Igoris Kolomoiskis. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kovos su korupcija priežiūros tarnyba ketvirtadienį apkaltino milijardierių verslininką Igorį Kolomoiskį lėšų pasisavinimu iš jo įkurto banko, galingas magnatas prieš kelias dienas buvo sulaikytas dėl kaltinimų sukčiavimu.
Rusijai pernai įsiveržus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia kovoti su šalyje paplitusia korupcija, ji prilyginama išdavystei, atleista daugybė sukčiavimu apkaltintų pareigūnų.
Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NACB) pareiškė įtarimus I. Kolomoiskiui ir penkiems jo bendrininkams „banko lėšų pasisavinimu“, bendra suma viršija 9,2 mlrd. Ukrainos grivinų (beveik 250 mln. JAV dolerių).
„Tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. sausio–kovo mėnesiais (…) I. Kolomoiskis parengė planą pagrobti lėšas iš „PrivatBank“, – sakoma NACB pranešime, turimas omenyje bankas, kurio bendrasavininkis jis buvo.
Kadaise V. Zelenskį palaikęs milijardierius praėjusį šeštadienį buvo sulaikytas, jam paskirtas dviejų mėnesių kardomasis kalinimas dėl įtarimų sukčiavimu ir pinigų plovimu.
I. Kolomoiskis trumpai ėjo Ukrainos centrinės Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus pareigas ir buvo laikomas vienu turtingiausių žmonių Ukrainoje.
Prieš tapdamas prezidentu, V. Zelenskis išgarsėjo kaip komikas, vaidindamas I. Kolomoiskiui priklausančiame televizijos kanale.
Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Finansiniu sukčiavimu kaltinamam kardinolui Giovanniui Angelo Becciu gresia keleri metai kalėjimo už dalyvavimą nuostolingame Vatikano nekilnojamojo turto sandoryje Londone.
Trečiadienį Vatikano prokuroras Alessandro Diddi paragino skirti jam septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. G. A. Becciu kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir lėšų, susijusių su investicijomis į prabangų nekilnojamąjį turtą, pasisavinimu. Tai precedento neturintis atvejis ir pirmasis kartas, kai kardinolas apkaltintas Vatikano teisme.
Teismo proceso esmė – Vatikano atliktas nekilnojamojo turto Londono Čelsio rajone įsigijimas, kai 2011–2018 m. G. A. Becciu ėjo svarbias pareigas Valstybės sekretoriate ir buvo pagal rangą antras valdžios pareigūnas. Sandoris žlugo, Vatikanas investavo daugiau pinigų, nei planavo, dėl to patirta daugiau nei 100 mln. svarų nuostolių. Nuo tada pastatas jau parduotas.
Sulaukęs kaltinimų, G. A. Becciu prarado kardinolo privilegijas ir buvo diskvalifikuotas dalyvauti popiežiaus rinkimuose, arba konklavoje. Tačiau kardinolo titulą jis išsaugojo. Popiežius Pranciškus taip pat pašalino jį iš pareigų, susijusių su kanonizacijomis ir beatifikacijomis.
G. A. Becciu tvirtina esąs nekaltas ir sako, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimus, be to, teigia, kad klaidingai piešiamas jo portretas. Italijos žiniasklaida antradienį jį citavo sakiusį: „Esu nekaltas ir nepavargsiu tai kartoti“. Jis pareiškė, kad Vatikano prokuroras nepateikė nė „mažiausių įrodymų“, patvirtinančių kaltinimus, ir kad jis buvo vaizduojamas „visiškai iškreiptai“, o tai sumenko jo, kaip „žmogaus ir kunigo“, reputaciją.
Kaltinimais pareikšti ne tik 75 metų kardinolui G. A. Becciu, bet ir dar devyniems asmenims, prokuroras A. Diddi siekia skirti jiems ilgas įkalinimo bausmes ir baudas. Kaltinimai apima korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba ir pinigų plovimą. Tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas iki šių metų Kalėdų, 2021 m. viduryje prasidėjęs teismo procesas bus baigtas.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuota apklausa rodo, kad beveik 40 proc. gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su sukčių atakomis. Sukčiai taiko vis naujesnius gyventojų kišenes tuštinančius būdus, todėl Lietuvos bankas perspėja visus vasarojančius – itin svarbu neprarasti budrumo, rūpintis savo pinigų ir asmens duomenų saugumu.
Tyrimo, kurį šių metų vasario mėn. atliko kompanija „Spinter tyrimai“, rezultatai atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, kurie per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansinių sukčių ataka, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir finansiškai nenukentėjo.
„Lyginant su praėjusių metų rezultatais, su sukčiais susidūrusių, bet nenukentėjusių asmenų skaičius padidėjo 4 proc. punktais. Viena vertus, tai yra gera žinia – remiantis tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalis gyventojų geba atpažinti sukčius. Kita vertus, praktiniai pavyzdžiai rodo, kad mums ir toliau svarbu didinti gyventojų atsparumą sukčių apgavystėms ir ugdyti jų finansinį raštingumą“, – sakė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad pamokydami atpažinti sukčius greta esančius žmones galime padėti jiems išvengti finansinių nuostolių. 29 proc. apklaustųjų per pastaruosius trejus metus padėjo kitam asmeniui atpažinti sukčių ataką ir išvengti ar bent sumažinti nuostolius: 25 proc. sugebėjo padėti atpažinti sukčių pinkles ir lėšos nebuvo prarastos, o 4 proc. padėjo atpažinti, bet per vėlai – bent dalį lėšų nukentėję asmenys prarado. Pinigai pakabinti po lubomis. Slaptai.lt foto
„Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius apgaulės būdus, todėl tampa itin svarbu ne tik patiems turėti žinių, būti atidiems, bet ir padėti nuo sukčių apsisaugoti šalia esantiems – dalintis istorijomis, perskaityta informacija, patarimais. Į sukčių pinkles patekti gali bet kas, todėl dalintis susidūrimo su sukčiais patirtimi jokiu būdu neturėtų būti gėda“, – pabrėžė dr. V. Dičpinigaitienė.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, siekdamas atkreipti atostogų ritmu jau gyvenančių žmonių dėmesį į augantį sukčiavimo mastą, pradėjo informacinę vasaros kampaniją. Jos tikslas – priminti, kokių sukčiavimo tipų esama, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą. Kampanija organizuojama kartu su informacine partnere LRT.
„Prisijaukink budrumą – sukčiai neatostogauja!“ Tokiu šūkiu visą mėnesį vasarotojus kviečiame domėtis, kaip atpažinti sukčiavimo būdus, ką daryti, kad nepakliūtume į sukčių pinkles, ir ko imtis, jei visgi užkibome ant sukčių kabliuko. Kampanijos simbolis – personifikuota akis, simbolizuojanti žmonių budrumą. Ji tarsi įspėja apie grėsmę netekti pinigų ar asmens duomenų.
„Prisijaukinkime budrumą, tai padės neįkliūti į sukčių pinkles ir išsaugoti pinigus bei asmens duomenis“, – ragino dr. V. Dičpinigaitienė.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prokurorai informavo Donaldo Trumpo advokatus apie buvusio prezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą, kuriame domimasi jo tvarkymusi su įslaptintais dokumentais, trečiadienio vakarą pranešė amerikiečių žiniasklaida. Tai laikoma ženklu, kad D. Trumpui gali būti pareikšti kaltinimai.
„The New York Times“, CNN ir kitos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad buvusio Baltųjų rūmų šeimininko teisininkus apie tyrimą informavo specialiojo advokato Jacko Smitho biuras. Šis žingsnis laikomas aiškiausiu iki šiol pastebėtu ženklu, liudijančiu, kad prokurorai artėja prie kaltinimų pateikimo. „The Times“, remdamasis „dviem su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis“, rašė, kad nėra aišku, kada D. Trumpo komanda sulaukė žinių apie eksprezidento atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Specialusis advokatas J. Smithas, kurį paskyrė JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas, domisi virtine įslaptintų dokumentų, kuriuos D. Trumpas po išvykimo iš Baltųjų rūmų laikė savo rezidencijoje Mar-a-Lago. Po rugpjūtį ten atliktos kratos Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai išsivežė apie 11 tūkst. dokumentų. D. Trumpui gali grėsti kaltinimai trukdžius vykdyti teisingumą, nes jis kelis mėnesius priešinosi pastangoms sugrąžinti šiuos dokumentus.
Pats D. Trumpas neigia įvykdęs kokią nors nusikalstamą veiką. „Man niekas nesakė, kad man reiškiami kaltinimai, o taip būti neturėtų, nes aš nepadariau nieko blogo“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė jis. Buvęs prezidentas tvirtino, kad esą jau daugelį metų mano, jog yra atsidūręs šalies Teisingumo departamento ir FTB taikinyje.
D. Trumpas jau yra susilaukęs kaltinimų kitoje byloje.
Eksprezidentas yra atvirai pripažinęs, kad pasiėmė ir laikė minėtus dokumentus, taip paprieštaraudamas savo advokatų pateiktai versijai, kad jis dokumentus galimai išsivežė netyčia, vykus chaotiškam pasitraukimui iš Baltųjų rūmų. Remiantis JAV žiniasklaida, tyrėjai yra gavę prieigą prie garso įrašo, kuriame D. Trumpas pripažįsta, kad pasiemė įslaptintą Pentagono dokumentą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį amerikiečių žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad D. Trumpo teisininkai susitiko su Teisingumo departamento advokatais. Pasak „The Washington Post“, D. Trumpo advokatai atvyko išsakyti poziciją, kad jų klientas neturėtų susilaukti kokių nors kaltinimų.
MSNBC kalbino vieną ekspertą, kuris pareiškė, kad trečiadienio naujienos leidžia manyti, jog galimai laukia kaltinimų pateikimas. „Jei prokuroras jums praneša, kad jūsų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, tai reiškia, jog jie tikisi pareikšti jums kaltinimus“, – teigė buvęs federalinis prokuroras Renato Mariottis.
D. Trumpas jau yra apkaltintas įvykdęs dešimtis finansinių nusikaltimų pagal galimą schemą, susijusią su pinigais, sumokėtais mainais už pornografinių filmų aktorės tylą. Eksprezidentas bus teisiamas kitų metų kovą.
Ispanijos karalius Jonas Karolis. EPA – ELTA nuotr.
Madridas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Nemalonėn patekęs buvęs Ispanijos karalius Jonas Karolis trečiadienį grįžo namo – antrą kartą nuo 2020 m., kai pradėjus tyrimą dėl sukčiavimo persikėlė gyventi į Abu Dabį.
85 metų buvęs monarchas privačiu lėktuvu iš Londono atskrido į šiaurės vakarų Ispanijos Vigo miestą ir stebėjo Madrido „Real“ ekipos 2:0 pergalę Čempionų lygos rungtynėse su „Chelsea“, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.
Kelias dienas jis praleis netoliese esančiame Sanksenkso kurorte, ten buvo apsistojęs ir 2022 m. gegužę per pirmąją nuo išvykimo į Jungtinius Arabų Emyratus kelionę į Ispaniją. Savaitgalį jo jachta „El Bribon“, kaip ir pernai, dalyvaus regatoje.
Nei Karališkieji rūmai, nei Ispanijos kairiųjų vyriausybė nekomentavo šio vizito, vyriausybės atstovė Isabel Rodriguez sakė „šia tema neturinti ką pasakyti“. Tai buvusio karaliaus „asmeninis sprendimas“, pridūrė ji.
Praėjusių metų vizitas sukėlė daug kritikos, ypač kairiųjų partijų, reikalaujančių Jono Karolio atskaitomybės dėl skandalų, 2014 m. paskatinusių atsisakyti sosto sūnaus Pilypo naudai. Televizijos žurnalisto paprašytas paaiškinti savo elgesį, Jonas Karolis tuokart atšovė: „Paaiškinti ką?“
Manoma, kad šį kartą buvęs monarchas bus santūresnis. Monarchiją remiantis laikraštis ABC rašė, kad tikisi, jog ši kelionė praeis diskretiškai, nes „karūnos priešai visada pasinaudoja polemika dėl karaliaus Pilypo VI tėvo“.
2022 m. kovą Ispanijos prokurorai dėl įrodymų stokos ir senaties nutraukė tris monarcho finansų tyrimus, bet nurodė, kad buvo nustatyta keletas pažeidimų. Atskleidus neaiškią Jono Karolio turto kilmę buvo padaryta nepataisoma žala asmenybės, kadaise gerbiamos už vaidmenį Ispanijai pereinant prie demokratijos po diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 m., reputacijai.
Vartotojų reikalų ministras Alberto Garzonas pavadino vizitą „visiškai nederamu“. Jis sakė, kad Jonas Karolis kenkia Ispanijos ir monarchijos įvaizdžiui. Jo teigimu, buvęs karalius yra asmuo, dėl kurio veiklos atlikti teisminiai tyrimai, ir nors dėl senaties jie baigti, vis dėlto „parodė, kad jis nėra nekaltas“.
Manoma, kad Jonas Karolis nevyks į Madridą susitikti su sūnumi karaliumi Pilypu VI, kaip padarė pernai, atvykęs į Sanksenksą. Pranešta, kad Karališkieji rūmai nebuvo patenkinti didelio susidomėjimo sulaukusiu Jono Karolio vizitu praėjusiais metais.
2014-ųjų birželį karaliumi tapęs Pilypas VI mėgina atsiriboti nuo tėvo ir atkurti monarchijos prestižą. Jis įsakė atlikti karališkųjų namų sąskaitų auditą ir paskelbė karališkosios šeimos narių „elgesio kodeksą“. Kitais metais jis atėmė iš savo vyresniosios sesers princesės Cristinos kunigaikštienės titulą, kai ji rengėsi stoti prieš teismą dėl kaltinimų mokestiniu sukčiavimu. Nors galiausiai buvo išteisinta, jos vyras Inaki Urdangarinas buvo nuteistas už sukčiavimą ir turto grobstymą.
2020 m. Pilypas atsisakė bet kokio būsimo asmeninio palikimo, kurį galėtų gauti iš tėvo, ir atėmė iš jo metinį 200 tūkst. eurų išlaikymą, kai paaiškėjo naujos detalės apie tariamai miglotus jo sandorius.
Donald Trump. Niujorkas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, balandžio 13 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl atvyko į Niujorką, kad atsakytų į klausimus civilinėje byloje, kurioje buvęs prezidentas ir trys jo vaikai įtariami sukčiavimu versle.
Parodymai už uždarų durų suplanuoti praėjus savaitei po istorinio kaltinimų pateikimo D. Trumpui kitoje, baudžiamojoje byloje Manhatano teismo salėje.
76 metų respublikonas bus apklausiamas po priesaika Niujorko valstijos generalinės prokurorės Letitia‘os James iškeltoje byloje.
D. Trumpas iškėlė sugniaužtą kumštį, kai netrukus po 9.30 val. ryto (13.30 val. Grinvičo laiku) išėjo iš „Trump Tower“ dangoraižio Penktojoje aveniu ir apie 10.00 val. atvyko į L. James biurą žemutiniame Manhatane.
„Ši civilinė byla yra absurdiška, kaip ir visos kitos man iškeltos bylos dėl trukdymo rinkimams“, – rašė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
L. James praėjusių metų rugsėjį iškėlė bylą D. Trumpui, Donaldui Trumpui jaunesniajam, Ericui Trumpui ir Ivankai Trump, teigdama, kad jie „Trump Organization“ vykdė „neįtikėtiną“ sukčiavimą. Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Byloje teigiama, kad jie daugelį metų melavo mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams, taikydami schemą, pagal kurią nuolat neteisingai nurodydavo organizacijos turimo turto vertę, kad praturtėtų.
Pasak L. James, jie teikė melagingus pranešimus apie D. Trumpo turto vertę ir apgaulingus turto vertinimus, „kad gautų ir padengtų paskolas, gautų draudimo išmokas ir mokėtų mažesnius mokesčius“.
Praėjusį antradienį dramatiškame teismo posėdyje, kuris prikaustė tautos dėmesį, D. Trumpas paneigė 34 kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, susijusios su pinigais, sumokėtais už tylą pornografijos žvaigždei Stormy Daniels prieš pat 2016 metų rinkimus, atvedusius jį į valdžią.
Jis tapo pirmuoju buvusiu ar einančiu pareigas prezidentu, kuriam kada nors buvo pateikti kaltinimai padarius nusikaltimą.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Tą bylą beveik vienbalsiai kritikavo respublikonų pareigūnai, įskaitant Kongreso vadovus, kurie paprašė Manhatano apygardos prokuroro demokrato Alvino Braggo duoti parodymus apie tyrimą Kongrese.
L. James, taip pat išrinkta demokratė, pareikalavo, kad D. Trumpas sumokėtų mažiausiai 250 mln. dolerių baudą – sumą, kurią, jos teigimu, jis uždirbo iš įtariamo sukčiavimo, – ir kad jo šeimai būtų uždrausta užsiimti verslu valstijoje.
Iš jos bylos, kuri, kaip tikimasi, vėliau šiais metais bus nagrinėjama teisme, negali būti pareikšti jokie baudžiamieji kaltinimai.
Korupcija
Briuselis, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Europos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad areštavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Europos Parlamento narės ir keturių jos padėjėjų turto už daugiau kaip 170 tūkst. eurų dėl įtariamo piktnaudžiavimo ES lėšomis.
Prokuratūra (EPPO) teigė, kad Italijos antiimigracinės ir euroskeptiškos partijos „Lega“ atstovės Stefanios Zambelli atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl įtarimų sukčiavimu, susijusiu su išmokomis, kurių ji prašė už keturių padėjėjų įdarbinimą.
„Turimais įrodymais, keturi darbuotojai nevykdė funkcijų, kurioms buvo įdarbinti, arba vykdė jas tik iš dalies, – teigė EPPO. – Manoma, kad EP narė, kuri yra glaudžiai susijusi su mažiausiai vienu iš įdarbintų asmenų, taip pat gavo naudos iš sumų, kurias EP sumokėjo už darbą, kurį turėjo atlikti darbuotojai“.
Apskaičiuota, kad dėl įtariamo sukčiavimo iš ES biudžeto buvo pasisavinta daugiau kaip 172 tūkst. eurų. Italijos finansų policija įvykdė nutartį areštuoti turtą, įskaitant prabangius automobilius, ir įšaldė banko sąskaitas.
S. Zambelli, kurio vadovaujama „Lega“ priklauso EP griežtai dešiniųjų partijų grupei „Identitetas ir demokratija“, atsisakė komentuoti, kai su ja susisiekė agentūra AFP.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė buvusį JAV Atstovų Rūmų pirmininką Denisą Hastertą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Tai Eltai patvirtino Prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Tuo pačiu dekretu D. Hastertas įpareigotas grąžinti ordiną ir apdovanojimo dokumentus Lietuvos valstybės ordinų kancleriui.
Prezidentas dekretą pasirašė po Valstybės apdovanojimų tarybos pateiktos išvados. Neeilinis tarybos posėdis buvo sušauktas antradienį.
Buvęs JAV politikas D. Hastertas 2001-aisiais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu.
Vilniaus savivaldybė artimiausiame tarybos posėdyje, kuris vyks vasario 8 dieną, taip pat spręs, ar iš D. Hasterto atimti sostinės garbės piliečio vardą.
„Artimiausiam, vasario 8 dienos, miesto Tarybos posėdžiui teiksiu siūlymą pripažinti netekusiu galios teisės aktą dėl Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo buvusiam JAV Atstovų Rūmų pirmininkui Dennisui Hastertui. Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Sostinės garbės piliečiu D. Hastertas pripažintas 2001 metais. Tais pačiais metais jis apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu. Šie apdovanojimai skirti už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą.
2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas 15 mėnesių kalėti bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.
Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas prisipažino, kad nuo 7-ojo dešimtmečio iki 9-ojo dešimtmečio pradžios, dar iki pradėdamas savo karjerą Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus, kai dirbo mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje.
D. Hastertas sumokėjo 250 tūkst. dolerių baudą į aukų fondą, jis taip pat įpareigotas dalyvauti seksualinių pažeidėjų gydymo programoje.
D. Hastertas Atstovų Rūmų pirmininku buvo nuo 1999-ųjų iki 2007-ųjų. D. Hastertas atsistatydino iš Kongreso įtartas pro pirštus žiūrėjęs į skandalą, kilusį dėl to, kad kitas buvęs Atstovų Rūmų narys, Markas Foley, siuntinėjo seksualiai atviras ar dviprasmiškas žinutes į paauglių puslapius.
Vašingtonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). „Danske Bank“ pripažino savo kaltę, kad apgaudinėjo Amerikos bankus, siekdamas įnešti į JAV finansų sistemą Rusijos ir kitų šalių nusikaltėlių pinigus, ir sutiko sumokėti 2 mlrd. dolerių baudą, antradienį pranešė Teisingumo departamentas.
Didžiausias Danijos bankas suklaidino JAV bankus dėl savo filialo Estijoje veiklos, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas didelės rizikos klientams ne iš Estijos, įskaitant klientus iš Rusijos, kad jie gautų prieigą prie JAV finansų sistemos, rašoma departamento pranešime.
Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
Viena, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Buvusiai Austrijos ministrei antradienį pareikšti kaltinimai „rimtu sukčiavimu“, pranešė prokurorai, vykdantys tyrimą dėl kyšininkavimo skandalo, nuvertusio buvusį kanclerį Sebastianą Kurzą.
S. Kurzas atsistatydino pernai, kilus plataus masto skandalui, dėl kurio žlugo Europos konservatorių „vunderkindu“ vadinto politiko karjera.
Aferą tiriantys prokurorai apkaltino Sophie Karmasin, 2013–2017 m. buvusią šeimos reikalų ministrę, dar prieš S. Kurzui ateinant į valdžią 2017-aisiais.
S. Karmasin kaltinama apgaule pasisavinusi 78 500 eurų valstybės lėšų, kai nuo 2017 iki 2018 m. gavo mokėjimus, nors jau turėjo naujus pajamų šaltinius, sakoma prokurorų pranešime. Ji taip pat kaltinama susitarusi su kitais, kad nuo 2019 m. balandžio iki 2021 m. birželio užsitikrintų savo įmonei vyriausybės užsakymus atlikti tyrimus, pridūrė prokurorai.
Jei bus pripažinta kalta, jai gresia iki trejų metų nelaisvės, sakoma pareiškime.
Skandalas, nuvertęs S. Kurzą, kilo praėjusių metų spalį, kai prokurorai įsakė surengti reidus kanceliarijoje ir finansų ministerijoje, tirdami kaltinimus, kad žmonės iš jam artimos aplinkos naudojo viešąsias lėšas sumokėti už S. Kurzui palankias apklausas.
Prokurorai taip pat įtaria, kad mainais už apklausas ir S. Kurzui palankų nušvietimą bulvarinis leidinys „Oesterreich“ gavo pelningų viešųjų reklamų.
D. Trumpas pavadino J. Bideną „valstybės priešu“. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas ir jo šeimos nariai daugelį metų melavo skolintojams ir draudikams, įvairiai didindami ir mažindami savo turto vertę milijardais, kad galėtų išvengti mokesčių, teigiama trečiadienį Niujorko valstijos generalinės prokurorės pateiktame ieškinyje.
Vyriausioji valstijos prokurorė Letitia James teigė, kad padedamas savo vaikų ir kitų Trumpo organizacijos darbuotojų buvęs JAV prezidentas teikė apgaulingas ataskaitas apie savo turto vertę, „kad gautų ir padengtų paskolas, gautų draudimo išmokas ir mokėtų mažesnius mokesčius“.
„Trumpai tariant, jis melavo, kad gautų didžiulę finansinę naudą“, – sakė prokurorė.
Šis tyrimas yra vienas iš daugelio baudžiamųjų, civilinių ir Kongreso atliekamų tyrimų D. Trumpo atžvilgiu. Jis 2024 metais ketina dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose.
D. Trumpo atstovė žiniasklaidai pasmerkė civilinį ieškinį kaip politinį demokratų veiksmą, nukreiptą prieš respublikoną verslininką.
„Pasaka apie dvi teisingumo sistemas – taip, ten nusikaltėliai paleidžiami į laisvę, o demokratai persekioja tik savo politinius oponentus!“ – rašė Liz Harrington D. Trumpo internetinėje platformoje „Truth Social“. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
L. James biuras reikalauja, kad buvęs prezidentas sumokėtų mažiausiai 250 mln. dolerių baudų, o jo šeimai būtų uždrausta užsiimti verslu valstijoje.
Taip pat siūloma uždrausti D. Trumpui kartu su vaikais Donaldu Trumpu jaunesniuoju, Ericu Trumpu ir Ivanka Trump penkerius metus įsigyti nekilnojamojo turto valstijoje.
Valdovo karūna. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Madridas, sausio 24 d. (TASS-ELTA). Ispanijos karaliaus Pilypo VI sesuo infanta Cristina ir jos vyras Iñaki Urdangarinas nusprendė „nutraukti santuoką“. Taip teigiama poros pranešime, kurį pirmadienį išplatino agentūra EFE.
„Abipusiu sutarimu nusprendėme nutraukti santuokinius ryšius, – sakoma pareiškime. – Tai asmeninis sprendimas, todėl prašome visų aplinkinių pagarbos.“
Karaliaus sesuo ir I. Urdangarinas susituokė 1997 metais ir susilaukė keturių vaikų. Anksčiau I. Urdangarinas buvo pastebėtas kitos moters kompanijoje.
Pora buvo įklimpusi į didelį skandalą, susijusį su sukčiavimo byla. Teismo posėdžiai finansinio sukčiavimo byloje prasidėjo 2016 metų sausio 11 dieną ir baigėsi tų pačių metų birželio 22 dieną. Iš viso byloje dalyvavo 17 asmenų, tarp jų ir pati infanta.
Pirmą kartą Ispanijos karališkosios šeimos narys buvo teisiamas. Galiausiai teismas pripažino infantą nekalta, o monarcho žentas buvo nuteistas kalėti penkerius metus ir dešimt mėnesių. Iš pradžių jis buvo įkalintas, bet dabar I. Urdangarino bausmės atlikimo režimas gerokai sušvelnintas, jis yra laisvėje ir gali dirbti.
Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Vašingtonas, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Niujorke dėl sukčiavimo teisiamas Levas Parnasas, kuris siejamas su buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatu Rudy Giulianiu. Prisiekusieji pripažino jį kaltu dėl rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų, nesėkmingai siekiant pradėti kanapių verslą ir įsiteikti D. Trumpui bei kitiems aukšto rango respublikonams, praneša dpa.
2019 m. L. Parnaso ir R. Giulianio ryšiai dėl Ukrainos lėmė pirmąją prezidento D. Trumpo apkaltą.
Penktadienį teisme paskelbta, kad L. Parnasas susitarė neteisėtai JAV politikams skirti 1 mln. dolerių, nes su savo verslo partneriais manė, kad tai padės jiems gauti leidimus rekreacinių kanapių pardavimui.
Teisme pripažinta, kad įvykdytas nusikaltimas, nes L. Parnasas su bendrais pinigus gavo iš turtingo ruso magnato Andrejaus Muravjovo, taip pažeisdamas įstatymus, draudžiančius politikams gauti finansinę paramą iš užsieniečių. Nors A. Muravjovas nebuvo apkaltintas byloje, tačiau prisiekusieji nusprendė, kad jo tarpininkas Andrejus Kukuškinas kaltas. Pastarasis buvo prisidėjęs prie nesėkmingo kanapių verslo.
L. Parnasas, kuriam yra 49 metai, taip pat buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos politinės paramos dešiniųjų pažiūrų grupėms, įskaitant 325 tūkst. JAV dolerių auką su D. Trumpu siejamam politinių veiksmų komitetui „America First Action“.
Per devynias dienas trukusį teismą įrodyta, kad L. Parnasas sugebėjo įgyti aukšto rango respublikonų pasitikėjimą ir dažnai dalyvavo privačiose vakarienėse su D. Trumpu, tiesiog žadėdamas skirti daug pinigų žinomoms organizacijoms ir rinkimams, įskaitant buvusiam Nevados vyriausiajam prokurorui Adamui Laxaltui ir Teksaso kongresmenui Pete‘ui Sessions‘ui.
L. Parnaso entuziazmas marihuanos legalizavimui, kuriam pagrindiniai Respublikonų partijos nariai nepritaria, nesutrukdė politikams prašyti pinigų iš Tarybų Sąjungoje gimusio verslininko.
A. Laxaltas pripažino „užvertęs“ verslininką žinutėmis, nes jis žadėjo skirti 200 tūkst. JAV dolerių jo rinkimų kampanijai į Nevados gubernatorius, kuri baigėsi nesėkmingai.
Igoris Frumanas, buvęs L. Parnaso draugas ir verslo partneris, kuris veikė drauge kanapių verslo schemoje, savo kaltę pripažino rugsėjo mėnesį.
Nepaisant susikurto turtuolių įvaizdžio, L. Parnasas ir jo aplinkos žmonės neįgyvendino daugumos iš savo skambių pažadų.
Nors verslininkai A. Muravjovui žadėjo, kad jo skirti 1 mln. JAV dolerių bus panaudoti politinėms aukoms, siekiant pradėti kanapių verslą, tačiau, anot prokurorų, L. Parnasas ir I. Frumanas rinkimų kandidatams paaukojo tik 100 tūkst. JAV dolerių, o likusią sumą išleido savo prabangiam pragyvenimui ir padengė kreditinių kortelių skolas. Tuo metu jų paaukoti pinigai dažniausiai buvo grąžinti.
A. Laxaltas, kuris gavo tik 10 tūkst. JAV dolerių, teisme sakė, kad paaukoti pinigai buvo grąžinti, nes jo rinkimų kampanijos komandai situacija sukėlė įtarimų. A. Laxaltas teisme liudijo, kad į L. Parnasą po to žvelgė kaip į „klounišką vyruką su auksine grandine“.
Taip pat buvo nustatyta, kad 325 tūkst. JAV dolerių buvo paaukoti organizacijai „American First Action“ 2018 m. kovą, likus kelioms savaitėms iki pirmojo L. Parnaso ir D. Trumpo susitikimo Floridoje. Ši auka laikoma neteisėta, nes buvo suteikta L. Parnaso verslo „Global Energy Producers“ vardu, nors tikroji pinigų kilmė – asmeniškai I. Frumano paimta paskola.
L. Parnasas ir I. Frumanas tuo metu užsiėmė naftos sandoriais Europoje, o prokurorai teigė, kad naujoji bendrovė siekė sudaryti sėkmingo verslo įvaizdį, skirdama pinigų politinių veiksmų komitetui „America First Action“.
Kai abu vyrai buvo sulaikyti 2019 m. spalį, jie geriausiai buvo žinomi tuo, kad padėjo D. Trumpui ir R. Giulianiui daryti spaudimą Ukrainos valdžios atstovams, siekdami rasti kompromatą prieš Joe Bideną, tuo metu kandidatą 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
Prokurorai retai minėjo D. Trumpą ir R. Giulianį teisme, aiškindami, kad siekia „supaprastintos“ bylos eigos.
„The Washington Post“ rašo, kad L. Parnasui gresia 45 metų įkalinimo bausmė.
Darbą pradeda Europos prokuratūra. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Birželio pirmąją darbą pradeda Europos prokuratūra. Pirmoji viršvalstybinė prokuratūra bus atsakinga už nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos biudžeto sukčiavimais ir pasisavinimais, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu bei valstybiniu kaltinimu. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM srityje, kai padaroma daugiau nei 10 milijonų eurų žala, pinigų plovimą, Europos Sąjungos fondų lėšų pasisavinimą, aktyviąją / pasyviąją korupciją.
Ši nauja Europos Sąjungos įstaiga taip pat galės tirti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą saugant Europos Sąjungos turtą, pajamas ir išlaidas.
Europos prokuratūra tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys visiškai nepriklausomai nuo Europos Komisijos, kitų ES institucijų ir įstaigų, taip pat nuo valstybių narių. Iki šiol šias nusikalstamas veikas tyrė ir baudžiamąjį persekiojimą vykdė tik nacionalinės institucijos, tačiau jos galėdavo veikti tik savo valstybių teritorijose. Europos prokuratūra, vykdydama baudžiamąjį persekiojimą, bendradarbiaus su Eurojustu, OLAF ir Europolu.
Tikimasi, kad ilgainiui Europos prokuratūra tirs apie 3 tūkst. bylų per metus. Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais. Į ją pirmajai kadencijai buvo paskirti 22 Europos prokurorai.
Lietuvos Europos prokuroras buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna, kuris turi daugiau nei 20 metų prokuroro stažą, dirbo įvairiose prokuratūros grandyse, prieš tai jis ėjo Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigas, dirbo kovos su sukčiavimu tarnyboje OLAF.
Trys Europos deleguotieji prokurorai, kurie betarpiškai funkcijas vykdys savarankiškame biure Lietuvoje. Tai buvę Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Jolita Kančauskienė ir Vytautas Kukaitis bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Lietuvoje dirbsiantys prokurorai penkerių metų kadencijai yra įdarbinti Europos prokuratūroje specialiaisiais patarėjais, Lietuvoje turi nacionalinio prokuroro statusą ir veiks Europos prokuratūros vardu. Jie turės tokius pačius įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai.
Europos Prokuratūrai vadovauja vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi, kuri kartu su 22 Europos prokurorais dirbs Liuksemburge. Kitose Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančiose bendrijos šalyse iš viso dirbs 140 Europos deleguotųjų prokurorų.
Kibernetinis saugumas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje pareikšti dviem ‒ Lietuvos ir Nigerijos ‒ piliečiams, perduota į teismą. Sostinės kriminalistų operatyvumo dėka dalį pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti. Atliktų kratų metu rast grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės, įrenginiai su svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenimis.
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimų elektroninėje erdvėje. 2019 m. rugsėjo mėn. kibernetiniams sukčiams įsilaužus į elektroninio pašto paskyras ir perėmus tarp dviejų užsienio įmonių vykusį elektroninį susirašinėjimą, buvo pateikta informacija, kad keičiasi banko sąskaitų, į kurias reikia atlikti mokėjimo pavedimus už suteiktas paslaugas, rekvizitai bei pateikti Lietuvos piliečiui priklausančios banko sąskaitos rekvizitai, į kurią apgauta įmonė pervedė apie 30 000 eurų.
Tuo pačiu metu Nigerijoje esantys kibernetiniai sukčiai, bendraudami su Lietuvos piliečiu, į kurio sąskaitą buvo persiųstos nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, pastarajam duodavo nurodymų dėl gautų piniginių lėšų realizavimo būdų, nurodydami užsienio šalies piliečių banko sąskaitų rekvizitus. Tik kriminalinės policijos pareigūnų operatyvumo dėka pusę pervestų piniginių lėšų pavyko sustabdyti/suspenduoti.
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą buvo įteikti Lietuvos piliečiui ir Nigerijos piliečiui, atliktos kratos, kurių metu buvo rasti grynieji pinigai, svetimos banko mokėjimo kortelės ir paimti įrenginiai, kuriuose vėliau buvo aptikti svetimų mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenys (banko mokėjimo kortelių duomenys).
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už sukčiavimą numatomas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ‒ laisvės atėmimas iki šešerių metų.
JAV generalinis prokuroras Billas Barras. EPA – ELTA nuotr.
JAV generalinis prokuroras Billas Barras atmetė respublikonų teiginius, esą per prezidento rinkimus buvo reikšmingai sukčiaujama, taip padidindamas spaudimą Donaldui Trumpui pripažinti akivaizdžią Joe Bideno pergalę.
„Iki šiol nepamatėme sukčiavimo tokiu mastu, kuris galėtų paveikti rinkimų baigtį“, – interviu „Associated Press“ sakė B. Barras.
B. Barro komentarai patvirtina Krašto saugumo departamento, JAV žvalgybininkų ir nepriklausomų rinkimų stebėtojų išvadas, kad, vyriausybės pareigūnų žodžiais, šie rinkimai buvo „saugiausi Amerikos istorijoje“.
Antradienį tviteryje D. Trumpas pabrėžė neva liudytojų parodymus Mičigane, kur jau patvirtinta J. Bideno pergalė, ir dar vieną respublikonų organizuotą renginį Virdžinijoje.
„Žmonės ateina [duoti parodymų] kaip niekad anksčiau. Didelis vilkikas, vežantis šimtus tūkstančių suklastotų (netikrų) rinkimų biuletenių į balsavimo centrą? Siaubinga – apsaugokime Ameriką“, – rašė jis.
Nors D. Trumpo advokatai yra pateikę keliasdešimt ieškinių, beveik visi jie buvo atmesti teismų kaip neturintys jokios pagrindo.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Joe Bidenas taps JAV prezidentu tik tuo atveju, jei sugebės įrodyti, kad jo tariamas laimėjimas rinkimuose įvyko ne dėl sukčiavimo, penktadienį tviteryjte rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„J. Bidenas gali įžengti į Baltuosius rūmus kaip prezidentas, tik jei gali įrodyti, kad jo juokingi 80 mln. balsų nebuvo gauti apgaule ar neteisėtai. Kai matai, kas įvyko Detroite, Atlantoje, Filadelfijoje ir Milvokyje, masinis rinkėjų sukčiavimas, jam kyla didelė neišsprendžiama problema!“ – tvirtino D. Trumpas.
Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė šią žinutę tviteryje, tviteris pažymėjo ją kaip klaidinamą.
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie plataus masto klastojimą per rinkimus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atleido aukščiausią kibernetinio saugumo pareigūną Chrisą Krebsą, kuris atmetė nepagrįstus D. Trumpo teiginius apie plataus masto sukčiavimą per šalies prezidento rinkimus.
D. Trumpas apie Ch. Krebso, vadovaujančio Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūrai (CISA), atleidimą pranešė tviteryje ir teigė, kad pareigūno Ch. Krebso paskelbti pareiškimai apie rinkimus buvo „labai netikslūs.“
Praėjusią savaitę Ch. Krebso vadovaujama agentūra pareiškė, kad 2020 m. JAV prezidento rinkimai „buvo saugiausi Amerikos istorijoje.“
Pareigūnas taip pat paskelbė žinutę tviteryje, kurioje atmetė klaidingus teiginius apie sukčiavimą per rinkimus ir skaičiuojant balsus, kaip tai tvirtina D. Trumpas.
Būdamas CISA vadovu, Ch. Krebsas buvo vienas iš aukščiausio rango pareigūnų, atsakingų už balsavimo infrastruktūros apsaugojimą nuo užsienio kišimosi ir sukčiavimo.
D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą demokratui Joe Bidenui lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie didelio masto sukčiavimą per rinkimus. Prezidento teisininkai daugelyje valstijų bando užginčyti rinkimų rezultatus, bet nesėkmingai. Visos valstijos turi iki gruodžio pradžios oficialiai patvirtinti rinkimų rezultatus.
Maskvos teismas nuteisė garsų Rusijos kino ir teatro režisierių Kirilą Serebrenikovą dėl sukčiavimo ir valstybės lėšų pasisavinimo ir taip užbaigė ilgai trukusį teismo procesą, kuris sukėlė įtampą šalies kultūros bendruomenėje.
50-ies K. Serebrenikovas buvo suimtas prieš 3 metus. Penktadienį teismas nuteisė režisierių ir dar du jo bendrininkus pasisavinus apie 129 mln. rublių (apie 1,66 mln. eurų) meninei veiklai skirtų valstybės lėšų. Pats K. Serebrenikovas kaltinimus neigia ir tikina esąs nekaltas. Kol kas teismas nepaskelbė K. Serebrenikovui skiriamos bausmės.
Kai kurie apžvalgininkai bylą sieja su režisieriaus išsakyta kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai, kuri yra glaudžiai susijusi su aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnais. Rusijos kultūros ministerija palaikė kaltinimus režisieriui.
Pernai, kai K. Serebrenikovui buvo taikomas namų areštas, jis tapo vieno prestižiškiausių Rusijos kino apdovanojimų – „Nika“ premijos – laureatu už filmą „Vasara“ apie SSRS roko žvaigždę Viktorą Cojų. Premija įteikta jam nedalyvaujant ceremonijoje.
FNTT
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Antoni Mikulskis pasirašė įsakymą, kurio nušalino nuo pareigų įtariamąjį tarnybos vyriausiąjį tyrėją Nerijų Valatką.
N. Valatka nušalintas remiantis Vidaus tarnybos statutu, nepratęsus tyrėjui kardomosios priemonės suėmimo termino, pagal gautą informaciją iš tyrimą organizuojančios ir kontroliuojančios Generalinės prokuratūros prokurorės.
Suėmimo ir nušalinimo metu pareigūnui darbo užmokestis nėra mokamas.
Dėl vyriausiojo tyrėjo galimai neteisėtų veiksmų FNTT taip pat buvo pradėjusi tarnybinį tyrimą.
Apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo tarnybai buvo žinoma, jame FNTT dalyvavo nuo pat tyrimo pradžios, visais klausimais bendradarbiaujama su tyrimą atliekančiomis Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generaline prokuratūra.
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
