Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Lenkijos ekspremjeras Donaldas Tuskas neatmeta galimybės 2025 metais iškelti savo kandidatūrą Lenkijos prezidento rinkimuose. Jis tai pareiškė pirmadienį laikraštyje „Super Express“ paskelbtame interviu.
Anksčiau manyta, kad D. Tuskas, baigęs darbą Europos Taryboje, stos į kovą dėl prezidento posto jau 2020 metų pavasarį, kai šalyje vyks valstybės vadovo rinkimai. Bet paskutinę akimirką jis atsisakė kelti savo kandidatūrą, tačiau pažadėjo aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.
Atsakydamas į leidinio klausimą apie galimą savo dalyvavimą 2025 metų rinkimuose, D. Tuskas pareiškė neatmetąs jokių galimybių. „Taip, aš tai svarstau“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl atsisakė dalyvauti artimiausiuose rinkimuose, D. Tuskas pareiškė norėjęs „aplošti“ valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją. „Jie investavo trejus ketverius metus, kad mane diskredituotų, tad geriausias būdas aplošti juos pačiame starte – jų pastangų pavertimas niekais“, – paaiškino politikas.
Eiliniai Lenkijos prezidento rinkimai įvyks 2020 metų pavasarį. Antros kadencijos sieks dabartinis valstybės vadovas Andrzejus Duda, atstovaujantis Teisės ir teisingumo partijai. Didžiausia opozicinė partija – Piliečių platforma, kuriai anksčiau vadovavo D. Tuskas, savo kandidate iškėlė Malgorzatą Kidawą-Blonską.
Kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas teigia nedalyvausiantis gimtojoje Lenkijoje 2020 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Lieka neaišku, kas pavasarį susirems su dešiniojo sparno prezidento pareigas šiuo metu einančiu Andrzejumi Duda.
Antradienį D. Tuskas paskelbė apie savo sprendimą nekandidatuoti prezidento rinkimuose. Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencija baigiasi šį mėnesį.
Reporteriams Briuselyje D. Tuskas sakė: „Manau, kad galime laimėti šiuos rinkimus, tačiau jums reikia kandidato, kurio pečių neslegia nepopuliarių sprendimų nešulys, o aš tuo tikrai esu apkrautas“.
D. Tuskas 2007–2014 metais buvo Lenkijos premjeras ir centro, proeuropietiškos partijos „Piliečių platforma“ lyderis, tačiau vėliau parlamento rinkimuose pralaimėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
D. Tuskui einant Lenkijos premjero pareigas, šalis patyrė stabilų ekonomikos augimą, išaugo Lenkijos žinomumas. Šie pasiekimai vėliau padėjo D. Tuskui užsitikrinti poziciją ES institucijose.
Tačiau D. Tusko vyriausybei teko patirti ir nesėkmių. Iškilo su D. Tusko vyriausybės nariais susijusių skandalų, buvo priimtas nepopuliarus pensinio amžiaus didinimo sprendimas, kuris vėliau buvo atšauktas.
Antradienį paskelbtu D. Tusko pareiškimu baigiamos mėnesį trukusios spekuliacijos – išlieka neaišku, kas kitais metais susigrums su dabartiniu prezidentu A. Duda. Kai kas vylėsi, kad D. Tuskas galėtų neleisti šaliai krypti į dešinę.
Vadovaujant A. Dudai, Lenkijoje buvo priimti sprendimai, kuriuos daugelis laiko nedemokratiškais. A. Duda ir PiS partijos nariai apie D. Tuską pasisako ypač kritiškai, valstybinės žiniasklaidos priemonės, kurias ši partija kontroliuoja, politiką taip pat yra pristačiusios negatyviai.
PiS laimėjo šį spalį vykusiuose parlamento rinkimuose, tačiau prarado daugumą aukštutiniuose parlamento rūmuose. Remiantis spalio apklausų duomenimis, prezidento rinkimuose A. Duda sulauktų 44 proc. rinkėjų palaikymo, o stipriausias opozicijos kandidatas užsitikrintų 25 proc.
Tam, kad laimėtų pirmame ture ir nebūtų rengiamas antrasis, kandidatas turi surinkti bent 50 proc. balsų, tad labiausiai tikėtina, jog bus rengiamas antras prezidento rinkimų turas, kurio metu varžysis du stipriausi kandidatai.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko fotografija
Antrąją ir paskutinę kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laikoma pernelyg didele individualiste, kas veikiausiai niekais paverčia jos šansus kovoje dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko posto, rašo trečiadienį Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“.
Kaip neoficialiai sužinojo leidinys, Lenkija nenori D. Grybauskaitės aukštuose ES postuose.
Laikraštis primena, kad Briuselyje tęsiasi užkulisinės derybos dėl kandidatūrų į penkis aukščiausius postus Europos Sąjungoje. Donaldas Tuskas per ES viršūnių susitikimą birželio 20-21 dienomis turi pateikti penkių pavardžių paketą. Kandidatų į EVT pirmininko postą, t. y. į D. Tusko įpėdinius, sąraše yra ir kadenciją baigianti Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.
„Ji atitinka visus kriterijus, aštuonerius metus yra EVT narė, buvo komisarė, be to, yra moteris, ir dar iš Vidurio ir Rytų Europos. Jeigu būtų viso regiono kandidatė, tai tikriausiai gautų šį postą“, – neoficialiai sakė laikraščiui ES diplomatas. Kitas šaltinis priduria, kad Grybauskaitė yra individualistė ir nekelia didelio savo kolegų entuziazmo. Anot jo, gal ir būtų pritarta jos kaip regiono atstovės kandidatūrai, bet kol kas tokio pasiūlymo nėra.
„Niekas jos nesiūlo. O Vyšegrado grupė (V4 – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija) yra prieš“, – sako aukšto rango Vakarų diplomatas.
Tad ko nori V4? Oficialus kandidatas yra socialistas iš Slovakijos Marošas Šefčovičius, EK pirmininko pavaduotojas. Bet neoficialiuose pokalbiuose šių šalių atstovai tik šypsosi ir teigia, jog tai anaiptol nereiškia, kad jie atkakliai gins šią kandidatūrą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad „antieuropinės jėgos“ bando kištis į rinkimus Europoje ir gali vėl tai daryti per Europos Parlamento rinkimus gegužę.
„Yra išorinės antieuropinės jėgos, kurios atvirai ar slapta siekia daryti įtaką demokratiniams europiečių pasirinkimams, kaip tai įvyko su „Brexitu“ ir su keliomis kitomis rinkimų kampanijomis Europoje“, – sakė D. Tuskas.
„Tai vėl gali įvykti su Europos Parlamento rinkimais gegužę. Dėl to raginu visus, kuriems rūpi ES, glaudžiai bendradarbiauti per ir po Europos Parlamento rinkimų“, – reporteriams Briuselyje teigė D. Tuskas.
Po pokalbių su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu kalbėdamas D. Tuskas pakartojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono įspėjimus dėl užsienio kišimosi.
„Neleiskite politinėms partijoms, kurios yra finansuojamos Europai priešiškų išorinių jėgų, spręsti ES prioritetiniais klausimais ir dėl naujos Europos institucijų vadovybės“, – teigė D. Tuskas.
Gegužės 23-26 dienomis bus renkami 705 Europos Parlamento nariai, kurie ateinančius penkerius metus padės rengti naujus ES įstatymus ir išrinkti Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude’o Junckerio įpėdinį.
Penktųjų Maidano metinių proga Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuksas parlamente Kijeve ragino ES šalis solidarizuotis su Ukraina. „Nebus teisingos Europos be nepriklausomos Ukrainos. Nebus saugios Europos be saugios Ukrainos. Nebus Europos be Ukrainos“, – pareiškė jis antradienį ukrainietiškai pasakytoje savo kalboje.
Nuotraukų paroda, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ES, pasak D. Tusko, niekuomet nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. „Jūs atsilaikėte, nors jūsų partneriai ne visad padeda taip, kaip turėtų padėti“, – kalbėjo jis po to, kai kartu su prezidentu Petro Porošenka pagerbė per provakarietiškus protestus žuvusių žmonių atminimą.
P. Porošenka įspėjo, kad kaimynė Rusija nori atkurti savo senąją imperiją. Maskva esą kariauja „hibridinį karą“ ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais bei „demokratišku, civilizuotu pasauliu“.
P. Porošenka demonstratyviai pasirašė konstitucinius tikslus siekti narystės ES ir NATO. Po šešių savaičių Ukrainoje vyks prezidento rinkimai. P. Porošenkai tenka būgštauti dėl savo perrinkimo.
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
2014 metų vasarį po kelis mėnesius trukusių demonstracijų už šalies suartėjimą su ES buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jis pasirinko Rusijos milijardinius kreditus, o ne Asociacijos sutartį su ES. Po to Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė separatistus Rytų Ukrainoje.
Konfliktas su separatistais, Jungtinių Tautų vertinimu, iki šiol pareikalavo apie 13 000 gyvybių.
„Donaldas Tuskas nėra Lenkijos atstovas Europos Vadovų Taryboje. Juk mes rinkimuose siūlėme Jaceko Saryusz-Wolskio kandidatūrą“, – pareiškė penktadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Polska“ Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius.
Donaldas Tuskas. EPA – ELTA nuotr.
„Likus kelioms valandoms iki viršūnių susitikimo apie D. Tusko išrinkimą kalbėdama Bundestage pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Atrodė taip, lyg jis būtų Vokietijos atstovas, nors gal ir neoficialus“, – pridūrė J. Czaputowiczius.
„Mes neabejojame D. Tusko legitimumu, bet nelaikome jo Lenkijos atstovu“, – sakė ministras. Jis priminė, kad EVT pirmininko rinkimuose 2017 metais Lenkija pasiūlė į šį postą Europos Parlamento deputatą J. Saryusz-Wolskį, o D. Tusko kandidatūrą iškėlė tuo metu Europos Sąjungoje pirmininkavusi Malta.
Pasak jo, Lenkijai dabar svarbu neleisti susiformuoti nuomonei, kad D. Tuskas yra šalies atstovas Europos Vadovų Taryboje. Pirma, jo perrinkimas nepaisant Lenkijos pozicijos „buvo abejotinas etikos požiūriu“, o antra, „pripažinimas, kad D. Tuskas buvo ne Lenkijos, o, tarkime, Vokietijos atstovas, gali apsunkinti jo grįžimą į politinį gyvenimą Lenkijoje“, – teigė Lenkijos URM vadovas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.
Kas laimėjo Europos Sąjungos ir JAV ginčą dėl NATO ateities, įsiplieskusį liepos 11 – 12 dienomis Belgijos sostinėje Briuselyje? Teisi ne Europa, teisus, bent jau morališkai, – ponas Donald Trump. Europa iki šiol tikrai per mažai rūpinosi savo saugumu, gynybos išlaidų naštą suversdama ant JAV pečių ir, be kita ko, nenorėdama Vašingtonui parodyti net minimalaus palankumo už dešimtmečiais pusvelčiui teiktas saugumo garantijas.
Todėl JAV vadovo perspėjimai apie galimą amerikiečių pasitraukimą iš NATO – logiški. Tiesa, D.Trump vėliau teigė, kad akivaizdžių užuominų dėl išėjimo nedarė, nes NATO aljansas – puikus darinys. Ir vis dėlto Briuselyje kilo užtektinai rimtas sąmyšis (sušaukta neeilinė sesija), kurį slopinant puikiai pasirodė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europa krūptelėjo politikos užkulisiuose pasklidus kalboms apie JAV kariuomenės pasitraukimą iš NATO struktūrų. Juk NATO be Amerikos – tuščia vieta.
O Amerika, regis, vis rečiau juokauja. Ji jau pasitraukė iš kai kurių įtakingų tarptautinių organizacijų, atsisakė kai kurių svarbių sutarčių. Tad kodėl nepasitraukus dar ir iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, jei niekas nenori girdėti svarių, pagrįstų Vašingtono argumentų?
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kad Europa vis dar linkusi kvailioti, nesuprasdama padėties rimtumo, byloja belgiškas „svetingumas“. Kai JAV prezidentas D.Tump atvyko į Briuselį dalyvauti NATO viršūnių susitikime, jį pasitiko tik žemo rango užsienio reikalų ministerijos atstovas. Aukščiausi Belgijos valdžios vyrai tuomet savo dėmesį buvo sukoncentravę į futbolą – Sankt Peterburge belgų futbolininkai turėjo žaisti svarbias rungtynes su prancūzais. Žodžiu, Belgijos karalius Pilypas ir užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas pramogavo šiaurinėje Rusijos sostinėje, o premjeras Charlesas Michelis rungtynes stebėjo, kaip pranešė agentūra ELTA, vienoje iš aistruolių zonų Bren le Konto mieste.
Šis pavyzdys nėra pats svarbiausias. Bet jis – iškalbingas. Kaip bendrauti su Europa, kuriai futbolas – svarbiau nei pagarbus daugiausiai lėšų į NATO biudžetą įnešančios šalies lyderio sutikimas? Gal pasirodysiu ne itin mandagus ir korektiškas, bet, mano supratimu, tiek Belgijos karalius, tiek Belgijos premjeras, tiek Belgijos užsienio reikalų ministras šį sykį pasielgė kiauliškai. Turint omenyje JAV lyderio impulsyvumą D.Trump galėjo mirtinai įsižeisti – nedelsiant išskristi atgal į Vašingtoną ruoštis susitikimui su Vladimiru Putinu suomių sostinėje Helsinkyje. Ką tada būtų dariusi Europa, niekaip nepajėgianti gynybos reikmėms skirti 2 proc. nuo BVP?
Beje, belgiškas „svetingumas“ – ne pati didžiausia Europos nuodėmė. Didžiausia nuodėmė – tai išdavystės. Išdavysčių daug. Pavyzdžiui, „Nord Stream 2“. „Sandorį su Maskva dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ sudariusią Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“. Taip prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje pareiškė JAV prezidentas D. Trumpas. Argi D.Trump nėra teisus, kaltindamas Vokietiją priklausant nuo Rusijos dėl nuolaidžiavimo tiesiant dujotiekį? Argi Vokietija nenusispjovė į Baltijos valstybių nuogastavimus dėl dujotiekio keliamų grėsmių?
D. Trump buvo teisus ir tuomet, kai pabrėžė: „Manau, labai liūdna, jog Vokietija sudaro didžiulį naftos ir dujų sandorį su Rusija, kai turėtų jos saugotis, tačiau kasmet Rusijai moka milijardus dolerių“. Šventa tiesa. D.Trump karčią tiesą rėžė ir tuomet: „Gynybos reikmėms JAV „moka labai daug“, kad apsaugotų Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis, pabrėžė D. Trumpas. „Vokietija – turtinga šalis… ji galėtų nedelsdama, jau rytoj padidinti išlaidas gynybai ir neturėti jokių bėdų“. Ir vėl – karti tiesa.
Bet ar išgirs šiuos priekaištus Vokietijos kanclerė Angela Merkel? Juk Vokietijoje daug „įžvalgių“ politikų, kurie panašiai mano kaip ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Po naujausių D. Trump reikalavimų tučtuojau padidinti NATO šalių išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP santykiuose su JAV turi būti laikomasi griežtesnės pozicijos“ (leidinys „Spiegel Online“). Vadinasi, užuot Amerikos atsiprašius jai prieštaraujama, drįstama ją kritikuoti. Dar pridėkime vokiškas apklausas, kurios byloja, jog maždaug pusė šalies gyventojų nepalankiai žiūri į Vokietijoje dislokuotus amerikietiškus dalinius, ir turėsime keistą panoramą. O jei prisiminsime D.Trump piktą klausimą, kodėl Vokietija po išpuolio prieš perbėgusį į Vakarus rusų šnipą Sergejų Skripalį iš šalies išsiuntė tik tris ar keturis rusų diplomatus, kai JAV išvijo net 60 rusų diplomatų, – bus visiškai liūdna ir baugu.
Todėl Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas neteisus, kai ragino Vašingtoną vertinti savo sąjungininkus europiečius, nes „jų nėra daug“. Sąjungininkus vertinti būtina, ypač, kai jų – mažai. Bet šis priekaištas pirmiausia taikytinas ES vadovams – vertink savo sąjungininkę Ameriką, nes ji – vienui vienintelė. Net jei Amerika kaprizinga, net jei D.Trump ne visuomet politkorektiškas, – nuryk nuoskaudą. Nes JAV be ES pagalbos apsigins nuo pačių didžiausių, baisiausių ir žiauriausių priešų, o Europa be amerikiečių pagalbos – pražus. Tai – akivaizdu. Kvaila nematyti šios tiesos.
Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tad sulaukus žinios, jog „Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos žmonių vardu atsiima Vestfalijos taikos premiją“, apėmė dvejopas jausmas. Taip, tokia premija Lietuvai ir Baltijos valstybėms yra svarbi. Šį garbingą apdovanojimą paskyrė įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija. Baltijos šalims ji skirta už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką. 1998 m. įsteigta Vestfalijos taikos premija teikiama kas dvejus metus už ypatingus nuopelnus stiprinant Europos ir tarptautinę taiką.
Bet jei būtų galima rinktis, Baltijos valstybės turėtų pasielgti iššaukiančiai: jei Berlynas neatsisako išdavikiško „Nord Stream 2“, Baltijos valstybės atsisako Vestfalijos taikos premijos. Nes šie du dalykai – nesuderinami. Viena vokiška ranka mus vertina, globoja, saugo, kita – leidžia Rusijai mus smaugti. Taip elgtis – mažų mažiausiai nesolidu. Vokietija privalanti pasirinkti, su kuo ji eina obuoliauti.
Deja, nesolidžiai elgiasi ne tik Vokietija. Kvailokai pasielgė Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola, viešai diskutavusi apie karinio biudžeto reikalus. Be abejo, D.Trump labai skuba, ragindamas Europą skirtų kuo daugiau lėšų karinėms reikmėms (2 proc. nuo BVP nebeužtenka, norėtų jau 4 proc.). Bet Latvija galėjo prikąsti liežuvį – nelaidyti replikų, girdi, diskusijos apie tolesnį gynybos biudžeto kėlimą bus įmanomos tik tada, kai visos NATO šalys padidins išlaidas gynybai bent jau iki 2 proc. BVP. Ministrei nederėjo teigti, esą trūksta kažin kokio patvirtinimo, kad visos NATO šalys rimtai žiūri į karinio finansavimo prievolę, esą Latvija artimiausiu metu tikrai neskirs 4 proc. nuo BVP (šiuo metu tik aštuonios NATO šalys skiria gynybai daugiau kaip 2 proc. BVP).
Latvijos finansų ministrė, regis, pamiršo, kokia tikroji geopolitinė jos šalies padėtis.
Šis komentaras buvo paskelbtas Amerikos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS”
Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų vertinti Europą kaip artimiausią sąjungininkę, prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipdamasis į prezidentą Donaldą Trumpą sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėždamas, kad Europa gynybai skiria kelis kartus daugiau nei Rusija.
„Miela Amerika, vertink savo sąjungininkus, nes, tiesą sakant, neturi jų tiek jau daug. Ir, miela Europa, daugiau lėšų skirk savo gynybai, nes visi nori, kad jų sąjungininkas būtų gerai pasiruošęs ir apsirūpinęs“, – kalbėjo D. Tuskas. „Pinigai – svarbu, bet dar svarbiau turėtų būti tikras solidarumas“, – pridūrė jis.
Be kita ko, D. Tuskas mėgino atremti teiginį, kad tik JAV gina Europą. Jis priminė, kad Europa pirmoji plačiu mastu sureagavo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV ir po to vykusiame Afganistano kare neteko 870 karių.
„Mielas pone prezidente, prašau, prisiminkite tai rytoj, kai susitiksime NATO viršūnių susitikime, o dar svarbiau – prisiminkite tai, kai Helsinkyje susitiksite su (Rusijos) prezidentu Vladimiru Putinu. Visada gerai žinoti, kas tavo strateginis draugas, o kas – strateginė problema“, – sakė EVT vadovas.
D. Tuskas viliasi, kad Didžioji Britanija dar gali atsisakyti „Brexit“. EPA-ELTA nuotr.
Atsistatydinus dviem svarbiausiems griežto kurso „Brexit“ šalininkams Didžiosios Britanijos vyriausybėje, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino viltį, kad šalies išstojimą iš ES dar įmanoma sustabdyti. „Politikai ateina ir išeina, tačiau problemos, kurias jie sukuria, lieka žmonėms, – rašė jis pirmadienį tviteryje. – Aš galiu tik apgailestauti, kad „Brexit“ idėja neišėjo su Davisu ir Johnsonu. Tačiau… kas žino?“
Prieš tai apie savo atsistatydinimą iš pareigų paskelbė du „Brexit“ referendumo organizatoriai – „Brexit“ reikalų sekretorius Davidas Davisas ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas. Abu jie ne kartą kaltino premjerę Theresą May išstojimo derybose su Briuseliu demonstruojant per minkštą poziciją ir neįgyvendinant britų rinkėjų valios, pareikštos per referendumą.
D. Tuskas savo ruožtu vis agituodavo už idėją, kad Didžioji Britanija vis dėlto galėtų likti ES. Be kita ko, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis yra pabrėžę, kad durys Didžiajai Britanijai likti ES lieka atviros.
Donaldas Tuskas ir Donaldas Trampas Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos (ES) lyderiams trečiadienį ruošiantis aptarti savo atsaką į JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo ir su prekyba susijusius nesutarimus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo dėl „kaprizingų“ JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, informuoja „Reuters“.
„Žvelgiant į paskutinius prezidento D. Trumpo sprendimus, kas nors net gali pagalvoti: turint tokius draugus, priešų nereikia. Tačiau, atvirai kalbant, Europa turėtų būti dėkinga prezidentui D. Trumpui, nes jo dėka mes atsikratėme iliuzijų“, – trečiadienį Bulgarijos sostinėje Sofijoje sakė D. Tuskas.
Daugėjant nesutarimų su JAV, trečiadienį Bulgarijoje vyks neformali 28 ES valstybių narių lyderių vakarienė, kurios metu blokas svarstys, kaip jis turėtų reaguoti į D. Trumpo grasinimus įvesti sankcijas su Iranu verslu ryšių turinčioms Europos įmonėms.
Lenkų futbolo sirgaliai Kijeve per rungtynes pasielgė niekingai. Šovinistinės pretenzijos į Lvovą tokiu metu, kai Rusija pamažu okupuoja Ukrainą! Šovinistinės pretenzijos iš NATO šalies, kuri Putino agresijos atveju pirmoji mus turėtų ginti, nes esame kaimynai! Šovinistinės pretenzijos į Vilnių, šį mėnesį minintį 75-uosius nepriklausomybės nuo Lenkijos metus!
Šis akibrokštas beveik sutampa su skandalingu Lenkijos Seimo pirmininko Radoslavo Sikorskio pareiškimu (o paskui paneigimu) apie ne mažiau skandalingą Donaldo Tusko pokalbį su Putinu dėl Ukrainos pasidalinimo.
Jokių įrodymų, kad Lietuvoje gerai pažįstamas buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras, o dabar – Seimo maršalas Radoslawas Sikorskis galėtų būti KGB agentas, neturiu.
Bet, kaip sako amerikiečiai, jei tai panašu į antį, plaukia, kaip antis, gagena, kaip antis, tai tikriausiai tai antis.
Politiniai R. Sikorskio oponentai Lenkijoje, sprendžiant iš jų pasvarstymų internete, panašiai galvoja. Jie įdėmiai ištyrinėjo jo jaunystės biografiją, stebi visus jo judesius bei garsus, primenančius Kremliaus antį, ir viešai apie tai kalba.
Šiandieniniai Lietuvos – Lenkijos santykiai kaip niekad prasti. Ir nematyti jokių prošvaisčių, kad bent artimiausiu metu imtų gerėti.
Kodėl toks ryškus pablogėjimas? Kokioms jėgoms naudinga, kai tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra vienybės?
Kodėl Lenkijos politikai demonstratyviai žemina Lietuvos valdžios atstovus? Kodėl kurstomi Vilniaus krašto lenkai? Kodėl Seinuose ir Punske buvo išniekinti lietuviški vietovių užrašai? Ar tikrai lietuviai kuo nors nusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai?
Į klausimusatsako Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšardas Maceikianecas. Su ponu Ryšardu Maceikianecu kalbasi Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.
