Bučinys. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus policija gavo šeštadienį protestą Katedros aikštėje rengusio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, skundą dėl Seimo nario, Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesio.
„Skundas yra perduotas Vilniaus miesto 3-iajam policijos komisariatui. Pareigūnai dabar aiškinasi, tikslinasi įvykio aplinkybes ir priims sprendimą“, – pirmadienį Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Ji plačiau nekomentavo skundo turinio, tačiau patvirtino, jog A. Kandrotas-Celofanas skunde teigia, kad parlamentaras T. V. Raskevičius prie jo galimai seksualiai priekabiavo.
„Asmuo jaučiasi įžeistas ir mano, kad prie jo seksualiai priekabiauta“, – teigė policijos atstovė. Negražus suoliukas. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šeštadienį Vilniuje, Gedimino prospekte, vyko LGBTQ+ bendruomenės protesto eitynės „Vilnius Pride 2023: vis dar einam“, o tuo metu Katedros aikštėje organizuotas ir nedidelis prieštaringai vertinamo visuomenės veikėjo A. Kandroto-Celofano susibūrimas „Keliu trispalvę už Lietuvą“, kuriame protestuota prieš Vilniuje ir kituose miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.
Eitynėms pasiekus Katedros aikštę, joje susitiko ir eitynėse dalyvavęs Seimo narys T. V. Raskevičius bei A. Kandrotas-Celofanas. Vyrams atsistojus šalia vienas kito, parlamentaras staiga pabučiavo A. Kandrotą-Celofaną.
Gerard Depardieu. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, balandžio 12 d. (ELTA). 13 moterų kaltina Prancūzijos kino žvaigždę Gerard‘ą Depardieu seksualiniu priekabiavimu ir smurtu.
Prancūzų portalas „Mediapart“ rašo, kad moterys buvo nederamai liečiamos ar prie jų priekabiaujama žodžiu 2004–2022 metais filmuojant 11 filmų ar serialų.
Straipsnyje teigiama, kad išpuoliai buvo įvairaus sunkumo. Moterys, be kita ko, pasakojo apie „ranką jų kelnaitėse, tarpukojyje, ant sėdmenų ir krūtų“, taip pat apie „nepadorius žodžius, o kartais ir įkyrų kriuksėjimą“.
Tos, kurios skųsdavosi, esą visad sulaukdavo vienodos reakcijos: „Čia gi Gerard‘as“. Straipsnyje cituojami ir incidentų liudininkai.
Prancūzijos teisėsauga jau nuo 2020 m. gruodžio vykdo tyrimą prieš 74-erių aktorių dėl įtariamų išžaginimu.
Jauna aktorė ir šokėja Charlotte Arnould kaltina G. Depardieu 2018-aisiais, kai jai buvo 22-eji, dukart ją išprievartavus jo bute Paryžiuje.
Iš 13 moterų, kurios cituojamos „Mediapart“ straipsnyje, nė viena nesikreipė į teisėsaugą.
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Prancūzų ir lenkų kino veteranui Romanui Polanskiui nurodyta stoti prieš teismą Prancūzijoje dėl, kaip įtariama, britų aktorės, apkaltinusios jį seksualiniu išnaudojimu, šmeižto, trečiadienį pranešė su byla susijęs šaltinis.
Paryžiaus teismo nutartyje nenurodyta 89 metų R. Polanskio, kuriam kaltinimai pareikšti praėjusių metų spalį, tiksli teismo proceso data.
Per savo karjerą jis yra sulaukęs serijos kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, tačiau dar niekada anksčiau Prancūzijoje dėl jų nebuvo teisiamas.
Bylą dėl šmeižto iškėlė 1967 metais gimusi Charlotte Lewis, kuri vaidino 1986 metų R. Polanskio filme „Piratai“. 2010 metais Los Andžele ji apkaltino jį seksualiniu išnaudojimu jo bute Paryžiuje devintajame dešimtmetyje, kai jai buvo 16 metų.
2019 metais ilgame interviu žurnalui „Paris Match“ R. Polanskis išvadino Ch. Lewis „melage“ ir „prasimanėle“, nurodydamas citatas, priskiriamas jai 1999 metų interviu britų bulvariniam laikraščiui „News of the World“, kuriose ji išreiškė savo potraukį jam. Ch. Lewis tvirtina, kad citatos buvo netikslios.
R. Polanskio advokatas Herve Temime‘as praėjusį spalį agentūrai AFP sakė, kad šmeižto bylose kaltinimai pateikiami „automatiškai“, ir teigiamai įvertino teismo proceso perspektyvą kaip galimybę sužinoti tiesą.
Režisierius tebėra ieškomas JAV už trylikametės mergaitės išprievartavimą 1977 metais, taip pat sulaukė kaltinimų dėl kitų seksualinio priekabiavimo atvejų, kuriuos jis neigia.
2019 metais prancūzų fotografė Valentine Monnier apkaltino R. Polanskį 1975 metais, kai jai buvo 18 metų ir ji dirbo modeliu bei aktore, išprievartavus ją savo namelyje Šveicarijoje ir teigė, kad jis bandė jai duoti tablečių ir mušė norėdamas „priversti paklusti“.
Jo žvaigždė taip pat sumenko po Holivudą sukrėtusio „MeToo“ judėjimo, o prancūzų žvaigždės, įskaitant garsią aktorę Adelę Haenel, 2020 metais išėjo iš kasmetinės Prancūzijos kino šventės „Les Cesars“, kai R. Polanskis buvo apdovanotas už filmą „Pareigūnas ir šnipas“.
Kinijos teniso žvaigždė Peng Shuai. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Aukštas pareigas užimantis Kinijos valstybinės žiniasklaidos atstovas šeštadienį pareiškė, kad iš akiračio dingusi teniso žvaigždė Peng Shuai yra saugi ir „greitai pasirodys viešai“, kad nuramintų nuogąstaujančius dėl jos gerovės, informuoja dpa.
Tenisininkė pradingo po to, kai lapkričio 2 d. seksualiniu užpuolimu apkaltino Zhangą Gaolį, buvusį vicepremjerą ir Kinijos komunistų partijos Politinio biuro Nuolatinio komiteto narį.
Hu Xijinas, anglų kalba leidžiamo laikraščio „Global Times“ vyriausiasis redaktorius, sako, kad Peng Shuai „nenori būti trukdoma“.
Kinijos pranešimų programėlėje „WeChat“ penktadienį buvo išplatintos trys neva naujos nuotraukos, kuriose, teigiama, vaizduojama sportininkė ir žinutė „gero savaitgalio“.
Vienoje nuotraukoje ji žaidžia su katinu kambaryje, pilname žaislų, kitoje – laiko katiną rankose, o trečioje – laiko žaislą iš animacinio filmo „Kung fu panda“.
Nepriklausomi šaltiniai negalėjo patikrinti, ar nuotraukos darytos neseniai, bet Hu Xijinas aiškino iš savo šaltinių sužinojęs, kad nuotraukos fotografuotos penktadienį. Pasak jo, pastarosiomis dienomis tenisininkė leido laiką namie ir nenorėjo būti trukdoma, bet netrukus pasirodys viešai.
Dėl 35 metų sportininkės likimo susirūpinta jai dingus iš viešumos po to, kai ji kinų socialiniuose tinkluose apkaltino buvusį premjerą Zhangą Gaolį vertus ją lytiškai santykiauti. Ji taip pat sakė, kad tarp jų anksčiau buvo romanas, nors Komunistų partijos atstovas buvo vedęs.
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Kiniją pateikti įrodymus apie tenisininkės saugumą ir buvimo vietą, kuriuos būtų galima nepriklausomai patikrinti.
Niujorko gubernatoriui dėl priekabiavimo gresia ir apkalta, ir baudžiamoji atsakomybė. EPA-ELTA nuotr.
Praėjusiais metais visoje šalyje liaupsintas už savo dalykiškas spaudos konferencijas koronaviruso tema, trečiadienį Niujorko gubernatoriaus demokrato Andrew Cuomo politinė karjera pakibo ant plauko, kai prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtarimų seksualiniu priekabiavimu.
Kai Donaldas Trumpas praėjusį pavasarį sėjo chaosą, per televiziją transliuojamos A. Cuomo pandeminės spaudos konferencijos guodė amerikiečius ir netgi pasigirdo siūlymų jam kandidatuoti į prezidentus, tačiau dabar 63 metų vyro politinė reputacija pašlijo.
Niujorko valstijos asamblėjos demokratai yra pasirengę netrukus baigti apkaltos parengtinį tyrimą, o trys apygardos prokurorai tęsia baudžiamąjį tyrimą po to, kai antradienį paskelbta skandalinga ataskaita parodė, kad A. Cuomo seksualiai priekabiavo prie kelių moterų.
„Užpulti moterį ir daryti ką nors prieš jos valią yra nusikaltimas. Manau, jam turėtų būti pareikšti kaltinimai“, – trečiadienį CBS sakė Niujorko meras Billas de Blasio.
Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad A. Cuomo „nepageidautinai ir be sutikimo lietė ir išsakė daug dviprasmiškų seksualinio pobūdžio komentarų, dėl kurių moterims buvo sukurta nemaloni darbo aplinka”.
Jame išsamiai aprašyti 11 moterų kaltinimai, kurie apibūdino „įžeidžiamo Cuomo ir jo vyresniojo personalo elgesio modelį“, – sakė valstijos generalinė prokurorė Letitia James, paskelbdama išvadas.
Trečią kadenciją dirbantis gubernatorius nusprendė gintis. Savo iš anksto įrašytame pareiškime jis tvirtino, kad niekada nėra nieko netinkamai lietęs, nedaręs netinkamų seksualinių veiksmų, ir atsistatydinti neketinantis.
Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Joe Bidenas, buvęs JAV viceprezidentas, siekiantis JAV prezidento posto šių metų lapkritį susikauti su Donaldu Trumpu, paneigė jo buvusios komandos darbuotojos kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo.
„Tai nėra tiesa. To niekada nebuvo“, – pareiškime teigia kandidatas. Jis taip pat pridūrė, kad į tokius moterų kaltinimus reikia įsiklausyti, tačiau „jų istorijos turėtų būti tinkamai patikrintos“.
Pareiškime taip pat sakoma, kad buvę aukščiausio rango J. Bideno padėjėjai, jam Senate dirbę 1993 metais, t.y., tada, kai buvusi darbuotoja Tara Reade teigia patyrusi jo seksualinį priekabiavimą, neigia kada nors žinoję apie tokius incidentus. Pasak T. Reade, ji minėtiems J. Bideno padėjėjams tuo metu yra skundusis.
J. Bideno pareiškime teigiama, kad T. Reade įtarimus išnagrinėjo ir žiniasklaidos atstovai, tačiau jiems nepavyko rasti nei vieno buvusio politiko darbuotojo, kuris vienu ar kitu būdu patvirtintų moters metamus kaltinimus.
T. Reade yra ne vienintelė moteris, tvirtinanti, jog J. Bidenas ją bučiavo ar kitaip nepadoriai elgėsi, tačiau žiniasklaidoje išskiriamas būtent T. Reade skundas.
Holivudo filmų prodiuseris Harvey Weinsteinas trečiadienį nuteistas kalėti 23 metus dėl seksualinio smurto ir prievartavimo, informuoja „Reuters“.
Kaltinamąjį nuosprendį Manheteno teisme perskaitė teisėjas Jamesas Burkeas, kuris pirmininkavo baudžiamojoje byloje. Vasario 24 d. prisiekusiųjų teismas nusprendė, kad 67 m. H. Weinsteinas kaltas dėl buvusios padėjėjos Mimi Haleyi seksualinio užpuolimo ir buvusios aktorės Jessicaos Mann išprievartavimo.
Kadaise vienam įtakingiausių Holivudo prodiuserių grėsė maksimali 29 metų įkalinimo bausmė. Prokurorė Joan Illuzzi prašė teisėjo paskirti 25 m. ar panašią įkalinimo bausmę.
Teismo procese dalyvavo H. Weinsteinas ir šešios prieš jį liudijusios moterys.
Prokurorai teigė, kad bausmė turėtų atspindėti ne tik tuos nusikaltimus, dėl kurių teisiamasis buvo pripažintas kaltu, bet ir „visą gyvenimą trukusią prievartą prieš kitus žmones“.
H. Weinsteiną nederamu seksualiniu elgesiu kaltino daugiau nei 100 moterų, davusių pradžią #MeToo judėjimui smerkiančiam seksualinę prievartą ir priekabiavimą.
Pirmadienį H. Weinsteino advokatai ragino teisėją atsižvelgti į ginamojo labdaringą veiklą ir pasiekimus bei skirti mažiausią galimą 5 metų įkalinimo bausmę.
Kaip skelbiama „Kauno dienos“ informaciniame pranešime su skambia antrašte „Kovo 8-osos eitynės šiemet Kaune kviečia tulpes išmainyti į švilpukus“, Kovo 8-ąją 14 val. prie Istorinės Lietuvos prezidentūros prasidės eisena, kurios dalyviai, išmainę raudonas tulpes į tos pačios spalvos kepures ir švilpukus, sieks atkreipti dėmesį į Lietuvą ir pasaulį krečiantį smurtą prieš moteris.
Apie sueigos scenarijų pranešime rašoma: „Kovo 8-ąją Lietuva jungiasi prie pasaulinės akcijos ir atliks teatralizuotą dainą, gimusią Čilėje 2019 metų rudenį. Daina „Prievartautojas (užpuolikas) tavo kelyje“ atsirado kaip atsakas į daugybės moterų patirtą seksualinį priekabiavimą, prievartą ir smurtą iš policininkų, masinių protestų prieš nelygybę Čilėje, metu. Protesto daina žaibiškai paplito po visą pasaulį ir buvo atlikta daugiau nei 200 kartų, plačiai nuskambėjęs dainos atlikimo atvejis – prieš Harvey Weinsteiną, seksualiai priekabiavusio ir prievartavusio daugybę moterų, bylos nagrinėjimą teisme. Ši daina, tapusi pasipriešinimo smurtui prieš moteris simboliu, kvies Lietuvos moteris susiburti ir kartu pasakyti smurtui „ne“ bei pareikšti, kad tokia tvarka mūsų netenkina. Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga, susitikime ir pūsdamos raudoną švilpuką priminkime, kad mes turime galią keisti smurtą įgalinančią tvarką. Solidarumo su pasaulio moterimis vardan, kviečiame ryšėti raudona skarele ar dėvėti raudoną kepurę.“ https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kovo-8-osios-eitynes-siemet-kaune-kviecia-tulpes-ismainyti-i-svilpukus-955829
Visados galvojau, kad mūsų laikais net didžiausias kvailys išgudrėjo taip, kad po kaklu jau neberyši skambučio, galinčio perspėti aplinkinius apie susidūrimo su kvailiu priartėjimo pavojų. Tačiau štai minėtame pranešime keistieji iniciatoriai kviečia moteris Kovo 8-ąją atsisakyti vyrų dovanojamų gėlių, o eiti į gatves, užsirišus raudonas skareles ar kepuraites, ir, keliant baisų triukšmą pučiamų raudonų švilpikų garsais, išreikšti protestą prieš bjaurius ekscesus Čilėje ir Meksikoje.
Žavesys. Slaptai.lt nuotr.
Kai bandau įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti toks siurrealistinis švilpiančių raudonais švilpukais raudonųjų skarelių susiėjimais, kūnas staiga nueina nemaloniais pagaugais. Tiesą sakant, neįstengiu įvaizdinti galimybės, kad čia ruoštųsi dalyvauti normalių refleksų moteris, kuri, tarkime, pavaišinta šampano taure kavinėje už kampo mylimo vyro, strimgalviais veržtųsi pašvilpauti Kauno gatvėse (nebent būtų pripampusi ne vieną šampano taurę). Vaizduotė išties piešia nejaukų paveikslą, kad čia susirinks visas būrys įskaudintų vyrų nedėmesingumo arba apskritai vyrų padermės reikalingumą kvestionuojančių moterų.
Lietuvoje daugėja iniciatyvų, kurių gausa tikrai nerodo pažangos, greičiau – priešingai, liudija apie kretinizmo sugebėjimą bematant pasidauginti. Apie kokias moterų teises galima kalbėti mūsų padangėje, kai Lietuvos moterys jau seniai perspjovė Lietuvos vyriją?..
Dar ir dabar akyse stovi TV reportaže kalbinta kažkokio Žmogaus teisių gynimo instituto vadovė, neįtikėtinai spuoguota mergina, kuri pasakoja apie jų atliktą tyrimą, kuris neva nustatė, kad lietuviai labiausiai nenori gyventi žydų kaimynystėje, antroje eilėje baidosi juodaodžių, toliau – čigonų. Kokias nesąmones ji čia tauškia, – pagalvojau tada. Kaip parodė atminimo lentelių naikinimo istorija, tarp žydų pasitaiko labai baisių žmonių, tačiau apskritai jie yra padorūs kaimynai, mandagūs žmonės. Iš tiesų, visas kortas atskleidė sekantis reportažo herojės sakinys apie tai, kad neva po tokio tyrimo institutas ilgai nelaukęs kreipsis į vyriausybę, ragindamas plėtoti tautų sugyvenimo kultūrą ugdantį švietimą, suprask – prašys pinigų savo neaiškaus pobūdžio veiklos tolesniam palaikymui. Taigi galbūt ir siurrealistinio renginio Kaune organizatoriai yra panašaus tipo, neaiškios lyties spuoguotos būtybės, prasmingos veiklos imitacijomis siekiančios pelnyti vienokius ar kitokius dividendus.
Moteriškos skrybėlės. Slaptai.lt nuotr.
Viena niekados nenuvilianti, sugebanti intriguoti, įdomi žurnalistė (visomis savo poromis jaučiu, kad ne lesbietė, o tik mėgstanti beždžioniauti pagal laiko dvasią) kartą driokstelėjo pranokdama net pati save, pareiškusi, kad gėlių dovanojimo tradicija neva yra atsiradusi iš maisto dovanojimo tradicijos, esą vyras, dovanojantis moteriai, merginai gėles, simboliškai teigia galintis ją išmaitinti. O toliau dar stipriau: esą ypač dideliu disonansu toks gėlės įteikimo aktas atrodo Kovo 8-osios dieną, prisimenant moterų kovos už lygias teises ir galutinę emancipaciją istoriją.
Ką gi, kaip yra pastebėjęs prabėgusių laikų poetas, visus žmogiškosios tikrovės fenomenus iš esmės galima suvesti į du – alkio ir lytinio potraukio – pradus. Vokiečių poetas H.Heine, taip apibrėžęs žmogiškosios tikrovės paslaptį, iš tiesų kaip tikras pranašas numatė dvi didžiąsias žmogaus redukcinio paaiškinimo sistemas, t. y. marksizmą, su čia išplėtota kraštutinio pobūdžio ekonominio determinizmo programa ir froidizmą, su lytinės aistros teorinio modelio visrakčiu, pabandžiusiu atrakinti visus žmogaus sielos užkambarius.
Redukcionizmas kaip toks, įpareigojantis sudėtingesnį reiškinį suvesti į paprastesnį, taip pat ir šiandien yra traktuojamas kaip mokslinio požiūrio skiepas humanitarinėje tikrovėje, o redukcionistinio požiūrio plėtotė daugiau ar mažiau tiesiogiai yra tapatinama su užsiangažavimu išgryninto mokslinio metodo idėjai. Kita vertus, jeigu neturiu tokios senovinės teisės priimti reiškinį neredukuotu pavidalu, bet galiu rinktis tarp dviejų galimybių, tai vis tik leiskite pasirinkti požiūrį, jog gėlių dovanojimas moterims apskritai, o taip pat Kovo 8-osios proga vis tik labiau yra sietinas su libido kompleksu, – kartais labai toli kultūriškai perkeltu ar transformuotu, – nei su kiauro skrandžio bedugniškumo prakeiksmu. Tačiau neslėpsiu, tokią banalybę, visiems žinomą dalyką dabar bandau išryškinti ir įtvirtinti tik todėl, jog bijau, kad įteikiant gėlę moteriai kokia nors proga neišgirsčiau atsakymo: nesu karvė, žolių nevalgau!
Lengvai utriruodamas ar nepiktai šaržuodamas autorę, tikrai nenoriu, ginkdie, kaip nors pažeisti anosios orumo. Tarkime, kad autorė iš dalies yra teisi, jog minint moterų kovos už savo teises dieną kovo mėnesį, gėlių dovanojimas moterims yra tarsi ir perteklinis aktas, nes savo, o ne vyrų pagalbos dėka užsitikrinusios lygiateisiškumą ir daugelyje sferų stipriai pirmaudamos, dauguma moterų su ironija žiūri į bandymą simboliškai užmaskuoti susiklosčiusią padėtį, nenori anachroniškai būti vadinamos silpnąja lytim. Jeigu taip nebūtų galima sakyti apie visas moteris, vis tik tokia sociologinė tendencija pradeda ryškėti. Kita vertus, kad ir kaip būtų neįtikėtina, vertinant sociologiniu požiūriu, atgimstanti gėlių dovanojimo tradicija kovo 8-osios proga vis tik, kaip atrodo, žymi ne tiek vyrų norą desperatiškai išlaikyti tradicinį maskulistinį statusą, kiek dabar, pasauliui apvirtus, jau yra simbolinis vyro pralaimėjimo ir savo silpnumo pripažinimas.
Pavasario pranašas. Vytauto Visocko nuotr.
Nenorėdamas pernelyg išsiplėsti šia tema, daug ką nutylėdamas, pasakysiu trumpai: moterys ne tik iškovojo lygias teises su vyrais, bet lyginant ją ir jį, galime dabar pastebėti ir tai, jog moteris už savo statusą ir karjerą šiandien neretai kaunasi dvigubai ar net trigubai aršiau nei paprastai tai daro vyrai. Nesiūlau to fakto (jeigu tokiam pastebėjimui pripažinsime fakto statusą) vertinti vienpusiškai gerai ar blogai, tačiau akivaizdu ir tai, jog taip suprantama moterų emancipacija išblukina viso kosmoso spalvas, nuskurdina aplinką, leidžia mūsų gyvenime įsivyrauti pilkosioms tendencijoms.
Pavasaris Lietuvos miškuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl vyrai dabar kaip pamišę perka gėles, bandydami tokiu būdu užmaskuoti išryškėjusią kiaurymę, bent tokiu būdu įveikti monotoniją. Dovanodami gėles konkrečiai moteriai, vyrai drauge aukoja idealui.
P. S.
Kartais sakoma, kad Kovo 8-oji yra įtartina šventė, nes moters dienos paminėjimą pavasario pradžioje sugalvojo komunistė Roza Liuksemburg. Dedu aš skersą ant to – komunistė ar ne komunistė sugalvojo šią šventę, bet tikrai nepraleisiu progos visų feminisčių pykčiui įteikti gėlytę gražiausiai nusišypsojusiai moteriai.
2020.03.07; 06:01
Nekorektiškas eilėraštis belaukiant tikro pavasario
Liūdnai pagarsėjęs Holivudo magnatas Harvey’us Weinsteinas pirmadienį buvo nuteistas už seksualinę prievartą ir išprievartavimą, tačiau panaikinti jam mesti kaltinimai dėl rimto piktybinio seksualinio užpuolimo.
Prisiekusieji – septyni vyrai ir penkios moterys – paskelbė prodiuserį kaltu dėl dėl pirmo laipsnio seksualinių nusikaltimų bei trečiojo laipsnio išprievartavimo. Teismo momento nekantriai laukusiam judėjimui „MeToo“ tai dalinė pergalė.
67-erių vyras vis dėlto nebuvo pripažintas kaltu dėl kaltinimų pirmo laipsnio išprievartavimu ir piktybiniu seksualiniu užpuolimu. Jei teismas H. Weinsteiną būtų nuteisęs už šiuos nusikaltimus, jam grėstų įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
2017 m. nuvilnijus pasaulinio judėjimo „MeToo“ bangai, H. Weinsteiną dėl netinkamo seksualinio elgesio apkaltino daugiau nei 80 moterų.
Tačiau prisiekusieji nagrinėjo tik su dviem moterimis – buvusia aktore Jessica Mann ir buvusia prodiuserio asistente Mimi Haleyi – susijusius kaltinimus. Daugumai kitų kaltinimų jau buvo suėjęs senaties terminas.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas atmeta vienos žurnalistės kaltinimus, esą jis prieš dvidešimt metų prie jos seksualiai priekabiavo.
Atsakydamas į klausimą, ar 1999-aisiais per vakarienę nederamai lietė Charlottę Edwardes, kaip ji teigia, B. Johnsonas pirmadienį interviu televizijai sakė: „Ne“, informuoja agentūra „Reuters“.
B. Johnsonas taip pat paneigė, kad šis kaltinimas temdo nuo sekmadienio Mančesteryje vykstantį kasmetinį jo konservatorių partijos suvažiavimą.
Visuomenė nori girdėti, kas yra daroma dėl jos ir dėl šalies, ir kas daroma, kad šalis būtų suvienyta, kalbėjo vyriausybės vadovas.
Ch. Edwardes laikraštyje „The Sunday Times“ rašė, kad B. Johnsonas ją nederamai lietė – tuo metu jis buvo žurnalo „The Spectator“ leidėjas. „Po stalu aš pajuntu B. Johnsono ranką ant savo šlaunies. Jis ją spaudžia“, – rašė žurnalistė. Dabartinio premjero ranka esą lietė aukštai jos koją, jis palietė jos šlaunies vidinę pusę. Po vakarienės Ch. Edwardes teigė apie tai papasakojusi kitai moteriai, kuri sėdėjo B. Johnsonui iš kitos pusės. Ši moteris pareiškusi, kad B. Johnsonas grabinėjo ir ją.
Pradžioje žurnalistės kaltinimus paneigė ministro pirmininko atstovas. Ch. Edwardes tada tviteryje rašė: „Jei premjeras neprisimena incidento, tai mano atmintis vienareikšmiškai geresnė nei jo“.
Šventojo Sosto sprendimu Vatikano apaštališkasis nuncijus Prancūzijoje 74 metų Luigis Ventura laikinai neteko diplomatinio imuniteto. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi Prancūzijos URM.
„Europos reikalų ir užsienio reikalų ministerija, nusiuntusi Šventajam Sostui prokuroro prašymą panaikinti popiežiaus nuncijaus Prancūzijoje diplomatinį imunitetą, gavo Šventojo Sosto patvirtinimą, kad imunitetas panaikintas, kol atliekama atitinkama procedūra“, – cituoja agentūra žinybos atstovą.
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl L. Venturos, kuris yra Vatikano atstovas Prancūzijoje nuo 2009 metų, buvo paduoti keturi skundai. Trys pareiškėjai jau davė savo parodymus tyrėjams.
Vasario viduryje Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad L. Ventura seksualiai priekabiavo prie Paryžiaus merijos darbuotojo per iškilmingą priėmimą, Prancūzijos sostinės valdžios surengtą sausio 17-ąją.
Sausio 23-iąją Paryžiaus miesto taryba nusiuntė valstybės prokurorui atitinkamą pareiškimą, kurio pagrindu Paryžiaus prokuroras Remy Heitzas ir davė nurodymą pradėti tyrimą.
Anksčiau L. Ventura ėjo apaštališkojo nuncijaus pareigas Dramblio Kaulo Krante, Burkina Fase, Nigeryje, Čilėje, Kanadoje.
Švedijos prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson. EPA – ELTA nuotr.
Švedijos prokuratūra nusprendė atnaujinti tyrimą prieš portalo „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange`ą 2010 metų byloje dėl išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo. Kaip pranešė televizijos kanalas SVT, tai pirmadienį per spaudos konferenciją Stokholme pareiškė prokuratūros direktoriaus pavaduotoja Eva-Marie Persson.
„Naujos aplinkybės skatina mus peržiūrėti ankstesnį sprendimą, – sakė pareigūnė. – Dėl šios priežasties, taip pat dėl to fakto, kad J. Assange`as Jungtinėje Karalystėje yra suimtas, nukentėjusiosios advokatas paprašė atnaujinti išžaginimo tyrimą“. E. M. Persson pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos, jos žiniomis, ketina oficialiai pareikalauti išduoti australą iki šių metų birželio 14 d., bet nepanoro spekuliuoti J. Assange`o išdavimo Švedijai tema.
J. Assange`as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstija iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange`ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange`ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Sekmadienį buvo sužinota, kad Ekvadoro prokuratūra sutiko atlikti kratą kambaryje, kuriame J. Assange`as gyveno pastaruosius septynerius metus. Manoma, kad visi jo dokumentai, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir kita įranga bus perduota Jungtinėms Valstijoms. Kratą numatoma atlikti gegužės 20 d.
Vilniaus apygardos teismas penktadienį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo kaltintą buvusį Seimo narį Kęstutį Pūką.
,,K. Pūkas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais ir panašiais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis, priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų keturių moterų. Nepaisant to, kad kaltinamasis nepripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, teismas padarė išvadą, jog neabejotinai įrodyta, kad K. Pūkas visų nekentėjusiųjų atžvilgiu yra išsakęs vulgarius žodžius, nepriimtinas seksualinio pobūdžio ir nukentėjusiąsias įžeidžiančias, menkinančias užuominas, kalbėjęs nukentėjusioms nepriimtinomis intymaus pobūdžio, su darbu niekaip nesusijusiomis, temomis“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo pranešime spaudai.
Nukentėjusiųjų parodymai leido teismui spręsti, kad K. Pūkas siekė susirasti tokią darbuotoją, kuri už Seimo nario atlyginimą rūpintųsi ir privačiu kaltinamojo gyvenimu, pirktų jam reikalingus daiktus, maistą, tvarkytų jo būstą. Neatmestina, kad ateityje jų santykiai būtų galėję peraugti į konkretaus seksualinio bendravimo siekį, tačiau tai yra tik prielaida. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, nepripažino, kad K. Pūkas savo veiksmais būtų siekęs seksualinio bendravimo su nukentėjusiomis.
Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis K. Pūkas jam kaltinamajame akte nurodytais veiksmais pažemino nukentėjusiųjų garbę ir orumą, tačiau nukentėjusiųjų seksualinio apsisprendimo laisvė nebuvo pažeista.
Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo K. Pūko veiksmuose nėra nustatyti būtini nusikalstamos veikos požymiai – seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas ir nukentėjusiųjų kitoks priklausomumas. Teismas sprendė, kad, nesant bent vienam nusikaltimo sudėties elementui, nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl K. Pūkas pagal jam pareikštus kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo išteisintinas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Naktį į ketvirtadienį buvo suimtas buvęs Škotijos vyriausybės vadovas Alexas Salmondas. Kaip praneša laikraštis „The Telegraph“, jam buvo pateikti kaltinimai.
Pasak leidinio, Škotijos policija patvirtino, kad suimtas 64 metų amžiaus vyras, bet išsamesnių detalių nepateikė.
A.Salmondas vadovavo Škotijos vyriausybei nuo 2007 iki 2014 metų, jis buvo Škotijos nacionalinės partijos lyderis.
Jis taip pat veda politinį šou televizijos kanale „Russia Today“. Šio kanalo vyriausioji redaktorė Margarita Simonian patvirtino, kad A. Salmondas suimtas.
Pasak „The Telegraph“, buvęs Škotijos vyriausybės vadovas neseniai atsidūrė seksualinio skandalo centre. 2018 metų vasarą dvi moterys politiką apkaltino priekabiavimu – esą jis nederamai elgėsi, kai ėjo Škotijos pirmojo ministro pareigas.
A.Salmondas kategoriškai neigia kaltinimus ir vadina juos juokingais.
Dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu vienam Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų nariui gresia trejų metų suspendavimas. Lordų Rūmų komitetas pirmadienį rekomendavo 82-ejų liberaldemokratą Anthony’į Lesterį iki 2022 metų nušalinti nuo pareigų, nes jis seksualiai priekabiavo prie vienos aktyvistės ir spaudė ją už pažadus pasimylėti.
Lordų Rūmai dėl komiteto, tiriančio nederamą narių elgesį, rekomendacijos spręs ketvirtadienį. Jei rekomendacijai bus pritarta, tai būtų ilgiausias parlamento nario suspendavimas nuo Antrojo pasaulinio karo, pareiškė komitetas.
Laikraštis „The Sun“ paskelbė, kad A. Lesteris aktyvistei pasiūlė paramą, jei ji su juo permiegos. „Times“ informacija, incidentas įvyko jau prieš kelerius metus. Žmogaus teisių advokatas kaltinimus neigia.
Lordų Rūmų narius paprastai, rekomendavus ministrui pirmininkui, iki gyvos galvos skiria karalienė. Kai kurie titulą paveldi.
Britų parlamento darbą jau daug mėnesių temdo debatai dėl seksualinių nusikaltimų. Remiantis žemųjų rūmų užsakyta ataskaita, tarp deputatų vyrauja tikra „patyčių ir netinkamo seksualinio elgesio kultūra“.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai desperatiška iniciatyva mane užtildyti, sako konservatorius Mykolas Majauskas, komentuodamas „valstiečio“ Stasio Jakeliūno iniciatyvą kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti į skandalą dėl galimai nederamų santykių su moksleivėmis įsivėlusio M. Majausko veiksmai.
„Absurdiški kaltinimai. Elementari pono Jakeliūno keršto akcija už mano veiklą Biudžeto ir finansų komitete ir, sakyčiau, desperatiška iniciatyva užtildyti. Tokie metodai tikrai neišgąsdins ir kritikos „valstiečiams“ nesustabdys“, – Eltai siųstame komentare teigia M. Majauskas.
Pasak kreipimosi iniciatoriaus S. Jakeliūno, abejonės dėl nederamo Seimo nario elgesio nėra išsklaidytos. Politikas tvirtina, kad šiuo metu turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad M. Majauskas ne tik savo autoritetą ir įtaką naudojo siekdamas savanaudiškų ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, bet ir savo elgesiu darė spaudimą bei netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. TS-LKD partijos lyderių pozicija leidžia manyti, kad situacija buvo žinoma ir partijos vadovybei.
„Šmeižto bylose yra aiškus įrodinėjimo naštos paskirstymas, todėl nesuprantama – kodėl teisėsaugai sustabdžius tyrimus dėl galimo priekabiavimo M. Majauskas visomis išgalėmis negina savo reputacijos? Nesuprantama, kaip tokius įtarimų šešėlius nešantis politikas gali toliau dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje“, – antradienį kėlė klausimus S. Jakeliūnas.
Vadinamasis „#meToo“ skandalas kilo, kai šių metų kovo mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Seimo nario M. Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių.
M. Majauskas po kilusio viešo skandalo kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Tačiau, žiniasklaidai nesutikus atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybės, tyrimas buvo nutrauktas.
Išnagrinėję ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, įvertinę liudytojų apklausas, Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai priėmė sprendimą nutraukti vasario pradžioje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo vienoje iš šalies aukštųjų mokyklų.
Toks sprendimas priimtas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau konstatuota, kad kai kurių aukštosios mokyklos buvusių dėstytojų elgesys buvo neetiškas ir nesuderinamas su dėstytojo pareigomis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant baudžiamosios teisės prasme įvertinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad vienos aukštosios mokyklos kai kurie dėstytojai galimai seksualiai priekabiavo prie studentų, o įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių.
Įtarimai dėl galimo seksualinio priekabiavimo metų pradžioje buvo pasirodę ne kartą. Juose minimi ir garsūs Lietuvos menininkai. Tarp jų – trys Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojai. Iš pareigų pasitraukė profesorius Jonas Gasiūnas, docentas Arvydas Liepuonius. Seksualiniu priekabiavimu buvo kaltinamas ir fotografas, VDA dėstytojas Gintautas Trimakas.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 20 liudytojų, trys asmenys buvo apklausti liudytojais apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką. Du asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
Vertinant duomenis, susijusius su viena iš nukentėjusiųjų, nustatyta, kad galbūt vieno iš dėstytojų priešingi teisei seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti 2000-2001 metais. Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, baudžiamoji atsakomybė nustatoma pagal galimai nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius baudžiamuosius įstatymus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už seksualinį priekabiavimą nebuvo numatyta tuo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse, todėl, neįžiūrint požymių kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, šioje dalyje ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant nusikalstamos veikos požymių.
Baudžiamosios teisės prasme vertinant kitos nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, galimi seksualinio priekabiavimo atvejai nenustatyti, tačiau tam tikri vieno iš dėstytojų vieši pasisakymai 2017 metais gali būti vertinami kaip įžeidimas. Pažymėtina, kad įžeidimas nuo 2015 m. liepos mėn. baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Įžeidimu padaryta žala asmens garbei ir orumui gali būti atlyginta asmeniui kreipiantis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir siekiant išsiaiškinti, ar įstaigos vadovybė ir administracija į studentų skundus galbūt reagavo netinkamai ir nesiėmė reikiamų priemonių. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, nustatyta, kad aukštojoje mokykloje nuo 2009 metų yra sukurta metodika gauti iš studentų nuomonę apie studijas įvairiais aspektais. 2015 ir 2017 metais metodika buvo modernizuota, į anonimines studijų vertinimo anketas buvo įtraukti klausimai, susiję su dėstytojų bendravimu su studentais, informacijos pateikimu apie galimus seksualinio priekabiavimo atvejus. 2018 metais buvo atlikta atsakymų į šiuos klausimus kiekybinė analizė, identifikuoti dėstytojai, kurių atžvilgiu studentai išsakė nusiskundimų. Minėti dėstytojai buvo kviečiami individualiam pokalbiui bei įspėti ir pakartotinai supažindinti su akademinės etikos klausimus reglamentuojančiais vidiniais teisės aktais.
Įvertinus visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktinas nesant požymių nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., o nustatyti darbo drausmės ir akademinės etikos pažeidimai turi būti sprendžiami aukštosios mokyklos vidaus ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
G. Depardieu kaltinamas jaunos aktorės išprievartavimu. EPA-ELTA nuotr.
Aktorius „kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus seksualiniu priekabiavimu ir išprievartavimu“, pareiškė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad „tyrimo veiksmai buvo paviešinti“. Apie tai praneša Prancūzijos laikraščio Le Monde korespondentas.
69-rių aktoriaus Žeraro Depardje atžvilgiu Paryžiaus prokuratūra pradėjo išankstinį tyrimą, gavusi skundą dėl „išprievartavimo ir seksualinio priekabiavimo“, kurį rugpjūčio 27 dieną padavė jauna aktorė. Rugpjūčio 30 šią informaciją jau plačiai paskleidė žiniasklaida, sakoma straipsnyje.
Skundo pateikėja tvirtina, kad rugpjūčio 7 ir 13 ji susitiko su aktoriumi jo viloje Paryžiaus 6-oje apygardoje. Leidinio Le Parisien duomenimis, tai „dvidešimtmetė aktorė ir šokėja“. Per „neoficialią pjesės repeticiją prieš ją buvo įvykdyta prievarta (ji buvo išprievartauta?)“.
Depardje, savo ruožtu, neigia visus kaltinimus prieš jį. „Jis neturi ko sau priekaištauti, ir aš tikiuosi, kad žiniasklaida paisys kiekvieno teisių ir orumo“, – sakė jo advokatas Erve Temimas, apgailestaudamas, kad informaciją apie skundą buvo paviešinta, ir žurnalistai ją žinojo jau „nuo rugpjūčio 28“.
„Aš raginu visus būti labai atsargiems ir santūriems“, – primygtinai reikalauja advokatas, pabrėždamas, kad jis „įsitikinęs, jog tas skundas nekeliaus toliau juridine prasme“.
Nepraėjus nė metams, kai 2017 metų spaly pirmą kartą buvo demaskuotas daugelio moterų apkaltintas seksualiniu priekabiavimu amerikiečių prodiuseris Haris Vainšteinas, dėl kai kurių prancūzų kino veikėjų irgi buvo paduoti panašūs skundai. Tai dėl aktoriaus ir režisieriaus Filipo Kobero ir kino režisieriaus Liuko Besono, kurie neigia visus kaltinimus, nurodo straipsnio autorius,
Panašios bylos, po to, kai informaciją apie jas išplatino socialiniuose tinkluose #metoo, o Prancūzijoje judėjimas #balancetonporc, peržengė kino pasaulio ribas. 2017 metų spaly, iškart po skandalo dėl Vainšteino, Prancūzijoje trys moterys apkaltino išprievartavimu musulmonų intelektualą Tariką Ramadaną. Prasidėjo tyrimas, ir nuo vasario 2 dienos jis buvo įkalintas, sakoma straipsnyje.
Žeraras Depardje, keturių vaikų tėvas (iš kurių vienas – Gijomas Depardje, mirė 2008 metais), per savo artistinės karjeros metus susilaukė milžiniško tarptautinio pripažinimo, nepaisant visų savo ekscesų ir normų nepaisymo, kurie kartais būdavo aptarinėjami, pažymi korespondentas. Pastaruoju metu Depardje tapo vyndariu ir verslininku gastronomijos sferoje, o taip pat dainininku. 2013 metais prezidentas Vladimiras Putinas suteikė jam Rusijos pilietybę.
Lietuviui šie metai ir pasiruošimas jiems – kažkas šventa. Visos svarbiausios datos – Vėlinės, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trijų Karalių šventė – tai dvasinis pasiruošimas Sausio 13-ajai, Vasario 16-ajai, Kovo-11-ajai, Liepos 6-ajai… Aiman, šventinis laukas buvo smagiai užminuotas, ir žmonės nespėjo atsigauti nuo vieno sprogimo, kai pasigirsdavo kitas. Na, jei šventė – tai su fejerverkais…
Apžvelkime bendrą foną, kuriame tauta gyveno visą šį laiką, tikėdamasi kuo gražiausių išgyvenimų ir džiaugsmo.
Rugsėjis-spalis. Suprantama, didžiausias įvykis turėjo nutikti Lukiškių aikštėje, kada visi tikėjosi išvysti pagaliau suręstą paminklą laisvės kovotojams atminti. Tačiau pinigų aukotojai savo pastangų vaisių neišvydo. Du planuoti paminklai – „Vytis“ Vilniuje ir „Žvalgas“ Kryžkalnyje liko svajone. Keletą mėnesių vyko užkulisiniai mūšiai. Spalio mėnesį pinigai, surinkti Gintauto Lukošaičio „Žvalgui“, buvo perduoti kitam projektui, o visuomenei dar nežinant Kariuomenės dienos proga transliuotame koncerte per LRT, per pertraukos reklaminį intarpą staiga visi netikėtai pamatė keistą „koplyčią“, „Žvalgų“ – nė ženklo. Naujas, prastos kokybės darbelis buvo skubiai palaimintas Seime. Lygiai taip pat spalio 3 d. ŠMC su Kultūros ministerija paskelbė skubų alternatyvų konkursą „Vyčiui“, kuriam jau buvo suaukotos lėšos. Viskas įstrigo, „Vytis“ stovės Kaune, o Lukiškes kol kas sergsti LLKS inicijuotas relikvijų įamžinimas po žeme. Vis dar –
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
apkasuose? Ant žemės – smagus fontanėlis nuo vasaros karščių vaikučiams pasičiurkšti.
Lapkritis. Per Vėlines (Visų Šventųjų dieną) tautą sukrėtė Rūtos Vanagaitės „impičmentas“ A. Ramanauskui-Vanagui. „Vanagaitės skandalas“ baigėsi tuo, kad „Alma littera“ visas knygas atidavė į makulatūrą, nors tie, kurie garbstė „Mūsiškius“ (2016), spruko į krūmus, pasirodžius „Vištai strimėlės galva“ (2017). Visuomenės „veikėja“ ir „rašytoja“, nukentėjusi nuo tikro Vanago, Vytauto Landsbergio vykusiai įvardinta „Dušanskiene“, skyrybų su Zuroffu ir kitas žaizdas gydosi tarptautiniame PEN centre ir galimai rengiasi rašyti naują knygą, kurioje partizanai vėl patys „nusikapos sėklides ir išsidurs akis“ iš meilės KGB.
Tiesa, antisemitizmo eskalavimo temai buvo pasiruošta dar anksčiau – 2016 lapkričio 18 dieną, Vilniaus Rotušėje surengus diskusiją „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“ Kaip ir dar anksčiau, vykdant parodomuosius „viešuosius pilietinius teismus“ su visokiais parašų rinkimais ir pasmerkimais Juozui Brazaičiui, generolui Vėtrai, taip pat fabrikuojant „nuvainikavimą“ Sigitui Gedai, Justinui Marcinkevičiui, Romualdui Ozolui ir kitoms iškilioms asmenybėms, mėginama remtis kryptingai falsifikuojamais istorijos faktais ir iškreiptai interpretuojamomis pseudo mokslinėmis studijomis.
Legendinis pulkininkas Kazys Škirpa
Nuo lapkričio 11 dienos prasideda #metoo skandalas, kai dėl seksualinio priekabiavimo „maudomi“ išskirtinai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai ir garsenybės: Šarūnas Bartas, Jonas Gasiūnas, Gintautas Trimakas ir Jonas Vaitkus, taip pat soc. mokslų dr. Arvydas Lieponius. Visi be jokių teismų, vien paskelbus nuomones, neteko reputacijos, patalpų ir darbo vietų.
Gruodis. Spaudoje nuo 11 d. skelbiami nauji Nacionalinės premijos laureatai. Premijos negauna garbų jubiliejų švenčiantis žymus rašytojas ir dramaturgas Kazys Saja, visuomenei žinomas kaip nepalenkiamas antikomunistas, „Varpo“ autorius. Rašytojų sąjungoje vyksta renginys, skirtas rašytojų organizacijos leidinio „Metai“ (buvusios „Pergalės“) sukakčiai. Renginio metu pagrindinis pranešimas skiriamas komunistų rašytojo Juozo Baltušio, kurio dienoraščiai buvo spausdinami leidinyje visus metus, reabilitacijai. Pritariama jo minčiai (cituojamos ištraukos), kad klaidinga manyti, jog Lietuva gali būti savarankiška.
Gruodžio 5-6 d.d. vyksta jungtinė Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų konferencija (dalyvauja 24 institutai) Juzefo Pilsudskio garbei – gimimo 150-mečiui. Lietuvių tautos budelis Pilsudskis vaizduojamas kaip Lietuvos didvyris ar bent jau didžiai nusipelnęs veikėjas.
Naujieji metai pasitinkami Moscow City Ballet atvežtu baletu „Spragtukas“ Žalgirio arenoje Kaune ir 30 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Visi garsiai ploja ir geria šampaną.
Sausis, 6 d., „Trys karaliai“. Visuomenę, kuri švenčia katalikišką šventę, sukrečia KGB sąrašų skandalas: B. Burauskaitei atostogaujant išviešinamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre saugomas KGB paliktas sąrašas, kuriame be bylų ir įrodymų, be analizės teigiama, kad Lietuvoje ir pasaulyje žinomos garsenybės Donatas Banionis, Saulius Sondeckis ir kardinolas Vincentas Sladkevičius buvo KGB agentai. Vis dar tęsiasi seksualinio priekabiavimo viešinimai spaudoje.
Aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.
Sausio 18 d. įsilaužta į naujienų portalą TV 3 ir paskelbta tikrovės neatitinkanti žeminanti informacija apie Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir Žinių radijo“ laidų vedėją Ridą Jasiulionį. Maždaug tuo pačiu metu užsienio interneto portaluose paskelbta, esą Lietuva įvedė Mongolijai ekonomines sankcijas dėl prezidento žodžių apie sovietų okupaciją.
Sausio 26 d. Vilnius reklamos agentų paskelbiamas „G-tašku“. Turistų malonumui su vaizdine medžiaga: važiuokite, čia sekso rojus. Naujiena išgarsinama per portalus.
Vasaris. Vasario 12 d. BNS praneša, kad vietoj Lietuvos himno nuskambėjo LTSR himnas per apdovanojimų ceremoniją dziudo Europos jaunių taurėje, kai buvo sveikinama aukso medalį iškovojusi Lietuvos sportininkė Justina Kmieliauskaitė Italijoje, Folonikoje.
Vasario 16-oji. Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės kalba iškilmingame Seimo posėdyje pabaigoje nutraukiama (išjungiamas mikrofonas kalbantis su prezidente), niekur didžiosios žiniasklaidos nepublikuojama, į jos klausimus oficialiai neatsakyta, jos pasisakymas traktuotas kaip nesusipratimas.
Vakaras: Vilniaus Gedimino prospektas skendi troškiuose dūmuose nuo tankiai sustatytų ir uždegtų „nepriklausomybės laužų“ (gal supainiojo su sausiu?). Tiesą sakant, tenka apsisukti ir dingti kuo toliau, kad nebūtum išrūkytas ir neuždustum. Puiki savivaldybės dūmų uždanga.
Vasario 23-kovo 2 d.d. Nr. 8 „Respublikoje“ Vitas Tomkus pradeda skelbti savo „įtariamųjų KGB sąrašą“. Sąrašas visuomenės pasitinkamas su skauduliu ir rimtai, svarstomas, nors redaktorius su jam būdinga ironija mėgina įrodyti tokių „sąrašų“ nepatikimumą. Painiava didėja.
Vasario knygų mugėje Krašto apsaugos stende nėra nė vienos aktualios knygos, skirtos visuomenei, pavyzdžiui, nuo pavojaus apsiginti (trys knygos išleistos, tik neaišku, kur jų įsigyti). Leidinių labai maža.
Kovas. Kovo 8 d. per naktį Lukiškių aikštėje išdygsta įtartinas objektas, primenantis paminklą. Pasirodė, kad jį pastatė Lietuvos fantastų konventas „Lituanicon XXIX“, klubas „TL Draugija“.
Balandis. 25 d. išniekintos relikvijos Lukiškių aikštėje – pavogta kapsulė su relikvijų sąrašu.
Birželis. Birželio 29 d. pranešama, kad išniekintos relikvijos Lukiškių aikštėje – pavogta kapsulė su relikvijų sąrašu. Vėliau sugauti neva besimušantys du chuliganai, vienas jų laikė tą kapsulę. Birželį pranešta, kad Sondeckis su Banoniu nedirbo KGB (jei kas išgirdo).
Jubiliejinė dainų šventė. Duonos garbinimas. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jau reikėtų dėti daugtaškį, nes kažin, kas dar valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančių lietuvių laukia per Pasaulinę dainų šventę liepos pradžioje ir Mindaugo karūnavimo dieną? Gal virš šokančių porų prabirbs sraigtasparnis ir išmėtys proklamacijas? O gal oro balione virš Vingio parko estrados kybos naujam politikos sezonui besirengiantis jogas Viktoras Uspaskich, ir kaip Kašpirovskis iš aukštybių mėgins numaldyti liaudies nerimą?
Aptariau tik rezonansinius atvejus, kurie visuomenę panardino į kažkieno planuotą (tuos planus paslaugiai išplatinus gandosklaidai) sąmyšį ir neviltį, užgožusį šventinę nuotaiką, vilties spindulius ir net ramybės valandėles šeimose. Apie vidines politines ir socialines rietenas ir scenarijus neverta net kalbėti. Kur raudona linija eina, matyti iš šios improvizuotos „stenogramos“. Aisbergo viršūnė pagal logiką didesnė už normalios lyties pagrindą. Šimto apverstų aisbergų karalystė.
Apie prasmingomis, įsimintinomis tautai dienomis tvyrantį chaosą bylojo „paminklas“ Lukiškių aikštėje, skirtas Kthulhu kultui. Net gaila, kad policija suprato jaunimo pokštą ir saugiai jį pašalino – būtų puiki instaliacija, iliustruojanti Leitavijos debiloidų[i] vertybes. Tiems, kas nesupranta, paaiškintina, jog šis linksmas statinys apeliuoja į siaubo ir fantastikos literatūros klasiko, amerikiečių rašytojo Howardo Phillipso Lovecrafto (1890-1937) apysaką „Kthulhu šauksmas“ apie iš žvaigždžių kilusio baisūno kultą, laukiantį savo atgimimo valandos: košmarišką požeminį mąstančių lavonų miestą, mišrūnų garbinamą titanišką Padarą Kthulhu, kuris pasakojimo pabaigoje išnyra iš gelmių ir persekioja jūreivius, kol yra įveikiamas, bet neilgam: „Matyt, ir toliau gyvuoja ir Kthulhu, uždarytas toje akmens properšoje, kuri jį saugo nuo tada, kai saulė buvo jauna. Jo prakeiktas miestas dar kartą nuskendo, mat po balandžio audros „Akylasis“ praplaukė pro tą vietą, tačiau jo dvasininkai Žemėje ir toliau bliauna, šokčioja ir žudo, susibūrę apleistose vietose aplink stabais vainikuotus monolitus. Skęstantis miestas jį turbūt įtraukė, kol jis buvo savo juodojoje bedugnėje, antraip pasaulis jau klyktų iš baimės ir klaiko. Kas žino, kuo viskas baigsis? Kas iškilo, gali nuskęsti, o kas nuskendo, gali iškilti“. (Ha-ha-ha)
Per visus kultinio rašytojo apsakymus vingiuoja jo sukurtų personažų ir miestų siužetinės linijos, juose vyrauja blogio simbolis – penkiakampė žvaigždė. Ji figūruoja daug kur, bet ypač – apsakyme „Beprotybės viršukalnės“: iš kosmoso prieš milijonus metų į Antarktidą atkakusių žvaigždžiagalvių kapus puošia penkiakampes žvaigždes primenantys ledo kauburiai su taškelių raštais, tiksliai atkartojantys ant žalsvų mezozojaus sluoksniuose atkastų muilo akmenų, buvusių piniginiu vienetu, esančius raštus; ekspedicijos dalyviai lėktuvu nukanka į fantastinį praeities miestą, kuriame randa „begalinio įmantrumo, antgamtiško masyvumo ir nežemiškos egzotikos pavyzdžių“. „Kai kurioms geometrinėms formoms pavadinimų tikriausiai nebūtų sugalvojęs net pats Euklidas – netaisyklingi, įvairiausiais kampais nukirsti kūgiai, įmantrių proporcijų terasos, keistai išgaubti stulpai, savotiškos aplūžusių kolonų grupės, įvairios penkiabriaunės ir penkiakampės beprotiško keistumo architektūrinės kompozicijos“ (…) Mus supančios architektūros formose ir keliuose gana neblogai išlikusiuose sienų ornamentuose nuolat atsikartojantys penki žvaigždės spinduliai taip pat kėlė miglotų, bet grėsmingų asociacijų“.
Remonto darbai Lukiškių aikštė. Vyčio čia nebus, todėl aikštė taip ir liks nyki, atgrasi, svetima. Slaptai.lt nuotr.
Žinant Lukiškių aikštės istorinį kontekstą ir simbolius, kurie joje ilgai gyvavo bei vis nori atsikurti naujais pavidalais, matyti kovo 8 dienos proga pastatyto objekto daugiaprasmė, taikliausia ir šmaikščiausia aliuzija bei situacijos įvertinimas. Bet kažin, ar Lovecrafto kūrybos rinktinę „Tykantis tamsoje“, išverstą į lietuvių kalbą ir išleistą šiais metais (Kitos Knygos, 2018), skaitys naujieji Leitavijosdebiloidai, kurie spokso per specialiai jiems skirto Rusijos TV kanalo „REN Lietuva“ siužetus apie ufonautus, atgal vykstančią evoliuciją (žmogus virsta beždžione) ir atvirą karo propagavimą.
[i] Pastabėlė: terminas sukurtas autorės; ji mielai įstotų į fantastų draugiją, jei ją pakviestų (kadangi nariai suskridę iš visų galaktikų, matyt amžiaus cenzas neribojamas).
Moterų politikos lyderių forume „Jau laikas: 100 priežasčių veikti“. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Ketvirtadienis, birželio 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė pasaulinį Moterų politikos lyderių forumą „Jau laikas: 100 priežasčių veikti“. Tai – didžiausias tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, į kurį susirinko per 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų lyderių iš daugiau nei 90 šalių.
Renginyje taip pat dalyvauja Maltos Prezidentė Marie Louise Coleiro Preca, buvusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir premjerė Laimdota Straujuma, Belgijos princesė Marie Esmeralda, Panamos, Irano viceprezidentės.
Kreipdamasi į pasaulio lyderes Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva, prieš 100 metų suteikusi moterims teisę balsuoti, yra sukūrusi tokį teisinį reguliavimą, kuriuo išspręsti moterų lygybės klausimai. Tai rodo, kad Lietuva gerbia moteris. Tačiau pasaulyje esama dar 150 valstybių, kuriose vis dar taikomi moteris diskriminuojantys įstatymai. Judant tokiu tempu prireiks mažiausiai šimto metų įveikti lyčių atotrūkį pasaulyje.
Šalies vadovė paragino lyderes sutelkti jėgas ir siekti spartesnės pažangos tiek savo šalyse, tiek pasaulio mastu. Būtina atsikovoti prarastą laiką sprendžiant tokias įsisenėjusias problemas kaip darbo užmokesčio atotrūkis, taip pat užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes versle, valstybės valdyme, visuomeniniame gyvenime. Nors Lietuvos įstatymai suteikia moterims galimybę gauti tokį patį įvertinimą už atliktą darbą ir jo kokybę, tačiau darbo užmokesčio atotrūkio vis dar esama, todėl turime jį įveikti. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, moterų ir vyrų lygybė darbo rinkoje pasaulio ekonomiką iki 2025 m. papildytų net 28 trilijonais JAV dolerių.
Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę toliau stabdyti smurtą prieš moteris. Per Lietuvą ir pasaulį nuvilnijusi „MeToo“ banga įpareigoja valstybes, verslą ir visuomenę kurti tokią aplinką, kurioje nebūtų jokios tolerancijos smurtui ir seksualiniam priekabiavimui. Lietuvoje nuo 2011 m. galioja Prezidentės inicijuotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Smurtą patyrusioms moterims atsitiesti padeda ir šalies vadovės pradėta kampanija „Už saugią Lietuvą“ – vykdomi mentorystės, švietimo projektai, padedantys moterims užsitikrinti finansinę nepriklausomybę ir ištrūkti iš smurto rato.
Šalies vadovė taip pat paragino kovoti su „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų stereotipais ir paskatinti moteris rinktis karjerą mokslo ir inovacijų srityse. Šiuo metu Europos Sąjungoje moterys užima tik 17 proc. darbo vietų informacinių technologijų sektoriuje. Kaip pasitelkti technologinę pažangą lyčių lygybei stiprinti – viena svarbiausių šio forumo temų.
Moterų politikos lyderių forumo atidarymo metu apdovanojimai už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje įteikti buvusiai Latvijos vadovei Vairai Vykei-Freibergai ir buvusiai šios šalies premjerei Laimdotai Straujumai, buvusioms San Tomė ir Prinsipės premjerėms Mariai das Neves bei Mariai do Carmo Silverai. Praėjusiais metais toks apdovanojimas buvo įteiktas mūsų šalies vadovei.
Forume moterys lyderės taip pat susitiks su 50 mergaičių iš Lietuvos ir užsienio. Tai globali „Girl2leader“ iniciatyva, kuria siekiama padrąsinti jaunus žmones aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, ateityje siekti politinės karjeros.
Tarptautinį moterų politikos lyderių forumą papildo ir visuomenei atviri renginiai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: įvairios diskusijos, kūrybinės technologijų dirbtuvės, dokumentinio filmo „Solidarumas pagal moteris“ peržiūra.
Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys Lietuvoje vyksta minint atkurto valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Moterų politikos lyderių globalus forumas, bendradarbiaudami su Moterų pasaulio lyderių taryba. Šiai tarybai, vienijančiai per 60 esamų ir buvusių valstybių bei vyriausybių vadovių, nuo 2014 m. vadovauja Prezidentė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.
