Lietuvos advokatūra
Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje konstatavo, kad Advokatų taryba nepagrįstai atsisakė Rimą Juodį pripažinti advokatu, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Lietuvos apeliacinis teismo, išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl Advokatų tarybos priimtų sprendimų, Apeliacinis teismas paliko nepakeistus apygardos teismo priimtus sprendimus, kuriais panaikintas sprendimas atsisakyti pripažinti prokuroro pareigas einantį R. Juodį advokatu ir paliktas galioti Advokatų tarybos sprendimas dėl advokato M. Navicko laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo, einančio prokuroro pareigas, siekio tapti advokatu įgyvendinimo. Advokatų taryba netenkino ieškovo prašymo pripažinti jį advokatu, nes ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas Advokatūros tarybos sprendimą panaikino, praneša Apeliacinis teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad tiek prokurorui, tiek advokatui yra keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Tačiau Advokatų tarybos sprendimas, priimtas ieškovo nepriekaištingą reputaciją įvertinus remiantis konkrečioje baudžiamojoje byloje advokatams pareikštais ir palaikomais kaltinimais, o galutinį vertinimą susiejus su minėtos baudžiamosios bylos baigtimi, yra neteisėtas ir nepagrįstas, informuojama pranešime.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti trims advokatams ir Advokatų tarybos pateiktas ieškovo, kaip prokuroro, byloje subjektyvus vertinimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Išnagrinėjęs civilinę bylą, kuriuo advokatas M. Navickas laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, Apeliacinis teismas konstatavo, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti šiam advokatui, nagrinėjama teisiamajame posėdyje, taip pat siekį apsaugoti kitų asmenų, būtent advokato klientų, interesus, teisingumo sistemos tinkamą veikimą, lūkesčius dėl advokato profesijos ir jo reputacijos bei nenustatęs lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo bei diskriminacinio pobūdžio aplinkybių, padarė išvadą, kad Advokatų tarybos priimtu sprendimu buvo siekiama teisėto tikslo, o pritaikyta laikino ribojimo priemonė yra proporcinga ir objektyviai pateisinama esamoje situacijoje, skelbiama pranešime.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas praneša pakeitęs Vilniaus apygardos teismo pernai rudenį priimtą nuosprendį, kuriuo buvusiam žvalgybos pareigūnui už piktnaudžiavimą tarnyba, didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą ir valstybės paslapties praradimą paskirta galutinė 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat 5 metams atimta teisė dirbti žvalgybos institucijose ar valstybės tarnyboje.
Iš nuteistojo buvusiai darbovietei taip pat buvo priteista 888 152,12 eurų turtinei žalai atlyginti.
Vis dėlto apeliaciniame skunde nuteistasis prašė jam paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatyme.
Po nuteistojo kreipimosi, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes ir todėl nuteistajam paskyrė neproporcingas, neteisingas ir per griežtas laisvės atėmimo bausmes.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad, skiriant bausmę nuteistajam, negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiais padariniais, nes taip paneigiamas bausmės individualizavimo principas.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatyme nustatytas laisvės atėmimo, o ne švelnesnes bausmes, tačiau, nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmės dydžius, neįvertino nuteistojo asmenybės teigiamų savybių, jo iniciatyvos ir valios atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgęs į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas V. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose nustatytas šių bausmių vidurkis, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą.
Likusi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimui antradienį bus pateikta buvusio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūra į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
E. Pašlis generalinio prokuroro pareigas ėjo 2015-2020 metais. Pasibaigus kadencijai E. Pašilis ėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo pareigas.
Į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus taip pat Seimui bus pateiktos bei pristatytos Aivos Survilienės, Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizo kandidatūro bei Kauno apygardos teismo teisėjo Albino Antanaičio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu, tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį grįžta prie 1991 m. Sausio 13-osios ir kitų įvykių bylos nagrinėjimo, kurį šių metų pavasarį nutraukė dėl paskelbto karantino. Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
Baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 4 iki 14 metų. Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai.
Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo. Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Bylą nagrinės teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus. Atsižvelgiant į bylos apimtį, proceso dalyvių skaičių, prognozuojamą bylos nagrinėjimo trukmę ir siekiant užtikrinti sklandų teisėjų kolegijos darbą, šią bylą nagrinėti atsargine teisėja paskirta Egidija Tamošiūnienė.
Teismas, įvertinęs Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo ir atsižvelgęs į sveikatos specialistų rekomendacijas, didelės apimties bylą, kurioje labai daug proceso dalyvių, nagrinės Mykolo Romerio universitete, kurio didžiojoje auditorijoje telpa iki 400 asmenų.
Lietuvos apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo vasario 13 d. nutartį ir paliko galioti generalinio prokuroro 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą atsisakyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis Henrikas Daktaras ir jo gynėjas siekė atnaujinti baudžiamąją bylą esą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog nužudytasis Rimantas Ganusauskas neva yra gyvas.
Buvo prašyta apklausti liudytoją, įvertinti įrašą knygoje, kurioje, anot apeliantų, 1996 m. buvo įrašyta R. Ganusauskui skirta dedikacija.
H. Daktaras už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam, 1993 m. įvykdytą R. Ganusausko nužudymą, kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus yra pripažintas kaltu, jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Kaip primena Generalinė prokuratūra, generalinis prokuroras 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, jog nuteistojo gynėjo pateiktame pareiškime nenurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, o argumentai dėl knygoje 1996 m. surašytos dedikacijos nenagrinėti, nes pareiškėjas dėl šios aplinkybės kreipėsi praleidęs baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą terminą.
Nuteistojo H. Daktaro gynėjas šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 m. vasario 13 d. nutartimi skundą patenkino ir skundžiamą generalinio prokuroro nutarimą panaikino.
Generalinis prokuroras kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo š. m. vasario 13 d. nutartį.
Apeliacinio teismo teisėjas, tenkindamas generalinio prokuroro skundą, nurodė, kad skirtingų asmenų parodymai dėl neva matyto gyvo R. Ganusausko po jo nužudymo datos visų instancijų teismų buvo motyvuotai paneigti ir pripažinti gynybine nuteistojo ir jo gynėjo pozicija.
Teismas konstatavo, kad nuteistojo ir gynybos iškelta versija dėl R. Ganusausko nužudymo buvo išsamiai išanalizuota ir motyvuotai paneigta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Abiejų instancijų teismams nekilo jokių abejonių dėl R. Ganusausko nužudymo.
Antradienį Seimas, atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, po slapto balsavimo paskyrė šešis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
Teisėjais paskirti du kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai – teisės mokslininkas Pranas Kuconis ir Algirdas Taminskas, du itin patyrę baudžiamosios teisės ekspertai – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas Artūras Ridikas, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė advokatė Danguolė Bublienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Antradienį už Sigitos Bieliauskienės skyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.
Už Prano Kuconio kandidatūrą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.
Artūro Ridiko kandidatūrą palaikė 88 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 8 parlamentarai.
Už Algirdo Taminsko kandidatūrą pasisakė 90 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5 parlamentarai.
Gabrielės Juodkaitės-Granskienės kandidatūrą palaikė 90 Seimo narių, prieš balsavo 2, susilaikė 9 parlamentarai.
Už Danguolės Bublienės kandidatūrą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Teismas susideda iš 35 teisėjų: Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 16 Civilinių bylų skyriaus teisėjų.
Lietuvos apeliacinis teismas dvejiems metams atidėjo 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą už kyšininkavimą bendrininkų grupėje nuteistiems buvusiems Šiaulių savivaldybės politikams Igoriui Strupeikiui ir Romanui Čokovui.
Apeliacinis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas pripažino, kad nėra abejonių dėl nuteistųjų kaltės, tačiau pakeitė nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių. Pasak teismo, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistiesiems neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismas konstatuoja, kad visų liudytojų, apklaustų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, parodymai patvirtina faktą, jog abu nuteistieji reikalavo kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Politikų kaltę patvirtina ir kiti byloje teisėtais būdais gauti ir ištirti įrodymai.
Šis kyšininkavimo skandalas kilo, kai Šiaulių miesto taryba, kurios nariai buvo nuteistieji, kelis kartus nepatvirtino tam tikrų sklypų detaliųjų planų. Už palankų sprendimą, t. y. detaliojo plano patvirtinimą, politikai iš verslininkų reikalavo didelio kyšio.
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.
Nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Vilniaus Europos informacijos centre neseniai pristatyta knyga „Kodėl Europai reikia Magnickio įstatymo“. Iš karto atskleisiu portalo Slaptai.lt poziciją – toks įstatymas būtinas Europos Sąjungai. Jis numato personalinę atsakomybę pareigūnams ir valdininkams, grubiai pažeidžiantiems žmogaus teises bei nepaisantiems teisės viršenybės principų. Personalinė atsakomybė – puiki atgrasymo priemonė nuo blogų pagundų.
Bet Magnickio įstatymas pirmiausiai reikalingas ne tam, kad mes, ES atstovai, turėtume priemonių spausti padorumo normų nesilaikančią Rusiją. Šis įstatymas reikalingas mums patiems, kad būtų lengviau apsikuopti savo kieme. Ar mes, lietuviai, visuomet elgiamės sąžiningai, teisingai, padoriai? Ar niekas iš mūsų neturėtų būti įtrauktas į juoduosius Magnickio įstatymo sąrašus?
Aktualijų portalas Slaptai.lt neturėjo galimybės stebėti teismo posėdžių, kuriuose nagrinėta baudžiamoji Michaelio Kembelo byla. Visi teismo posėdžiai buvo uždari. Ši byla nuo pat pradžios buvo apgaubta slaptumo skraiste. Nieko nuostabaus. Pagrindiniai dalyviai čia buvo užsienio ir mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai, siekę kilnių, taurių tikslų – demaskuoti neteisėta ginklų kontrabanda užsiimti panūdusius potencialius teroristus. Bet ar MI 5 ir VSD kontržvalgybininkai nepersistengė, M.Kembelą trakduodami kaip potencialų nusikaltėlį?
Su Michaelio Kembelo (Michael Campbell) advokate Ingrida BOTYRIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Dariui Valiui tapus generaliniu prokuroru iš senojo sovietinio okupacinio raugo prokurorų ir jų augintinių apkabos savo ar ne savo noru iššoko bent keli aukšto rango prokurorai.
Vieni komentatoriai rauda, kad prokuratūra netenka aukštos kvalifikacijos profesionalų, kiti džiaugiasi, tikėdamiesi, kad jų vietas užims mažiau su senąja, iš esmės kagėbistine, prokuratūros nomenklatūra susiję jauni prokurorai, kad procesas vyks prokuratūros sužmogėjimo kryptimi.
Bet turbūt niekam nekyla abejonių, kad ta senoji kagėbistinė nomenklatūra savo pozicijų taip lengvai nepaliks.
Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Pirmininkui Gerb. teisėjui Aloyzui Kruopiui
P A R E I Š K I M A S
Dėl sistemingų Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso pažeidimų Medininkų bylos apeliaciniame procese, grubiai pažeidžiančių mano teises.
Gerbiamas Pirmininke,
Tikiuosi Jūsų pritarimo, kad sistemingai pastovus Jūsų vadovaujamos teismo kolegijos nenoras iš esmės, galiojančių Lietuvos baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų pagrindu, išspręsti klausimą dėl neatidėliotino mano paleidimo iš nepagrįsto ir neteisėto kalinimo, verčia mane kreiptis į Jus ir visą kolegiją su šiuo pareiškimu.
Kaip Jums žinoma ir negali būti nežinoma, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų arba įrodymų to, kad aš buvau Medininkuose posto užpuolimo metu, kas pilnai ir absoliučiai patvirtina faktą, jog aš- Konstantinas Michailovas (Nikulinas) nesu net menkiausiai susijęs su 1991 -07-31 man nežinomų asmenų įvykdytu Lietuvos policininkų ir muitininkų nužudymu.
Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Tikriausiai visi sutiksime, jog mūsų šalis turi užtektinai daug demokratinės, civilizuotos valstybės bruožų. Tačiau greičiausiai teisūs ir skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių, kartais net skilinėjančių, pleišėjančių demokratijos pastolių.
Internetinis portalas Slaptai.lt šiandien pateikia dar vieną argumentą, leidžiantį abejoti Lietuvos kaip teisinės valstybės statusu. Tas argumentas – oficialūs statistiniai duomenys, bylojantys, jog lietuviškoji Temidė pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Kur reikia ir kur nereikia, kur galima ir kur negalima.
Nuo neteisėtai nuteisto ir nepagrįstai nuteisto Konstantino Michailovo, gim. 1967 m., neteisėtai kalinamo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Lukiškių skg. 6.
2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Apeliacinis teismas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, teisėjo Aloyzo Kruopio asmenyje, eilinį kartą paskelbė atsisakąs patenkinti mano prašymą nedelsiant nutraukti Europos Žmogaus teisių konvencijos ir Lietuvos Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidinėjimą, bei nutraukti neteisėtą mano laisvės atėmimą.
2012 m. gruodžio 18 d. paskelbta Apeliacinio teismo nutartis savo turiniu atskleidžia keletą šios bylos politinių- teisinių aspektų:
Tad dar visai neaišku, kas čia griebiasi šiaudo – advokatai ar prokurorai. Žvelgiant iš šalies, lietuviškosios Temidės tarnams pats metas prisipažinti, jog teismui perduota byla, kurią beveik trejetą metų nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, neatsako į svarbiausius klausimus.
Žodžiu, turėkime drąsos prisipažinti, jog byla nėra profesionaliai, išsamiai ir nuodugniai ištirta. Tas nenorėjimas žvelgti plačiau mane labiausiai ir glumina. Kodėl nenorėta žvelgti plačiau?
Vieną prokurorų atsikirtimą verta atidžiau išanalizuoti. Tas komentaras – dėl buvusių omonininkų B. Makutinovičiaus ir V.Razvodovo.
Štai kaip skamba prokurorų pareiškimas (cituojame beveik pažodžiui).
Birželio 22-ąją buvo surengtas visai Lietuvai svarbus teismo posėdis. Omenyje turiu Medininkų žudynių bylą, kurią nūnai nagrinėja Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Beje, Apeliacinio teismo posėdžių, kuriuose taip pat analizuojamas ir iki gyvos galvos kalėti nuteisto buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo – Nikulino likimas, – jau būta ne vieno. Birželio 22-osios posėdis irgi – ne paskutinis. Ši byla – per daug sudėtinga, kad būtų galima tikėtis greitos atomazgos.
Tačiau kuo svarbus būtent birželio 22-osios teismo posėdis? Tądien savo nuomonę išdėstė Lietuvos generalinės prokuratūros atstovai, kuriems buvusio omonininko K.Michailovo – Nikulino advokatai Arūnas Marcinkevičius ir Ingrida Botyrienė nuolat priekaištauja dėl per du dešimtmečius deramai neištirtos visai valstybei svarbios bylos.
Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė šių metų lapkričio 26-ąją atmetė buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino bei jo advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės skundus dėl griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimas) panaikinimo.
Taigi Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvęs OMON milicininkas K.Michailovas praleis dar mažiausiai trejetą mėnesių. Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti teisėjos V.Ražinskaitės poziciją, čia labai tiktų šis sakinys iš oficialaus Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžio: “Suėmimą pratęsęs teismas nepažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas”.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys šių metų rugpjūčio 12-ąją atsisakė panaikinti suėmimą buvusiam OMON milicininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui ir pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę “suėmimas” švelnesne kardomąja priemone.
Pavyzdžiui, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
Teisėjo V.Kažio tvirtinimu, buvęs omonininkas K.Michailovas yra suimtas pagrįstai, nes dabar, žinodamas, kuo yra kaltinamas, gali pabėgti iš Lietuvos.
Praėjusį ketvirtadienį paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama. Tad suėmimas K.Michailovui bus taikomas iki šių metų spalio 28-osios dienos.
