Žvalgybos duomenys

Aktualijos

Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintam buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui atstovaujantis advokatas Ruslanas Boiko tvirtina, kad pareigūnai 2016 m. jo ginamąjį sekė neteisėtai.
 
Apie tai E. Masiulio gynėjas savo baigiamojoje kalbėjo trečiadienį Apeliacinio teismo, kuris toliau nagrinėjo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, posėdyje.
 
R. Boiko pažymėjo, kad, remiantys bylos medžiaga, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kelis kartus kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu leisti sekti jo ginamąjį bei kitus byloje išteisintus asmenis. Pasak advokato, 2016 m. balandžio 10 dieną ir gegužės 10 dieną teismas suteikė sankcijas STT dėl veiksmų, įtariant, kad neva buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis perduos E. Masiuliui užmaskuotą kyšį. Pasak R. Boiko, prašymai atlikti slaptus veiksmus E. Masiulio ir R. Kurlianskio atžvilgiu kelia klausimų, mat kreipimesi į teismą aiškiai nenurodyta apie planuojamus galimai nusikalstamus veiksmus.
 
„Kriminalinės žvalgybos pateiktoje medžiagoje nėra užuominų apie galimai planuojamą neteisėtą veiklą“, – dėstė advokatas.
 
Pasak R. Boiko, labiausiai abejonių teisėsaugos veiksmų teisėtumu kelia aplinkybės, kad 2016 m. gegužės 10 dieną pirmiau buvo slapta patekta į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“, o tik vėliau gautas teismo leidimas tokiems veiksmams.
 
„Manytina, kad pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą slaptą patekimą, o tik vėliau kreipėsi dėl veiksmų sankcionavimo. (…) Negalima šiais veiksmais surinktus įrodymus laikyti teisėtais, nes kyla abejonių, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo teisėti“, – dėstė jis.
 
Advokatas galiausiai pakartojo ginčijantis teisėsaugos prieš E. Masiulį vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
 
„Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo ir peržengdami ribas“, – aiškino R. Boiko.
 
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
 
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas R. Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
 
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.05.31; 11:30
Žvalgyba

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Kopenhaga, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Rusijos karinio jūrų laivyno laivas, besispecializuojantis povandeninėse operacijose, buvo nufotografuotas netoli sabotuotų „Nord Stream“ dujotiekių prieš pat mįslingus sprogimus rugsėjį, penktadienį pranešė Danijos dienraštis „Information“.
 
Laikraštis nurodė, kad povandeninis gelbėjimo laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje prieš keturias dienas iki vis dar nepaaiškintų sprogimų Rusiją ir Vokietiją jungiančiuose dujotiekiuose.
 
Šis laivas aprūpintas mažu povandeniniu laivu.
 
„Danijos kariuomenė patvirtino, kad 26 Rusijos laivo nuotraukos buvo padarytos iš Danijos patrulinio katerio 2022 m. rugsėjo 22 d. zonoje į rytus nuo Bornholmo“, – rašo „Information“. Danijos kariuomenė neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti.
 
Praėjus septyniems mėnesiams po įspūdingų sprogimų dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dar nenustatyta, kas už tai atsakingas, nors su pažeistomis dujotiekių dalimis besiribojančios šalys – Vokietija, Švedija ir Danija – vykdo baudžiamuosius tyrimus.
 
Kovo mėnesį „The New York Times“ pranešė, kad JAV pareigūnai matė naujus žvalgybos duomenis, rodančius, kad už tai atsakinga „proukrainietiška grupuotė“, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su tuo nesusijęs.
 
Vėliau Vokietijos prokurorai pranešė, kad sausį tyrėjai atliko kratą laive, įtariama, vežusiame per sprogimus panaudotus sprogmenis.
Švedijos tyrimui vadovaujantis prokuroras kovą sakė, kad „vis dar neaišku“, kas suorganizavo sabotažą, jo teigimu, byla „sudėtinga“. „Mūsų pagrindinė prielaida, jog tai surengė valstybė“, – sakė Matsas Ljungqvistas.
 
Buvęs Danijos žvalgybos pareigūnas Jacobas Kaarsbo „Information“ sakė, kad laivo SS-750 buvimas zonoje „atskleidžia, kas vyko regione ankstesnėmis dienomis“. Jo žodžiais, patvirtinimas ypač svarbus, „nes žinome, jog šis laivas pajėgus atlikti tokią operaciją“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.28; 14:13
Žvalgyba

Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį

Kyjivas, kovo 7 d. (ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba (UST) perspėja, kad Rusijos specialiosios tarnybos vis dažniau renka žvalgybos duomenis, dėdamosi užsienio žiniasklaidos priemonėmis, praneša „Interfax-Ukraina“.
 
„Slaptai informacijai rinkti priešas naudoja specializuotas interneto platformas ir profesionalius Ukrainos žurnalistų interneto forumus. Šiuose šaltiniuose okupantai skelbia neva žinomų užsienio žiniasklaidos priemonių darbuotojų prašymus pateikti informacijos“, – antradienį „Telegram“ kanale parašė UST atstovai.
 
Rusai prašo žiniasklaidos darbuotojus ir kitus profilinių grupių narius pateikti medžiagos neva rengiamam „siužetui“ ar „dokumentiniam filmui“ apie karą Ukrainoje. Priešą pirmiausia domina informacija apie Rusijos raketų smūgių Ukrainos miestams padarinius, sprogimų vietas. Už atitinkamą informaciją „užsienio žurnalistai“ žada „honorarą“.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
 
„Tokiu būdu gauta informacija agresoriui reikalinga koreguojant pakartotines oro atakas prieš Ukrainos objektus“, – paaiškino UST. UST įspėja visuomenę apie tokius priešo žvalgybinės ir ardomosios veiklos atvejus ir imasi visapusiškų priemonių, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.
 
Be to, UST kreipiasi į piliečius, prašydama juos būti budrius ir nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas apie įtartinus nenustatytų abonentų „prašymus“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.08; 05:55
Žvalgyba

Amerikos žvalgyba

Vašingtonas, birželio 7 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas davė nurodymą išslaptinti žvalgybos duomenis prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, kadangi partneriai ir sąjungininkai skeptiškai žiūrėjo į oficialių Amerikos asmenų pareiškimus apie Kremliaus rengiamą puolimą.
 
Tai pareiškė Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, praneša televizijos kanalas CNN.
 
„Kai mes paaiškinome (situaciją) savo politikams, o mūsų politikai kreipėsi į savo pašnekovus, jie pastebėjo, kad partnerių požiūris yra gana skeptiškas“, – pirmadienį kibernetinio saugumo konferencijoje sakė A. Haines.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Todėl prezidentas grįžo pas mus ir pasakė: „Jūs turite kuo plačiau dalytis informacija ir įsitikinti, kad žmonės mato tai, ką matote jūs, kad mes vėl galėtume bendradarbiauti ir galbūt turėti produktyvesnių pokalbių apie tai, kaip rengtis Rusijos įsiveržimui“, – teigė pareigūnė.
 
Ji pridūrė, kad JAV „plačiai dalijosi (informacija) su partneriais ir sąjungininkais“ ir galiausiai parengė „dalijimosi mechanizmus“, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.07; 00:30
Žvalgyba

„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
 
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
 
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
 
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
 
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
 
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
 
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
 
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.26; 06:00
Žvalgyba

JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani planavo atlikti veiksmus, kurie kėlė grėsmę JAV piliečių gyvybėms.
 
Islamo revoliucinės gvardijos vadas buvo nukautas Bagdado tarptautiniame oro uoste per JAV pajėgų anskrydį.
Qasemas Soleimani. CFR.org nuotr.
 
„Jis intensyviai planavo regione imtis veiksmų – didelių veiksmų, kaip pats apibūdino, dėl kurių grėsmė būtų iškilusi dešimtims, jei ne šimtams amerikiečių“, – CNN reporteriams sakė M. Pompeo.
 
„Žinau, kad (Q. Soleimani planas) buvo neišvengiamas“, – sakė M. Pompeo, bet daugiau neatskleidė detalių apie planuotos operacijos pobūdį.
 
„Tai buvo žvalgybos duomenimis paremtas vertinimas, pagreitinęs mūsų sprendimo priėmimą“, – teigė M. Pompeo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:27
Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos vadovų susitikime, kur aptarti Bendrijos ateičiai svarbūs klausimai.

Lyderių dėmesys skiriamas bendradarbiavimui gynybos srityje, euro zonos stiprinimui, ES ekonominiam augimui, migracijos iššūkių sprendimui.

Prezidentės teigimu, Europos žmonės vertina ne vizijas, o konkrečius darbus. Rinkėjų pasitikėjimas pelnomas tik atsižvelgus į jų poreikius bei interesus. Todėl ES svarbu ne tik projektuoti saugią ir užtikrintą ateitį, bet ir siekti jos atsakingais sprendimais bei darbais.

Pagreitį įgaunantis ES šalių gynybos bendradarbiavimas turi vesti prie realių veiksmų stiprinant europiečių saugumą. Su kibernetinėmis ir informacinėmis grėsmėmis reikia kovoti ne pavieniui, o sutelktomis pajėgomis, būtina efektyviau keistis žvalgybos duomenimis, glaudžiau bendradarbiauti su NATO. Geresnė ES išorės sienų apsauga svarbi ne tik sprendžiant migracijos iššūkius, bet ir užtikrinant šalių saugumą.

Valstybių lyderiai aptarė ir ES ekonominę padėtį. Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas, skurdo mažinimas – svarbūs ir Lietuvos ir visos Europos žmonėms. Todėl valstybių pareiga – nuosekliai įgyvendinti struktūrines reformas, tikslingai išnaudoti europinę paramą socialinės atskirties mažinimui, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką.

Užtikrintai Europos ateičiai reikalingi ir saugūs bei patikimi energijos šaltiniai. Todėl labai svarbu nedelsti įgyvendinant energetikos jungčių projektus, skatinti sąžiningą konkurenciją Europos dujų rinkoje ir vienu balsu kalbėtis su išorės tiekėjais.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.09.30; 04:00

Žvalgyba

Steven L. Hall / The Washington Post

„Per 30-imt operatyvinio darbo CŽV metų aš daug kartų girdėjau apmaudžius šūksnius: „Jeigu man negalima naudotis ta informacija, tai kokia iš jos nauda? Kam tada apskritai ją kaupti?“ – prisimena The Washington Post puslapiuose Stivenas L. Holas, kurio specializacija šioje agentūroje – Rusija.

Autorius aiškina: „Paprastai taip šūkalioja ambasadoriai ar nacionalinio saugumo aparato aukšti bendradarbiai Vašingtone, o kartais net žvalgybos tarnybų analitikai, kuriems prieinama iš tikrųjų stulbinanti informacija, slapta gauta iš informatorių ar techninėmis priemonėmis“.

Dar apmaudžiau tais atvejais, kai vyriausybė ir amerikiečiai reikalauja atsakymų į sudėtingus klausimus.

„Būtent tokioje situacijoje mūsų šalis atsidūrė svarstant JAV žvalgybinės bendruomenės versiją, kuri skelbia, kad Rusijos hakeriai bandė paveikti prezidento rikimų eigą Amerikoje“, – rašo autorius.

Holo nuomone, įrodyti platiesiems visuomenės sluoksniams, kad toji versija atitinka tikrovę, bus sudėtinga. „Kibernetinių įsilaužimų ir to, ką apie juos žino Amerikos žvalgybos tarnybos, versijų svarstymas tiesiogiai susijęs su daugybe pačių delikačiausių mūsų profesijos niuansų: kaip geriausiai apsaugoti šaltinius ir metodus, kaip panaudoti slapta gautą informaciją aštriems politiniams klausimams sureguliuoti“, – aiškina autorius.

Jis perspėja: esama rizikos, kad paviešinus techninį potencialą, kuriam sukurti JAV sunaudojo milijonus dolerių ir sugaišo daugybę metų, jis taps bevertis, o informatoriai neteks gyvybės.  

Toks pagrindinis prieštaravimas tarp slapto žvalgybinės informacijos rinkimo ir atviros visuomenės. Amerikos žvalgybos tarnybos kurtos tam, kad teiktų žvalgybos duomenis aukštiems valdininkams iš valdžios vykdomosios šakos, „bet viešai skelbti žvalgybinius duomenis, iš esmės, niekada nebuvo numatyta“, pabrėžia Holas.

„Galima suprasti skeptikus, kurie atmes žvalgybos tarnybų raginimus: „Paprasčiausiai patikėkite mumis“, – tuo labiau, kad Amerikos žvalgybos tarnybos ne visuomet daro teisingas išvadas“, – rašo autorius. Idėja teikti žvalgybinius duomenis tik aukštiems valdininkams gali pasirodyti senamadiška.

Bet užsienyje esantys informatoriai supranta, kad rizikuoja. Jeigu jie pajus, kad jų saugumo garantijų nėra arba garantijos bevertės, tai patys atsijos informaciją, kurią perduoda Amerikos žvalgybai, o kartais paprasčiausiai jos nepraneš. Jeigu pagarsinsime techninius metodus, priešininkas skubiai užkirs priėjimą prie paslapčių.

„Abiem atvejais žvalgybinių duomenų srautas nutruks, o ateityje jų gali smarkiai sumažėti. Teks verbuoti naujus informatorius ir atlikti naujus techninius darbus. Tam reikia daug metų ir brangiai kainuoja“, – sakoma straipsnyje.

„Bet ar mes negalime sugalvoti, kaip išslaptinti nors dalį žvalgybinių duomenų apie Rusijos hakerių atakas, nesukeldami pavojaus šaltiniams ir metodams? Kartais galime“, – pripažįsta autorius. Galima pakeisti formuluotes ir praleisti kai kurias detales.

Bet „kai vyriausybę drasko politiniai prieštaravimai ir daugelis nesutarimų pasireiškia viešai, ypač slaptos informacijos nutekėjimo (iš bet kurios politinės barikados pusės) galimybė darosi nepriimtinai didelė“, – sakoma straipsnyje.

„Pakartosiu garsųjį Lenino klausimą: „Ką daryti?“ – rašo autorius. – Viena vertus, žmonėms svarbu suprasti, kad Rusijos hakerių atakos buvo tik dalis žymiai platesnių bandymų paveikti amerikiečių nuomonę dešimtmečiais nudailintais propagandiniais metodais, – pavyzdžiui, skleidžiant apgaulingas naujienas, kurios suteikia vienam kandidatui privalumų prieš kitą“. Kita vertus, jeigu bus paskelbti kokie nors žvalgybiniai duomenys, ta ar kita politinė stovykla manys, kad informacija naudinga jos priešininkams, ir pareikalaus pateikti jai papildomų žinių bei pranešti, kaip šios buvo gautos.

Galimas dalykas, žvalgybos tarnyboms teks paskelbti dalį žvalgybinių duomenų, kuri nebūtų rizikinga informacijos rinkimui. Bet toks variantas nepatiks nei žvalgams, nei tiems, kas reikalauja skelbti plačiau, mano autorius. „Žinoma, dėl tos paskutinės problemos kalti ne rusai, o mūsų pačių suskaldyta politinė sistema“, – priduria Holas.

Informacijos šaltinis: The Washington Post leidinys.

2017.01.02; 02:58

Žvalgyba

Amerikos kongresmenai įtarė, kad JAV specialiosios tarnybos nepakankamai greitai „suvokė mastus ir uždavinius sensacingos karinės operacijos“, kurią Rusija pradėjo Sirijoje, ir ryšium su tuo pradėjo patikrinimą, praneša Reuters, remdamasi anoniminiais šaltiniais Kongrese ir kitose JAV vyriausybinėse struktūrose.

Įstatymų leidėjai mano, kad žvalgyba galėjo „pražiopsoti arba neteisingai įvertinti“ nerimą keliančius signalus apie Rusiją.

Continue reading „Priekaištai Amerikos specialiosioms tarnyboms” →

Žvalgyba

„Daugiau kaip 50 žvalgybos duomenų analizės specialistų, dirbančių JAV GP (Ginkluotųjų pajėgų) Centrinėje vadovybėje, padavė oficialų skundą, kad jų informaciniai pranešimai apie ISIS ir Al-Kaidos padalinį Sirijoje buvo nederamai pakeisti aukštų valdininkų“, – tai sužinojo The Daily Beast.

„Skundai paskatino Pentagono generalinį inspektorių pradėti numanomos manipuliacijos žvalgybos duomenimis tyrimą“, – pabrėžia straipsnio autoriai Šeinas Harisas ir Nensė Jusef.

Continue reading „50 šnipų tvirtina, kad žvalgybos duomenys apie ISIS buvo sufabrikuoti” →

Politinės intrigos

NSA valdininkai svarsto galimą nevienareikšmišką amnestiją, kurios rėmuose Edvardas Snoudenas grįžtų į JAV mainais už gausybę dokumentų, prie kurių demaskuotojas turėjo priėjimą dirbdamas agentūroje, rašo Spenceris Ackermanas laikraštyje The Guardian.

NSA atstovas Richardas Leggettas, atsakingas už numanomą žalą, kurią padarė Edvardo Snoudeno organizuotas informacijos nutekinimas, pranešė CBS News, kad amnestija vis dažniau laikoma nevienareikšmiška pačioje agentūroje, kuri jau pusmetį ginasi nuo piktų protestų visame pasaulyje, parduoda laikraštis.

Continue reading „NSA valdininkai svarsto galimybę amnestuoti Edvardą Snoudeną mainais už dokumentus” →

Žvalgyba

Privačios firmos laisvai prekiauja pasaulinėje rinkoje šnipinėjimo įrenginiais bei technologijomis masiniam žvalgybinių duomenų rinkimui.

Dėl to pirkėjai iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių gali turėti tokių pat galimybių kaip ir Didžiosios Britanijos vyriausybinio ryšio centras ar Amerikos nacionalinio saugumo agentūra. Tokias išvadas daro The Guardian, remdamasis duomenimis, pasirodžiusiais Britanijos nekomercinės organizacijos Privacy International portale.

Continue reading „Masinio žvalgybos duomenų rinkimo sistemomis prekiaujama … masiškai” →