suėmimas

Žvalgyba

Slaptasis agentas. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbantis Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.
 
Federalinės prokuratūros pranešime kalbama apie „rimtus įtarimus“, liudijančius, kad kaltinamasis dirbo „užsienio žvalgybos tarnybai“. Jis savo paslaugas, be kitų Rusijos institucijų, esą buvo pasiūlęs „Rusijos ambasadai Berlyne“.
 
Anot prokurorų, įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Thomasas H., buvo sulaikytas liepos 27 d. Buvo apieškoti jo namai ir darbovietė. Trečiadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Thomasas H. dirbo kariuomenės Įrangos, informacinių technologijų ir aptarnavimo departamente.
 
„2023 m. gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė savo bendradarbiavimą, – nurodė prokurorai. – Proceso metu jis perdavė per savo profesinę veiklą surinktą informaciją, kad ši būtų toliau perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
 
Teigiama, kad tyrimas įtariamojo atžvilgiu buvo atliktas glaudžiai bendradarbiaujant su karine žvalgyba ir vidaus saugumo agentūra „BfV“.
 
Apie sulaikymą pranešta po to, kai „BfV“ birželį buvo perspėjusi dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ grėsmės, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje. Vakarų šalių sankcijos Rusijai ir jų parama Ukrainos kariuomenei pakurstė Kremliaus susidomėjimą informacijos rinkimu, savo metinėje ataskaitoje tvirtino „BfV“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.10; 00:30
Trumposios naujienos

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, kovo 3 d. (ELTA). Dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams lieka už grotų. Atitinkamą sprendimą penktadienį priėmė Briuselio teismas, pranešė Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“.
 
Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
 
Gruodį Europos Parlamentą supurtė korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.04; 08:00
Trumposios naujienos

Skraidantis aparatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Maskva, lapkričio 28 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kelių rusų suėmimą dėl bepiločių orlaivių naudojimo Norvegijoje, Maskva pirmadienį iškvietė šios Šiaurės šalies ambasadorių. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė pasakiusi Norvegijos ambasadoriui Robertui Kvilei, kad Oslas turi liautis persekioti „Rusijos piliečius dėl jų tautybės“.
 
Praėjusią savaitę Norvegijoje vienas rusas buvo nuteistas kalėti 90 dienų už tai, kad skraidino bepilotį orlaivį virš Norvegijos teritorijos, pažeisdamas draudimą, priimtą reaguojant į Maskvos puolimą Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis Norvegijoje buvo suimta daugiau kaip dešimt rusų, pažeidusių skrydžių draudimą arba draudimą fotografuoti jautrius objektus, šaliai sustiprinus strateginės infrastruktūros saugumą. Draudimas apima ir dronų naudojimą.
 
„Pabrėžėme, kad nuosprendžiai rusams yra politiškai motyvuoti ir neturi nieko bendra su sąžiningo ir nešališko teisingumo principais“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Norvegija, tapusi svarbiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, paskelbė padidintą budrumą, kai pastarosiomis savaitėmis paslaptingi nepilotuojami orlaiviai buvo pastebėti netoli strateginių objektų, įskaitant naftos ir dujų platformas toli nuo kranto. „Mūsų ambasadorius pasinaudojo galimybe pranešti (Rusijai) apie Norvegijos įstatymus“, – ambasadoriaus iškvietimą žiniasklaidai komentavo Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Larsas Gjemble.
 
Susitikimas su Norvegijos ambasadoriumi įvyko kito teismo proceso išvakarėse. Jis pradėtas šiauriniame Tromsės mieste, jo dalyvis yra Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, laikomo Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu, sūnus.
 
Didžiosios Britanijos ir Rusijos pilietis kaltinamas skraidinęs droną Svalbarde per kelionę po strateginį Arkties salyną. Jo advokatas pareiškė, kad jis ketina pasinaudoti savo Didžiosios Britanijos pilietybe ir prašyti išteisinimo.
 
Praėjusį mėnesį Rusijos ambasada Osle kritikavo, jos žodžiais, „psichozę“ Norvegijoje, NATO narėje, tolimoje šiaurėje turinčioje su Rusija 198 kilometrų ilgio sieną.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.11.29; 07:02
Aktualijos

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį prokurorų prašymus suimti riaušių prie Seimo sukėlimu kaltinamus asmenis nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas jau įvertino 10 iš 26 šiuo metų gautų prašymų. Nuspręsta vienam mėnesiui suimti keturis asmenis, vienai savaitei – vieną asmenį, trims asmenims skirta intensyvi priežiūra, o dviem įtariamiesiems skirtas pasižadėjimas neišvykti.
 
„Šiandieną prokurorai dėl visų 26 įtariamųjų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, dėl griežčiausios kardomosios priemonės, suėmimo, skyrimo. Pagrindai, kuriais remiantis prokurorai prašė skirti griežčiausią kardomąją priemonę buvo, kad įtariamieji gali bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį informavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
 
Generalinės prokurorės teigimu, prokurorai griežčiausios kardomosios priemonės prašė motyvuodami tuo, kad tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad tyrimas yra labai didelės apimties.
 
Jos teigimu, šiuo metu jau yra išnagrinėta 10 prokuroro kreipimųsi.
 
„5 įtariamiesiems yra skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, keturiems asmenis yra skirtas suėmimas po mėnesį laiko, vienam asmeniui yra vienai savaitei. Taip pat yra skirta intensyvi priežiūra, kardomoji priemonė, trims įtariamiesiems, dviem įtariamiesiems prokurorai parinko kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti“, – sakė ji.
 
N. Grunskienė pateikė duomenis ir apie sulaikytųjų asmenų teistumą.
 
„Kalbant apie sulaikytų asmenų teistumus norėčiau pasakyti, kad vienas asmuo šiame ikiteisminiame tyrime anksčiau jau buvo teistas 13 kartų, vienas asmuo – 14 kartų ir vienas asmuo 12 kartų. Trys asmenys teisti po du kartus. Taip pat vienam asmeniui pareikšti įtarimai dvejuose ikiteisminiuose tyrimuose“, – informavo ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.13
Aktualijos

Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro prašymą skirti kardomąją priemonę – suėmimą vyriškiui, gegužės 7-osios vakare vieno sostinės prekybos centro stovėjimo aikštelėje į automobilio BMW saloną įmetusiam sprogstamąją medžiagą. Sprogimo metu apgadintas automobilis BMW bei šalia stovėjusi transporto priemonė. Teismas įtariamajam A. S. skyrė suėmimą vienam mėnesiui.
 
Įtarimai anksčiau teistam vilniečiui A. S. pareikšti dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimo bei vagystės.
 
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, į automobilį BMW įmetęs sprogmenį, A. S. sukėlė sprogimą, kurio metu apgadintos dvi transporto priemones. Važiuodamas iš įvykio vietos, jis metė statybinį peiliuką su ištraukta geležte į policijai skambinusią moterį. Tokiais savo veiksmais jis ją labai išgąsdino ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įtariamasis policijos pareigūnų buvo sulaikytas tą patį vakarą.
 
Atliekant ikiteisminį tyrimą gauta duomenų, kad įtariamasis A. S. šių metų gegužės pradžioje įvykdė vagystę – iš jam artimo asmens pavogė mobilųjį telefoną bei piniginę.
 
Prokuroras teismo prašė skirti suėmimą nurodydamas, kad, skyrus švelnesnes kardomąsias priemones, gali būti neužtikrinamas netrukdomas ikiteisminio tyrimo atlikimas, įtariamasis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujas nusikalstamas veikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 00:01
Žvalgyba

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas tenkino kaltinamojo Algirdo Paleckio gynėjų skundą, kuriuo buvo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
 
Teisėjų kolegija A. Paleckiui paskyrė intensyvią priežiūrą, 50 tūkst. eurų užstatą bei asmens dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pranešime. Intensyvi priežiūra kaltinamajam skirta šešiems mėnesiams, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, išskyrus dalyvavimą teismo posėdžiuose.
 
Kaltinamajam išaiškinta, kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Taip pat A. Paleckis įspėtas, kad jam be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdžius ar kitaip pažeidus intensyvios priežiūros sąlygas vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o užstatas gali pereiti valstybės nuosavybėn.
 
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje šios švelnesnės kardomosios priemonės bus efektyvios ir užtikrins Baudžiamojo proceso kodekse keliamų tikslų įgyvendinimą.
 
Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Paleckiui suėmimo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tinkamai neįvertino visų šiuo metu esančių bylos aplinkybių, t. y. kad ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, kardomoji priemonė – suėmimas – taikoma daugiau negu metus ir penkis mėnesius, o dėl karantino ir jo režimo šalyje teismo procesas gali dar užtrukti.
 
Skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones aukštesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turto, iki sulaikymo dirbo, turi šeimą ir suaugusius vaikus, iki šiol jo šeimos nariai rūpinasi ir palaiko ryšius su juo, o tai rodo tvirtus socialinius ryšius ir leidžia daryti išvadą, kad A. Paleckio asmenybė nekelia ypač didelio pavojaus kitiems.
 
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja pirmadienį ir yra galutinė bei neskundžiama, pabrėžia Lietuvos apeliacinis teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 18:30
Žvalgyba

Atsižvelgiant į viename informaciniame portale paskleistus teiginius, kurie formuoja nepagrįstą, tendencingą neigiamą nuomonę apie praėjusių metų rudenį pradėtą ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio „Šnipinėjimas”, kuriame vienas iš įtariamųjų yra politinis ir visuomenės veikėjas Algirdas Paleckis, prokuratūra nori priminti ir atkreipti dėmesį į keletą faktų.

paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.

Štai tie faktai.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir minėtas asmuo buvo sulaikytas, o vėliau – ir suimtas, 2018 m. rudenį. Įtariamasis Algirdas Paleckis nėra dingęs – jis buvo ir tebėra suėmimo vykdymo įstaigoje.

Visuomenė apie šį ikiteisminį tyrimą buvo informuota, kai tik tai tapo galima nepakenkiant ikiteisminiam tyrimui. Nepaisant to, kad, vadovaujantis visuomenės teise žinoti, apie patį ikiteisminį tyrimą buvo pranešta, daugelis šio ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie paprastai nėra konfidencialūs ir galimi skelbti, šiuo atveju iki šiol yra neviešintini. Dėl šio tyrimo ypatumų griežto konfidencialumo reikalavimai apima ir su tyrimu susijusias įvairias datas, įtariamųjų, liudytojų skaičių ir t.t.

Visi ikiteisminiai tyrimai dėl šnipinėjimo atliekami laikantis daug griežtesnių reikalavimų dėl informacijos viešinimo. Apie dalį šių tyrimų visuomenė buvo informuota tik tada, kai konkreti baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduodama nagrinėti teisme. Šių bylų nagrinėjimas paprastai vyksta tik uždaruose teismo posėdžiuose.

Tai atvejais, kai suėmimas paskirtas ar pratęstas ilgesniam negu vieno mėnesio terminui, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ir jį organizuojantis bei kontroliuojantis prokuroras į teismą dėl suėmimo pratęsimo privalo kreiptis likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki suėmimo termino pabaigos.

Remiantis 5 metų duomenimis apie ikiteisminius tyrimus dėl šnipinėjimo, toks ikiteisminis tyrimas vidutiniškai trunka apie 1,5 metų.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2019.04.24; 06:10

Aktualijos

Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo teismų sistemoje, šiandien sulaikyti dar 5 asmenys.

Tarp sulaikytų asmenų – praktikuojantis advokatas Gintaras Ruseckas, kiti  – suinteresuoti teismų sprendimais ar jų tarpininkai. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, šiandien atliktos kratos sulaikytų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose, automobiliuose.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.

2019.02.27; 19:34

Aktualijos

Teisėjų korupcijos byloje paleisti trys teisėjai bei advokatas.

Su pasižadėjimu neišvykti suėmimo išvengė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys ir advokatas Romualdas Mikliušas.

„Prokuroras pats nusprendė, ką šiuo atveju reikia apriboti. Tai yra priemonės, kurios užtikrina asmens dalyvavimą ikiteisminio tyrimo procese. Tarp jų yra ir pasižadėjimas neišvykti (…) Šiuo atveju keturiems asmenims prokuroro sprendimu, nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės – laisvės atėmimo“, – Eltai sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. 

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo. 

Kaip jau skelbta, korupcija įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys. 

Generalinė prokuratūra trečiadienį pranešė, kad dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti penki advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, klaipėdietis Marius Navickas (nepainioti su advokato vilniečio Mariaus Navicko vardu ir pavarde), Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso trečiadienį sulaikyti 26 asmenys.

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 04:30

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro skundą dėl kardomųjų priemonių sušvelninimo keturiems kaltinamiesiems „agurkinių“ byloje.

Joje po ilgalaikio Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo buvo sulaikyti nusikalstamo susivienijimo atstovai.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimą, kuriuo liepos pabaigoje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams S. V., N. T., A. P. ir T. P. vietoj suėmimo buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas po 30 tūkst. eurų, dokumentų paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 mėnesiams.

Prokuratūra nesutiko su tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą motyvuodama tuo, kad tokia teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą kaltinamiesiems asmenims skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje, kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, rengimosi nužudyti ir nužudymo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.06; 01:40

Aktualijos

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, įtariamai galimu kyšininkavimu, teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 31 dienos. Šiandien generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, prokurorė  tyrimo laikotarpiui yra nušalinta nuo pareigų.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir galimo kyšininkavimo buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu dar gruodžio 16 dieną. 

Continue reading „Suimta kyšininkavimu įtariama prokurorė” →

Aktualijos

Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros pateiktą prašymą skirti įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N. V. kardomąją priemonę – suėmimą.

Pagrindiniai įtarimai N. V. šioje byloje yra siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama šiuo metu, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę. Nesant galimybės įteikti pranešimo apie įtarimą, N. V. pripažinta įtariamąja prokuroro nutarimu. Kitu prokuroro nutarimu yra paskelbta šios įtariamosios paieška.

Continue reading „Teismas leido suimti paieškoje esančią įtariamąją N. V.” →

Aktualijos

Niekam pavojaus nekeliantis pilietis neturėtų sulaukti kaltinimų nei iš prokurorų, nei iš policininkų. Niekam nei žodžiu, nei rankos mostu nepakenkęs žmogus neturėtų būti tampomas po teismus. Policijos pareigūnams nesipriešinęs vyriškis neturėtų būti kaltinamas … "pasipriešinimu jėgos struktūrų atstovams ir jų nurodymų nevykdymu". O pakliuvęs į areštinę privalėtų nedelsiant sulaukti gyvybei svarbių vaistų.

Deja, fotomenininko Juozo Valiušaičio istorija, kurią ruošiamės papasakoti Slaptai.lt skaitytojams, byloja, jog valdžiai ne itin malonų nutikimą užfiksuoti sumanęs Lietuvos pilietis demokratine valstybe save vadinančioje Lietuvoje nėra apsaugotas nuo didžiai nepagrįstų, gyvybei pavojingų nemalonumų.

Continue reading „Fotomenininko J.Valiušaičio byla teisinių interpretacijų gniaužtuose” →

Aktualijos

Panevėžio apylinkės teismas, patenkinęs prokuroro prašymą, leido trims mėnesiams paskirti kardomąją priemonę – suėmimą nuo įsigaliojusio teismo nuosprendžio pasislėpusiam ir užvakar sulaikytam kauniečiui M. M., kuris yra įtariamas kartu su kitais dviem bendrininkais dalyvavęs apiplėšiant žymaus dailininko Justino Vienožinskio sodybą ir kitais nusikaltimais nuosavybei. 

2011 m. birželio 17 d. naktį plėšikai, įsibrovę į Rokiškio rajono Pirmajame Audronių kaime esančią žymaus Lietuvos dailininko J. Vienožinskio sodybą, grasindami peiliu surišo čia gyvenusį menininko sūnų, gąsdino jo žmoną ir pas juos paviešėti atvykusius šeimos narius. Įsibrovėliai, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, atėmę ryšio priemones ir neleisdami nukentėjusiesiems kviestis pagalbos, apiplėšė sodybą ir pagrobė 40 tūkst. litų, tris mobiliuosius telefonus, asmeninius daiktus ir istorinės reikšmės vertybes, tarp jų ir XVII amžiaus smuiką, supjaustė paveikslus.

Continue reading „Suimti įtariamieji, apiplėšę dailininko Justino Vienožinskio sodybą” →

Aktualijos

Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui

P   A   R   E   I   Š   K   I   M   A   S

Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.

Gerbiamas Pirmininke,

Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.

Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.

Continue reading „Konstantino Michailovo (Nikulino) pareiškimas” →

Advokatų tribūna

Vasario 21-ąją Seime buvo surengta svarbi ir aktuali apskritojo stalo diskusija "Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina?"

Šią diskusiją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra.

Diskusijos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas pats jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Slaptai.lt pateikia interviu su apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusiu Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktoriumi, prof. dr. Raimundu JURKA. Su teisininku Raimundu Jurka kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „“Ne visuomet pagrįstai taikomos griežčiausios kardomiosios priemonės”” →

Advokatų tribūna

Vasario 21-ąją Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jos dalyviai beveik vieningai sutarė, kad Lietuvoje griežčiausios kardomosios priemonės –­ suėmimo  – klausimai  reglamentuojami pakankamai gerai, tačiau ydingas yra jų taikymas.

Anot daugelio diskusijoje dalyvavusių asmenų, Lietuvos prokurorai itin dažnai prašo suimti nusikaltimais įtariamus asmenis, o teismai pernelyg lengvai patenkina šiuos prašymus.

Continue reading „Seimo diskusijoje konstatuota: “asmenų suėmimo reglamentavimas geras, tačiau taikymas – ydingas”” →