Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje priėmė su valstybiniu vizitu atvykusį Saudo Arabijos karalių Salmaną bin Abdelazizą al Saudį (Salman bin Abdelasis al-Saudi). Kremliaus šeimininkas per pokalbius patvirtino savo norą bendradarbiauti Artimuosiuose Rytuose.
Susitikimas suteikia dvišaliams santykiams stiprų impulsą, sakė V. Putinas. Turėdami omenyje Maskvos vaidmenį Sirijos kare, ekspertai pokalbius įvertino kaip aiškų Rusijos siekio plėsti įtaką Artimuosiuose Rytuose patvirtinimą.
Karalius Salmanas yra pirmasis Saudo Arabijos monarchas, viešintis Rusijoje. „Vien tai yra labai svarbus įvykis“, – sakė V. Putinas. Karalius pabrėžė, kad dvišaliai santykiai turi būti stiprinami „taikos, saugumo ir ekonomikos plėtros labui“.
Stebėtojai reikšmę įžvelgia pirmiausiai štai kur: Saudo Arabija, nors tradiciškai bendradarbiauja su JAV, dabar atsigręžia į Rusiją. Didėjanti Maskvos įtaka arabų pasaulyje verčia Rijadą ieškoti alternatyvių partnerių.
Susitikime pirmiausiai buvo kalbama apie padėtį naftos rinkoje ir pilietinį karą Sirijoje. Anot rusų naujienų agentūrų, delegacijos pasirašė memorandumą dėl galimo rusiškų ginklų pardavimo Rijadui.
Karalius Salmanas pabrėžė, kad Saudo Arabijos ir Rusijos požiūris į regiono klausimus daugeliu atvejų sutampa. Tačiau kad yra ir problemų, įrodo griežtas perspėjimas Iranui. Vadovybė Teherane neturėtų destabilizuoti padėties pilietinio karo alinamame Jemene, sakė svečias.
Iranas yra artimas Rusijos sąjungininkas ir kartu su Maskva karinėmis priemonėmis remia Sirijos vadovybę pilietiniame kare. Sunitų vyraujama Saudo Arabija ir šiitiškas Iranas rungiasi dėl viešpatavimo regione.
Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.
Sausiausias periodas per 900 metų
Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.
Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.
SOS: vandens ir maisto!
Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!
Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?
Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.
Blogas oras pranašauja konfliktą
Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.
Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.
Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.
Artimuosiuose Rytuose bus ankšta
Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.
Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.
Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?
Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.
JAV skelbiant, kad NATO misija Afganistane praktiškai baigta, sukilėliai neseniai užėmė svarbų Kunduzo miestą Afganistano šiaurėje netoli sienos su Tadžikija. Magistralėje iš Dušanbė į Kabulą. Ukrainos TV laidos Shuster-live vedėjas Savikas Šusteris atkreipė dėmesį, kad miestą užėmė mišri kovotojų grupuotė, sudaryta iš visų postsovietinės Centrinės Azijos respublikų, Rusijos Federacijos Čečėnijos ir Dagestano, Kinijos uigurų atstovų, nepripažintos Islamo valstybės (NIV) ir Al Qaedos grupių.
Toks štai islamiškas Internacionalas. Žinia, kokiam ir kieno Internacionalui JAV, Europos Sąjungoje ir Rusijoje priešpastatytas.
Ką gi, su Ukraina kaip ir viskas aišku. Nes apsisprendė pagrindinis žaidėjas, nuo kurio priklauso baigtis. JAV.
Tokiais atvejais ne viskas politikoje skelbiama viešai. Tai, dėl ko sutarta ir kas nutarta, parodo įvykių eiga ir paprasta logika.
Pasaulyje subrendo du dideli konfliktai. Vienas – Europoje. Kitas – Artimuosiuose Rytuose. Abiejuose JAV pilna jėga dalyvauti ir visiškai kontroliuoti situaciją negali. Teko rinktis.
Ukrainos Krymo problemą Vladimiras Putinas pagaliau išsprendė. Be karo, pasauliui nepritariant. Rusija tiesiog Krymą persirašė.
Tiesa, pasaulio notariatas to fakto kol kas nepatvirtino.
Ir saliutavo Maskva vos ne kaip po hitlerinės Vokietijos kapituliacijos. Na, kapituliacijos proga bent milijonus žuvusiųjų galima buvo pagerbti. O čia – paprasčiausia atviroji vagystė.
Skalūninių dujų telkinių naudojimas sumaišys kortas energetinio saugumo sferoje – kai kam tas pageidautina, bet vis dėlto pavojinga, rašo “Le Monde” laikraštyje” Grenoblio Vadybos mokyklos profesorius Ugas Puasonje (Hugues Poissonnier). Pagrindiniai vykstančios revoliucijos veikėjai yra JAV ir Kinija.
„Nauja geopolitinė pusiausvyra pasaulyje formuojasi Amerikos gelmėse, – konstatuoja straipsnio autorius. – Leisdamos Amerikai sumažinti savo energetinę priklausomybę, skalūninės dujos iškelia Amerikos strateginio prioriteto klausimą: naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų šalių stabilumą. Vardan to stabilumo JAV užtikrino jūrų prekybinių kelių saugumą, o taip pat vaidino žandaro vaidmenį šalyse – tiekėjose“.
Per arabų pasaulį nusirito smurto prieš Vakarų valstybes banga. Kaip ir po bet kokio nusikaltimo, iškyla klausimas, kam naudinga tokia situacijos raida.
“Der Spiegel” apžvalgininkas Jakobas Augštainas (Jakob Augstein) mano, kad išpešti dividendų iš šitos situacijos bando respublikonai ir Izraelio vyriausybė. Ir su religija tai nelabai susiję.
„Situacija įkaitusi iki ribos Libijoje, Sudane, Jemene, šalyse, kurios laikomos vargingiausiomis pasaulyje, – rašo apžvalgininkas. – Tačiau žmonės, kurie už to stovi, yra labai toli. Jaunuoliai, įniršę ir deginantys ne tik Amerikos, bet dabar jau ir Vokietijos vėliavas, yra tokios pat aukos, kaip ir nužudytieji Bengazyje ar Sanajuje“.
Grozne ant pastatų sienų ilgą laiką dominavo milžiniški trijų vyriškių – Achmado Kadyrovo, jo sūnaus Ramzano Kadyrovo ir Vladimiro Putino – portretai.
Taip rašo „The Daily Beast” korespondentė Anna Nemcova.
Bet dabar jų draugijoje apvalaveidžių moterų su chidžabais atvaizdai – tai naujų mados namų Firdaws, kuriuos valdo Ramzano Kadyrovo žmona Medni, reklama.
Slaptai.lt skaitytojams šiandien pateikiame keletą ištraukų iš Amerikos analitikų pranešimų, kaip artimiausiu metu gali rutuliotis įvykiai Europos Sąjungoje ir Rusijoje.
Čia taip pat kalbama apie JAV ir Rusijos tarpusavio santykius, Prancūzijos ir Vokietijos laikyseną bei buvusių SSRS respublikų ateitį. Amerikiečių analitikų prognozės toli gražu ne visuomet išsipildo.
Tačiau šios analizės sudomino mus todėl, jog neatmetama galimybė, esą atgavusios nepriklausomybę kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos tą nepriklausomybę gali ir vėl prarasti. STRATFOR analizėse Lietuva įvardinama kaip šalis, kuri gali pasukti ir vienu, ir kitu keliu.
Kovo pradžioje JAV viceprezidentui Joe Biden lankantis Izraelyje, Izraelis visiškai nediplomatiškai paskelbė planą arabų žemėse statyti žydams daugiau namų. Biden ir daugelis amerikiečių tai palaikė Amerikos įžeidimu, beveik krize, kokios JAV ir Izraelio santykiuose nebuvo jau daug metų. Jordano, taikaus Izraelio kaimyno, karalius Abdullah II, susitikęs su George Mitchell, JAV pasiuntiniu Artimiesiems Rytams, perspėjo Izraelį, kad vykdydamas tokią statybą Izraelis “žaidžia su ugnimi”. Padėtis kiek susitvarkė, kai abi pusės sutiko, kad tokie išsišokimai neturėtų būti keliami į viešumą, kas praeityje ir buvo daroma.
