Teisingumo ministras

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Leiskite pacituoti BNS pranešimą ištisai, nes čia yra kaip tik tas atvejis, kai iš dainos žodžių neįmanoma išmesti. Dar daugiau, – norėčiau kursyvu paryškinti šią žinutę, nes, kaip atrodo, čia skelbiama apie naujųjų istorinių laikų pradžią.

Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio kandidato į Seimą įžeidžiamų pasisakymų apie LGBT žmones per nacionalinio transliuotojo LRT eteryje vykusius debatus, BNS ketvirtadienį patvirtino prokuratūros atstovė. 

Policija iš pradžių buvo atsisakiusi pradėti tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo Lietuvos liaudies partijos kandidato Pranciškaus Valicko pasisakymuose, bet šį sprendimą pakeitė prokuroras Justas Laucius.

Prokuroras nusprendė, kad neatlikus ikiteisminio tyrimo „negalima padaryti vienareikšmiškos išvados“, kad pasisakymais nebuvo kurstoma neapykanta, BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Skundą teisėsaugai kitą dieną po debatų pateikė Laisvės partijos kandidatai į Seimą Tomas Vytautas Raskevičius ir Evelina Dobrovolska. Jie abu buvo išrinkti į parlamentą.

Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą, jos teigimu, pareigūnai nenurodė priežasčių.

Rugsėjo 23 dieną LRT studijoje vykusių debatų metu P. Valickas homoseksualius žmones vadino „pederastais“, „iškrypėliais“, teigė, kad jei jiems bus leidžiama įsivaikinti vaikus, jie „galės juos kankinti, išnaudoti, žaginti“ ir tvirtino, kad tokiu būdu bandoma prastumti „pedofilijos organizavimą“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar diskriminuoti grupę žmonių ar jai priklausantį žmogų, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos liaudies partija Seimo rinkimuose surinko mažiausiai balsų iš visų partijų – 0,25 proc. P. Valickas į Seimą nebuvo išrinktas https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1275119/prokuratura-pradejo-tyrima-del-kandidato-i-seima-pasisakymu-lrt-eteryje-apie-lgbt-zmones.

Niekaip negaliu įsidėmėti žmonių, padavusių šį skundą, pavardžių, tačiau jie lengvai atpažįstami vizualiai: tai tas pats vyrukas, kuris skelbiasi esantis profesionaliu gėjumi, o moterį nesunku identifikuoti pagal tatuiruotę ant krūtinės. Žinia, ši moteris su tatuiruote ant krūtinės yra laikoma kandidate į Teisingumo ministrus.

Vaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.

Apie homoseksualus reikėtų kalbėti tik gerai arba nieko, o tie, kurie įsidrąsinę yra bandę paatvirauti šia tema interneto tyruose, gerai žino, kad už šiurkščią nuomonę apie netradicinės lytinės orientacijos personažus policija atima kompiuterį ir uždeda piniginę baudą. Kita vertus,  siūlau stabtelėti, įkvėpti oro ir susivokti, kad gyvename didelio kultūrinio perversmo išvakarėse, nes pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisminis persekiojimas pradedamas dėl  išsakytos oficialių politinių debatų metu visuomeninio transliuotojo eteryje nuomonės. Kaip dabar išaiškėjo, politinės nuomonės rinkimų debatų metu rubrika neapsaugo nuo cenzūros kišimosi ir policinio persekiojimo.

Laisvės partija dar neapšilo kojų valdžioje, o jau rodo savo iltis. Kas bus po metų kitų, jeigu įvykiai rutuliosis tokiu tempu; ar nereikės, tarkime, heteroseksualų poroms  muštis į krutinę ir atsiprašinėti valstybės dėl savo politiškai nekorektiškų seksualinių papročių? Teisybės dėlei reikia pastebėti ir tai, kad užpakalio temą politiškai sureikšmino Laisvės partija, o Liaudies partija pasivadinę nevykėliai savo ruoštu sureagavo į tokį dalyko supolitinimą pernelyg liaudiškai…

Nenuostabu, kad teisminiam persekiojimui šioje istorijoje žalią šviesą uždegė bebaimis prokuroras Justas Laucius, andai ilgai mūčijęs, (jeigu nemeluoja to meto spauda, net su Putino emisarų pagalba) tokią Eglę Kusaitę. Kaip atrodo bent man, prokuroras J.Laucius dėl savo karjeros galėtų padaryti viską, net įsisūnyti ar įsidukrinti homoseksualų šeimoje.

kusaite_portretas
Eglė Kusaitė
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jeigu prisimenate, Didžiosios Britanijos popmuzikos žvaigždė Eltonas Johnas su savo parteriu Davidu Furnishu krykštavo ant kiekvieno kampo, kad neva tuoj, jau tuos įsisūnys nuostabų berniuką iš Afrikos. Tačiau – neišdegė, tikriausiai neleido tarnybos. Neabejoju, kad pažangiosios vaiko teisių apsaugo tarnybos Lietuvoje pirmai progai pasitaikius surengtų parodomąsias našlaičių įvaikinimo homoseksualų šeimose akcijas.

Neslepiantis savo homoseksualios orientacijos garsusis prancūzų filosofas Michelis Foucault daugiatomiame veikale Seksualumo istorija aptaria ir masinį pavidalą senovės Graikijoje įgijusį pederastijos reiškinį. Garbė šiam autoriui, nes jis nevynioja nieko į vatą, detaliai nusakydamas vaikų tvirkinimo arba, kaip rašoma, meilikavimo berniukams senovės Graikijoje subkultūros ypatybes.

Sokratas yra pirmasis iš žinomų to laikmečio žmonių, pasisakęs prieš gėdingą pederastijos reiškinį, tvirtinęs, kad tokie meilikautojai, t. y pederastai yra vilkai ėriuko kailyje.

Dar baisiau būtų, jeigu tokie meilikautojai apsigobtų dar ir teisingumo mantija.

Ar sakote, kad pederastija ir homoseksuali vyrų tarpusavio meilė yra visiškai skirtingi dalykai? Jūs esate absoliučiai teisūs, nežiūrint net tos detalės, kad užpakalis, duotas žmogui tuštintis, aptariamais atvejais yra labai panašiai traktuojamas kaip lytinio tenkinimo ar pasitenkinimo organas.

2020.11.14; 11:24

Aktualijos

Teisingumo ministras E. Jankevičiaus susitiko su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Ch. Lambrecht. TM nuotr.

Berlyne besilankančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pirmadienį vykusiame susitikime su Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių ministre Christine Lambrecht buvo pabrėžta, kad įveikiant pandemijos keliamas problemas būtina rasti sprendimus, apsaugant vartotojų teises ir svarbią ekonomikos sritį – turizmo verslą.
 
„Bendra patirtis yra vertingas sprendimų šaltinis, ieškant racionalių būdų įveikti užgriuvusius sunkumus, – po susitikimo pažymėjo teisingumo ministras E. Jankevičius. – Pasikeitėme informacija, kokių priemonių ėmėsi Lietuva, gindama vartotojų interesus ir remdama turizmo bei renginių organizavimo agentūras. Vokietija taip pat skyrė daug pastangų, gelbėdama savo turizmo verslą“. 
 
Ministrai taip pat aptarė Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, tarp jų neapykantos kalbą.
 
„Lietuva palaiko siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant ir neapykantos kalbas. Kartu turime užtikrinti reikiamą pagarbą asmens saviraiškos laisvei, kuri apima teisę skleisti įvairią informaciją. Nemanome, kad neapykantos kalbų draudimas turėtų būti siejamas išimtinai su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Istorija ir dabarties aktualijos liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus reiškinys, skatinantis neapykantą. Džiaugiuosi, jog radome bendrą supratimą ir dėl neapykantą auginančių įžeidinėjimų tiems, kurie išsako nepatinkančią, nepatogią ar skirtingą nuomonę“.
 
Susitikime su ministre Ch. Lambrecht buvo iškeltas klausimas dėl trečiose šalyse nuteistų asmenų perdavimo į jų kilmės valstybes ES.
 
„Susiduriame su didele problema, kai trečiose valstybėse nuteisti mūsų žmonės pageidauja bausmę atlikti savo pilietybės šalyse. Tačiau tam nėra teisinio pagrindo – nesudarytos dvišalės sutartys arba valstybė nėra Konvencijos dėl nuteistųjų perdavimo dalyvė, – pažymėjo ministras E. Jankevičius. – Be to neretai už jų padarytus nusikaltimus yra paskirtos neadekvačiai griežtos bausmės. Šios problemos sprendimo turime ieškoti ES lygmeniu. Ministrė patikino, kad šis klausimas bus įtrauktas į spalio mėnesį vyksiančio ES teisingumo ministrų Tarybos darbotvarkę“.
 
Šiuo metu trys Lietuvos piliečiai trečiose šalyse yra nuteisti iki gyvos galvos.
 
Teisingumo ministras E. Jankevičius kėlė ES piliečių apsaugos nuo nepagrįstų trečiųjų šalių ekstradicijos prašymų problemą.
 
„Lietuvai rūpi, kad kol kas nėra aiškaus tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmo, kad užkirstume kelią vykdyti ekstradicijos prašymus pagal galimai nepagrįstą ar politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą. Bet kuris ES pilietis, būdamas bet kurioje ES valstybėje, turi būti apsaugotas nuo tokios ekstradicijos. Neatidėliojant reikia rasti bendrą sprendimą šiuo klausimu aukščiausiu ES institucijų lygiu ir parengti vienodą požiūrį į trečiųjų šalių ekstradicijos prašymus“.
 
Lietuvos iniciatyva šis klausimas buvo įtrauktas į šiemet vykusią ES teisingumo ministrų Tarybą.
 
Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti istorinę Sausio 13-osios bylą.
 
Ministrai E. Jankevičius ir Ch. Lambrecht taip pat aptarė vaikų seksualinio išnaudojimo, teisės viršenybės bei kitus Vokietijos pirmininkavimo ES Taryboje prioritetus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:07
SkaitomiausiosŽvalgyba

anusauskas_slaptai.lt
Arvydas Anušauskas. Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į generalinį prokurorą, teisingumo ir užsienio reikalų ministrus, klausdamas, kokiomis sąlygomis Rusijos Federacijai išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.
 
Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas. Rusija teigia, kad vyras apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
 
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad Rusija slepia nuo Lietuvos teisėsaugos Medininkų žudynių dalyvius, tai toks sprendimas atrodo vienpusiškas ir neduodantis Lietuvai jokios naudos. Ar Rusija pažadėjo mums perduoti Sausio 13-osios ir Medininkų bylų figūrantus? Kas daroma ir kaip to siekiama, ar tokie biurokratiniai teisiniai sprendimai rodo, kad mes nustojome vertinti žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Čečėnijoje įvykdytus karo nusikaltimus? Ar Užsienio reikalų ministerija įvertina, kad pastaraisiais metais Europos valstybėse buvo nužudytas ne vienas čečėnas, kuris priklausė Vladimirui Putinui ir Ramzanui Kadyrovui oponavusiai pusei?“, – klausia A. Anušauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 17:10
Aktualijos

Profesionalūs ir šaltakraujiški Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai neleido pabėgti į laisvę tai suplanavusiam nuteistajam, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, komentuodamas antradienio vakare sustabdytą nuteistojo iki gyvos galvos bandymą ištrūkti į laisvę.
 
„Dėkoju Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams, kurių profesionalūs ir šaltakraujiški veiksmai neleido pabėgti į laisvę tai suplanavusiam nuteistajam. Pataisos įstaigų sistemos pareigūnai ne kartą įrodė, kad yra gerai pasirengę veikti įvairiose situacijose, – sako teisingumo ministras E. Jankevičius. – Didelė pagarba mūsų moterims ir vyrams, kurie pasirinko šį sunkų ir atsakingą darbą, padedantį užtikrinti visuomenės saugumą“.
 
Pasak ministro, pareigūnei suteikta reikalinga medikų ir psichologinė pagalba. Visi operacijoje dalyvavę asmenys bus paskatinti už profesionalumą ir ryžtą, parodytą esant sunkioms aplinkybėms.  
 
Šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas tyrimas, dirba specialistai iš Kalėjimų departamento. Bus išsiaiškinta, kaip nuteistasis galėjo įsigyti draudžiamų daiktų ir įkaite paimti pareigūnę. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.29; 10:08
Atsargiai

Lenkijos policija suėmė vyrą, kuris įtariamas užsakęs nužudyti teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobrą ir vieną prokurorą. Sulaikytasis yra 28 metų asmuo, buvo išduotas Europos arešto orderis jį suimti, šeštadienį lenkų radijo stočiai „Jedynka“ sakė generalinės prokuratūros atstovė. Tyrėjai kaltina jį narkotikų prekyba stambiu mastu bei kurstymu žudyti, pranešė naujienų agentūra PAP.
 
Z. Ziobras sakė, kad vyras užsakė jo ir prokuroro, vykdančio tyrimą prieš jį, nužudymą. Laikraščio „Rzeczpospolita“ duomenimis, suimtasis bendrininkui už nusikaltimą pasiūlė 23 500 eurų. Šis jau prieš kurį laiką buvo sulaikytas vykdant operaciją prieš narkotikų prekeivius ir prisipažino dėl pasikėsinimo planų.
 
49-erių Z. Ziobras valdančiojoje Teisės ir teisingumo partijoje (PiS) laikomas griežto kurso šalininku. Jis eina ne tik teisingumo ministro, bet ir generalinio prokuroro pareigas – tai suteikia jam didelių įgaliojimų. Z. Ziobras atsakingas už ginčytiną Lenkijos teisėsaugos sistemos reformą, kuris jau ne sykį sukėlė Varšuvos konfliktą su ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.05; 00:30
Aktualijos

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius išvyko į Strasbūrą kur dalyvaus Europos Tarybos Ministrų komiteto posėdyje žmogaus teisių klausimais. Posėdyje ministras pateiks informaciją apie Lietuvos pažangą vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus.
 
Posėdyje teisingumo ministras kalbės, kaip vykdomas EŽTT sprendimas dėl nuteistųjų iki gyvos galvos ir bausmės peržiūrėjimo, taip pat sprendimas CŽV kalėjimo Lietuvoje.
 
Šiemet kovą Seimui priėmus įstatymo pataisas, leidžiančias nuteistiesiems iki gyvos galvos kreiptis į teismą dėl bausmės peržiūrėjimo, Lietuva ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų įvykdytas EŽTT sprendimas peržiūrėti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmes. Šiai bylai Europos Tarybos Ministrų komitetas taikė sustiprintą priežiūrą.
 
Europos Tarybos Ministrų komitetas – tai sprendimus priimanti Europos Tarybos, vienijančios 47 valstybes, institucija.
 
Birželio 6-7 dienomis E. Jankevičius dalyvaus Europos Sąjungos Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 00:30
Aktualijos

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti pripažintos genocidu, – svarbi naujiena Lietuvai ir Europai. Pasak jo, iki tol nebuvo vyraujančios tarptautinės nuomonės, kad sovietų represijos, kaip ir nacių represijos, gali būti prilygintos genocidui. Todėl šis EŽTT sprendimas, pasak E. Jankevičiaus, atkreips kitų valstybių dėmesį ir dar labiau išryškins Sovietų Sąjungos nusikaltimus prieš Baltijos valstybes. 

,,Labai svarbi naujiena Lietuvai, istorinė byla, kuri mums yra tiek teisiniu, tiek istoriniu požiūriu nepaprastai svarbi. EŽTT pripažino, kad pareiškėjas yra teisėtai nuteistas ir yra prisidėjęs prie genocido. Tai reiškia, kad EŽTT kartu pripažino, kad Sovietų Sąjungos represijos prieš partizanus, kaip reikšmingą nacionalinės etninės grupės dalį, gali būti laikomas genocidu. Iš tikrųjų tai akivaizdi tiesa, kad prieš mūsų tautos dalį, net ir prieš visą tautą, buvo vykdomas genocidas“, – ketvirtadienį ,,Žinių radijui“ teigė E. Jankevičius. 

ELTA primena, Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą bei sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

S. Drėlingas buvo nuteistas už tai, kad sovietinės okupacijos metu būdamas Lietuvos Respubliką okupavusios SSRS represinės struktūros pareigūnas, žinodamas ir suvokdamas šios represinės struktūros vieną iš esminių tikslų – fiziškai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant partizanų vadą pulkininką A. Ramanauską-Vanagą. 

A. Ramanauskas-Vanagas buvo įkalintas KGB vidaus kalėjime Vilniuje, ten pat tą pačią dieną nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – LSSR Aukščiausiojo Teismo – 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas. 

S. Drėlingas pareikštus kaltinimus laiko nepamatuotais ir visiškai nepagrįstais, nurodo, kad žino, kokie veiksmai pagal tarptautinę teisę pripažįstami genocidu, ir prie tokių veiksmų jis neprisidėjo. Prasidėjus nagrinėjamos bylos tyrimui, tikėdamas savo nekaltumu, kiek leido atmintis, stengėsi padėti pareigūnams išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus. Tokią savo poziciją laikė bendradarbiavimu, tačiau jo atvirumas ir geri norai tapo jam žalingi, nes jis tapo įtariamuoju. 

A. Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse ir palaidoti valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.14; 09:45
Politinės intrigos

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Jei kas nebesusigaudo, apie kurį Masiulį kalbama, patikslinu: mano herojus – susisiekimo ministras, kuris prieš tai buvo energetikos ministras, o dar prieš tai – valstybinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, atsakingos už Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą generalinis direktorius, dar anksčiau – liūdnai pragarsėjusios „Leo LT“ finansų direktorius, vadovavęs ir įmonės likvidavimo procesui… Be to, Rokas Masiulis – vos ne vienintelis tikras profesionalas itin neprofesionalioje valstiečių ir žaliųjų vyriausybėje.

Pagaliau, jis – vienas geriausių Lietuvos vadybininkų-biurokratų ir visų kyšininkų, nesąžiningų valdininkų ir verslininkų košmaras. Kaip paskelbė „Lietuvos rytas“, Rokas Masiulis – šios Vyriausybės lyderis pagal atleistų jam pavaldžių vadovų skaičių: per nepilnus pusantrų metų Masiulis savo vadovaujamoje ministerijoje pakeitė jau du trečdalius vadovų.

O tai, kad nepaisant viso to grėsmingo nuopelno sąrašo, biurokratas – profesionalas nestokoja ir mielų žmogiškų silpnybių, liudija pomėgis žvejoti bei domėjimasis kinų kalba. Ir vieną, ir kitą pomėgį, sprendžiant iš rezultatų,  R. M. pritaiko sėkmingai žvejybai drumstuose, su verslu susiburkavusios politikos vandenyse, meškeriojant iš ten gėdą praradusius valstybės tarnus.

Tačiau toks Rokas Masiulis  tik vienas, o ministerijų, kur klestėjo ir tebeklesti gėdingi sandoriai ir nesąžiningi valdininkai, tiek, kiek ir vangių, valdininkų sąžine ir/ar verslininkų dora nesirūpinančių ministrų. Todėl vienintelė išeitis – klonuoti Roką Masiulį, kad užtektų visoms ministerijoms.

Vieną jo kloną reikėtų tupdyti į Teisingumo ministeriją, kuri nesugeba nuo šantažo ir persekiojimo apginti buvusios Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterės Rasos Kazėnienės, paviešinusios finansinius pažeidimus šioje įstaigoje. Paviešino tik viename izoliatoriuje, bet išsigando ir užsiuto visas Kalėjimų departamentas ir, atrodo, ne tik jis.

Kalėjimo departamentą nesunku suprasti. Ten korupcijos tiek, kad su ja, kaip parodė audito tyrimai, nesusitvarkė net specialiai kovai su korupcija įsteigtasis padalinys.

Neseniai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pasirašė įsakymą dėl Kalėjimų departamento struktūros pakeitimo, pagal kurį nuo kitų metų vasario pradžios bus pertvarkyta Kalėjimų departamento struktūra. Vietoj šiuo metu dirbančių 132 darbuotojų liks 75. Sujungus kai kuriuos skyrius bei panaikinus valdybas, vietoj 15 padalinių liks 10. Tokiu būdu sumažės vadovaujančių darbuotojų, o tai, sutikite labai skaudus „pokytis“.

Vos ne visuotinio skausmo fone, įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pasigedo 3 (trijų!) milijonų eurų, kurie struktūrinės pertvarkos eigoje turėjo būti skirti pareigūnų atlyginimų didinimui dar šiais metais. Tačiau vieniems pareigūnams atlyginimai didėjo, o daugumai – nė krust.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, kaip rašoma www.15min.lt, kai kurių įkalinimo įstaigų vadovai pareigūnams aiškina išvis jokių  pinigų negavę ir nematę. Nieko aiškaus profsąjungų atstovams nepasakė nė ministras, tad V. Jagminui susidarė įspūdis, kad dabar ministerijoje visi tik ieško ir ieško tų trijų milijonų.

Reikalingas ir naudingas užsiėmimas, bet procesas, ko gero, paspartėtų ir būtų tikrai rezultatyvus, jei į paieškas būtų pasitelkta jau svarią patirtį šiame darbe (nudaigotų valdiškų pinigų paieškose) sukaupusi Rasa Kazėnienė. Tačiau ją, atrodo, stengiamasi laikyti kuo atokiau nuo Teisingumo ministerijos reikalų, o ypač nuo jos finansų. Neįvertina jos ir  ministras Jankevičius. Ne erelis, deja… Ir ne Rokas Masiulis…

Kitą Roko Masiulio kloną tupdyčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ten pastaruoju metu irgi vyksta intensyvios biudžeto lėšų paieškos. O kadangi ši ministerija didesnė už  Teisingumo ministeriją, tad ir pinigai joje sukasi kur kas įspūdingesni: ten šiandien ieškoma 17 milijonų, kurie – koks sutapimas!? – irgi dingo, pradėjus vykdyti tam tikras reformas, o turėjo būti skirti, kaip tikina premjeras, pedagogų atlyginimams didinti.

Tačiau realiai procesas vyksta panašiai kaip ir Kalėjimų departamente. Nedidelei daliai pedagogų po reformos atlyginimas šiek tiek padidėjo (pavyzdžiui, jauniems, tik pradėjusiems dirbti), daugumai – niekas nepasikeitė, o dar kitiems atlyginimai dargi sumažėjo… Stebisi profsąjungos, stebisi mokytojai, stebisi netgi mokyklų vadovai, nors pagal gudrią naująją atlyginimų reformą kaip tik nuo mokyklos direktoriaus, o ne nuo Švietimo skyriaus vedėjo ar kokio ministerijos departamento tiesiogiai priklauso pedagogų bei jų padėjėjų darbo krūvio sudarymas ir įvertinimas.

Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Taigi, gerbiama ministre, kur tie 17 milijonų, skirtų pedagogų atlyginimams?

Teisingumo dėlei prisipažįstu, kad turėjau galimybę tą klausimą užduoti  aukštiems ministerijos pareigūnams žodžiu. Tačiau vietoj atsakymo – tyla ir gūžčiojimas pečiais. O viena APD (aukštai pastatyta dama, bet ne ministrė), žiūrėdama man į akis, kietai išskiemeniavo: „Niekas-niekada-ministerijoje-atlyginimų-reformos-nesiejo-su-atlyginimų-didinimu!“

Ką gi, teks pacituot iwww.svietimonaujienas.lt. Kaip skelbia šis šaltinis, kovo 22 d., švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, jos patarėjas Arminas Varanauskas ir vieno iš ministerijos departamentų direktorius Aidas Aldakauskas pristatė etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį. „Norime, kad mokytojų gyvenimas pasikeistų gerąja linkme“, – kalbėjo J. Petrauskienė

O kokiu būdu jis keisis?

Ministrė paaiškino, jog mokytojų atlyginimai bus skaičiuojami nebe už atskiras valandas, kaip iki šiol, o už etatą, o tai reiškia, kad „bus apmokamos ne tik pamokos ir su jomis susijusi veikla, bet ir kiti darbai, atliekami mokyklos bendruomenei“. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad „automatiškai daugumai mokytojų išaugtų ir jų darbo užmokestis.“ [Daugiau žr.: http://www.svietimonaujienos.lt/pristatytas-mokytoju-etatinio-darbo-uzmokescio-sistemos-modelis/]

Ir kas dabar drįstų tvirtinti, kad ministerija „niekada“ nesiejo naujo apmokėjimo modelio su atlyginimų didinimu?

Logiška buvo numatyti, jog didinant atlyginimus, ministerijai reikės daugiau lėšų, todėl supratinga vyriausybė ir skyrė tam reikalui 17 milijonų eurų. Tik kur jie? Gal adresą žino toji pati APD, kuri aiškino man, jog „niekas niekada…“?

Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Dabar suprantate, kodėl  švietimo ir mokslo ministerijai reikia Roko Masiulio klono? Beje, praverstų ir Rasos Kazėnienės klonas. Juk aišku, kad tie žmonės, kurie šiandien išsisukinėja ir netgi meluoja, ne tik nesuras kažkur nudaigotų šiųmetinių milijonų, bet į jų sukurtą juodąją skylę gali nugarmėti ir tie keliasdešimt milijonų, kuriuos vyriausybė ketina skirti sekančiam reformos etapui.

Rodos, tokia maža ta Lietuva, tokie suvargę, dejuojantys jos žmoneliai, o, bet, tačiau – tokios plačios, tokios nepripildomos prie valdžios pinigų prisisiurbusiųjų ir viskuo patenkintųjų veikėjų (liežuvis neapsiverčia juos vadinti pareigūnais) kišenės!

Beje, Kalėjimų departamentas jau išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad profesinės sąjungos narių interpretacijos dėl pataisos pareigūnų atlyginimams skirto ir neva dingusio papildomo finansavimo yra nepagrįstos.

Įdomu, ką praneš švietimo ir mokslo ministerija?…

2018.09.09; 07:40

Aktualijos

Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pirmadienį pristatęs Kalėjimų departamento veiklos ir valdymo audito išvadas, pabrėžė, kad gavus audito išvadas departamentui pavaldžiose įstaigose matomas visiškas chaosas ir pažadėjo nedelsiant imtis visų priemonių situacijai gerinti. Ministras artimiausiu metu kreipsis į teisėsaugą.

„Neskaidrūs viešieji pirkimai, itin bloga sutarčių vykdymo kontrolė Kalėjimų departamente tapo labiau prasta praktika nei atsitiktinumai, dėl ko valstybei buvo padaryta labai didelė finansinė žala. Tai netoleruotina, artimiausiu metu mes kreipsimės į teisėsaugą“, – teigė teisingumo ministras.

Anot teisingumo ministro, išvadose nurodomas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Kalėjimo savikontrolės lygis yra vis dar žemas ir tikėtina, kad vis dar palikta terpė neleistiniems pirkimams vykdyti, kurių neidentifikuodavo, o gal ir nenorėjo identifikuoti.

Itin prasti pavaldžių įstaigų kontrolės rezultatai, todėl yra didelis pagrindas nepasitikėti Kalėjimų departamento vidaus kontrolės sistema, kuri šiandien nepajėgi užtikrinti Kalėjimų departamento įstaigų veiklos gerinimo.

„Nėra skaidrumo bei standartų laikymosi“, – kelis kartus pakartojo E. Jankevičius.

Pasak ministro, Kalėjimų departamente buvo įsteigtas padalinys, turintis užtikrinti, kad visi vykstantys korupciniai procesai būtų užkardyti, bet audito metu atlikti tyrimai rodo, kad tokiu padaliniu pasitikėti neįmanoma.

Ministro teigimu, dėl esamos padėties yra kalta pareigūnų nekompetencija, bet tai gali būti ir piktybiškumo požymis.

„Didžiausia atsakomybė tenka aukščiausias pareigas einantiems pareigūnams“, – pabrėžė ministras.

Ministras pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, be radikalių bei esminių organizavimo pokyčių, turi užtikrinti Vyriausybės programinio siekio skaidrinti biudžetinių įstaigų įgyvendinimą.

„Tai iššūkis ne tik sistemos darbuotojams, bet ir Teisingumo ministerijai“, – teigė ministras.

Ministras pažadėjo, kad Kalėjimų departamente bus sudaryta tarnybinės veiklos komisija. Laukia reorganizacija, finansų kontrolės funkcija, rotacijos principas, viešųjų pirkimo centralizavimas.

Pasak ministro, audito išvados parodė, kad kriminalinė žvalgyba vykdė jai nebūdingą veiklą, pavyzdžiui, dalyvavo Viešųjų pirkimų komisijose.

„Reikalausiu, kad būtų nutraukta avansinių mokėjimo praktika“, – pabrėžė teisingumo ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 06:00

Aktualijos

Reaguodamas į Kybartų pataisos namų nuteistųjų socialiniuose tinkluose transliuotas išgertuves, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad jau pirmadienį labai griežtai įvertins aplaidų atsakingų asmenų elgesį.

Ministras pabrėžia, kad dėl šios situacijos kalti pareigūnai gailesčio nesulauks.

E. Jankevičius pasityčiojimu pavadino tai, kad du nuteistieji socialiniuose tinkluose transliavo, kaip gėrė naminę degtinę, ir aiškino, kiek kalintiems Kybartų pataisos namuose kainuoja uždraustos medžiagos – „samagonas“ ir narkotikai.

„Vertinu tai kaip pasityčiojimą ir labai aplaidų Kybartų pataisos namų atsakingų asmenų elgesį. Nelabai suprantu, kaip gali neveikti ryšio blokavimo sistema“, – Eltai sekmadienį sakė E. Jankevičius ir pridūrė, kad jau pirmadienį vyks į Kybartų pataisos namus aiškintis situacijos.

„Keičiu savo planus, pirmadienį po pietų su Kalėjimo departamento direktoriumi ten nuvažiuosime, aiškinsimės situaciją. Nesuprantu, ką veikia imuniteto valdyba ir kriminalinė žvalgyba šiuo atveju“, – sakė ministras, pridurdamas, kad sprendžiant kilusią problemą imsis griežčiausių priemonių.

„Dabar, kai kalėjimų sistema tvarkosi, toks įvykis yra paprasčiausias pasityčiojimas iš visos sistemos“, – apibendrino E. Jankevičius ir pabrėžė, kad plačiau situaciją pakomentuos pirmadienį.

Šeštadienį du pusnuogiai Kybartų pataisos namų nuteistieji socialiniuose tinkluose tiesiogiai transliavo išgertuves. Stebėjusiųjų transliaciją kaliniai prašė atsiųsti papildymus telefono kortelėms.

Internetas, telefonai, alkoholis įkalinimo įstaigose yra nelegalūs.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.18; 06:00

Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Prezidentei neturėtų kilti interesų konfliktas dėl kandidato į teisingumo ministrus, kuris teisme atstovavo šalies vadovės patarėjai Daivai Ulbinaitei.

„Atstovavo Ulbinaitei, bet ne Prezidentei. Net jeigu Prezidentė kažkada būtų pasinaudojusi šio advokato paslaugomis, tikrai nematyčiau jokios problemos skirti, kadangi tai yra Ministro Pirmininko teikimas, ne Prezidentės iniciatyva pasirinkti tokį asmenį“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Anot Premjero, ne problema ir tai, kad šis advokatas dirbo su „MG Baltic“, nes net ir nusikaltėlius ar įtariamuosius kas nors turi ginti.

„Jis nedirba su „MG Baltic“ vadovais. Jis dirba kaip advokatas su individualiais klientais. Reikia suvokti, kad advokatas yra advokatas. Net ir patį didžiausią nusikaltėlį ar įtariamą asmenį kažkas turi ginti. Kad šį advokatą renkasi rezonansinėse bylose, tai parodo jo, kaip advokato, stiprumą, teisines žinias ir jo atlikti patikrinimai, kad šitam žmogui jokių pretenzijų nėra“, – sakė Premjeras.

„Yra pas mus tokių advokatų, kurie atlieka tarpininkų vaidmenis, tai šio žmogaus padorumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Anot Premjero, G. Danėlius yra puikus teisininkas, turintis vertingos patirties prokuratūroje, advokatūroje, suvokiantis, kaip veikia teisinė sistema.

Prezidentė kol kas nenumato susitikti su į teisingumo ministrus siūlomu skirti Giedriumi Danėliumi.

„Toks susitikimas su Premjero siūlomu kandidatu į ministrus Giedriumi Danėliumi kol kas nėra numatytas“, – Eltai nurodė Prezidentūra.

Kandidatas į ministrus dirba „TGS Baltic“ advokatų kontoroje. Jis yra buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.16; 14:00

Gerbkime lietuvių kalbą

Teisingumo ministras sumanė keisti Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis.

Kadangi pats to daryti negali, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet paprašė išaiškinti ne patį 1991 m. nutarimą, o jo išaiškinimą, – Konstitucinis Teismas jį yra išaiškinęs 1999 m. Dabar pateiktas suktas klausimas, – ar Lietuvos piliečio pase asmens vardą ir pavardę negalima rašyti kitaip, nei nustatyta 1991 m. nutarime ir išaiškinta 1999 m.

Konstitucinis Teismas į tą klausimą aiškaus ir konkretaus atsakymo neduoda. Paskelbtas ilgas ir painus aiškinimas, kurį reikia papildomai aiškintis ir galima nevienodai suprasti. Palikta landų ir išsišokimams.

Continue reading „Ką galima ir ko negalima keisti” →

deimantas_jastramskis_1
Žurnalisto užrašai

Paskutinį birželio penktadienį, 29 dieną, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paskelbus nuosprendį dėl Dainius.org tinklaraštyje paskleistos informacijos apie žurnalistikos išdavimą ir pardavimą, jos autorius kaltinamasis Dainius Radzevičius tapo nuteistuoju.

Nors baudžiamojoje byloje nagrinėtas Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundas, tai neeilinis įvykis Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos teisės praktikos istorijoje, nes nuteistasis yra dviejų žurnalistų organizacijų (Lietuvos žurnalistikos sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, o kaltintojas – vienos iš didžiausių pagal pajamas žiniasklaidos verslo grupių nuosavybės valdytojas.

Continue reading „Bausmė žiniasklaidos laisvei” →

aleknonis_gintaras
Politinės intrigos

„Įsivaizduokite, Neringa Venckienė – Seimo pirmininkė. Arba teisingumo – ministrė“, – apie artėjančių rinkimų perspektyvas su neslepiamu nerimu viešai kalbėjo vienas socialdemokratų partijos vadovų. Šalia sėdintis liberalas ir konservatorius tik liūdnai linksėjo galva.

Nežinau, kiek pagrįsta šiandienos politinio elito baimė dar šį rudenį šalia savęs pamatyti prieš savaitę Garliavoje, o šiandien Daukanto aikštėje besiburiančius žmones. Kol kas turime tik televizijos laidų balsavimų rezultatus, kuriais vargu ar verta pasikliauti. Čia ne „Eurovizija“. Nors verta prisiminti, jog prieš ketverius metus pavasarį sociologai jau signalizavo Tautos prisikėlimo partijos rudens sėkmę, tačiau tuomet kelis mėnesius dienraščių redaktoriai iš tikėtinų rinkimų laimėtojų sąrašo paprasčiausiai išbraukdavo naująją politinę jėgą. Kaip bus dabar?

Continue reading „Smurto virusas” →

simasius_m
Aktualijos

Lietuvos Seimas nepajėgė atstatydinti Teisingumo ministro. Kad interpeliacija būtų pavykusi, pritrūko vos dešimties balsų. Norint pašalinti iš posto bet kokį Lietuvos ministrą, reikia, kad tokią idėją palaikytų daugiau nei pusė parlamentarų. Gegužės 8-ąją taip neatsitiko. Tądien interpeliacijos šalininkų buvo šiek tiek mažiau nei pusė. Žodžiu, pritrūko labai nedaug – vos keliolikos balsų. Ir ponas Remigijus Šimašius būtų netekęs posto.

Beje, Teisingumo ministras turėjo itin daug rimtų progų tiek garbingai pasitraukti pats, tiek būti atstatydintas. Štai tik keletas akis draskančių pavyzdžių. Lietuviškoji Temidė keletą metų nuožmiai persekiojo buvusį Viktoro Uspaskicho apsaugininką Šarūną Paberalių. Traktavo vaikiną kaip itin pavojingą kriminalinį nusikaltėlį.

Continue reading „Kiek sykių privalėjo atsistatydinti Teisingumo ministras” →

algimantas-zolubas-1
Politinės intrigos

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas ir Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas 2012-02-13 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisingumo ministrą, Generalinį prokurorą ir Aukščiausiojo teismo pirmininką dėl LR Parlamento gynėjo Šarūno Paberalio nepagrįsto apkaltinimo žemiau pateikiamu laišku.

Kėdainių teisėjas V. Kondratjevas 1999 m. gruodžio 22 d. pasirašė nuosprendį ir nuteisė Š. Paberalių dėl eismo įvykio, kurio jis nepadarė. Iki teismo nuosprendžio ir po to buvo bandoma su Š. Paberaliu susidoroti fiziškai, dėl ko jis turėjo pasitraukti į JAV. Jis buvo „medžiojamas“ kaip didžiausias nusikaltėlis. 2008 m. pagal teisėjo V. Kondratjevo parengtus dokumentus buvo ieškomas per Interpolą.

Continue reading „Kai tyla – negera byla” →

grinius_kestutis
Ekonomika ir finansai

Nagrinėjant šiandienos opiausią viešą problemą – šilumos ūkyje susikaupusias problemas – negalime nepastebėti, kad ji išryškino visiškai kito pobūdžio problemą: piliečių (vartotojų teisių gynėjų ar kitų interesų grupių) ir viešosios valdžios santykių problemą.

Vartotojų ar vartotojų teisių gynimo asociacijų ar kitų interesų grupių dalyvavimas viešosios politikos sprendimų priėmimo procese padėtų nustatyti vartotojų ar kitų interesų grupių poreikius, įgalintu gauti reikalingą informaciją, priimti veiksmingiausius sprendimus, padėtų biurokratams spręsti konfliktus, pasiekti konsensusą ir užsitikrinti piliečių paramą.

Continue reading „Įstatymas piliečiams “duris atidarė”, o valdininkai jas uždarė?” →

algimantas-zolubas-1
Aktualijos

Atsivertę „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, rasime, kad lojalus pilietis (ė) yra bent išoriškai ištikimas valdžiai, neperžengiantis teisėtumo ribų. Toks apibrėžimas akivaizdžiai neatspindi žodžio „lojalumas“ esmės ir prasmės.

Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje šis žodis vis dažniau vartojamas kalbant tik apie verslą ir personalo vadybą, nes lojalus personalas tampa svarbiausiu įmonės pranašumu konkurencinėje kovoje. Tarkim, Japonijoje lojalumas savai firmai iškeltas į tokį lygį, kad atėję į darbą darbuotojai gieda firmos himną. (Lietuvoje atliekamų darbuotojų lojalumo tyrimų rezultatai rodo, kad darbuotojų prisirišimo prie darbovietės indeksas yra vienas žemiausių Baltijos šalyse ir Europoje). Iš tikrųjų lojalumas turi platesnę ir gilesnę prasmę.

Continue reading „Lojalumas valstybei” →

liub
Aktualijos

Šiuo metu tapo priimta ne tik klaidinti Lietuvos gyventojus televizijos laidose, bet ir nesilaikyti įstatymų, jiems prieštarauti. Ir kai tai daro aukščiausio rango valdininkai – ministrai, tai tampa ne tik įstatymų pažeidinėjimu, bet ir Lietuvos valstybės interesų išdavyste.

Visai neseniai, kalbėdamas apie užsienietiškų pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose, taip elgėsi teisingumo ministras, kurio teiginiai prieštaravo Konstitucinio Teismo nutarimui kitataučių pavardžių lietuviškuose pasuose rašymo klausimu. Keista, kai ministras pasijunta esąs viršesnis už Konstitucinį Teismą.

Kitas ministras – kultūros – irgi leido sau nepaisyti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo, pasirengęs dvikalbiais pavadinimais pasitarnauti lenkų tautinei mažumai, kai tai mažumai priskiriami Rytų Lietuvos gyventojai sovietmečiu buvo rusinami, o dabar imti lenkinti (mokslininkų duomenimis, tikrų grynakraujų lenkų, kurių proseneliai, seneliai ir abu tėvai yra lenkai, Lietuvoje yra tik 1 proc.).

Continue reading „Kodėl klaidinama visuomenė?” →

radzevicius_tttttttt
Aktualijos

Su kolege, Elektrėnų rajono laikraščio “Elektrėnų kronika” administracijos vadove – redaktore Julija Kirkiliene kalbėjomės apie artėjančius savivaldos rinkimus ir prasidedančią rinkiminę kampaniją.

Pasirodo, nepaisant sunkios dalies savivaldybių finansinės padėties ir mažų atlyginimų, kurie mokami savivaldos tarybų nariams, norinčiųjų užimti šias vietas netrūksta. Nors daugelis vietinių politikų didelių pinigų rinkiminėms kampanijoms neturi (reiškia, ir vietinei spaudai didelės naudos gali nebūti), tačiau šiandien jie neriasi iš kailio, norėdami atkreipti į save vietinių žurnalistų, o ypač gyventojų – rinkėjų dėmesį. Akcijos, piketai, atrakcijos ir pan. Kartais – tiesiog skandalai.

Continue reading „Ukmergė, šilumos karas ir savivaldos rinkimai” →