mišustino, įdiegė visos Rusijoje atliekamų operacijų apskaitos sistemą. M. Mišustinas gavo ministro pirmininko postą siekdamas užbaigti visų Rusijos gyventojų sekimo Rusijos teritorijoje įgyvendinimo procesus. Taip tvirtina Rusijos ekonomistas, buvęs Rusijos Federacijos prezidento patarėjas ir Vašingtone esančio Katono instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrejus Illarionovas. Jis išskirtinį interviu davė leidinio „GORDON“ įkūrėjui Dmitrijui Gordonui.

Dmitrijus Gordonas, Gordonua.com leidinio savininkas.

A.Illarionovas mano, kad M.Mišustino paskyrimas reiškia galutinę dabartinio Rusijos režimo transformaciją nuo specialiųjų tarnybų ir jėgos struktūrų bendradarbiavimo prie vien specialiųjų tarnybų vadovavimo.

„Ponas Mišustinas yra vienas efektyviausių specialiųjų tarnybų stovyklos atstovų ne vien pagal savo kilmę – jo tėvas buvo aukštas sovietų ir Rusijos specialiųjų tarnybų generolas – bet ir pagal savo ideologiją, kuri idealiai atitinka tą Rusijos ir pasaulio viziją, kuria šiandien vadovaujasi Rusijos pilečiai. Nenuginčijama tai, kad ponas M.Mišustinas tiesiogine to žodžio prasme sukūrė modernią totalitarinę sekimo valstybę mokesčių ministerijoje “, – teigė A.Illarionovas.

Michailas Mišustinas. EPA – ELTA nuotr.

Daugelis žurnalistų ir užsienio ekspertų, kurie prieš keletą mėnesių svečiavosi pas poną Mišustiną, beje, dar nežinodami, kad jis netrukus bus paskirtas Rusijos ministru pirmininku, papasakojo štai tokią istoriją. Kai jie baigė kalbėtis Mišustino biure ir nepatikliai pasiteiravo apie jo sėkmę kuriant sistemą, leidžiančią stebėti visas be išimties finansines operacijas Rusijos Fedeacijos teritorijoje, p. Mišustinas pradėjo klausinėti. Pirmiausia jis pasiteiravo: „Kuriame viešbutyje jūs apsistojote?“ Jam atsakė: „Tokiame ir tokiame viešbutyje Maskvoje“. „Prašau pasakyti, ar šiandien jūs valgėte tame viešbutyje?“ „ Taip, viešbutyje“ arba „Ne, ne viešbutyje, o kavinėje“. Tada: „O kokioje kavinėje?“ „Na, čia yra apytikslis kavinių rajonas.“ Tada: „Ką jūs valgėte pusryčių metu?“

Ir M.Mišustinas po kelių minučių ekrane paroro, kaip tas žmogus, apsistojęs konkrečiame Maskvos viešbutyje, užsisako viešbučio kavinėje pusryčius… Fantastika? Negali būti?

A.Illarionovas pabrėžė, kad federalinė mokesčių tarnyba, vadovaujama M.Mišustino, įvedė visų finansinių operacijų, kurios atliekamos Rusijoje, apskaitos sistemą.

„Ši registracija atliekama realiu laiku, ji perduodama į valdymo pultą pačiai Mokesčių ministerijai ir, aišku, ne tik šiai ministerijai. Sandorių registracija sinchronizuojama su vaizdo kameromis. Maskvoje tai akivaizdžiai taikoma beveik visoms įstaigoms: parduotuvėms, kavinėms, restoranams, viešbučiams, bankams… Be to, yra veido atpažinimo technologijos, kurios dabar aktyviai naudojamos demonstracijų dalyviams sekti. Taigi per dvi – tris munutes įmanoma nustatyti, kas, kada ir kur tiksliai sandorį sudarė, kiek pinigų buvo sumokėta, kas tie žmonės, kurie pirko – pardavė.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

A.Illarionovas įsitikinęs, kad M.Mišustinas gavo ministro pirmininko postą, kad sėkmingai užbaigtų kurti visos Rusijos stebėjimo mechanizmus. Džordžo Orvelo romano „1984“ nuostatos tapo neginčijama realybe Rusijos Federacijoje.

Paklaustas, kodėl Vladimiras Putinas taip skuba įteisinti naująsias konstitucijos pataisas, A.Illarionovas atsakė: „Pagrindinis veiksnys – kovo mėnesį Vakaruose tarptautinis teismas skelbs verdiktą, kas kaltas dėl Nyderlandų lėktuvo „Boeing MH17“ žūties. Tarptautiniai teismai gali priimti nuosprendį, kad V.Putinas – kalčiausias, kad jis – tarptautinis nusikaltėlis, kurį būtina areštuoti ir patupdyti į kalėjimą iki gyvos galvos. Taigi V.Putinas skuba sukurpti tokią teisinę sistemą Rusijoje, kad tarptautiniams tribunolams jo išduoti negalėtų jokia Rusijos valdžia.

Gordonua.com

„Gordonua“ leidiniui duotame interviu A.Illarionovas, be kita ko, pabrėžė, jog V.Putinas nesiruošia trauktis iš politikos. Nėra jokių nuovargio, apatijos požymių, kad V.Putinas svarstytų galimybę trauktis iš didžiosios politikos.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

Aktualijos

STT užrašas

Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius dalyvavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje, kuriame aptarė kriminalinės žvalgybos vykdymo principus ir kontrolės efektyvumo užtikrinimo aspektus.

STT, vykdydama kriminalinę žvalgybą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, pirmiausia – Kriminalinės žvalgybos įstatymu (KŽĮ). KŽĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad kriminalinė žvalgyba yra grindžiama ne tik teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, viešojo intereso apsaugos, viešų ir slaptų veiksmų derinimo, bet ir konspiracijos bei konfidencialumo principais.

Dėl kriminalinės žvalgybos masto

Viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, kad „nėra jokių duomenų, kokie yra kriminalinės žvalgybos mastai“, yra neatitinkantys tikrovės. Generalinė prokuratūra renka duomenis apie visų kriminalinės žvalgybos subjektų vykdomus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir juos teikia Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Ne kartą tokie apibendrinti duomenys yra buvę pateikti ir viešai (pavyzdžiui: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/dainius-gaizauskas-kriminaline-zvalgyba-kai-maziau-yra-daugiau.d?id=80711097).

„Tai, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos duomenys nėra viešinami arba jų nežino vienos ar kitos profesijos savivaldos institucija, nereiškia, kad jų nežino niekas. Kriminalinės žvalgybos efektyvumas yra neatsiejamas nuo tokių veiksmų slaptumo bei fakto, kad duomenų subjektui iš esmės nėra žinoma, jog jo asmens duomenys yra tvarkomi. Tarnyba viešai neatskleidžia savo vykdytos ar vykdomos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai pakenktų kriminalinės žvalgybos efektyvumui, siekiant atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus. Teiginiai, kad valstybėje šiuo požiūriu yra nevaldoma padėtis, mažų mažiausiai yra neteisingi, todėl jais neturėtų būti klaidinama visuomenė“, – sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Dėl kriminalinės žvalgybos kontrolės

Kriminalinės žvalgybos veiksmai visais atvejais atliekami tik esant KŽĮ nustatytiems jų atlikimo pagrindams – turint pakankamai KŽĮ nurodytos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos veiksmų, reikšmingai susijusių su asmens privatumu, pagrindą vertina prokuroras, o po to ir teismas leidžia (sankcionuoja) arba neleidžia atlikti konkrečius veiksmus. Dar daugiau, KŽĮ septintajame skirsnyje aiškiai apibrėžta kriminalinės žvalgybos daugiapakopė, Tarnybos vertinimu, efektyvi, kontrolės sistema. Tad teiginiai, kad „šiandien Lietuvoje bet kurio žmogaus gali būti klausomasi ir jis gali būti sekamas net ir be galimai realaus pagrindo“ yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės.

Kriminalinės žvalgybos daugiapakopė kontrolės sistema:

Vidaus kontrolė. Kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę organizuoja kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų vadovai, kurie užtikrina, kad būtų nepriekaištingai laikomasi kriminalinės žvalgybos subjektų pareigų, įtvirtintų KŽĮ 7 straipsnyje. Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami kriminalinę žvalgybą, privalo užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, įgyvendinti kriminalinės žvalgybos vidaus kontrolę ir užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę. Taip pat privaloma užtikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos saugumą, užtikrinti, kad visa kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius, o gauta informacija būtų naudojama pagal paskirtį šio įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuratūros vykdoma kontrolė. Kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą kontroliuoja prokurorai, rengdami motyvuotus teikimus, sankcionuodami ar atsisakydami sankcionuoti veiksmus ir gaudami informaciją apie veiksmų atlikimo eigą ir rezultatus, nagrinėdami asmenų skundus dėl galimai pažeistų žmogaus teisių ir laisvių. Generalinis prokuroras nustato veiksmų koordinavimo ir teisėtumo kontrolės tvarką.

Teismo vykdoma kontrolė. Teismas asmens privatumą varžančius veiksmus kontroliuoja mažiausiai trimis būdais/etapais: 1) Sankcionuodamas, t. y. leisdamas arba neleisdamas atlikti šiuos veiksmus – šiame etape yra vertinamas teisinis ir faktinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, šie veiksmai galimi tik tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie tam tikrus apysunkius nusikaltimus; 2) Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose, greta kitų įrodymų, pateikiami ir kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys – šiuo atveju dar kartą vertinamas tokių duomenų ryšys, gavimo aplinkybės ir teisėtumas; 3) Nagrinėdamas civilines ar administracines bylas, kai asmenys skundžiasi dėl jiems galimai padarytos žalos, kitų neigiamų teisinių pasekmių, atsisakymo supažindinti su apie asmenį turima informacija ir pan.

Vyriausybės vykdoma kontrolė. Vyriausybė vykdo kriminalinės žvalgybos kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą kompetenciją.

Parlamentinė kontrolė. Kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę vykdo Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys – nuolat veikianti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Komisija kontroliuoja konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą; analizuoja kriminalinės žvalgybos pagrįstumą ir tikslingumą; prižiūri, ar kriminalinės žvalgybos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

Dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos vykdant kriminalinę žvalgybą

KŽĮ 5 straipsnyje yra nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. O atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

„Kriminalinė žvalgyba yra vykdoma tik tuo atveju, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens ar valstybės interesus. Kriminalinės žvalgybos informacijos slaptumas yra svarbus kriminalinės žvalgybos tikslų pasiekimui, be to, šios informacijos įslaptinimo tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad ji iki tam tikro momento netaptų žinoma asmeniui, su kuriuo tokia informacija yra susijusi“, – sakė STT vadovas.

Vadovaujantis KŽĮ 5 straipsnio 6 dalimi, asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, turi būti pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinkti duomenys.

Įstatyme, be kita ko, taip pat nustatytas ir labai aiškus mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises.  Asmenys, kurie mano, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai pažeidė jų teises ir laisves, turi teisę šiuos veiksmus skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui, prokurorui, teismui KŽĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Dėl advokatų veiklos garantijų

Advokatūros įstatymo 46 straipsnyje yra nurodytos advokato veiklos garantijos. Tačiau advokato teisė į konfidencialumą nėra absoliuti.

Suformuotoje teismų praktikoje įvardinta, kad informacija apie advokato neteisėtus, juolab nusikalstamus veiksmus, ginant kliento interesus negali būti laikoma profesine advokato paslaptimi arba žiniomis, kurias advokatas sužinojo, vykdydamas gynėjo pareigas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato imunitetas laikytinas funkciniu imunitetu ir taikytinas tik ta apimtimi, kuri yra susijusi su advokato profesine veikla, o ne su advokato statuso turėjimu apskritai; kad teisinių paslaugų teikimu laikytinas ne bet koks advokato ir į jį besikreipiančio asmens bendravimas, o tik teisinių paslaugų teikimas tarp kliento ir advokato sudarytos sutarties rėmuose; kad advokato paslaptimi negali būti laikomi duomenys apie neteisėtų, tuo labiau – apie savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių gynybos būdų naudojimą.

„Kriminalinės žvalgybos subjektai, vykdydami savo veiklą surenka įvairios jautrios ar net konfidencialios informacijos. Tačiau nėra nustatyta nei vieno atvejo, kai tokia informacija būtų panaudota ne pagal paskirtį ar neteisėtai. Kriminalinės žvalgybos metu yra naudojama tik tokia informacija, kuri yra susijusi su padarytų, daromų ar planuojamų daryti nusikalstamų veikų atskleidimu. Vykdant kriminalinę žvalgybą visais atvejais yra užtikrinama asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga“, – pabrėžė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Informacijos šaltinis – STT

2019.06.05; 15:45

Aktualijos

Asmens sekimas, slapta jo gyvenamosios ar darbo vietų apžiūra, pokalbių ar susirašinėjimo korespondencijos kontroliavimas bei liustracija [lot. Lustratio – peržiūrėjimas, peržiūra] yra operatyvinio tyrimo būdais, įsibraunančiais į privačią sferą.

Dėl to šiems veiksmams atlikti privalomas faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais duomenimis pagrįstas teismo sprendimas. Todėl ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra, o operatyvinio tyrimo atveju – specialiosios tarnybos privalo įrodyti teismui bet kurios iš paminėtų specialiųjų priemonių panaudojimo prieš konkretų asmenį faktinį pagrindą ir neišvengiamą būtinumą.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Kai įteisinami kaltumo prezumpcijos principai“” →

Žvalgyba

Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centras GCGQ tikslingai šnipinėjo Wikileaks tinklalapio lankytojus, praneša Vokietijos laikraštis Süddeutsche Zeitung, remdamasis dar vienu informatoriaus Edvardo Snoudeno dokumentu, paskalbtu The Intercept svetainėje.

Kaip sakoma publikacijoje, sekama buvo naudojantis specialia programa Piwik, kuri laisvai prieinama ir leidžia realiu laiku sekti interneto vartotojus, apsilankančius vienoje ar kitoje svetainėje, taip pat ir IP adresus, vartotojo buvimo vietą ir kokius raktinius žodžius jis įveda prieš patekdamas į svetainę.

Continue reading „Britanijos specialiosios tarnybos šnipinėjo Wikileaks tinklalapio lankytojus” →

Politinės intrigos

32 laikraščiai visame pasaulyje, kartu ir Frankfurter Allgemeine Zeitung, išspausdino tarptautinei bendruomenei adresuotą rašytojų kreipimąsi. Jie protestuoja prieš sistemingą asmeninės informacijos rinkimą internete ir ragina JTO sudaryti tarptautinę skaitmeninių teisių konvenciją.

Teksto aiškinamajame raštelyje pasakyta, kad jį pasirašė 560 rašytojų iš 83 šalių, kartu ir Umbertas Eko, Tomas Stoppardas, Džonatanas Littelas ir Giunteris Grassas.

Visas sąrašas pateikiamas po atsišaukimo tekstu, kurio ištraukos cituojamos toliau.

Continue reading „Literatai – prieš totalinį sekimą” →

moteris_tyrinetoja
Aktualijos

Šveicarijos laikraščio Wochenzeitung žurnalistai nusprendė pasikeisti vietomis su specialiosiomis tarnybomis ir ėmė sekti Šveicarijos Federacinės žvalgybos tarnybos vadovą Markusą Zeilerį, praneša Vokietijos leidinys Stern.

Keletą savaičių du laikraščio redaktoriai Dominykas Grossas ir Žanas Giratas sekiojo M.Zeileriui iš paskos, ir jiems pasisekė atskleisti „paties svarbiausia Šveicarijos agento“ gyvenimą. 

Continue reading „Žurnalistai sėkmingai sekė Šveicarijos specialiųjų tarnybų vadovą” →

Žvalgyba

2006–2009 metais FTB sraigtasparniai-šnipai kasdien skraidė virš Vašingtono šiaurės vakarų rajonų ir fotografavo statybos aikštelę, kur buvo statoma nauja Kinijos ambasada, pasakoja savo straipsnyje Foreign Policy istorinės knygos apie Amerikos specialiąsias tarnybas autorius Metju M. Eidas (Matthew M. Aid).

FTB norėjo išsiaiškinti, kur bus įkurtas ambasados ryšio centras. Bet Kinijos statybininkai paprasčiausiai užklojo dalį statinio brezentu.

FTB taip pat sekė kinų statybininkų judėjimą ir gyvenimą, tikėdamasis vieną kitą užverbuoti. Pasak neįvardyto kinų diplomato, kažkokie žmonės slapta apžiūrinėjo statybines medžiagas ir techniką – gal būtų įmanoma įterpti vidun „blakių“.

Continue reading „Kaip atidžiai FTB seka užsienio diplomatus” →

Žvalgyba

Bet koks tiesioginis ir kiekvienas veiksmas tinkluose Sočio Olimpiados metu šalies slaptosioms tarnyboms bus visiškai skaidrus, atskleidė žurnalistinis tyrimas. Už saugumą per žaidynes atsakingas yra FSB kontržvalgybos tarnybos viršininkas Olegas Syromolotovas, tad tiekėjai vaikščioja pasitempę. Vakarų žiniasklaida stebisi „olimpinės korupcijos“ mastais ir tuo, kad niekas iš valdininkų kol kas nenubaustas.

Terorizmo grėsmė ir Kremliaus paranoja skatina Rusijos specialiųjų tarnybų vadovus kurti precedento neturinčią pasiklausymo sistemą, tvirtina straipsnyje The Guardian žurnalistai Andrejus Soldatovas, Irina Borogan ir Šonas Vokeris. A.Soldatovas ir I.Borogan atliko žurnalistinį tyrimą kartu su Citizen Lab ir Privacy International.

Continue reading „Sočis–2014: „sekimas bus visaapimantis, bet taip reikia”” →

Politinės intrigos

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną” →

Aktualijos

Globalinio totalinio slapto pasiklausymo eroje siūlau susipažinti su Rusijos internetinio TV „Dožd‘ (Lietus) (www.tvrain.ru) 2013-05-31 laidos vedėjo Michailo Kozyrevo pateiktais jūsų telefono ypatumais, kurie turėtų jus priversti susimąstyti, ar jūsų telefono nėra pasiklausoma.

Jeigu išjungiant telefoną tai padaryti pavyksta ne iš karto, tarkim, dar ilgą laiką šviečia ekranas, ar tiesiog telefonas išsijungia pavėluotai, tai jau turėtų tapti nerimo priežastimi.

Jeigu jūs pastebėjote, kad akumuliatorius, ypač naujas, žymiai greičiau, nei paprastai, išsikrauna, tai taip pat požymis, kad jis gali būti panaudojamas su pasiklausymo programa.

Continue reading „Kaip pajusti, kad mobilus telefonas tapo „blake“. E.Snoudeno signalas” →