Demokratijos veikimu Lietuvoje nepatenkintų piliečių, palyginti su 2016 metais, padaugėjo 3 procentiniais punktais.
Šių metų spalio mėnesį šeši iš dešimties (58 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija, o kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų demokratija Lietuvoje buvo patenkinti. Tai parodė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 25-spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenys.
Apklausa parodė, kad demokratija dažniau patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 900 eurų), specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, respondentai savo politines pažiūras apibūdinantys kaip dešiniąsias.
Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), darbininkai, ūkininkai, bedarbiai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės.
Pasitenkinimo demokratija duomenys koreliuoja su partine identifikacija. Labiausiai demokratija patenkinti yra Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai. Tuo tarpu labiausiai nusivylusius demokratija piliečius didžiausia tikimybė surasti tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc. iš jų tuo nepatenkinti), Darbo partijos (78 proc.) bei partijos Tvarka ir teisingumas (66 proc.) rinkėjų.
Ramūnas Vilpišauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai sulaukus įtarimų politinės korupcijos byloje, politologas Ramūnas Vilpišauskas neatmeta galimybės, kad šios dvi partijos gali išnykti iš Lietuvos politinio žemėlapio, bet jame galėtų atsirasti ir nauja partija.
Profesoriaus teigimu, penktadienį paaiškėjusi situacija – sukrėtimas Lietuvos politinei sistemai.
„Ir be galutinių sprendimų, vien įtarimų pareiškimas smarkiai kenkia partijų reputacijai ir dėl to kyla klausimas, ar šios partijos dar dalyvaus kituose Seimo rinkimuose. Turbūt jų nariai ir vadovybė jau pradėjo svarstyti galimus sprendimus, įskaitant ir partijų veiklos nutraukimą ar kažkokių naujų darinių kūrimą“, – penktadienį naujienų agentūrai ELTA sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius R. Vilpišauskas. Pasak jo, šių dviejų partijų dalyvavimas „komplikuojasi“ ir 2019 m. vyksiančiuose Europos Parlamento bei savivaldybių rinkimuose.
Prof. R. Vilpišausko teigimu, teisėsaugos dėmesys Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai gali dar labiau pakirsti visuomenės pasitikėjimą partijomis.
„Tai apskritai blogai Lietuvos politinei sistemai, nes ir taip mažą žmonių pasitikėjimą partijomis šitai, jeigu nesusilpnins, tai tikrai nesustiprins“, – kalbėjo politologas.
TSPMI vadovo manymu, kai kurie šioms partijoms priklausantys politikai dar gali turėti perspektyvų: esą atskirų žmonių, kaip politikų, ateitis priklausys pirmiausia nuo jų pačių tolesnių veiksmų.
„Tiktai keliems konkretiems šiai partijai (Liberalų sąjūdžiui. – ELTA) priklausiusiems politikams pareikšti įtarimai. Daugelis kitų gali neabejotinai toliau dalyvauti politinėje veikloje – tik jiems šiuo metu iškilęs klausimas, ar toliau tai daryti su partija, kuriai pareikšti įtarimai, ar ieškoti kitokios formos, kurios rinkėjai nebesietų su įtarimais korupcija“, – aiškino R. Vilpišauskas.
Įtarimų sulaukusioms partijoms nusprendus reorganizuotis, Lietuvoje gali atsirasti naujas politinis darinys. Tačiau tai taip pat lems dabartinių Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos narių požiūris į situaciją ir sprendimai. Reikšminga bus ir bylos tolesnė eiga.
„Neatmesčiau tokios tikimybės. Bet tai pirmiausia priklausys nuo to, kaip patys šių partijų nariai vertins galimą įtarimų ir bylos žalą jų organizacijoms. Žinoma, pati bylos eiga taip pat bus labai svarbi – ar bus įrodyti pareikšti įtarimai“, – teigė ekspertas, primindamas, kad Lietuvos politikoje yra buvę atvejų, kai pareikšti įtarimai nepasitvirtindavo teisme.
Politinės korupcijos bylai apėmus dalį parlamentinių partijų, o dabartinei valdančiajai koalicijai atsidūrus ties irimo riba R. Vilpišauskas santūriai įvertino galimybę kelti pirmalaikių Seimo rinkimų klausimą. Pasak jo, vargu ar daugelis dabartinių parlamentarų būtų linkę palaikyti tokią idėją, turint omenyje, kad nemažai jų rizikuotų būti neišrinkti.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Slaptai.lt nuotr.
Kalbėdamas apie dabartinių permainų kontekste toliau dirbsiančią Vyriausybę, TSPMI vadovas teigia, kad jai bet kuriuo atveju teks kiekvieno reikšmingesnio įstatymo projekto atveju – ypač reformų atveju – ieškoti paramos visose Seimo frakcijose. Todėl vadinamosios urėdijų reformos eigos pavyzdžių – kai valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bandė užsitikrinti opozicinių konservatorių paramą – ateityje bus ir daugiau.
Taigi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) galimas šeštadienio sprendimas trauktis iš koalicijos gali neturėti pernelyg didelės reikšmės.
„Dėl to socialdemokratų sprendimas nėra toks reikšmingas bendrai Vyriausybės veiklai ir nauja sumaištis, kilusi dėl šiandien paskelbtų įtarimų dviem partijoms, veikiausiai neturėtų labai smarkiai pakoreguoti šios situacijos. Nebent kai kurie LVŽS nariai mėgintų intensyviau kalbinti prie jų prisijungti šiandien minimų partijų frakcijų Seime narius, bet tai irgi, manau, esminės įtakos Vyriausybės darbui neturės“, – svarstė politologas.
R. Vilpišauskas teigė, kad jeigu „valstiečiai ir žalieji“ nuspręstų ateityje bendradarbiauti su įtarimų sulaukusių partijų frakcijų parlamentarais, nevertėtų pernelyg nustebti – tokį elgesį galima kvalifikuoti kaip politinį prisitaikėliškumą, neretai būdingą daliai politikų.
„Kaip politinį oportunizmą, kuris būdingas daugumai politikų, nes kiekviena politinė jėga mėgina pasididinti savo svorį ir Seime, ir kitose institucijose, kurios priima svarbius visuomenei sprendimus. Manau, kad kiekvienas tokio pobūdžio skandalas ar sukrėtimas pagyvina ir kitų politinių partijų ir jų vadovų pastangas sustiprinti savo pozicijas“, – sakė profesorius R. Vilpišauskas.
Kaip ELTA jau skelbė, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikštuose pranešimuose apie įtarimus, nurodyta, kad šie juridiniai asmenys, veikdami per konkrečius fizinius asmenis, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, t.y. stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Byloje figūruoja buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis, Vytautas Gapšys, dabartinis Seimo narys Gintaras Steponavičius, koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Įtarimai jau yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, trims juridiniams asmenims. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra baigiamas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį lakoniškai pakomentavo teisėsaugos pranešimus, kad Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai pareikšti įtarimai didelio masto politinės korupcijos byloje.
„Tai nuoseklaus ir principingo pastarųjų kelerių metų teisėsaugos darbo rezultatas. Kovojant su korupcija jokių kompromisų būti negali“, – teigia D. Grybauskaitė, Prezidentūros atsiųstame komentare.
Kaip ELTA jau skelbė, Liberalų sąjūdžiui pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininką, buvusį Seimo narį Eligijų Masiulį ir buvusį Seimo narį Šarūną Gustainį, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, t.y. stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Darbo partijai pareikštame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis juridinis asmuo, veikdamas per partijos pirmininko pirmąjį pavaduotoją, buvusį Seimo narį Vytautą Gapšį, padarė sunkius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, t.y. stambaus masto kyšininkavimas ir stambaus masto prekyba poveikiu.
Ikiteisminis tyrimas politinės korupcijos byloje jau einą į pabaigą. Įtarimai jau yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.
EPA – ELTA nuotraukoje – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė
Opoziciniai konservatoriai šiuo metu turi didžiausią visuomenės palaikymą, o valdantieji „valstiečiai ir žalieji“ kartu su koalicijos partneriais socialdemokratais užima atitinkamai antrą ir trečią partijų populiarumo reitingo vietas, rodo rugsėjo pradžios apklausa.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 29 – rugsėjo 9 dienomis atlikta apklausa atskleidė, kad, jeigu artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 13 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 12 proc., o Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 10 proc. rinkėjų paramą.
Dar dvi partijos turi didesnį nei 5 procentų Lietuvos rinkėjų palaikymą (t. y. patektų į Seimą) – tai Liberalų sąjūdis – 9 proc. bei partija Tvarka ir teisingumas – 7 proc. Toliau rikiuojasi šios partijos: Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 4 proc., Darbo partija – 4 proc., Lietuvos centro partija – 3 proc., Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai – 2 proc.
Kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Per pastarąjį mėnesį 2 procentiniais punktais sumažėjo ketinančiųjų balsuoti už LVŽS, o 2 procentiniais punktais padidėjo Liberalų sąjūdžio palaikymas. Kitų partijų palaikymas nepakito arba pakito nežymiai.
Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 29-rugsėjo 9 dienomis. Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?
Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų)
2017 08 (%)
2017 09 (%)
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus
12,6
13,0
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą
14,1
12,4
Lietuvos socialdemokratų partiją
10,5
9,7
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį
7,0
8,9
Partiją Tvarka ir teisingumas
5,5
6,7
Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą
5,1
4,1
Darbo partiją
3,8
4,1
Lietuvos centro partiją
3,5
3,4
Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus)
1,9
1,9
Kitas partijas
0,2
–
Nežino, neatsakė
35,8
35,8
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas pareiškė grįžtąs į partiją ir teigė parašęs Kėdainių skyriui prašymą į ją įstoti. Šį prašymą turi apsvarstyti Darbo partijos Kėdainių skyriaus taryba, vadovaujama laikinai einančio pareigas Juozo Gaidamavičiaus, pranešė Darbo partijos informacijos centras.
Į Darbo partijos Tarybos posėdį Širvintose atvyko tik 27 iš 92 Darbo partijos Tarybos narių, todėl nesusirinkus kvorumui, Taryba jokių sprendimų priimti negalėjo.
Darbo partijos pirmininkės Živilės Pinskuvienės iniciatyva surengtoje diskusijoje partijos lyderė pareiškė, kad partijos valdyme gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie yra partijos nariai. V. Uspaskichas 2015-ųjų gruodį išstojo iš partijos, tačiau Garbės pirmininko statusą turi iki šiol.
„Negali čia būti dviejų pirmininkų – vienas garbės ir kitas negarbės“, – sakė Ž.Pinskuvienė.
Ji patarė V.Uspaskichui vadovautis savo knygos mintimis, kad Visatoje yra griežta hierarchija ir palinkėjo, kad ir partijoje būtų tokia pat hierarchija – griežta ir aiški.
„Tai, ką Viktoras daro ir akcentuoja savo knygoje, ir yra tikrasis jo kelias, tai yra veikla, su kuria jis gali padaryti žmonėms kur kas daugiau gero, nei pramušinėdamas kelią intrigantams į aukštas Darbo partijos pozicijas“, – pažymėjo partijos pirmininkė.
Ž. Pinskuvienė priminė V. Uspaskichui jo paties parašytas tezes, kad Visatoje nėra dviejų kūrėjų. „Partijoje turi būti vienas aiškus lyderis, kurį išrenka visi nariai demokratinių rinkimų metu. Lyderis su absoliučia atsakomybe ir aiškia vizija. Partija turėtų gyventi pagal Visatos principus“.
Po Darbo partijos pirmininkės pasisakymo, V. Uspaskichas pareiškė, kad grįžta į partiją.
Ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme (LAT) Darbo partijos „juodosios“ buhalterijos byloje figūruojančiai Vitalijai Vonžutaitei buvo suteikta galimybė pasakyti paskutinę kalbą, kurios metu ji teismo paprašė tenkinti jos apeliacinius skundus.
Paskutiniame teismo posėdyje ji pasirodė su dviem advokatais ir pasakė maždaug minutę trukusią kalbą, kurios metu atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos byla trunka jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl šis laiko tarpas, V. Vonžutaitės nuomone, buvo pakankamas išnagrinėti bylą ir priimti sprendimus.
„Viliuosi teismo teisingumu ir prašau tenkinti mano apeliacinį skundą“, – kalbėjo V. Vonžutaitė.
Vilniaus apygardos teismas dar 2013 m. V. Vonžutaitę pripažino kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokestinio sukčiavimo, paskirdamas jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir piniginę baudą, bet toks sprendimas tuomet buvo apskųstas.
Po 2016 m. Aukščiausiojo Teismo verdikto kitų nuteistųjų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Marinos Liutkevičienės – bylos epizode, prokuroras Saulius Verseckas pats paprašė LAT iš dalies pakeisti nuosprendį V. Vonžutaitei – atsisakyta kaltinimo mokestiniu sukčiavimu ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau paliktas kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir prašymas skirti daugiau kaip 6,5 tūkst. eurų baudą.
LAT savo sprendimą V. Vonžutaitės byloje skelbs birželio 26 dieną. V. Vonžutaitės byla 2015 m. buvo atskirta nuo pagrindinės Darbo partijos bylos, o 2016 m. dėl nėštumo – atidėta.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria ar Aukščiausiajame Teisme priimant verdiktą dėl Darbo partijos nebuvo daromas poveikis teisėjams.
Praėjusiame LAT posėdyje baigiamąją kalbą sakęs V. Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas teigė, kad jo atstovaujamoji turėtų būti visiškai išteisinta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes ji niekada nebuvo nei Darbo partijos pirmininkė, nei jos iždininkė, įgaliojimai jai veikti partijos vardu buvo suteikti 2005 m., o bylos epizodai apima ir 2004 m. darytus veiksmus.
Advokatas taip pat pabrėžė, kad iki 2004 m. ir po 2006 m. V. Vonžutaitė niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, be to šiuo metu augina tris mažamečius vaikus ir niekur nedirba.
Tęsiant ikiteisminį tyrimą, kuriame vieno verslo koncerno atstovui buvo pareikšti įtarimai perdavus itin stambaus masto kyšį buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras šiandien pareiškė įtarimus ir apklausė buvusį Seimo narį V. Gapšį.
Vytautui Gapšiui įtarimai pareikšti dėl Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ 3 dalyje ir 226 str. „Prekyba poveikiu“ 4 dalyje numatytų sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų.
Šiuo metu ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Vytautas Gapšys, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos pirmininko pavaduotoju ir šios politinės partijos Seime frakcijos nariu, koncerno atstovui R. K. už tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 000 eurų kyšį – ši suma du su puse karto viršija teisės aktuose nurodytą didelės vertės kyšio (250 MGL arba šiuo metu 9415 eurų) dydį. Pranešime apie įtarimą taip pat nurodoma, kad turimais duomenimis įtariamasis galimai yra žadėjęs veikti dėl šių naudingų koncernui sprendimų pats bei paveikti tai daryti kitus asmenis.
Po apklausos Vytautui Gapšiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl Vytautui Gapšiui būnant Seimo nariu ir turint teisinį imunitetą, jis šioje byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pradėjo ir atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šiuo metu šioje byloje įtarimai dėl sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų taip pat yra pateikti buvusiam Seimo nariui, buvusiam vienos iš parlamentinių partijų pirmininkui ir šios politinės partijos Seimo frakcijos seniūnui E. M. bei vieno Lietuvoje veikiančio koncerno atstovui R. K.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Darbo partija, reaguodama į vis aštrėjančią pabėgėlių krizę Europos Sąjungoje, kuri neabejotinai palies ir Lietuvą, bei reaguodama į nepagrįstą ir jokių konstruktyvių sprendimų nenešančią opozicijos kritiką, parengė planą-pasiūlymą, kaip būtų galima išspręsti pabėgėlių krizę.
„Planas galėtų būti taikomas tiek ES, tiek Lietuvos ar bet kurios kitos valstybės lygiu, tačiau vieningas ir solidarus Bendrijos veikimas yra būtinas, norint pasiekti geriausią rezultatą. Ekonominių migrantų atskyrimas nuo karo pabėgėlių yra privalomas, nes leis smarkiai sumažinti pabėgėlių skaičių. Būtent ekonominių migrantų neatskyrimas ir buvo pirmoji didelė ES klaida, padaryta reaguojant į kilusią krizę. „Laikinosios apsaugos“ politikos taikymas galėtų būti tinkamas atsakymas į kilusią krizę“, – sako Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.
Šiandien portalo Slaptai.lt svečias – europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Valentinas MAZURONIS.
Nors vasara – atsostogų metas, politikas tvirtina, jog nėra kada atostogauti. Ypatingai – šią vasarą. Mat naujieji Seimo rinkimai – čia pat.
Ar Darbo partija jaučiasi stipri, ruošdamasi būsimiesiems parlamento rinkimams? Koks DP vadovo požiūris į šiandieninę valdančiąją koaliciją? Kaip darbiečiai vertina liberalų iniciatyvas rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo? Kokios prognozės dėl Ukrainos ateities? Koks požiūris į Europos sprendimą priimti tūkstančius pabėgėlių iš Afrikos? Kaip komentuojamas NATO sprendimas sumažinti Baltijos šalių oro erdvę saugančių naikintuvų skaičių?
Su europarlamentaru, Darbo partijos pirmininku Valentinu Mazuroniu kalbasi Slaptai.lt redaktorius Gintaras Visockas.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius duodamas interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ su vedėju Raigardu Musnicku kalbėjosi apie teikiamą Vydo Gedvilo kandidatūrą į švietimo ir mokslo ministrus bei kilusį konfliktą tarp premjero ir Prezidentės šiuo klausimu, aptarė vyriausybės 2014 m. veiklos ataskaitą ir kitas politines aktualijas.
Komentuodamas susidariusią situaciją dėl V. Gedvilo kandidatūros į ministrus A. Kubilius teigė, jog šioje situacijoje krizę sukėlė premjeras, kuris, turbūt, žinodamas, kad Prezidentė nepritars jo siūlomai kandidatūrai vis tiek ją teikė.
Politika yra valstybės institucijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei atskirų piliečių siekiai ir veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Trumpai tariant, politika yra valstybės reikalų tvarkymas, kurį vykdo ne vien valstybinės institucijos ir politinės organizacijos, bet vienodai – visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys.
Jei demokratinę valstybę palyginsime su dideliu ūkiu, tai politiką turėsime lyginti su ūkininkavimu, ūkio šeimininką – su pilietine visuomene (ne valdžios institucijomis!), valdžias – pilietinės visuomenės samdomais tarnais. Kas gi yra pilietinė visuomenė?
Rytoj – Kovo 11-oji. Po 24-rių metų sugrįžome į pradžią. Gerai prisimenu nuotaikas, kuriomis tada gyvenome. Nejaugi pavyks išsilaikyti? Nejaugi iš tiesų atkuriame savo valstybę? Ne vienerius metus po Kovo 11-osios buvo neramu. Buvo ir džiaugsmo, bet nerimo daugiau. Malonu buvo matyti mūsų kareivėlius, savanorius, žengiančius Gedimino prospektu, kurį tiek metų trypė kerzavi okupanto batai. Džaugėmės viskuo, kas sava, lietuviška, tautiška.
Ir vis pagalvodavom: nejaugi dabar taip bus visada, amžinai? Nejaugi imperija susitaikys, praradusi tokį kąsnelį? Pradžioje turėjome vilties, kad Rusija pasikeis, kaip pasikeitė fašistinė Vokietija, fašistinė Italija, klastingoji Lenkija. Juk ir Rusijoje yra pažangių, išmintingų žmonių, kurie supranta, kas buvo atsitikę pasaulio tautoms.
„A.Stancikienė: prezidentė mus valdo tokiu principu, kuriuo mus valdė okupacinė Rusija“, „Prezidentė įsismagino – valosi kojas į teismus“, „P.Urbšys: prezidentė privalo paaiškinti VSD savivalę“, „Z. Vaišvila: D. Grybauskaitė eina ne tas pareigas“ – tai tik kelios antraštės, kuriomis nusprendžiau pradėti šią įžvalgą, kad niekam nekiltų klausimas, ar prezidentę kas nors puola. Atsakymas akivaizdus: taip, ir net labai nuoširdžiai.
Žinoma, galima daryti prielaidą, kad pareiškimu, jog Dalios Grybauskaitės prezidentavimo principai tolygūs Rusijos okupacinės valdžios taikytiems principams, Seimo narė Aurelija Stancikienė tik demonstruoja savo juodojo humoro potencialą. Vis dėlto realistiškesnis paaiškinimas būtų toks: žiniasklaidą valdančios verslo grupės, arba oligarchai, nusprendė D. Grybauskaitei parodyti raudonąją kortelę, todėl visiems, kurie nori nemokamai pasireklamuoti verbaliniu būdu įspirdami prezidentei, suteikiama galimybė pasinaudoti visokeriopa šlėktų valdomų žiniasklaidos priemonių pagalba.
Argumentų, kodėl turime gerą prezidentę, – nuolat daugėja. Spalio 28-ąją išgirdome dar vieną argumentą, kodėl Dalia Grybauskaitė – puiki prezidentė, neabejotinai verta antrosios kadencijos. Omenyje turiu Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės netaktišką akibrokštą, mestą Lietuvos parlamento rūmuose gausiai susirinkusių Europos Sąjungos politikų akivaizdoje.
Primityvu kaltintinti Prezidentę, kam ši ryte neatvyko į Seimą pasveikinti užsienio diplomatų, jei vakare numatytas oficialus priėmimas Daukanto aikštės rūmuose. O atsiprašyti už nepadarytas Prezidentės nuodėmes, tarsi Lietuvos vadovė būtų etiketo reikaluose nesusigaudanti naujokė, – net įžūlu. Bet liūdnai pagarsėjusios Darbo partijos statytinei svarbu žūtbūt mesti nepasitikėjimo šešėlį. Gal atsiras tokių, kurie patikės Prezidentę esant netaktišką? Gal bus tokių, kurie bandys šią temą paversti svarbiausiu savaitės skandalu? Gal ši "žinia" atitrauks visuomenės dėmesį nuo žlungančio Viktoro Uspaskicho bylų?
Tai – dar vienas žurnalistės Linos Pečeliūnienės interviu, duotas portalui Slaptai.lt. Pirmąjame interviu ("Jeigu nepatenkinta burbuliuosiu, mano anūkai į mane spjaus. Ir teisingai padarys", 2013.10.06) daugiausia šnekėta apie Lietuvos santykius su kaimynais – lenkais, baltarusiais, latviais.
Šiame interviu dėmesys sukoncentruotas į svarbiausias vidaus problemas. Pavyzdžiui, kodėl Dalia Grybauskaitė nėra bloga prezidentė, o Audrius Butkevičius nėra stiprus premjeras, kam neįtinka generalinis prokuroras Darius Valys, ko siekia generolas Vitalijus Gailius, kokių netikėtumų dera laukti iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės… Apie lietuviškąją politiką diskutuojama atvirai, be užuolankų.
Su kolege žurnaliste Lina PEČELIŪNIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Tai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalis. Atkreipiu dėmesį į tai, kad net ne svarbūs, o tik svarbiausi klausimai sprendžiami referendumu. Čia ir žemiau kalbu tik apie privalomąjį referendumą.
Svarbiausi gyvenimo klausimai
Kol referendumui surengti reikalingų parašų barjero aukštis buvo 300 tūkst., galima manyti, kad šio barjero įveikimas ir buvo tas konstitucinis svarbiausių gyvenimo klausimų kriterijus.
Jei jau net 300 tūkst. rinkėjų reikalauja surengti referendumą, reiškia Valstybės ir Tautos gyvenime referendumui suformuluotas klausimas priklauso prie svarbiausių.
Seime sėkmingai stumiant referendumą dėl 300 tūkst. barjero nuleidimo iki 100 tūkst. aukščio klostosi nauja situacija.
Savaitė buvo turtinga svarbių užsienio politikos įvykių: nuo B. Obamos ir Irano Prezidento telefoninio pokalbio, Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijos dėl Sirijos iki Berluskonio sprendimo atšaukti savo ministrus, taip sugriaunant Italijos koaliciją, ir Graikijos ultradešiniųjų partijos „Aukso aušra“ lyderių suėmimo, kas gali sukelti politinę krizę Graikijoje.
Šioje svarbių įvykių sekoje aš atkreipčiau dėmesį į Rusijos Premjero, buvusio Prezidento D. Medvedevo straipsnį – pirmas toks atviras Rusijos prisipažinimas, kad ekonomiškai ji žlunga, jeigu dar ne žlugus.
Prie svarbių lietuviškos užsienio politikos reikalų šią savaitę atkreipčiau dėmesį į Ukrainos opozicijos lyderių vizitą Lietuvoje, kuris yra organizuotas mūsų partijos pastangomis. Mes nuosekliai ir intensyviai dirbame su Ukrainos opozicija, kad Ukrainos politinės partijos išlaikytų ir stiprintų bendranacionalinį sutarimą dėl suartėjimo su Europos Sąjunga (džiaugiamės, kad tai tikrai vyksta).
Ne, tai ne scenarijus siaubo filmui. Tai , manau, – Lietuvos politinė realybė.
Pirmos instancijos teismas paskelbė nuosprendį Darbo partijos byloje, kuriame, be kita ko, sakoma, kad nelikus DP, kaip juridinio asmens, byla jai nutraukiama.
Darbiečiai ir ypač V.Uspaskich šia sprendimo dalimi buvo itin patenkinti. Bet ar ne per anksti?
Manau, kad šiam sprendimui analogiškas teisinės praktikos atvejis, kai mirus žmogui ar išnykus valstybei, nelieka kam atsakyti.
Esu įsitikinęs – Darbo partijos ir jos lyderio V.Uspaskicho veikla jau seniai peržengė ribą, už kurios patekusios organizacijos ar asmenys yra vertinami kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bet kodėl to niekas nenori pripažinti?
Net R.Paksas ir jo čiuptuvai nebuvo valstybei taip skausmingai išsikeroję. Tik bėda, kad didžiosios partijos to pripažinti nenori. Arba negali dėl pernelyg didelių sąsajų su V.Uspaskichu.
Per keletą metų Darbo partija ir jos veikėjai galimai nuslėpė 25 mln. litų pajamų, o už apykaklės sučiuptas jos lyderis tada išnešė savo kailį į Rusiją. Jeigu tie milijonai būtų nuslėptos tik grynai komercinės pajamos, tai čia viskas būtų aišku: tyrimas, teismas, kalėjimas, bankrotas ir asmeninės reputacijos žlugimas.
