Dešimt eurų. Slaptai.lt foto
Praėjimą iki ežero Vilniuje užblokavusiam Gulbinų kvartalo atstovui skirta 10 eurų dydžio bauda, skelbia portalas „Delfi“.
Anot „Delfi“, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pareigūnai, nustatę, kad varteliai į mišką Gulbinų kvartale, pro kuriuos galima nueiti iki ežero, buvo užrakinti, nutarė, kad buvo padaryta lankymosi miške numatančių teisės aktų pažeidimas ir už tai skyrė pusė numatytos minimalios baudos, kuri sudaro 20 eurų.
Nurodoma, kad bauda šiuo atveju buvo skirta fiziniam asmeniui, kuris apribojo pateikimą į miško žemę. Dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau, kaip skelbė „Delfi“, bauda sumokėta nebuvo, tad administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti ne teismo tvarka.
Tai pat, pasak „Delfi“, AAD nurodė užtikrinti, kad būtų suteiktas nuolatinis laisvas asmenų patekimas į valstybinę miško žemę.
ELTA primena, kad 2021 metais Seimo Antikorupcijos komisija atliko tyrimą ir konstatavo, kad, dokumentuose atvaizduojant Gulbinų kvartalo teritoriją, joje esantis miškas neteisėtai pažymėtas kaip ne miško žemė. Šia situacija susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), dokumentuose teritorijai miško statusas buvo sugrąžintas.
Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Lankymosi miške taisyklės numato, kad visuomenė laisvai ir nevaržomai gali patekti tiek į privatų, tiek į valstybinį mišką.
Tačiau šių metų birželio 7 dieną „Delfi“ portalo žurnalistams ir tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui apsilankius Gulbinų kvartale iškilo sunkumų patekti į šalia ežero esantį mišką. 14,5 ha Gulbinų kvartalo teritoriją juosia tvora, nepaisant to, kad 3,4 ha sklypo pripažinta mišku, kuriame pagal įstatymą gali lankytis visi žmonės.
Žurnalistus pasitikęs apsaugos darbuotojas paaiškino, kad į mišką galima patekti per vartelius. Tačiau šie varteliai ne visada būna atrakinti.
Žurnalistams iškvietus AAD pareigūnus, birželio 8 dieną AAD pradėjo naują tyrimą dėl visuomenei apribotos galimybės patekti į mišką greta Gulbinų kvartalo.
Birželio 12 dieną Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas tyrimas dėl statinio – tvoros, esančios valstybinės žemės sklype Gulbinų kvartale, statybos teisėtumo.
Padidinimo stiklas. Slaptai.lt foto
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas nusprendė kurti darbo grupę, kuri nagrinėtų galimus konservatorių atstovų savivaldybių tarybose piktnaudžiavimo jiems priklausančiomis išmokomis atvejus.
Tą po antradienį vakare vykusio posėdžio sakė komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
„Priėmėme sprendimą iš trijų Priežiūros komiteto narių įkurti darbo grupę, kuriai vadovaus Aistė Gedvilienė, o nariais bus Arvydas Pocius ir Alfonsas Andriuškevičius. Jie nagrinės tuos konkrečius atvejus konkrečiose savivaldybėse, susijusius su mūsų partijos nariais“, – Eltą informavo V. Benkunskas.
Pasak jo, partija turi žinių apie keletą tokių TS-LKD politikų, apie kurių piktnaudžiavimą savivaldos lėšomis buvo pranešta žiniasklaidoje – Kauno miesto, Mažeikių, Druskininkų savivaldybėse.
„Bet kiekvieną dieną gali pasipilti naujų. Tad šita darbo grupė operatyviai tuos visus atvejus išnagrinės ir pateiks savo išvadas“, – kalbėjo V. Benkuskas.
„Sąrašas gali pildytis, priklausomai nuo to, kas bus publikuojama tyrimuose“, – pažymėjo jis.
Kartu V. Benkunskas pabrėžė, kad TS-LKD nagrinėdama galimus piktnaudžiavimo atvejus „kels ir išlaikys aukštus atsakomybės standartus“, o esant pagrindui, „tikrai bus taikomos griežčiausios partinės atsakomybės priemonės“.
Anot jo, partija taip pat ragina stabdyti narystę partijoje tuos savivaldos politikus, kurie negalės pagrįsti savo išlaidų.
„Siunčiame žinią, kad visi partijos nariai, kurie buvo ar yra tarybų nariai, jie gali sulaukti klausimų, į kuriuos atsakymų neturės, ar jie gali būti nelogiški, nieko nelaukiant siūlome susispenduoti savo narystę partijoje“, – dėstė konservatorius.
Konservatoriaus teigimu, trijų asmenų darbo grupė kuriama tam, kad galėtų susirinkti greitai bei konkretiems neskaidraus lėšų atvejams nagrinėti nereiktų sušaukti viso 9 narių Priežiūros komiteto.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų narių lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę – konservatorių partijos prezidiumas penktadienį nusprendė siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Tokį žingsnį TS-LKD žengė viešojoje erdvėje kilus abejonėms, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis.
Partija taip pat nutarė, kad jeigu parlamentas apsispręstų kitaip, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
TS-LKD priklausanti J. Šiugždinienė iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų jau pasitraukė – antradienį dekretą dėl jos atsistatydinimo pasirašė prezidentas. Tuo tarpu taip pat konservatorių deleguota finansų ministrė G. Skaistė pirmadienį paskelbė, jog Kauno miesto savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų – būnant miesto tarybos nare patirtų sumą, kurių politikė negali pagrįsti.
Savo ruožtu kitas TS-LKD atstovas Kauno miesto taryboje, Paulius Lukševičius, antradienį pranešė į savivaldybės biudžetą grąžinęs 21 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse, tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Čia konkretus pavyzdys, kaip Lietuvoje išmontuojama valstybė ir jos prievolė laiduoti viešąsias paslaugas, jų kokybę. Pasipiktinimą kelianti ir liūdna, istorija apie šiltu maistu nepamaitintus kaimo darželinukus yra net ne apie kokybę. Pasirodo, jog už viešus pinigus apmokėta ir privačiam verslui deleguota privaloma paslauga iš viso nebuvo suteikta. Nesuteikta mažamečiams vaikams. Vietoje paslaugos teikėjas parodė riestą špygą – mat jam neapsimoka. Apgautų ugdymo įstaigų administracija buvo klastingai priversta suktis iš padėties, kai išmano.
O kodėl visokių šakalienių-žiobienių-jakavonienių „Vaikų teisės“ dabar tyli? Panašu, kad nėra motinos, kurią galima areštuoti ir paguldyti parai laiko „ant narų“, nėra vaikų, kuriuos galima atimti. Amoralus verslas ir šakalienių „Vaikų teisės“ yra ydingos pasaulėžiūros bei deformuotos moralės brolis ir sesuo. Jei galimai korumpuota savivaldybė nenutraukia sutarties su tokiu, atsiprašant, paslaugos teikėju, nepareikalauja didelių baudų (netesybų) dėl įsipareigojimų nevykdymo, „ant blakstienų“ turėtų stotis Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius. Ant blakstienų turėtų stotis ir LR Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, nes būtent jis privalo prižiūrėti, kad savivaldybės „nedurniuotų“, laikytųsi įstatymų.
Tokia apgailėtina padėtis yra ir kituose viešųjų paslaugų sektoriuose. Transportininkai sako: „šis keleivių maršrutas mums nuostolingas, me jį uždarome“. Paliatyvinėje slaugoje sakoma – „šito mirštančio bėdžiaus slauga mums jau per daug kainuoja“. Toliau, padangas utilizuojantis verslas nieko neutilizuoja, tik „įsisavina lėšas“, o paskui kyla gaisras, toks kaip Alytuje… Bankai sako: „bankų skyriai ir bankomatai periferijoje mums nuostolingi, juos uždarome, nes už 20 m. nebeliks senukų, kurie nemokėtų naudotis elektronine bankininkyste…“. Skubame viską uždaryti avansu, kad tik sąnaudos būtų mažesnės, o pelnas kuo didesnis. Ant paprastų žmonių nusišvilpt.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Beje, jei koks moraliai išsigimęs savivaldybės švogerių patyliukais globojamas versliukas pabandytų užkliudyti privatų sostinės darželį ar kokią mokyklą, tuojau gautų solidų finansinį ieškinį, momentaliai būrys teisėjų, advokatų, antstolių paklusniai sumuštų kulnais… Kaip mat užsisuktų visa LR teisingumo sistema. O čia kas gi tokio, kažkokie „runkelių“ ir kaimo „vatnikų“ vaikeliai (atleiskite, čia ne mano, o mūsų elito ir visokių užkalnių išrasti terminai) negavo šilto mastelio… Sugebėjo vaikų prisidaryti, tegul sugeba patys ir pamaitinti… Tokia tad mūsų valstybės ir savivaldybių išsigimusi logika. Beje verslas, eidamas į viešo pirkimo konkursą, privalėjo pasidomėti, koks gyventojų tankis vietovėje, kokie atstumai ir kiek kurioje įstaigoje yra maitinamų vaikelių.
Visas tas marazmas apie naująją viešąją vadybą, apie viešųjų paslaugų suprivatinimą arba „delegavimą“ viešųjų pirkimų būdu verslui, kyla iš „tečerizmo“ ideologijos ir politinės praktikos. Savo ruožtu, tečerizmas yra destruktyvios, anticivilizacinės ideologijos – neoliberalizmo – atmaina.
Vakaruose mokslininkai, ekonomistai jau paskaičiavo klaikią tečerizmo žalą Britų valstybei ir visuomenei. Deja, dvasiniai ir mentaliniai nykštukai, gausiai nutūpę Lietuvos ministerijose ir savivaldybėse, šito dar nežino. Nežino, neišmano JIE, o kenčiame MES, mūsų vaikai ir seneliai.
Neleiskime išmontuoti mūsų valstybės, susigrąžinkime ją. Pareikalaukime viešųjų paslaugų kokybės ir valdžios atsakomybės.
Kažkada, ir ne taip jau seniai, Šv. Jonas Paulius II taip apsakė valstybės uždavinį: „Pagrindinis valstybės uždavinys – sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų laisvai išskleisti prigimtinius talentus ir veikti drauge su kitais vardan bendro tikslo“.
Užtikrinti, kad valstybė su visomis teisingumo institucijomis deramai vykdytų šią užduotį, jei neklystu, turėtų Konstitucinis Teismas.
Ar taip ir yra mūsų valstybėje?
Deja… Su nerimą keliančiu reguliarumu ir pastovumu mūsų visuomenėje sproginėja nepasitenkinimo teismais ir apskritai visa teisėsauga bei teisėtvarka burbulai, purvu aptaškydami šviesų laisvos ir demokratiškos valstybės įvaizdį.
Savąją (privalomąją?) purvo porciją į tuos burbulus neretai įneša ir KT sprendimai. Liūdina ne tik tai, kad KT sprendimai kartais prieštarauja piliečių įsivaizduojamam teisingumui, bet ir tai, kad jie būna tokie stilistiškai suvelti, kad tik patys KT teisėjai gali suvokti, kas norėta pasakyti. O štai „kiekvienas žmogus“, vardan kurio, sakytume, pluša mūsų teisingumo sistema su KT viršūnėje, KT nutarčių prasmės ir esmės suprasti dažnai neįstengia, nors ir stengiasi.
Pavyzdžių? Prašom.
Skaitome šių metų liepos 24 d. KT nutartį: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Žurnalistai mėgino tą nutartį padaryti suprantamesnę.
Ramūnas Jakubauskas, remdamasis BNS, dėsto taip: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos dėl teisės vairuoti grąžinimo tik po dešimties metų, kai vairuotojas dukart įkliuvo neblaivus, prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT)“.
Tas pats autorius tęsia KT nutarties perpasakojimą: „Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų“.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Aritmetika pagrįsta logika čia gana aiški: jei tas pats asmuo neblaivus vairuodamas buvo įkliuvęs policijai nebe pirmą kartą, t. y. ne vieną, o du ar tris kartus, tai įkliuvęs antrą (ar trečią…) kartą, jis baudžiamas gana griežtai, atimant iš jo teisę vairuoti 10 (dešimčiai !) metų.
Ir štai šitą nuobaudą, kai asmuo įkliuvo nebe pirmą kartą, KT paskelbė prieštaraujančią Konstitucijai.
O kas šituo klausimu parašyta Konstitucijoje? Skaitome:
LR Konstitucija 31 str. 5 dalis: Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Skaitytojų prašau atkreipti dėmesį į šį Konstitucijoje pavartotą žodžių junginį: „už tą patį nusikaltimą“.
Kyla klausimas: ar galima antrą ar trečią kartą nusikaltus, pavyzdžiui, pažeidus kelių eismo taisykles, teigti, jog padarytas tas pats nusikaltimas?
Lietuvių kalbos jausmo nepraradę skaitytojai tikriausiai supranta, kad tą patį nusikaltimą pakartoti antrą ar trečią kartą neįmanoma taip pat, kaip ir du, tris kartus pagimdyti tą patį vaiką. Gimdyti – galima. Tą patį vaiką – ne, niekaip neišeina.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lėčiau mąstantiems aiškinu: pažeisti eismo taisykles (vairuoti išgėrus, apsvaigus nuo narkotikų, „pakeliui” ką nors partrenkiant ar suvažinėjant) galima ir du, ir tris, ir daugiau kartų – tiek, kiek tai leidžia kurčia ir akla lietuviška Temidė. Tai reiškia: galima pakartoti tokį pat nusižengimą. Bet du ar daugiau kartų padaryti tą patį nusikaltimą realiame gyvenime, ne fantastiniame filme – neįmanoma. Net jei pažeidėjas sugebėtų toje pačioje kelio vietoje toje pačioje perėjoje partrenkti tą pačią neatsargią pensininkę ar tą patį (turint galvoje paso duomenis) išsiblaškiusį paauglį, sunku įsivaizduoti, kad ir oras būtų tas pats, ir automobilio greitis tas pats, ir promilės tos pačios. Pagaliau, kiekvienas eismo įvykio dalyvis būtų jau keliais mėnesiais ar net metais vyresnis, taigi, ir organizmo reakcija kitokia…
Dar aiškiau skirtumą tarp „tas pats“ ir „toks pat“ rodo toks pavyzdys: į tą patį posėdį penki KT teisėjai gali ateiti pasirišę tokius pat kaklaraiščius, bet neįmanoma, kad jie posėdžiautų pasidabinę tuo pačiu kaklaraiščiu.
Tai grįžkim prie Konstitucijos ir pamėginkime aiškintis, kokią žinią siunčia mums Konstitucija, drausdama antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą.
Automobilis po avarijos. Slaptai.lt nuotr.
Pagal mūsų įstatymus, neblaivus vairuotojas gali būti baudžiamas ir pagal Administracinių nusižengimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Matyt, turėdami galvoje būtent šitą puokštę galimų nuobaudų, Konstitucijos kūrėjai perspėjo, kad baudėjai pasirinktų tik vieną iš tų trijų galimų bausmių, o ne sūdytų nusikaltusiajam už tą patį nusižengimą kelias galimas nuobaudas.
Tačiau Konstitucija nedraudžia bausti nusikaltėlį kiekvieną kartą, kai tik jis pakartoja (du ar daugiau kartų) tokį pat nusikaltimą! Būtent turėdami galvoje pakartotinus tokio pat pobūdžio (bet ne tuos pačius !) nusikaltimus, teisininkai numatė už tai vis griežtėjančias bausmes.
Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 skyriuose nurodoma:
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Beje, čia nekalbama apie pasekmes, kokias gali turėti vairavimas apsvaigus. O juk pasekmių būna įvairių, nuo lengvesnių (išverstas pakelės stulpelis) iki sunkesnių (kūno sužalojimas) ir net baisių (negyvai suvažinėtas praeivis), todėl vien teisių vairuot atėmimu tikrai ne visada apsiribojama. Bet apie tai – kita kalba.
Atvirai kalbant, ir mane nustebino, kad tokio pat dydžio bausmė skiriama tiek už antrą, tiek ir už trečią to paties pobūdžio pakartotinį nusikaltimą. Ir jei garbusis KT būtų ėmęs svarstyti ir sprendęs dėl to, kad bausmes kelių ereliams reikia susisteminti ir padaryti adekvatesnes nusikaltimui, nebūčiau įsivėlusi į svarstymus, kuo tas pats nusikaltimas skiriasi nuo tokio pat.
Apdaužytas automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Beje, bylą Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus. Teises praradę vairuotojai šiems teismams teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Sakytum – raštingi piliečiai, susipažinę su Konstitucija…
Tačiau įsigilinus į bylas ir į pareiškėjų pareiškimus (čia aš mėgdžioju teisininkų stilių) aiškėja, jog skundžiamosios nutartys buvo priimtos dėl to, kad asmenys nusižengė pakartotinai (cituoju KT nutarties tekstą): „Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad iš šių asmenų teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus (paryškinta mano – J.L.) už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir dar nebuvo suėjęs dešimties metų terminas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti grąžinta“.
Primenu, jog teisė vairuoti dešimčiai metų atimama po to, kai asmuo tam pačiam įstatymui nusižengia (padaro tokį pat, bet ne tą patį nusikaltimą) antrą ar trečią kartą. Todėl logiška būtų skųstis nebent dėl to, kad bausmė už antrą kartą (o ne trečią ar ketvirtą kartą) pakartotą nusikaltimą yra per griežta.
Tačiau šitie nusikaltėliai turėjo labai „gerus“ (šiuo atvejų teisingiau būtų sakyti – suktus) advokatus. Vildamiesi, kad KT teisėjai yra žmonės su visomis žmogiškomis savybėmis bei silpnybėmis, tarp kurių gali pasitaikyti ir neraštingumas, ir aplaidumas, ir nesąžiningumas, advokatai ieškinius surašė taip, kad „žmogiški“ teisėjai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jog skunde tyčia yra suveliamas skirtumas tarp to paties nusižengimo (už kurį negalima bausti du kartus) ir tokio pat pobūdžio antrą kartą padaryto nusižengimo, už kurį ankstesnis teismas teisėtai, t. y. pagal galiojančius įstatymus, atėmė teisę vairuoti dešimčiai metų.
Avarija. Vytauto Visocko nuotr.
Pareiškėjų pareiškimų stilistika buvo sudėliota taip, kad KT galėtų pasirinkti, ar gilintis į esmę ir svarstyti tik iš esmės teisingos bausmės griežtumo laipsnį, ar nutarti taip, kaip nutarė: antrą kartą bausti negalima.
O kad tokia dviprasmiška nutartimi KT stato dorus teisėjus bei viešojo intereso gynėjus prokurorus į keblią padėtį, KT nerūpi. Rūpi tik mums, eiliniams piliečiams, kuriuos visokio plauko nusikaltėliai, vieną kartą nubausti už vairavimą išgėrus (už išprievartavimą, už kūno sužalojimą ar net žmogžudystę…), pasibaigus bausmės galiojimo laikui, galės nebaudžiamai daryti tokius pat nusižengimus (vairuoti išgėrus, prievartauti, žudyti…), nes KT nutarė, jog antrą kartą jų bausti nebegalima. Ir kam ten, išskyrus aukas, rūpi, ar jie padarė tą patį, ar tokį pat nusikaltimą.
O tam, kad smalsūs piliečiai, panorėję patys paskaityti KT nutartis, nieko nesuprastų, nutartys rašomos tokia lietuvių kalba, už kurią – turiu galvoje stilių, – smetoninės ir net sovietinės mokyklos lituanistai būtų rašę žemiausią balą. Pavyzdžiui: „Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, užtikrinti saugų eismą yra viešasis interesas. Todėl įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti, be kita ko, atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams. Turi būti nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti transporto priemones, susiję, be kita ko, su jų amžiumi, sveikatos būkle, saugaus eismo taisyklių išmanymu, transporto priemonių vairavimo gebėjimu, asmenų elgesiu. Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisės vairuoti transporto priemones suteikimo teisinį reguliavimą, pagal kurį ši teisė nebūtų tam tikrą laiką suteikiama asmenims, padariusiems šiurkščiausius eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, neblaiviems ar apsvaigusiems pakartotinai vairavusiems transporto priemones ar sistemingai šiurkščiai pažeidinėjusiems eismo taisykles„.
Kaip matote, nėra nė vieno sakinio be parazitinio pertaro „be kita ko”, o paskutiniame sakinyje jis pakartotas net du kartus. Be jo sakiniai ne tik sutrumpėtų, bet ir taptų šiek tiek aiškesni. Nors vis tiek liktų neaišku, kodėl tiek daug kalbėjus (pliurpus?) apie viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, savo pagrindine nutartimi KT perbraukia juos riebiu juodu brūkšniu…
Manoji „nutartis“ kur kas trumpesnė ir, tikiuosi, aiškesnė: kol yra TOKIE teisėjai, TOKIE advokatai ir TOKIE žemi reikalavimai valstybinės lietuvių kalbos mokymo ir mokėjimo lygiui, viešasis interesas graudžiai rauda, valstybės nesaugomas ir neginamas.
Žurnalistų mikrofonai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, pripažino, kad Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją, įrašytą garso įraše, pažeidė pareiškėjų – žurnalisčių – teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.
Ketvirtadienį paskelbtoje Teismo nutartyje konstatuojama, kad Vyriausybės kanceliarija, vykdydama viešąsias funkcijas, padarė 2018 m. spalio 3 d. Vyriausybės pasitarimo garso įrašą ir jame esančia informacija apie Vyriausybės veiklą disponavo pareiškėjų prašymų pateikimo metu – 2018 m. spalio 4 d. Vadinasi, atsakovė turėjo galimybę per vieną darbo dieną, kaip nustato Visuomenės informavimo įstatymas, sudaryti galimybę su juo susipažinti.
LVAT nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą (kuris yra viena iš Vyriausybės veiklos organizacinių formų) dėl to, kad toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ir demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Remdamasi nacionaliniais teisės aktais, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir apskritai prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, ir tai yra pagrindinis demokratijos principas.
Dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ar laikmenos.
LVAT nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistėms pateiktas pasitarimo protokolas, kuris atitiko teisės akte nurodytus protokolui surašyti taikomus reikalavimus, užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją. Teismo nuomone, pareiškėjoms pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus prašomos pateikti informacijos aspektu ir pareiškėjų siekimas gauti informaciją, dėl kokių išsakytų pastabų buvo priimtas pasitarime sprendimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad garso įrašas yra sunaikintas ir nėra realios galimybės atkurti jame buvusią informaciją apie Vyriausybės pasitarimo posėdį, bei į tai, kad Teismas negali patenkinti tokio reikalavimo, nes tokiu atveju pažeidimas nebūtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, o tai sukurtų nepagrįstas prielaidas tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi, nuspręsta netenkinti pareiškėjų reikalavimo atkurti ir pateikti garso įrašą.
Dėl kitos dalies pareiškėjų byla nutraukta, nustačius, kad jie neturi materialinio suinteresuotumo reikšti skunde nurodytus reikalavimus. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Išnagrinėjusi Seimo narių Audronio Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, kitų asmenų pareiškimus dėl karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos galimai neteisėto nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos ir galimai neteisėto K. Škirpos alėjos pervadinimo, Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Priimant nutarimą buvo išnagrinėta Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pateikta informacija, kita tyrimui svarbi informacija. Šiame nutarime pateiktas tik teisinis, bet ne istorinis vertinimas.
Pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo memorialinių lentų nuėmimo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuota, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių atminimo lentų demontavimui. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, atitinkamai negali būti konstatuojamas ir jo pažeidimas.
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta.
„Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad demontuojant Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones“, – rašoma prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai Kazio Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės alėjos pavadinimas, teisėtumas jau buvo vertinamas nagrinėjant piliečio pareiškimą ir liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė, o nesant teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti ir viešojo intereso pažeidimą.
Taip pat nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityje, gavęs analogiškų skundų ir pagal savo kompetenciją atlikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvusiai K. Škirpos alėjai suteiktas naujas Trispalvės pavadinimas, atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Slaptai.lt skelbia Forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ rezoliuciją. Joje, be kita ko, rašoma:
Mes, 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje įvykusio forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“, kurį surengė Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, dalyviai,
primename, kad forumo rengėjai kvietė dalyvauti forume ir pasisakyti labai įvairiai problemas vertinančius piliečius – kultūrinės ir gamtinės aplinkos išsaugojimu besirūpinančius visuomenininkus, verslo, valstybės ir savivaldos tarnybų atstovus – tačiau dalis pakviestųjų (Teisingumo ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacija bei kelių verslo įmonių atstovai) šia galimybe nepasinaudojo;
konstatuojame, kad Lietuvoje stiprėja reiškinys, pasaulyje žinomas kaip strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę. Jo pradžia Lietuvoje laikytume kelias didelį rezonansą prieš dešimtmetį sukėlusias Vilniaus istorijas: milijoninį ieškinį, verslininkų iškeltą judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ dalyviams, protestavusiems prieš planus sunaikinti „Lietuvos“ kino teatrą kaip viešąją kultūros erdvę; vadinamąją „Baltijos ąžuolo“ bylą, kai buvo areštuotas butas pensininkų, teisme ginčijusių leidimą statyti daugiabutį viename Žirmūnų kieme, iškirtus medžius ir sunaikinus vaikų žaidimo aikštelę; 12 milijonų litų ieškinį vilniečiui, pasipriešinusiam „Teo LT“ pastato statybai Vilniuje pagal, kaip vėliau nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, suklastotus dokumentus.
Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Manome, kad nauji strateginių bylų atvejai yra: 50 000 eurų dydžio ieškinys asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narei ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei, kurį iškėlė paveldo atžvilgiu agresyvų projektą prie Lukiškių Dominikonų ansamblio su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia planuojanti UAB „Orkela“; ieškinys, kurį Vilniaus Senamiesčio bendruomenei iškėlė daugiabučius namus Misionierių ansamblyje statanti UAB „Misionierių namai“, reikalaujanti uždrausti bendruomenei naudoti domeną „misionieriai.com“; Kauno m. savivaldybės bylinėjimasis su advokato Sauliaus Dambrausko atstovaujamais kauniečiais, kurie gynė nuo iškirtimo savo miesto medžius ir buvo už tai sulaikyti policijos pareigūnų. Pažymime, kad piliečiai persekiojami už viešąjį dalyvavimą sprendžiant ne tik kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus – mūsų nuomone, strateginė byla yra ir ieškinys, verslininkų iškeltas skandalingus faktus apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus paviešinusiai Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei;
vertiname strateginį bylinėjimąsi prieš visuomenės dalyvavimą kaip vieną iš reiškinių, kylančių iš bendresnės problemos, lemiančios piliečių susvetimėjimą su valstybe – nepakankamos piliečių įtraukties į valstybės valdymą, ribotų galimybių veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų reikalų ir ginti viešąjį interesą, kai jis pažeidžiamas. Todėl manome, kad esminiu politinės darbotvarkės prioritetu turėtų tapti didesnis piliečių įgalinimas, kurį būtina užtikrinti įvairiose srityse;
pažymime, kad strateginis bylinėjimasis ne tik daro žalą asmenims, prieš kuriuos yra nukreiptas, bet ir silpnina demokratiją, nes atgraso piliečius nuo dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus ir neigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimą persekioti už kritiką (33 straipsnis);
pabrėžiame, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pakankama apginti į viešąjį dalyvavimą įsitraukusius asmenis nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, nes leidžia įvelti į ilgai trunkantį teisminį procesą, kurio metu piliečiai atsiduria nelygiavertėje padėtyje su bylinėjimosi iniciatoriais, nes neturi galimybės skirti savo gynybai tokių lėšų, kokias į šias bylas investuoja verslininkai ar valdžios institucijos, o teismui nustačius piktnaudžiavimą skiriamos baudos nėra pakankamo dydžio, kad atgrasytų nuo strateginio bylinėjimosi, be to, jos nekompensuotų nepagrįstai persekiotiems piliečiams jų patirtos moralinės žalos;
atkreipiame dėmesį į Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtoje 2018 m. spalio 10 d. analitinėje apžvalgoje „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“ pateiktą informaciją apie JAV, Kanadoje ir Australijoje priimtus įstatymus, kuriais siekiama užkirsti kelią strateginiam bylinėjimuisi prieš asmenis bei Europos Komisijos šiuo metu aktyviai svarstomą galimybę pasiūlyti ES teisės akto, skirto kovai su tokiu bylinėjimusi, projektą;
atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, raginame:
Ruduo Vilniaus Gedimino prospekte. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Respublikos vyriausybę, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministerijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją – inicijuoti atskirą įstatymą dėl strateginių ieškinių prieš visuomenę užkardymo arba kitus teisinio reglamentavimo pakeitimus, atgrasančius nuo strateginio bylinėjimosi ir suteikiančius didesnę apsaugą asmenims, prieš kuriuos jis inicijuojamas;
Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją – imtis veiksmų labiau įgalinti piliečius ginti viešąjį interesą:
inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą, vien tuo pagrindu, jog nėra įrodyta subjektinė ieškovo reikalavimo teisė;
inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš ieškovo, jeigu teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuoja, jog ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo viešojo intereso gynimo bylose galėtų būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta ieškovą piktnaudžiavus procesine teise;
3. supaprastinti biurokratinę pareiškimo formą, kurią privalo pasirašyti ne mažiau nei dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškiančių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui pagal Grupės ieškinio procedūras (tokio pareiškimo formos pavyzdį, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 44132 d. 1 punkte, tvirtina teisingumo ministras).
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus – inicijuoti prie Seimo nuolat veikiantį, iš nevyriausybinių organizacijų atstovų ir jų deleguotų teisininkų sudarytą Visuomeninį žmogaus teisių komitetą, kuris identifikuotų problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų ir teisminio proceso naudojimą piliečių persekiojimui dėl įsitikinimų ir valdžios sprendimų kritikos, ir inicijuotų jų sprendimą, bendradarbiaudamas su Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetais.
Taip pat kviečiame Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją ir kitas vystytojus vienijančias organizacijas pareikšti poziciją dėl socialiai neatsakingo kai kurių verslininkų elgesio, inicijuojant strategines bylas prieš visuomenės dalyvavimą.
Šiai rezoliucijai pritarė:
Vilniaus bendruomenių asociacija, pirmininkas Sakalas Gorodeckis
Dr. Lina Leparskienė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė
Danutė Jokubėnienė, visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ valdybos pirmininkė
Asta Baškauskaitė, Senamiesčio bendruomenės asociacijos pirmininkė, Senamiesčio seniūnaitė, Senamiesčio seniūnaičių sueigos pirmininkė
Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas
Advokatas Saulius Dambrauskas
Gražina Drėmaitė, ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė
Dr. Darius Kuolys, Vilniaus m. tarybos narys
Liutauras Stoškus, Vilniaus m. tarybos narys
Birutė Lisauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė
Paulius Markevičius, teisininkas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininkas
Dainius Elertas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys
Joana Noreikaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė
Žilvinas Nečiūnas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys
Dainius Labeckis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys
Algimantas Gražulis, ilgametis Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys
Gintaras Abaravičius, Lietuvos Respublikos pilietis
Naglis Puteikis, Seimo narys, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys
Rasa Kalinauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja.
Atsižvelgdama į informaciniame portale „15min“ publikacijoje „Skandalingi „Rubikono“ vadų pokalbių įrašai 15 metų dūla stalčiuose, nors Lietuvai labai praverstų“ (aut. Ernestas Naprys), paskelbtas subjektyvias faktų interpretacijas, kurios gali klaidinti visuomenę jai svarbiu klausimu, ir apgailestaudama, kad į prokuratūrą nebuvo kreiptasi prašant atsakyti į klausimus, patikslinti ar patvirtinti duomenis iki publikacijos viešinimo, prokuratūra teikia trumpą aprašytos publikacijoje situacijos komentarą bei šiuo metu galimus skelbti faktus:
Teismui nustačius, kad Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija (VKKEK) 2010 m. patvirtino 5 metų laikotarpiui UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai aukštą bazinę kainą, 2017 m. vasario 2 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Dumbravos pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis priemonių, kad būtų atlyginta gyventojams padaryta materialinė žala.
Išnagrinėjus šį pareiškimą buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., kuris atliekamas ir šiuo metu.
Taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl žalos, kuri Vilniaus miesto gyventojams buvo padaryta patvirtinus nepagrįstai aukštą bazinę šilumos kainą, atlyginimo 2017-08-10 nutarimu atsisakė interviu žurnalistui davęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras K. Vagneris.
Kaip pagrindinis šio nutarimo motyvas buvo nurodytas aukštesniojo prokuroro atsisakymas pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą iki Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai” pareikš priešieškinį Stokholmo prekybos rūmų arbitražui. Taip pat nutarime nurodyta, kad VKEKK, kuri teismo įpareigota perskaičiuoti šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias, šiuos paskaičiavimus atliks š. m. rudenį, po ko, maždaug 2018 m. vasario mėnesį, savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai” pateiks priešieškinį ir dėl Vilniaus miesto gyventojų permokėtų piniginių sumų.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Iš prokuroro nutarime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad kompetentingos institucijos ėmėsi veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti. Medžiagoje taip pat yra ir Vilniaus miesto tarybos sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad Taryba nusprendė kreiptis į Stokholmo prekybos rūmų arbitražą dėl galimai iki 200 mln. Eur siekiančios žalos dėl UAB „Vilniaus energija” dėl neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, prokuratūra šiuo metu neturi pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pažymime ir tai, kad Vilniaus savivaldybei ir AB „Šilumos tinklai” atstovauti įgaliotai advokatų kontorai prokuratūra teikė turimus Stokholmo arbitraže nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis, bendradarbiavo ir bendradarbiaus su valstybės bei visuomenės interesus atstovaujančiais įgaliotais asmenimis.
Tokie duomenys, kaip publikacijoje minimi asmenų pokalbių įrašai, jų išklotinės ar kitokia panašaus pobūdžio medžiaga nėra vieša, todėl apie tokios medžiagos buvimo faktą ir turinį nustatyta tvarka informuojami tik tie asmenys, kuriems dėl jų einamų pareigų ir atliekamų funkcijų tokią informaciją žinoti yra būtina. Kitoks tokios informacijos naudojimas, perdavimas ar viešinimas yra draudžiamas įstatymu. Šiuo konkrečiu atveju prokuratūra gali tik užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems yra būtina, su visa reikiama informacija yra laiku ir išsamiai supažindinti.
Tarnybinis patikrinimas yra atliekamas siekiant nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kuriomis neviešintini duomenys buvo perduoti asmenims, pagal savo pareigas ir atliekamas funkcijas neturėjusiems teisės tokios informacijos gauti, ja disponuoti ir perduoti. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad visa konfidenciali informacija būtų tinkamai saugoma, perduodama ir naudojama tik taip, kaip tai nustatyta įstatyme.
Asmeninės prokuroro K. Vagnerio nuostatos, subjektyvus situacijos vertinimas, kuris, galimai, kyla iš to, kad prokuroras pagal jo pareigas ir funkcijas nedisponuoja visa objektyviam verinimui reikalinga informacija, jo įžvalgos ir aktyvi pilietinė pozicija nėra šio tarnybinio tyrimo objektas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Seimo Etikos ir procedūrų komisija mano, kad Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius tinkamai deklaravo visus sandorius, kuriuos privalo deklaruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Seimo narys Artūras Skardžius
Tačiau, komisijos nuomone, parlamentaras, nors neprivalėjo, bet galėjo deklaruoti ir žemės, ant kurios pastatyta vėjo jėgainė, subnuomos santykius.
„Mūsų komisija, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad galėjo kilti interesų konfliktas subnuomojant žemę. (…) Taip pat noriu pažymėti, kad nėra nustatyta, jog Seimo nariai ar valstybės tarnautojas privalo subnuomos santykius deklaruoti, nes jie jiems gali būti ir nežinomi“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.
Etikos sargai rekomendavo Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika.
„A. Skardžius iš tiesų nedalyvavo balsavimuose, jis nusišalindavo tiek komiteto, tiek Seimo posėdžių metu sprendžiant klausimus, susijusius su vėjo jėgainių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu. Jis elgėsi tinkamai ir mes taip pat rekomenduojame jam ir ateityje nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetikos klausimų svarstymu, neteikti pataisų ir siūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką“, – sakė R. Tamašunienė.
Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, kad Seimo narys A. Skardžius galimai proteguoja jo šeimai priklausančios žemės nuomininkų interesus valdžios institucijose ir galimai gauna iš to naudos.
Į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį atvykęs A. Skardžius sakė, kad tai „išgalvota, netikra žinia“. „Tai melaginga žinia, kurią aš skundžiu teismui“, – sakė A. Skardžius, manantis, kad taip yra siekiama sumenkinti jo, kaip politiko, įvaizdį.
Politikas tvirtino, kad jokių korupcinių įstatymų projektų dėl vėjo energetikos niekada neteikė, o jo teikti pasiūlymai susiję su viešojo intereso gynimu.
„Aš neteikiu jokių korupcinių įstatymų“, – tvirtino politikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai nenumato pareigos deklaruoti subnuomos santykius.
„Deklaruoti, kas yra subnuomininkai mano žmonos nuomojamos žemės nuomininko, to nenumato Lietuvos įstatymai, nuomininkas neturi pareigos informuoti žemės savininką. (…) Tai neužsiiminėkime tokiomis interpretacijomis, tai yra neteisinis procesas. Jeigu bus reglamentuota, bus nustatyta tvarka, kad apie subnuomininkus, apie jų akcininkus privaloma pranešti, tai turi būti numatyta sutartyse, tada ir Seimo nariai deklaruos. Tai būtų tas pats, kai, pvz., išnuomojus pastatą, viešbučiui deklaruoti viešbučio gyventojus“, – žurnalistams aiškino A. Skardžius.
Šių metų birželio 20 d. Seimas priimdamas protokolinį nutarimą pavedė Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.
Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turėjo nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas Seime svarstant klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.
Seimas pavedė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ,,Vilniaus vandenų” nekilnojamojo turto pardavimo Domininkonų g. 9 ir 11. Skaičiuojama, kad padaryta žala miestui gali siekti ne vieną milijoną eurų. Antikorupcijos komisijos tyrimo medžiaga pateikta ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.
„Atlikę tyrimą, nustatėme, kad „Vilniaus vandenų” vadovybė nepaisė savivaldybės administracijos nurodymų ir nustatytų reikalavimų, galimai pažeidė teisės aktus. Be to, nekilnojamasis turtas buvo parduotas neatlikus nepriklausomo vertinimo. Šią informaciją patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija”, – sakė Antikorupcinės komisijos pirmininkas Kęstutis Nėnius.
Rašte prokuratūrai nurodoma, kad „Vilniaus vandenys” įsigijo konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas iš įmonės „Colliers International Advisors”. Įmonė atliko turto Domininkonų g. 9 ir 11 galimybių studiją, bet ne turto vertinimą. Su šia įmone sudarytoje sutartyje taip pat numatoma, kad ji už atliktą studiją neprisiima jokios atsakomybės.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turtą privalėjo įvertinti nepriklausomi turto vertintojai. Visiškai ignoruodami viešąjį interesą „Vilniaus vandenų” vadovai bei valdyba to nepadarė.
Be to, nebuvo laikytasi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje galiojančių tvarkų – apie turto pardavimą nebuvo informuotas Ekonomikos ir finansų komitetas, negautas savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisijos leidimas, be kurio turto parduoti nebuvo galima.
Suabejoti sandorio teisėtumu galima dar ir dėl to, kad aukcione dalyvavo tik vienas dalyvis, nors susidomėjimas šiuo nekilnojamuoju turtu buvo didelis. Užsiregistravusių aukcione dalyvių iš pradžių buvo 4, tačiau 3 prieš pat aukcioną dalyvauti atsisakė, nors ir buvo sumokėję solidžius užstatus. Įtartinai tai, kad aukciono išvakarėse sumokamas 30 tūkst. eurų užstatas, o kitą dieną jau atsisakoma dalyvauti aukcione.
Be to, paaiškėjo, kad „Vilniaus vandenų” valdybos ,,nepriklausomi” nariai yra tarpusavyje susiję – yra dirbę kartu kitose organizacijose ir buvo susiję tarnybinio pavaldumo ryšiais. Tas pats pasakytina ir apie įmonės administracijos vadovą.
ELTA primena, kad „Vilniaus vandenys“ Vilniaus m. savivaldybėje vykusiame viešame aukcione vienintelei jame užsiregistravusiai dalyvauti bendrovei „Asgaard Property“ už pradinę 3,9 mln. eurų kainą pardavė maždaug 2,5 tūkst. kvadratinių metų ploto patalpas Vilniaus senamiestyje, Dominikonų g. 9 ir 11 esančiuose pastatuose, kur buvo įsikūrusi UAB „Vilniaus vandenys“ centrinė būstinė. Analizuojant nekilnojamojo turto rinką matyti, kad panašaus lygio patalpos rinkoje parduodamos už daugiau nei 2500 Eur/kv. m, tuo tarpu šių patalpų kvadratinio metro kaina apie 1 200 Eur/kv.m.
Šis pastatų kompleksas yra valstybės saugoma kultūros vertybė – Pociejų rūmai. 2014 metais čia atliktas remontas.
Tikėtina, kad šis turtas turėjo būti parduotas 36 procentais brangiau, tą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statistika.
Parduodant turtą nebuvo inventorizuotos apie 800 kv. m patalpos, esančios palėpėje. Bendras visų patalpų plotas yra apie 3300 kv. metrų.
Tai jau ne pirmas atvejis, keliantis abejonių „Vilniaus vandenų” vadovybės veiklos teisėtumu. Vos prieš kelis mėnesius Valdyba įmonės direktoriui Aidui Ignatavičiui skyrė penkių mėnesių atlyginimo dydžio premiją (27 500 eurų), taip galimai viršydama savo įgaliojimus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės direktorės pasirašytą įsakymą, savivaldybės įmonių vadovams skiriamos premijos dydis negali viršyti vienos jų mėnesinės algos dydžio.
Antikorupcijos komisija pažymi, kad po pirmos viešai pasklidusios informacijos apie šį sandorį, sulaukta reakcijos, kuri dar labiau patvirtina įtarimus, kad sujudintas tikrai rimtas „širšių lizdas“.
Kyla įtarimų, kad UAB „Vilniaus vandenys” vadovybė negalėjo veikti viena, būtinas buvo ir politinis palaikymas.
Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis. Taip nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Jis išnagrinėjo kasacinę bylą pagal viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų, valstybinės žemės nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo. AT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„Tai, kad teismas atsižvelgė ir patenkino visus prokuroro ieškinyje išdėstytus reikalavimus, rodo sudėtingą ir nuoseklų prokurorų, šioje byloje gynusių viešąjį interesą, darbą“, – sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, šiuo metu einantis generalinio prokuroro pareigas.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d., išnagrinėjęs viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, buvo priėmęs sprendimą, kad Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.
Su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu Vijūnėlės namo savininkas nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas jį panaikinti.
Generalinės prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus, žemės nuomos sutartis, išduotus statybos leidimus, susijusius su gyvenamojo namo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statybomis, kurie buvo priimti pažeidžiant esmines teritorijų planavimą, valstybinės žemės nuomą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Prokuroras teismo taip pat prašė pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą.
Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą, konstatavo, kad esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 metų įsakymas, kuriuo sujungus du Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus į vieną ir prijungiant tarp jų įsiterpusį valstybinės žemės fondo sklypą, buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Šiuo detaliojo plano patvirtinimu buvo pakeistas žemės sklypo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto naudojimo būdas, iš rekreacinės teritorijos ji tapo gyvenamąją teritoriją, kurioje galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba.
Teismas sprendime pažymėjo, kad išnagrinėjus detaliojo planavimo medžiagą, neaišku, kokiam visuomenės ar miesto poreikiui buvo reikalingas žemės sklypų sujungimas ir sklypo naudojimo pakeitimas, patvirtinant detalųjį planą. Tokiu sprendimu buvo patenkintas tik vieno asmens privatus interesas, nes naujai suformuotame ir tam pačiam asmeniui išnuomotame sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo statybos, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso nebuvo galimos. Be to, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešajame registre, buvo nustatyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona ir žemės sklypas priskirtas antrai apsaugos juostai, kas reiškia, kad joje draudžiama vykdyti statybas, nesusijusias su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.
Ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei valčių prieplaukos pagrindinė naudojimo paskirtis buvo susijusi išimtinai su poilsiu ir paslaugomis, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Valstybinės žemės fondo sklypo prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai nepakito.
Teismas nusprendė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus ginčytinoje teritorijoje.
Teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad, 2010 metais sudegus valčių nuomos punktui, šis sklypas negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. Sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Žemės nuomos sutartis, sudaryta pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento.
Nustačius, jog sklypų sujungimas, detalaus plano patvirtinimas ir žemės nuomos sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra naikinami, teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais ir nustatyta tvarka išduoti leidimai statybai.
Teismas pabrėžė, kad jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Todėl buvo priimtas sprendimas gyvenamąjį namą nugriauti ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Slaptai.lt manymu, tai – teisingas sprendimas. Tegul tai bus karti pamoka tiems, kurie nori būti lygesni už lygius. Tegul tai bus atgrasymo priemonė visiems kitiems gudručiams, manantiems, kad jei turi kišenėje daug pinigų, gali daryti, ko tik geidžia širdis.
Šiandien Lietuvos parlamente – dar viena intriga. Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.
Šį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms, išskyrus socialdemokratus, atstovaujanti parlamentarų grupė. Tarp projekto teikėjų yra ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į devynis su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.
Taigi norima įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“
Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.
Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, o tuo pačiu ir žemės nuomos kaina.
Seimo narys Artūras Skardžius
Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.
Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.
Seimo Antikorupcijos komisijos prašoma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.
„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš devynių komisijai formuluojamų klausimų.
Komisijos taip pat prašoma išsiaiškinti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.
„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.
Kaip ELTA ir slaptai.lt jau rašė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.
„Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų man metamus įtarimus. Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, įtarimus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai, pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis“, – yra pareiškęs Seimo narys A. Skardžius.
Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtai aptverto valstybinės žemės sklypo ir tvenkinio Druskininkų mieste.
Prokuratūra patikrinimą pradėjo gavusi grupės asmenų prašymą įvertinti Druskininkų savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumą, o taip pat imtis priemonių viešajam interesui ginti.
Pareiškėjai teigė, kad Druskininkų mieste dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Turistų g. 13 yra neteisėtai aptverta tvora, tokiu būdu su R. M. priklausančiais keliais privačiais žemės sklypais sudarant vientisą teritoriją. Todėl valstybinės žemės sklypo dalimi, kurioje yra iškastas tvenkinys, gali naudotis vienintelis minėtųjų žemės sklypų savininkas, kadangi prie tvenkinio galima patekti tik iš minėtųjų žemės sklypų.
Pasak patikrinimą atlikusio Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus, žemės sklypas Turistų g. 13, Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir neteisėtai užkerta galimybę patekti į dalį valstybinės žemės sklypo.
Patikrinimo metu taip pat buvo suabejota Druskininkų miesto savivaldybės atstovų pateikta informacija, jog minėtas tvenkinys yra hidrotechninis įrenginys, kurio paskirtis – greta esančio Vijūnėlės parko teritorijoje susidarančio paviršinio vandens surinkimas ir drenavimas į gruntą, taip saugant Vijūnėlės parką nuo užliejimo pavasarinio polaidžio metu.
Apibendrindamas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras M. Šalčius konstatavo, kad žemės sklype (Turistų g. 13) tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia Savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos. Taip pat nustatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti tvora ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdomą disponavimą valstybiniu žemės sklypu. Tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas.
Viešąjį interesą ginantis prokuroras M. Šalčius, atsižvelgdamas į tai, kad disponavimo valstybine žeme pažeidimai yra padaryti NŽT veiklos srityje, vasario 7 dieną nusprendė taikyti vieną iš viešojo intereso gynimo priemonių ir nutarimu pareikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos spręsti dėl priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą
„Apribojimai visuomenei patekti į valstybinę žemę neabejotinai pažeidžia viešąjį interesą, o pagal susiformavusią viešojo intereso gynimo praktiką, visų pirma valstybės institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas pažeidimas, privalo imtis priemonių tokiems pažeidimams pašalinti,“ – sakė prokuroras M. Šalčius.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, kurį Finansinių tyrimų tarnyba pradėjo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 (1) str. dėl neteisėto praturtėjimo.
Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti lėšų, kuriomis buvo įsigytas Druskininkuose pastatytas gyvenamasis namas Vijūnėlės parke, kilmę. Atlikti šį tyrimą pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.
2015 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje, prokuroro Marijaus Šalčiaus iniciatyva, buvo pradėtas patikrinimas dėl galimai viešojo intereso pažeidimo, susijusio su galimu ketinimu perleisti Kaune esančios Kleboniškio vandenvietės teritorijos dalį į privačią nuosavybę.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį žiniasklaidos dėmesio sulaukė Kleboniškio vandenvietė, aprūpinanti kauniečius vandeniu. Buvo įtarta, jog nesant oficialiai įregistruoto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre, kai kurie iki nacionalizacijos buvę savininkai bando pasinaudoti esama situacija ir įsigyti žemės sklypus prestižinėje Kauno vietoje.
Paskutinioji buvusio aukšto Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūno byla pasiekė teismą
Klaipėdos apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė nagrinėti jau paskutiniąją, penktąją, baudžiamąją bylą, kurioje kyšio priėmimu kaltinamas buvęs ilgametis Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius 67 m. A. Š. Kaip ir kitais atvejais, kartu su juo bus teisiamas ir kyšį valdininkui davęs vienos bendrovės atstovas.
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje į Lietuvos Sąrašo suburtą Tiesos.lt klubą susirinkę piliečiai kartu su Seimo nariais Vitalijumi Gailiumi, Povilu Urbšiu ir Nagliu Puteikiu svarstė, kaip visuomenė galėtų priešintis valstybės užvaldymui.
Viešas Seimo narių pripažinimas, kad Valstybės saugumo departamento veikla kertasi su įstatymais ir tampa nusikalstama, kad šis departamentas neleistinai siekia kontroliuoti politikus ir teismus, kad politinės partijos vis dažniau ima veikti kaip kriminalinės struktūros, skatina visuomenę imtis savigynos ir ieškoti atkurtos Respublikos gynimo būdų.
Seimo narys Evaldas Jurkevičius užregistravo įstatymo pataisas, įtvirtinančias piliečių ir visuomeninių organizacijų apsaugą nuo teisminio persekiojimo, kai šios bando apginti viešąjį interesą.
„Kiekvienais metais sparčiai daugėja ieškinių prieš visuomenę, kuriais siekiama išieškoti neva verslininkų patirtus nuostolius dėl pilietinės visuomenės teismuose sustabdytų statybos leidimų ar detaliųjų planų galiojimo. Dabar galiojanti teisinė bazė nenumato jokių apsaugos priemonių ir sudaro sąlygas verslo bendrovėms nevaržomai persekioti piliečius dėl viešojo intereso gynimo. Tad pilietinė visuomenė, ginanti pamatines visuomenės vertybes, pati tampa verslininkų taikiniu“ – sakė E. Jurkevičius.
Dešimties Seimo narių grupė, atstovaujanti įvairias Seimo frakcijas (tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos) įregistravo Lietuvos Respublikos ypatingojo prokuroro įstatymo projektą (projekto Nr. XIP-3997).
Seimo narių grupei priklauso: Gintaras Songaila, Rytas Kupčinskas, Vida Marija Čigriejienė, Kazimieras Uoka, Andrius Mazuronis, Donalda Meiželytė-Svilienė, Aurelija Stancikienė, Laimontas Dinius, Gediminas Navaitis, Rimantas Sinkevičius.
Šių metų gegužės 26 dieną (ketvirtadienį) nuo 12 iki 13 val. Klaipėdos miesto Manto gatvės gyventojai, inciatyvinė grupė “Klaipėdos laikraščio karštas telefonas“, “Lietuvos Piliečių sąjunga” ir kitos Klaipėdos visuomeninės organizacijos uostamiestyje rengia piketą prie buvusio kino teatro “VAIVA”, Manto gt. 11.
Klaipėdiečiai pasipiktinę numatytomis šešių stiklo bokštų apie 30 m. aukščio statybomis vietoje buvusio kino teatro. Jei čia išdygtų šeši gelžbetoniniai „stikloidai“, kurie būtų tris kartus aukštesni nei pagarsėjęs Laisvės al. 90 Kaune stiklainis, tai visiškai subjaurotų Klaipėdos miesto centrą. Iki karo čia stovėjo gražūs pastatai.
