uspaskich_rekl_m

Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad Lietuvos rusų sąjungos vadovai įtraukti į Darbo partijos rinkimų sąrašus. Jie tvirtina, kad pasiryžimui dalyvauti Seimo rinkimuose nemažai įtakos turėjo Viktoro Uspaskicho nusiteikimas pagerinti santykius su Rusija. Tiksliau tariant, vilioja prorusiška Darbo partijos kryptis.

Darbo partijos rinkimų sąrašas buvo patvirtintas rugsėjo 6 dieną Kėdainiuose. Jo viršuje yra partijos pirmininkas V.Uspaskichas ir vicepirmininkas Vytautas Gapšys. 27-oji sąrašo vieta atiteko Lietuvos rusų sąjungos pirmininkui Sergejui Dmitrijevui, o jo sesuo Larisa Dmitrijeva atsidūrė 34-ojoje vietoje.

Continue reading „Apie Lietuvos rusų sąjungą, Darbo partiją ir Lenkų rinkimų akcijos sąrašą”

uspaskich_rekl_m

Ir vėl Lie­tu­va aud­ro­se, ku­rio­se tūks­tant­me­tės is­to­ri­jos tėk­mė­je tai pa­lūž­da­vo­me, tai pa­kil­da­vo­me. 1918 me­tais pa­ki­lo­me to­dėl, kad mū­sų kai­mas iš­sau­go­jo tau­rią dva­sią, pa­rem­tą mū­sų re­li­gi­jos ver­ty­bė­mis, hu­ma­niš­kais pa­pro­čiais, kad ne­gau­si, bet stip­ri in­te­li­gen­ti­ja ne­šė švie­są bei ne­pri­klau­so­my­bės sie­kį.

Šian­dien mū­sų kai­mas su­griau­tas, žmo­nės iš­si­vaikš­čio­ję, o mū­sų in­te­li­gen­ti­jos dva­sia, anot Vin­co Ku­dir­kos, ap­snū­du­si. Ma­ža to, da­lis ap­si­skel­bu­sių di­džiai­siais ra­šy­to­jais, in­te­lek­tu­a­lais sa­vo kny­go­mis, straips­niais, pa­reiš­ki­mais lenk­ty­niau­ja, kas šmaikš­čiau ap­dergs mū­sų šian­die­ni­nę Lie­tu­vą, re­li­gi­ją, is­to­ri­ją, mū­sų lais­vės ko­vo­to­jus ir kan­ki­nius. To­kie su­lau­kia vals­ty­bės pa­ra­mos, pa­šlo­vi­na­mi ap­do­va­no­ji­mais.

Continue reading „Dėl Darbo partijos pirmininko dalyvavimo rinkimuose į Seimą”

akcentai_333

Puiku – jau šiek tiek daugiau žinome apie vadinamąsias nesistemines partijas, šių metų rudenį trokštančias patekti į Seimą. Savo kandidatų sąrašą neseniai paskelbė “Drąsos kelias”.

Maždaug tuo pačiu metu savųjų kandidatų sąrašą įvardino ir judėjimo “Už Lietuvą Lietuvoje” vadovai.

Atvirai kalbant – nieko įspūdingo. Ir vienoje, ir kitoje grupėje esama žmonių, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Pavyzdžiui, be didesnių svarstymų balsuočiau už prof. Vytautą Daujotį, kunigystę sustabdžiusį Joną Varkalą, tautininką Gintarą Songailą, žurnalistą Gintarą Aleknonį.

Continue reading „Ne tie akcentai, ponai lietuviai !”

KGB_dokumenty

Šiandien Darbo partijos prezidiumo nariai priėmė sprendimą dėl paviešintų KGB rezervininkų Prano Vičiulio ir Stasio Stonkaus likimo Darbo partijoje.

Telefonu apklausius Darbo partijos prezidiumo narius nuspręsta rekomenduoti paviešintiems KGB rezervininkams Pranui Vičiuliui bei Stasiui Stonkui patiems išstoti iš Darbo partijos. Už tokį sprendimą pasisakė 29 Darbo partijos prezidiumo nariai iš 51. 9 buvo už tai, kad P. Vičiulis ir S. Stonkus būtų pašalinti iš partijos, o likusieji susilaikė.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich paviešintos informacijos nedramatizuoja, tačiau darbiečiai ketina patikrinti, ar partijos gretose nėra daugiau asmenų, neprisipažinusių apie savo priklausomybę KGB rezervui. Darbo partijos pirmininkas viliasi, kad tokių asmenų nėra tarp partijos kandidatų rinkimuose į Seimą.

Continue reading „Darbiečių prezidiumas siūlo atsistatydinti kolegoms iš KGB rezervo”

Veryga_copy

Sei­me be­si­klos­tan­tys įvy­kiai dėl siū­ly­mo pa­pil­dy­ti Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mą, nu­ma­tant ga­li­my­bę įkur­ti Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės pre­ven­ci­jos fon­dą, į ku­rį bū­tų per­ve­da­mi 2 proc. nuo ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio su­rink­tų ak­ci­zų, ro­do, kad Sei­mo na­riai to­kio fon­do at­si­ra­di­mo ne­no­ri ir tik­riau­siai bi­jo pa­sek­mių sa­vo rė­mė­jams – ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio ga­min­to­jams, ku­riuos fon­do pi­ni­gai iš tie­sų įstum­tų į keb­lią si­tu­a­ci­ją. Nors Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas idė­jai pri­ta­rė, ta­čiau svars­ty­mas Au­di­to ko­mi­te­te aiš­kiai pa­ro­dė, kad Sei­mo na­riai pa­mir­šo sa­vo kal­bas apie Lie­tu­vos jau­ni­mo auk­lė­ji­mą.

Kal­bos apie psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos bū­ti­nu­mą bu­vo itin su­ak­ty­vė­ju­sios svars­tant al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų re­kla­mos drau­di­mo at­šau­ki­mą. Tuo­met ko­ne kiek­vie­nas Sei­mo na­rys aiš­ki­no, kad drau­di­mais nie­ko ne­iš­sprę­si, vi­suo­me­nę rei­kia švies­ti. Da­bar, kai ban­do­ma su­kur­ti pa­ma­tą to­kio švie­ti­mo or­ga­ni­za­vi­mui na­cio­na­li­niu mas­tu, Sei­mo na­riai pra­de­da iš­ve­džio­ji­mus, kad tai bus ne­skaid­ru, kad tai prieš­ta­raus Kon­sti­tu­ci­jai ir t.t.

Continue reading „Seimas bijo investuoti į jaunimo blaivumą”

daujotis_vytautas

Konstitucinio Teismo keliamas grėsmes Lietuvos konstitucinei demokratijai, pats to nenorėdamas, viešai atskleidžia ir buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris.

Sugretinkime dvi ištraukas iš jo straipsnio[1]: „konstitucingumo reikalavimas išreiškia ribotos valdžios idėją: virš politinės valios esama kažko, kam šioji privalo paklusti, virš ordinarinės teisės esama aukštesniosios teisės, kurios neatitinkančias nuostatas galima ir reikia šalinti iš teisės sistemos. Konstitucija riboja valdžią – taip pat ir teisę kuriančią valdžią“ ir „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“.

Iš pirmosios ištraukos aišku, kad virš politinės valdžios ir teismo yra Konstitucija, o iš antrosios ištraukos – Konstitucija galioja tiek, kiek jai leidžia galioti Konstitucinis Teismas, t. y. virš Konstitucijos yra Konstitucinis teismas.

Continue reading „Problema – Konstitucinis Teismas”

algimantas-zolubas-1

Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dabartinė Lietuvos ambasadorei Kanadoje Gintė Damušytė pabrėžtinai tvirtino, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės ugdymą, formavimą, jos telkimą valstybinei veiklai, nes demokratinėje šalyje pilietinė visuomenė yra valstybės pamatas, turinys, tvirtybės ir saugumo garantas.

Deja, diplomatė, įžvalgi politikė dešiniųjų nebuvo deramai išgirsta, o kairieji jos teiginį suvokė kaip įspėjimą ir didžiulį pavojų pažadinti galingą jėgą, kuri turės juos nušalinti nuo valstybės reikalų tvarkymo – politikos. Tebeturėdami visose valstybės valdymo struktūrose bei žiniasklaidoje buvusius kompartijos nomenklatūrininkus, kairieji, politiką įvardiję tik Seimo narių, partijų, diplomatų nuosavybe, piliečiams į politiką pastatė neperžengiamą užkardą, uoliai ėmėsi depolitizavimo – Lietuvos piliečių nupilietinimo.

Continue reading „Iš „tarybinės liaudies“ – į pilietinę tautą”

mitingvien_paleckis_1

Įprasta vaizdu vadinti matomą vietovę, reginį, įvaizdžiu – vaizduojamą, vaizdu įkūnytą dalyką. Jei žodžio vaizdas prasmė nesikeičia, žodis įvaizdis mūsų laikais viešajame gyvenime ir ypač politikoje įgavo kitokią, netikro arba tariamo vaizdo prasmę.

Lotynų sentencija Mundus vult decipi (pasaulis trokšta būti apgautas) mūsų gyvenime, regis, įsikūnijo nepriekaištingai. Kadangi tikro vaizdo pakeitimas dažnai susijęs su nemažais sunkumais, o įvaizdį sukurti galima manipuliacijomis, spekuliacijomis, viešaisiais ryšiais ar net magija, įvaizdžio kūrimas (kurpimas) tapo akivaizdžią naudą duodančiu verslu, sėkmę lemiančiu veiksniu.

Continue reading „Pasaulis trokšta būti apgautas”

juska_naujas

Buvęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras  Stanislovas Stulpinas, savo interviu “Lietuvos žinioms” (paskelbtas šių metų rugpjūčio 25  dieną), išdrįso pasakyti, rodos, jau seniai visiems žinomą polišinelio paslaptį – pedofilija įtariamas Audrius Ūsas galimai buvo VSD informatorius ir kad būtent A. Ūsas galimai suteikė VSD informacijos apie Darbo Partijos juodąją buhalteriją.

Tad iš S. Stulpino interviu iškyla dvi versijos, kurios galimai šiuo metu ir yra pagrindinės. Apie tai netiesiogiai liudija sunkiai suprantama, brangiai kainuojanti L. Stankūnaitės apsauga – šioje byloje itin svarbią rolę, jeigu ne pagrindinę, vaidina svetimos šalies specialiosios tarnybos.

Continue reading „Polišinelio paslaptys”

voveriene_1

Ko gero, šis „veidrodis“ jautriausiai ir objektyviausiai parodo, kas vyksta Lietuvos politikoje ir kaip yra – ČIA ir DABAR. Sociologinės apklausos, atliktos š.m. gegužės-birželio-liepos mėnesiais UAB „Alfa Media“, laikraščio „Lietuvos žinios“ užsakymu, pateikė tokius duomenis. Gaila, kad tyrimai atlikti ne visai korektiškai, birželį ir liepą sumažinus tyrimų aspektų skaičių. Pavyzdžiui, birželio ir liepos mėnesiais nebuvo tirti (o gal tik laikraštyje nepateikti? – O.V.) Seimo ir kitų dviejų  valdžių: trečiosios – prokuratūros ir teismų, bei ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – vertinimai

Todėl šiame straipsnyje naudosimės duomenimis, kurie pasirodė viešojoje erdvėje, o tų tyrimų, kurie yra pakartoti visus tris kartus, pateiksime paskutiniųjų tyrimų liepos mėnesį rezultatus.

Continue reading „Kartais atrodo, kad šioje partijoje įsiveisė gudriai užsimaskavusių provokatorių ir išdavikų”