g.visockas-portretas

Kiek daug Lietuva prarado, atsidūrusi Lenkijos įtakoje, ir kiek daug laimėjo latviai, kuriems likimas leido artimiau bendradarbiauti su vokiečiais…

Lietuva tarsi pamiršusi, jog turi vienintelius šioje Žemėje brolius – latvius. Jei dėl santykių su Lenkija mes pasidalinę į kategoriškai priešiškas stovyklas, tai lietuviškasis požiūris į Latviją – kur kas vieningesnis. Nėra lietuvių, kurie priešiškai žvelgtų į latvius. Bet tuo pačiu gyvename taip, tarsi neturėtume brolių baltų…

Tik nenumaldomai artėjant lemiamiems 1940-ųjų įvykiams Baltijos šalių vadovai aiškiau suprato šio regiono kraštų vienybės būtinumą. Šiandien graudžiai juokinga skaityti apie Baltijos federacijos projektą 1940 metų birželio mėnesio spaudoje…

Latvija privalo būti brangi kiekvienam lietuviui. Taip ir yra. Tačiau kol kas Lietuvoje kuriama informacinė erdvė, kurioje nėra vietos nei latviškoms žinioms, nei latviškoms dainoms, nei latviškiems filmams. Ukrainietiški, rusiški, lenkiški, baltarusiški, net korėjietiški TV kanalai egzistuoja, latviško – nė vieno…

Continue reading „Ar tikrai Latvija – silpnoji Baltijos šalių grandis?”

linas-kojala

Gegužės 4-ąją Seime surengta išties aktuali, svarbi konferencija “(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė”.

Konferencija skirta Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti.

Gegužės 8-ąją visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt numatęs skelbti žurnalisto Gintaro Visocko pastabas. O šiandien skelbiame Slaptai.lt redaktoriaus G.Visocko interviu su “Dešiniosios minties centro” atstovu Linu KOJALA, dalyvavusiu minėtame renginyje.

Continue reading „Broliais vadinti galime tik latvius”

silvestras-gaiziunas

Gegužės 4-ąją Seime buvo surengta konferencija “(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė”, skirta Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti. Pranešimus konferencijoje skaitė filosofas dr. Arvydas Juozaitis, VDU Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, Seimo narys, Baltijos Asamblėjos prezidentas dr. Paulius Saudargas. Sveikinimo kalbą tarė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Diskusijai vadovavo Seimo pirmininkės patarėjas dr. Laurynas Kasčiūnas.

Artimiausiu metu visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt paskelbs žurnalisto Gintaro Visocko komentarus šia neabejotinai aktualia tema. O dabar skelbiame 1991-ųjų metų birželio 6-ąją dieną tuometiniame “Lietuvos aide” publikuotą žurnalisto G.Visocko interviu su Lietuvos latvių brolijos pirmininku Silvestru GAIŽIŪNU.

Continue reading „Vienybė: tikra ir tariama”

genzzz

Vokiečių filosofas Ernstas Kasirieris, tyrinėdamas mitų prigimtį, teigia, esą kuo žemesneje civilizacijos pakopoje stovi žmogus, tuo primityvesni jo mitai. Filosofą domino mitų apraiška politikoje.

Pasak jo, be mitų negali egzistuoti totalitarinė visuomenė. Mitų poreikis ypač juntamas kritinėje situacijoje. Su jais žmogus sieja  savo viltis ir aiškina nesėkmes. E.Kasirierio nuomone, atitinkami mitai ypač plėtojami autoritarinėse visuomenėse. Ten pretendentai į tos visuomenės lyderius skatina apie juos kurti mitus. Dėl to fašistinių ir bolševikinių sistemų egzistencija paremta senais ir naujais mitais. Jų vadai apgaubiami dieviškumo aureolėmis.

Continue reading „Mitai šiuolaikinėje politikoje”

butkus_alvydas

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Vytauto Didžiojo Universiteto Letonikos centro vadovas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas Alvydas Butkus.

Pagrindinė pokalbio tema – lietuvių ir latvių tarpusavio santykiai. Nors puikiai suvokiame, jog lietuvių ir latvių tautos – giminingos, tačiau rimtos draugystės, kuri mums, baltams, padėtų atremti dabartinius asimiliacijos iššūkius, – nėra.

Kas trukdo, kas nenori, kad dvi baltų tautos artimiau, nuoširdžiau, giliau bendradarbiautų tarpusavyje? Ką reikėtų daryti, jei nuoširdžiai siekiame glaudesnio Vilniaus ir Rygos bendradarbiavimo?

Su VDU Letonikos centro vadovu, humanitarinių mokslų daktaru, docentu Alvydu BUTKUMI kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ar tikrai lietuviai ir latviai turi bendrą ateitį?”

gintaras_portretas_2

Ir vis dėlto kai kurie žymiojo rusų jumoristo Michailo Zadornovo autoriniai vakarai nuteikia nemaloniai. Omenyje turiu jumoro vakarus, kuriuose regiu daug didžiarusiško šovinizmo. Suprantu, be sveiko nacionalizmo elementų negali išsiversti nė viena tauta. Kitaip tauta ištirptų, išnyktų, nutautėtų. Nacionalinių ambicijų privalo turėti visi – tiek lietuviai, tiek lenkai, tiek rusai. Tačiau liaudies išmintis byloja, jog “viską reikia daryti jaučiant saiko jausmą”.

Pašiepdamas ukrainiečius, latvius ar estus talentingasis M.Zadornovas saiko jausmo dažniausiai netenka. Tuomet jo jumoras tampa pagiežingas, kerštingas, tiesmukiškas. Mano supratimu, išsilavinusiam, inteligentiškam, talentingam rusui nederėtų primityviai šaipytis iš ukrainiečių, neva negalinčių išsiversti be lašinių, ar neva lėtai mąstančių šiauriečių estų.

Continue reading „Mums užtenka diskusijų siaurame bendraminčių ratelyje?”

zadornov-michail

Štai ir vėl prajuokino žymusis Rusijos humoristas Michailas Zadornovas.

Nors kai kurie kandžiojo M.Zadornovo pastebėjimai ir žeidžia mūsų, nuo Rusijos imperijos atsiskyrusių tautų, savigarbą, jo humoreskose esama užtektinai ir rimtų įžvalgų, iš kurių galima ir net būtina mokytis, pasisemti patirties. Tačiau paskutinįjį sykį įsiminė per TV rodytas autorinis vakaras, kuriame M.Zadornovas palankiai prakalbo … apie pornografinius filmus. Žinoma, jo žodžiuose būta ironijos. Bet kalambūras skambėjo išties žaismingai. Taigi humoristas pareiškė, jog pastaruoju metu padoriam, išsilavinusiam, savigarbos nepraradusiam rusui neįmanoma žiūrėti jokių televizijų.

Continue reading „Ironiškas humoristo Michailo Zadornovo posakis apie pornografinius filmus”

juozaitis_arvydas

Leidykla „Alma littera“ išleido filosofo, rašytojo, politiko, buvusio Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir tarybos nario Arvydo Juozaičio knygą „Ryga – niekieno civilizacija“. Keletą pastarųjų metų autorius gyveno Latvijoje, tad, remdamasis ir asmenine patirtimi, ir istoriniais dokumentais, knygoje jis pasakoja apie Latvijos kultūrą, politiką, literatūrą, demografiją ir kitus dalykus.

„Apie Latviją žinome labai nedaug, – sako Arvydas Juozaitis. – Dainų šventės, Raimondas Paulas, Laima Vaikulė, saldainių fabrikas „Laima“, mikroautobusai „Latvija“, strimelės  ir… tyla, kurioje dar visai neseniai plyšavo Rygoje pagamintas radijo imtuvas VEF’as.

Continue reading „Apie mums savą, bet beveik nepažįstamą Rygą”

juozaitis_arvydas

Prisipažinkime, jog mes, lietuviai, beveik nieko nežinome apie savo artimiausius kaimynus latvius. Apie Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją informacijos esama. O štai apie Latviją – beveik nieko.

Kodėl taip atsitiko? Kuo pavojinga tokia situacija? Nejaugi neįmanoma, kad Vilnius ir Ryga taptų tikrai besibičiuliaujančiais miestais? Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis dėl šių problemų kalbina filosofą ir rašytoją Arvydą Juozaitį. Pokalbis buvo transliuojamas Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” balandžio 2-ąją. Artimiausiu metu pasirodys filosofo Arvydo Juozaičio kelerių darbo metų rezultatas – knyga “Rygos civilizacija”, kurioje autorius analizuoja dviejų baltų tautų istoriją.

Continue reading „Lietuviai ir latviai: kuo skiriamės ir kuo esame panašūs”

capman

Internetinei svetainei Slaptai.lt trūksta nuolatinių internetinių leidinių apžvalgų. Įdomių straipsnių, interviu, diskusijų internetinėse platybėse tiek daug, kad nebeįmanoma visko sužiūrėti.

O tai reiškia, kad kai kurie svarbūs ir aktualūs faktai, mintys, idėjos taip ir lieka nepastebėti, neapmąstyti. Jūs galėtumėte bent kartą per savaitę rengti tokias apžvalgas, išrinkdami, kas svarbiausia ir įdomiausia.

Galima ir įkurti įvairenybių skyrių, kur būtų skelbiamos pikantiškos naujienos iš milijonierių, televizijos žvaigždžių ar šnipų gyvenimo. Pikantiškos informacijos esama net tokiuose rimtuose internetiniuose leidiniuose kaip Rusijos opozicionieriaus Gario Kasparovo portale kasparov.ru. Kodėl nepasinaudojus tokia praktika? Čia pateikiu savo bandymą apžvelgti internetinės žiniasklaidos platybes. Jei patiks, galėčiau tokius dalykus rengti nuolat. Tai būtų mano parama unikaliam jūsų portalui. Tokia rubrika turėtų būti pas jus pastovi, nuolatinė.

Continue reading „Apie rusų šnipės Anos Čapman pistoletą, gruziniškas muštynes ir Sauliaus Stomos straipsnį”

kebabas_2

Vilniaus senamiestyje – gausu užeigų, kur galima paskanauti turkiškų kebabų. Ir jų, man regis, kaskart daugėja.

Gal ne itin sparčiai. Bet turkiškų kavinių Lietuvos sostinėje tikrai – ne viena dešimtis.

Beje, anksčiau niekad į tokio pobūdžio kavines  neužsukdavau. Ne todėl, kad nesižavėčiau Turkija. Atvirkščiai.

Sykį ilsėjęsis Turkijos kurorte Marmaryje mielai dar sykį nuskrisčiau ten pasilepinti karšta pietų saule.

Apie kurortinį Marmario priemiestį Ičmelerą išlikę patys šilčiausi atsiliepimai: tiek apie gamtą, tiek apie eksursijas, tiek apie žmones, jūrą. Tačiau rinkdamasis, kur pietauti, dažniausiai likdavau ištikimas lietuviškai virtuvei.

XXX

Vis dėlto vieną sykį pravėriau senamiestyje veikiančios kebabinės duris. Tiesiog pasidarė smalsu, koks gi to kebabo skonis. Knietėjo savo kailiu patirti, ką gi ten nepaprasto išvysiu – kaip būsiu aptarnautas, kokią muziką grojant išgirsiu…

Continue reading „Ar skanus turkiškas kebabas”

latvijos-laisves-paminklas

Tomis dienomis, kai Lietuva minėjo tragišką Sausio 13-ąją, Pirmasis Baltijos kanalas parodė trumputį interviu su Maskvoje gyvenančiu kompozitoriumi. Kodėl interviu būtent su juo? Prieš du dešimtmečius, tuoj po žudynių prie Vilniaus TV, tas roko muzikos gerbėjas, solidarizuodamasis su lietuviais, sukūrė specialią dainą. Spontaniškai gimusi daina buvo skirta drąsiesiems lietuviams, nepabūgusiems nei tankų, nei “kalašnikovų”. Ji ne sykį skambėjo 1991-ųjų sausį ir Maskvoje, ir Sankt Peterburge, ir kai kuriuose kituose Rusijos miestuose. Sutikite, graži, maloni žinia. Tačiau šiandien, 2011-aisiais, kalbinamas roko specialistas (gaila, neįsidėmėjau jo pavardės) jau tvirtina, esą toji daina buvo grubi jo klaida. Ir netrukus paaiškino, kodėl – klaida. Jis manė, kad lietuviai, kaip ir rusai, nori sugriauti tik komunistinę santvarką. O lietuviai, pasirodo, dar užsimanė pasitraukti ir iš … sąjungos su pačia Rusija. 

Continue reading „Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą”