seksualinė prievarta

Aktualijos

Kristijonas Bartoševičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Aiškėja naudos detalės buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Portalo lrytas.lt šaltiniai praneša, kad jam pareikšti įtarimai dėl vieno paauglio prievartavimo ir trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimo.
 
K. Bartoševičiui inkriminuojami nusikaltimai dėl prievartavimo yra tęstiniai – pareigūnų duomenimis, tas pats paauglys patyrė prievartą ir būdamas mažametis (nesulaukęs 14 metų), ir vėliau.
 
K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal abi Baudžiamojo kodekso 150-ojo straipsnio dalis dėl nusikaltimo prieš tą pačią auką. Visi keturi nukentėjusieji – berniukai.
 
Ikiteisminį tyrimą, lrytas.lt žiniomis, atlieka Panevėžio teisėsauga.
 
Iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu oficialiai nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
 
ELTA primena, kad sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo. Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, būdamas komandiruotėje Čilėje pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Savo sprendimą jis argumentavo asmeninėmis priežastimis.
 
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, vėliau ėmė aiškėti naujos skandalo detalės. Paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene ir aptarė būsimą prokurorės kreipimąsi į Seimą. Tačiau, pasak jų, pokalbio metu nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
 
Po kurio laiko pasirodė ir daugiau informacijos apie tą patį penktadienį vykusius Seimo pirmininkės susitikimus su koalicijos partneriais bei konservatorių seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį į Čilę.
 
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo mažumai, todėl ši nutarė sušaukti neeilinę parlamento sesiją ir inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo informacijos apie ikiteisminį tyrimą nutekinimo K. Bartoševičiui. Visgi, iniciatyvai palaikymo pritrūko ir laikinosios tyrimo komisijos sudaryti nepavyko.
 
Savo ruožtu socialdemokratų partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti, kas galimai Seime nutekino slaptą informaciją K. Bartoševičiui, tačiau prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.03.16; 00:05
Aktualijos

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė išaugusį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinių nusikaltimų skaičių Lietuvoje sieja su augančių žmonių drąsa prabilti apie smurto atvejus, tačiau kartu, anot specialistės, tai yra ir anksčiau galiojusio karantino šalyje pasekmė.
 
Pasak D. Puidokienės, pernai paaugęs smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos atvejų skaičius rodo, kad nukentėję žmonės vis dažniau pasinaudoja galimybe pranešti apie agresiją prieš juos.
 
„Kada žmonės pradeda drąsiau kalbėti apie patiriamą prievartą, kada turime daugiau negu 10 metų veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – tai padeda žmonės dažniau prabilti apie patiriamą prievartą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo D. Puidokienė.
 
Tačiau, pasak specialistės, siekiant, kad smurto statistika pagerėtų, reikia tobulinti institucijų – policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų – tarpusavio bendradarbiavimą.
 
Be to, anot D. Puidokienės, tendencija, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, rodo, kad moterys ir vaikai visuomenėje yra nuvertinami.
 
„Vis dar gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys, vaikai, apskritai – asmuo, patiriantis prievartą, yra nuvertinamas. Tą pripažįsta, tarsi patvirtina įvairiausi tyrimai. Dinamika skiriasi, bet matome, kad kiekvienais metais smurtą daugiausiai patiria moterys ir vaikai. Labai liūdnas faktas, kad iki šiol vaikai, ypatingai liudytojai, kurie toje aplinkoje gyveno, nepripažįstami kaip nukentėję asmenys“, – komentavo specialistė.
 
„Liūdnas faktas, kad vis dar neturime aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos, (…) nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims“, – pridūrė D. Puidokienė.
 
Ji, kalbėdama apie kitas išaugusio smurto Lietuvoje statistikos priežastis, paminėjo ir karantiną. Pasak D. Puidokienės, koronaviruso pandemijos metu taikyti ribojimai turėjo įtakos žmonių psichologinei būsenai, o smurto protrūkiai neabejotinai su tuo susiję.
 
„Mes matome jau karantino pasekmes. (…) Tai yra natūralu, kitaip ir būti negalėjo“, – tvirtino D. Puidokienė.
 
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė savo ruožtu LRT radijui sakė pritarianti minčiai, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje rodo, jog nukentėjusieji nebijo kreiptis pagalbos.
 
„Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi pagalbos“, – sakė viceministrė.
 
Tiesa, ji nesutiko, kad sistema, teikianti pagalbą smurto aukoms, šlubuoja. V. Augienė pastebėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos, susijusios su smurto prevencija, yra įsigaliojusios dar neseniai, tad, anot jos, nereikia norėti staigaus pokyčio.
 
„Tik šešti metai, kai yra įstatyme įtvirtintas fizinių bausmių prieš vaiką ir smurto prieš vaiką neleidžiamumas, nulinė tolerancija, o mes jau norime labai didelių pokyčių, tikriausiai taip nebus. Sistema turi nuolatos save tikrinti, tą ji ir daro“, – kalbėjo viceministrė.
 
V. Augienė pažymėjo, kad toliau tobulinamas specialistų, dirbančių su smurto aukomis, mėginančių atpažinti galimą smurtą artimoje aplinkoje, ruošimas, šviečiama visuomenė šia tema.
 
ELTA primena, kad Valstybė duomenų agentūra paskelbė, jog 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei 2021 m.
 
Pasak agentūros, 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kas 10-as nukentėjęs – vaikas iki 18 metų amžiaus
Pernai užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
 
Agentūros duomenimis, 631, arba 10,3 proc. nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikai iki 18 metų amžiaus, 90,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.02.06; 05:50
Atsargiai

Raguotasis. Slaptai.lt nuotr.

Roma, lapkričio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos katalikų bažnyčia per pastaruosius du dešimtmečius surinko 613 bylų apie piktnaudžiavimo atvejus, ketvirtadienį Romoje pranešė Italijos Vyskupų konferencijos (CEI) generalinis sekretorius.
 
Bylos buvo perduotos Vatikano Tikėjimo doktrinos katedrai, paaiškino Giuseppe Baturi. Tai buvo aukų pranešimai arba bylos apie įtariamus nusikaltėlius, nuo kurių nukentėjo daug aukų, todėl 613 bylų neatspindi prievartą patyrusių žmonių skaičiaus, paaiškino G. Baturi. Jo teigimu, įtrauktos ir bylos, kurios jau pateko į archyvą.
 
Visa tai G. Baturi paskelbė per spaudos konferenciją, per kurią CEI pristatė pranešimą apie nepilnamečių apsaugą Bažnyčioje. Šis tyrimas, apimantis 2020 ir 2021 m., rodo, kad tais metais 89 įtariamos aukos pranešė apie seksualinį priekabiavimą, lytinius santykius ar netinkamą elgesį bažnyčioje. Dauguma aukų nusikaltimo metu buvo 10–18 metų amžiaus.
 
Be to, pranešta apie 68 įtariamus nusikaltėlius, priduriama pranešime. Kiek mažiau nei pusė jų buvo dvasininkai (30), kiti – pasauliečiai (23) ir parapijiečiai (15), rašoma pranešime. Rengdama ataskaitą CEI kartu su ekspertais apklausė 226 vyskupijas. Atsakė 166, arba maždaug 73 procentai.
 
„Tai labai rimtas poelgis ir nuodėmė“, – sakė Italijos bažnyčios nacionalinės vaikų apsaugos tarnybos vadovas Lorenzo Ghizzoni.
 
Pagrindinė nukentėjusiųjų paramos grupė „l’Abuso“ kritikavo, kad nekalbama apie kompensacijas, bažnyčia per menkai teikia paramą aukoms.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Popiežius iš Romos išskrido į Kanadą, kad atsiprašytų čiabuvių. EPA-ELTA nuotr.

Roma, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį iš Romos išvyko į Kanadą, tai – proga asmeniškai atsiprašyti čiabuvių, išgyvenusių dešimtmečius trukusį išnaudojimą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose.
 
Popiežiaus lėktuvas pakilo iš Romos netrukus po 9 val. vietos laiku (7 val. GMT). Kelio skausmus kenčiantis 85 metų popiežius sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir naudojosi keliamąja platforma, kad įliptų į lėktuvą, sakė jį lydintis AFP korespondentas.
 
Pranciškaus šešių dienų vizitas Kanadoje vertinamas kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
 
Savo 37-ąją kaip pontifiko tarptautinę kelionę popiežius Pranciškus pradeda Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgijimo ir susitaikymo kelionės“.
 
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
 
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 mokyklose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
 
Kanados vėliava

Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
 
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūros požiūriu vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
 
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.07.25; 07:12
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.

Vatikanas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį sakė, kad jo vizitas į Kanadą, kur jis susitiks su čiabuviais, išgyvenusiais Katalikų Bažnyčios valdomose internatinėse mokyklose vykdytą prievartą, yra „atgailos piligrimystė“.
 
„Kitą sekmadienį, jei Dievas duos, išvyksiu į Kanadą“, – sakė jis „Viešpaties angelo“ maldos pabaigoje, netiesiogiai užsimindamas apie kelio problemą, dėl kurios praėjusį mėnesį jam teko atidėti kelionę į Afriką.
 
Tikimasi, kad liepos 24-30 dienomis rengiamą vizitą į Edmontoną, Kvebeką ir Ikalujitą pontifikas išnaudos tam, kad pakartotų atsiprašymą, kurį balandžio mėnesį įteikė Vatikane apsilankiusioms Kanados delegacijoms.
 
Ši kelionė į Kanadą yra svarbus 85-erių metų popiežiaus žingsnis siekiant išspręsti pasaulinį skandalą dėl dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo ir dešimtmečius trukusio tokio elgesio slėpimo.
 
Apie 150 tūkst. pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo 19 amžiaus pabaigos iki 20 amžiaus 10-ojo dešimtmečio buvo prievarta apgyvendinami 139 internatinėse mokyklose visoje Kanadoje; tai buvo vyriausybės vykdomos priverstinės asimiliacijos politikos dalis.
 
Mėnesius ar metus jie praleisdavo atskirti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros, daugelį iš jų fiziškai ir seksualiai išnaudojo mokyklų direktoriai ir mokytojai.
 
Manoma, kad tūkstančiai vaikų mirė nuo ligų, prastos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 metų gegužės mėnesio šalių tų mokyklų aptikta daugiau kaip 1 300 nepažymėtų kapų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.07.18; 08:47
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Šauktukas

Kyjivas, gegužės 29 d. (ELTA). Rusija toliau pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais žiauriai kankindama paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denysova.
 
„Per stebėjimo vizitą į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje laikomi iš nelaisvės paleisti  Ukrainos kariai, šie papasakojo apie kankinimus ir žiaurų elgesį“, – rašė L. Denysova, kurią citavo naujienų agentūra „Ukrinform“.
 
Pasak jos, daugumą ukrainiečių karių okupantai paėmė į nelaisvę Mariupolyje. Iš pradžių belaisviai buvo laikomi rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose. Paskui jie buvo išvežti į areštinę, sulaikymo centrą Donecke ir pataisos koloniją okupuotoje teritorijoje.
 
Vėliau ukrainiečių kariai buvo perkelti į Taganrogo ir Voronežo sulaikymo centrus. Pervežimo metu jų akys būdavo užklijuojamos lipnia juosta, ant galvų uždedamas maišas, o rankos surištos virvėmis. Ukrainiečių kariai buvo kankinami, jiems buvo grasinama mirtimi, jie buvo mušami ir žeminami“, – sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė.
 
Ji teigė, kad ypač žiauriai kankinami ginkluotųjų pajėgų karininkai ir specialiosios paskirties dalinio „Azov“ kovotojai.
 
„Tardymų metu ukrainiečių karo belaisviai buvo klupdomi ant kelių, automato buože mušami per kojų pirštus ir atviras žaizdas, naudojami replės, jiems ant kaklo užmaunama kilpa ir jie dusinami. Taip pat jie buvo kankinami elektros srove, mušami plaktuku ir spardomi kojomis. Ukrainos kariai pasakojo, kad jiems buvo suleista nežinomų preparatų iš M raidės, po kurių jie prarasdavo atmintį“, – sakė L. Denysova.
 
Be to, pasak jos, okupantai vertė ukrainiečių karius išmokti eilėraštį „Atleiskit mums, brangūs rusai“, Rusijos himną ir Rusijos herbo bei vėliavos istoriją, priešingu atveju juos vėl kankino.
 
Donecko kardomojo kalinimo centre laikomos ukrainiečių karo belaisvės pasakojo, kad kamerose, skirtose 2-3 žmonėms, buvo laikoma mažiausiai po 17-20. Vietoj tualeto buvo kibiras. Iš moterų buvo atimtos higienos priemonės ir galimybė praustis. Joms buvo daromas psichologinis spaudimas – ukrainiečiai belaisviai vyrai buvo žiauriai mušami jų akyse. Belaisvės taip pat buvo seksualiai prievartaujamos“, – sakė ombudsmenė.
 
Ji taip pat teigė, kad sužeistiems ukrainiečių kariams nebuvo teikiama gyvybiškai svarbi medicininė pagalba. Gydytojas juos apžiūrėjo tik prieš perkeliant į karo belaisvių stovyklą Sevastopolyje, kur pagalbą teikė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai.
 
Taip pat „ukrainiečiai negavo vandens, tik 1,5 litro 30-40 žmonių, maisto taip pat labai mažai – gabalėlis duonos ir lašinių per dieną. Kartais, kai jiems duodavo mėsos, rusai tyčiodavosi iš jų sakydami, kad tai „žmogiena“, – sakoma pranešime.
 
Pažymima, kad iš Ukrainos karių buvo atimta galimybė susisiekti su giminaičiais, o Ženevos konvencijoje numatytos kortelės su belaisvių tapatybės duomenimis, skirtos informuoti jų šeimas iškart po paėmimo į nelaisvę, buvo užpildytos tik prieš pat apsikeitimą“, – sakė L. Denysova.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.05.30; 06:45
Trumposios naujienos

Pirmadienio vakarą buvo paskelbti prestižinės Pulicerio premijos laureatai už geriausius žurnalistikos, literatūros ir muzikos darbus JAV, praneša transliuotojas BBC.
 
Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje atiteko JAV rašytojui Colsonui Whiteheadui, kuris tapo vos ketvirtuoju rašytoju, dukart apdovanotu Pulicerio premija už grožinės literatūros kūrinį.
 
50 metų rašytojas 2017 metais gavo premiją už romaną „Požeminis geležinkelis“ (Underground Railroad). Be C. Whiteheado, tik trys kiti rašytojai – Boothas Tarkingtonas, Williamas Faulkneris ir Johnas Updike’as – buvo du kartus apdovanoti Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje.
 
Afroamerikietis C. Whiteheadas pagerbtas už romaną „The Nickel Boys“, kuriame pasakojama apie mokinių patirtą smurtą ir seksualinį išnaudojimą reformų mokykloje Floridoje.
 
Dėl koronaviruso pandemijos šiemet laureatai buvo paskelbti internetu. Laureatus paskelbdama Pulicerio premijų administratorė Dana Canedy pažymėjo, kad Pulicerio premijos teikiamos nuo 1917 metų, o praėjus mažiau nei metams po pirmųjų premijų įteikimo kilo ispaniškojo gripo protrūkis.
 
Žurnalistikos kategorijoje daugiausiai apdovanojimų gavo laikraštis „The New York Times“, įskaitant premiją už tiriamąjį reportažą apie taksi pramonę Niujorko mieste ir premiją tarptautinio reportažo kategorijoje už reportažus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.
 
Naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojams atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje. Jie apdovanoti už Honkongo protestuotojų nuotraukas.
 
„The Washington Post“ gavo aiškinamojo reportažo premiją už reportažus apie ekstremalių temperatūrų poveikį planetai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 10:20
Trumposios naujienos

Liūdnai pagarsėjęs Holivudo magnatas Harvey’us Weinsteinas pirmadienį buvo nuteistas už seksualinę prievartą ir išprievartavimą, tačiau panaikinti jam mesti kaltinimai dėl rimto piktybinio seksualinio užpuolimo.
 
Prisiekusieji – septyni vyrai ir penkios moterys – paskelbė prodiuserį kaltu dėl dėl pirmo laipsnio seksualinių nusikaltimų bei trečiojo laipsnio išprievartavimo. Teismo momento nekantriai laukusiam judėjimui „MeToo“ tai dalinė pergalė.
 
67-erių vyras vis dėlto nebuvo pripažintas kaltu dėl kaltinimų pirmo laipsnio išprievartavimu ir piktybiniu seksualiniu užpuolimu. Jei teismas H. Weinsteiną būtų nuteisęs už šiuos nusikaltimus, jam grėstų įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
 
2017 m. nuvilnijus pasaulinio judėjimo „MeToo“ bangai, H. Weinsteiną dėl netinkamo seksualinio elgesio apkaltino daugiau nei 80 moterų.
 
Tačiau prisiekusieji nagrinėjo tik su dviem moterimis – buvusia aktore Jessica Mann ir buvusia prodiuserio asistente Mimi Haleyi – susijusius kaltinimus. Daugumai kitų kaltinimų jau buvo suėjęs senaties terminas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 08:00
Trumposios naujienos

Fotografas Jeanas-Claude as Arnault. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzų fotografui, atsidūrusiam skandalo, dėl kurio šiemet nebus teikiama Nobelio literatūros premija, centre, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, praneša BBC.

Pirmadienį Švedijos teismas 72-ejų Jeaną Claude’ą Arnault pripažino kaltu dėl 2011-aisiais Stokholme įvykdyto išžaginimo.

J. C. Arnault – buvusios Švedijos akademijos, atsakingos už Nobelio literatūros premijos skyrimą, narės sutuoktinis ir gerai žinomas Švedijos visuomenės veikėjas.

Dėl skandalo, kilusio dėl J. C. Arnault atžvilgiu mestų kaltinimų, gegužę Akademija pranešė šiemet Nobelio literatūros premijos neteiksianti.

„Kaltinamasis pripažintas kaltu dėl išžaginimo, kuris buvo įvykdytas naktį iš 2011-ųjų spalio 5 į spalio 6 dieną“, – sakoma Stokholmo apylinkės teismo paskelbtame verdikte.

Nuosprendyje priduriama, kad fotografo aukai buvo „skirta kompensacija už (nematerialinę) žalą“, – J. C. Arnault įpareigotas sumokėti moteriai daugiau kaip 10 tūkst. eurų.

Aukos advokatė Elisabeth’ė Massi Fritz teigė, kad, išgirdus tokį teismo sprendimą, jos ginamajai „palengvėjo“, pranešė vietos žiniasklaida.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:40

Atsargiai

G. Depardieu kaltinamas jaunos aktorės išprievartavimu. EPA-ELTA nuotr.

Aktorius „kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus seksualiniu priekabiavimu ir išprievartavimu“, pareiškė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad „tyrimo veiksmai buvo paviešinti“. Apie tai praneša Prancūzijos laikraščio Le Monde korespondentas.

69-rių aktoriaus Žeraro Depardje atžvilgiu Paryžiaus prokuratūra pradėjo išankstinį tyrimą, gavusi skundą dėl „išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo“, kurį rugpjūčio 27 dieną padavė jauna aktorė. Rugpjūčio 30 šią informaciją jau plačiai paskleidė žiniasklaida, sakoma straipsnyje.

Skundo pateikėja tvirtina, kad rugpjūčio 7 ir 13 ji susitiko su aktoriumi jo viloje Paryžiaus 6-oje apygardoje. Leidinio Le Parisien duomenimis, tai „dvidešimtmetė aktorė ir šokėja“. Per „neoficialią pjesės repeticiją prieš ją buvo įvykdyta prievarta (ji buvo išprievartauta?)“.

Depardje, savo ruožtu, neigia visus kaltinimus prieš jį. „Jis neturi ko sau priekaištauti, ir aš tikiuosi, kad žiniasklaida paisys kiekvieno teisių ir orumo“, – sakė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad informaciją apie skundą buvo paviešinta, ir žurnalistai ją žinojo jau „nuo rugpjūčio 28“.

„Aš raginu visus būti labai atsargiems ir santūriems“, – primygtinai reikalauja advokatas, pabrėždamas, kad jis „įsitikinęs, jog tas skundas nekeliaus toliau juridine prasme“.

Nepraėjus nė metams, kai 2017 metų spaly pirmą kartą buvo demaskuotas daugelio moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu amerikiečių prodiuseris Haris Vainšteinas, dėl kai kurių prancūzų kino veikėjų irgi buvo paduoti panašūs skundai. Tai dėl aktoriaus ir režisieriaus Filipo Kobero ir kino režisieriaus Liuko Besono, kurie neigia visus kaltinimus, nurodo straipsnio autorius,

Panašios bylos, po to, kai informaciją apie jas išplatino socialiniuose tinkluose #metoo, o Prancūzijoje judėjimas #balancetonporc, peržengė kino pasaulio ribas. 2017 metų spaly, iškart po skandalo dėl Vainšteino, Prancūzijoje trys moterys apkaltino išprievartavimu musulmonų intelektualą Tariką Ramadaną. Prasidėjo tyrimas, ir nuo vasario 2 dienos jis buvo įkalintas, sakoma straipsnyje.

Žeraras Depardje, keturių vaikų tėvas (iš kurių vienas – Gijomas Depardje, mirė 2008 metais), per savo artistinės karjeros metus susilaukė milžiniško tarptautinio pripažinimo, nepaisant visų savo ekscesų ir normų nepaisymo, kurie kartais būdavo aptarinėjami, pažymi korespondentas. Pastaruoju metu Depardje tapo vyndariu ir verslininku gastronomijos sferoje, o taip pat dainininku. 2013 metais prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jam Rusijos pilietybę.

Informacijos šaltinis: Le Monde

2018.09.03; 06:00

Aktualijos

Žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi moteris, prabilusias apie priekabiavimą. EPA-ELTA nuotr.

JAV žurnalas „Time“ paskelbė Metų žmogumi „The Silence Breakers“ – „Nutraukusias tylą“ moteris, kurio pirmos prabilo apie seksualinį priekabiavimą.

Tarp jų – aktorė Ešli Džad (Ashley Judd), dainininkė Teilor Svift (Taylor Swift), buvusi kompanijos „Uber“ inžinierė Siuzana Fauler (Susan Fowler).

Šįmet susikūrė judėjimas „#Me too“, kurio dalyviai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą.

Metų žmogaus rinkimuose antrąją vietą užėmė pernykštis laureatas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), trečiąją – Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping).

Žurnalo „Time“ paskelbtame pretendentų į Metų žmogaus titulą sąraše šįmet dar buvo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong-un), turtingiausias pasaulio žmogus, Amerikos verslininkas Džefas Bezosas (Jeff Bezos), specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller), tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohamedas bin Salmanas (Mohammed bin Salman), pradėjęs karalystėje kovos su korupcija kampaniją, amerikietiškojo futbolo žaidėjas Kolinas Kepernikas (Colin Kaepernick), suorganizavęs kovos su rasizmu kampaniją, ir režisierė Peti Dženkins (Patty Jenkins), sukūrusi mokslinės fantastikos filmą „Nuostabioji moteris“. Į nominantų sąrašą taip pat buvo įtraukti „The Dreamers“ – jauni nelegalūs imigrantai, kurie dar vaikai pateko į JAV teritoriją ir kuriems, valdant D. Trampo administracijai, gresia deportavimas.

Žurnalas „Time“ renka Metų žmogų nuo 1927 metų, kai šį titulą pelnė amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas (Charles Lindbergh), kuris pirmasis vienas perskrido Atlanto vandenyną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.07; 00:05

Trumposios naujienos

Australija gali tapti pirmąja pasaulio šalimi, kuri iš registruotų pedofilų atims pasus. Įstatymas, kurį ketinama priimti, „draus jiems išvykti iš Australijos arba turėti australišką pasą“, – sakė užsienio reikalų ministrė Džuli Bišop (Julie Bishop), kuria remiai agentūra AFP.

Praeityje ne kartą būta atvejų, kai australų pedofilai tvirkindavo nepilnamečius besivystančiose Azijos šalyse. „Vien tik pernai iš Australijos į užsienį buvo išvykę beveik 800 registruotų pedofilų“, – kalbėjo ministrė. Daugelis jų esą nepaisė reikalavimo informuoti policiją apie užsienio keliones.

Teisingumo ministras Maiklas Kinenas (Michael Keenan) pabrėžė, kad planuojamas įstatymas yra „stipriausias veiksmas prieš vaikų sekso turizmą“. Paso atėmimas esą yra „visiškai pasaulio premjera“. Naujas įstatymas, anot ministro, palies 20 000 nuteistų pedofilų, kurie atliko bausmę, tačiau vis dar yra įtraukti į atitinkamus šalies registrus.

Pedofilai iš Australijos neretai vyksta į tokias Pietryčių Azijos šalis, kaip Tailandas, Kambodža ar Indonezija, kad pasinaudotų ten gyvenančių žmonių skurdu ir seksualiai išnaudotų vaikus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 01:00

Trumposios naujienos

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminio tyrimo procesą dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., gavus keturių galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus.

Dėl šiuose pareiškimuose minimų seksualinio priekabiavimo atvejų prokuratūroje taip pat gauti ir Seimo narių grupės bei vienos visuomeninės organizacijos pareiškimai, kuriuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą esant visuomeninei reikšmei.

Seksualinis priekabiavimas yra baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio baudžiamosios bylos procesas pradedamas, kai asmuo ar jo teisėtas atstovas kreipiasi su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tuomet, kai galimai nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba tuomet, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

Išnagrinėjus prokuratūroje gautus galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus, juose nurodytas detalesnes aplinkybes bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 409 str. nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir pareiškimuose nurodytas galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą.

Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Informacijos šaltinios – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

2017.03.29; 06:33

Trumposios naujienos

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl Vilijampolės socialinės globos namuose galimai seksualiai išnaudotų neįgalių globotinių, atsižvelgdamas į gautus pirminius duomenis, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo.

Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar globos namų darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas ir ar padarė viską, kad apsaugotų globotinius nuo seksualinės prievartos.

Kauno apygardos prokuratūroje dėl šio rezonansą visuomenėje sukėlusio tyrimo buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo minėtam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. Kiuršinas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Gintautas Žukauskas. 

Kauno AVPK sausio 30 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo jo kodekso 150 str. 4 d. dėl mažamečio seksualinio prievartavimo. Tyrimas buvo pradėtas gavus Vilijampolės socialinės globos namų direktorės raštą, kad vienas globotinis, naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, lytiškai santykiauja su kitais globos namų auklėtiniais.

Įtariama, kad šio paauglio seksualinės prievartos aukomis galėjo tapti 4 mažamečiai, 4 nepilnamečiai ir vienas pilnametis šių globos namų auklėtiniai. Visi jie apklausti ir pripažinti nukentėjusiaisiais.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo sudarytos specialios prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupės, intensyviai atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įtariamajam, 17-mečiui šių globos namų auklėtiniui, pareikšti įtarimai dėl 4 seksualinio prievartavimo epizodų. Vakar Kauno apylinkės teismas skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.02.02; 06:48

Aktualijos

Atliekant ikiteisminį tyrimą išžaginimo byloje, Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Vigandas Jurevičius pasitelkė gana retai naudojamą tyrimą melo detektoriumi. Remiantis šio tyrimo rezultatais bei kitais byloje surinktais duomenimis, jau antros instancijos teismas pripažino 41 metų anykštėną kaltu dėl išžaginimo. 

Continue reading „Seksualinės prievartos byloje prokuroras sėkmingai pasitelkė melo detektorių” →

Aktualijos

Panevėžio apygardos teisme nuosprendžius išgirdo du mažametes mergaites seksualiai išnaudoję Aukštaitijos gyventojai. Teismas pripažino pagrįstais Panevėžio apygardos prokuratūros pateiktus kaltinimus dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų 55 metų vyrui ir 19-mečiui jaunuoliui. 

Pusamžis vyriškis nuteistas dėl mažametės podukros seksualinio prievartavimo ir žaginimo. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitę seksualiai išnaudoti jis pradėjo, kai šiai buvo vos 11 metų. Nusikalstamos veikos prieš mažametę tęsėsi maždaug trejus metus. 

Continue reading „Sekso žaislais mažametes pavertę patėvis ir brolis išgirdo nuosprendžius” →

Aktualijos

Lapkričio 11 d. portalas „Delfi“ paskelbė Seimo narės M.A.Pavilionienės straipsnį „Apie meilę žmonėms“[1]. Skaitytojai autorę žino kaip nenuilstamą moterų ir seksualinių mažumų teisių gynėją bei lyčių gausinimo šalininkę. Pastarasis straipsnis papildo temų foną, kai ko ne kasdien brukama į galvas žinia, kad Lietuvos visuomenė  homofobiška, kad lietuviai nepakantūs kitoniškumui, konservatyvūs ir tikri tamsuoliai.

Autorė savo straipsnyje nešykšti menkinamų epitetų oponentams, išvadindama juos profesiniais ir politiniais neišprusėliais, religiniais fanatikais, suabsoliutinančiais tradicinių lyčių reikšmę. Anot politikės, žmonės Lietuvoje teberūšiuojami, dirbtinai žalojami ir laužomi jų gyvenimai. Tiesa, kas ir kaip juos rūšiuoja ir laužo, autorė nutyli, – toks politikės įprotis švaistytis  menkinamaisiais epitetais idėjiniams priešams nepateikiant svarių argumentų.

Continue reading „(Ne)varžoma teisė į kūną, arba Atsakymas M.A.Pavilionienei” →

Aktualijos

Markizo de Sade‘o Renesansas 

Pasak Georges'o Bataille‘o, markizo dr Sade, o knygos esančios parašytos taip, tarytum autorius siektų to, kas neįmanoma. Kaip ryškiausią tokio kraštutinumo atvejį G.Bataille'is randa veikale „Šimtas dvidešimt Sodomos dienų“.

Čia pateikiamas aprašymas, kurio, jo manymu, neįmanoma įsprausti į jokius normatyvinius rėmus: „Nukirsti pirštai, išplėštos akys ir nagai, kankynės, kuriose amoralumas tik užaštrina skausmą, motina, kurią gudrumu ir gąsdinimu priveda prie savo sūnaus nužudymo, riksmai, kraujas, išsiliejantis nepertraukiamu srautu į dvokiančias pelkes, galų gale sukelia neįveikiamą šleikštulį. To neįmanoma suprasti, nuo šito dūsti ir patiri lyg aštrų skausmą, kažkokį griaunamą, užmušantį jausmą. Kaip jis galėjo išdrįsti? <…>

Continue reading „Per ekstremalumų kultą – į „kultūrą” be kriterijų (2)” →

Aktualijos

Aš įkūriau šią – www.emaso.com – svetainę 2006 m. tam, kad informuočiau savo labai neapsišvietusius tautiečius Švedijoje (originali šios svetainės švediška versija yra www.amoso.se).

Kadangi Švedijos gėjų lobistinė organizacija (RFSL) įtikino didžiąją mano mylimos šalies dalį savo melais, aš jaučiau didelę pareigą pasidalinti su mano tėvynainiais tuo, ką atskleidė mano tyrimas. Dabar, praėjus daugeliui mėnesių, ši svetainė (kartu su švediškos kultūros, visuomenės ir moralės pavyzdžiais) dėl didelės paklausos yra išversta ir į jūsų kalbą.

Vienintelis mano svetainės tikslas yra informuoti tėvus ir senelius, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais, jiems pradėjus lytiškai bręsti. Jei jūs jau pasirinkote homoseksualinę orientaciją, ši svetainė – ne jums. Prašau, uždarykite šią svetainę, kad jos turinys jūsų nenuliūdintų.

Continue reading „Svetainės tikslas – informuoti tėvus, kaip sutrukdyti jų atžaloms tapti homoseksualais” →

Antrankiai_mazi
Aktualijos

Viena iš keturių su seksualine prievarta prieš vaikus susijusių baudžiamųjų bylų, perduotų Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Igno Railos, baigta nagrinėti apygardos teisme.

Šioje nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui baudžiamojoje byloje mažamečio seksualine prievarta buvo kaltinamas nepilnametis, gyvenantis Panevėžio rajono viename kaime.

Valstybės kaltintojas prokuroras Ignas Raila už labai sunkų nusikaltimą – mažamečio seksualinį išnaudojimą prašė penkiolikmetį teisiamąjį pripažinti kaltu ir nuteisti ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Continue reading „Mažamečio seksuailine prievarta kaltintam penkiolikmečiui prokuroras paprašė bausmės” →