Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Briuselyje susitiko su Lotynų Amerikos bei Karibų šalių vadovų, dalyvaujančių trečiajame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių viršūnių susitikime, sutuoktinėmis ir partnerėmis.
Susitikimą inicijavo Europos Tarybos Pirmininko Charles‘io Michelio sutuoktinė Amélie Derbaudrenghien. Jame kalbėta apie šalių pirmųjų ponių veiklas, jų vaidmenį ir indėlį, siekiant glaudesnio valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo, apie minkštosios galios reikšmę ir jos poveikį.
„Ką tik pasibaigęs Vilniaus viršūnių susitikimas dar kartą parodė: šalių lyderių sutuoktinių bei partnerių indėlis globalių iššūkių kontekste, siekiant puoselėti žmogiškąsias vertybes ir humaniškumo principus, yra išties svarbus ir reikšmingas. Norėčiau paraginti pasinaudoti šia patirtimi, turime visas galimybes drauge imtis aktyvių veiksmų, kurie atneštų naudą mūsų visuomenėms ir valstybėms“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Pagrindinės Briuselyje vykstančio susitikimo, kuriame dalyvauja Prezidentas Gitanas Nausėda, temos – ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių bendradarbiavimo stiprinimas, globalūs saugumo iššūkiai, Rusijos sukelto karo Ukrainoje globalūs padariniai.
Renginio metu. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį pasveikino Ukrainos centre surengtos jaunimo diskusijos dalyvius.
„Džiugu pasveikinti Jus, susirinkusius šioje unikalioje institucijoje. Kurdamos ją kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska, siekėme saugios humanitarinės erdvės ukrainiečiams, kurioje jie turėtų galimybę ne tik užgydyti žiauraus karo traumas, atstatyti psichologinę pusiausvyrą, bet ir toliau puoselėti bendruomeniškumą, nacionalinę kultūrą, identitetą“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia priminė, kad Ukrainos centras – atvira edukacinė, kultūrinė ir mokslinė erdvė, kuri leidžia kiekvienam ukrainiečiui integruotis į Lietuvos visuomenę, taip pat suteikia galimybes pasiruošti Ukrainos atstatymui po karo.
„Lietuvai labai svarbu, kad jaunoji ukrainiečių karta neprarastų galimybių mokytis, augtų kartu su pažanga, taptų ateities lyderiais, savarankiškai kuriančiais savo ir laisvos Ukrainos ateitį. Aktyviai klojame tarptautinio bendradarbiavimo tiltus, remdamiesi į valstybines institucijas ir diplomatus, užsienio šalių ambasadorius, savanorius, rėmėjus bei pilietinę bendruomenę, nes laiko faktorius – kaip niekada svarbus“, – teigė pirmoji ponia.
D. Nausėdienės žodžiais, Lietuva neabejoja Ukrainos pergale, tiki abiejų šalių bendruomenių bendradarbiavimo prasmingumu bei galia, visuomeninės minties potencialu, jaunuomenės kuriamąja jėga. Pirmoji ponia palinkėjo susirinkusiems produktyvios diskusijos ir sparnų šviesiai laisvos Ukrainos vizijai.
Diskusijoje dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir įvairaus amžiaus jaunuoliai iš Lietuvos bei Ukrainos.
Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įsteigtame centre ukrainiečiai gauna neformalųjį švietimą, kultūrines, psichosocialines ir kitas reikiamas paslaugas. Centras prisideda prie ukrainiečių integracijos Lietuvoje palengvinimo, taip pat sudarydamas jiems palankias sąlygas nepamiršti savo kultūros ir kalbos, puoselėti identitetą.
Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra vienas iš jo steigėjų, Ukrainos centras siekia plėsti savo veiklą: burti akademinę bendruomenę, kuri savo žiniomis, tyrimais ir bendra patirtimi prisidėtų prie europinės Ukrainos perspektyvos.
Per 12 veiklos mėnesių Ukrainos centre jau apsilankė beveik 23 tūkst. žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Diana Nausėdienė su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Alijeva lankosi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Alijeva lankėsi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Pirmosioms ponioms pristatytos bibliotekos erdvės, teikiamos paslaugos, pagrindiniai įgyvendinami projektai.
„Lietuva vertina kultūros potencialą ir išradingumą ne tik kaip pagrindinį mūsų tautinio identiteto komponentą, bet ir kaip priemonę iššūkiams spręsti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Todėl mūsų institucijos kartu su kultūros ir nevyriausybinėmis organizacijomis pristato įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama panaudoti ir pritaikyti kultūroje praktikuojamas žinias bei metodiką švietimo, socialinės apsaugos, diplomatijos, užimtumo ir kitose srityse“, – sakė D. Nausėdienė.
Vienas tokių projektų – pirmosios ponios globojama iniciatyva „Knygų startas“, kurios tikslas – skatinti ankstyvąjį skaitymą teikiant metodinę medžiagą šeimoms su naujagimiais. „Knygų starto“ lauknešėliai jau įteikiami ne tik Lietuvoje gimusiems kūdikiams, bet ir užsienyje gyvenantiems ir ten atžalų susilaukusiems Lietuvos piliečiams. Neseniai iniciatyva pradėta taikyti Lietuvoje gimusiems Ukrainos pabėgėliams, kuriems įteikiamos knygelės ukrainiečių kalba.
„Mūsų ilgalaikis tikslas – matyti kultūrą kaip kasdienio gyvenimo dalį, atsižvelgiant į įvairų jos panaudojimą mūsų viešajame gyvenime. Esame tvirtai įsitikinę, kad kultūra yra būdas ugdyti smalsias, raštingas, socialiai aktyvias bendruomenes visoje šalyje“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
Diana Nausėdienė su Azerbaidžano pirmąja ponia Mehriban Alijeva lankosi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotrauka
Dvišaliame susitikime D. Nausėdienė pristatė Azerbaidžano pirmajai poniai pagrindines savo veiklas, taip pat Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva Vilniuje duris atvėrusį Ukrainos centrą. Pasak D. Nausėdienės, čia ukrainiečiai gauna neformalųjį švietimą, kultūrines, psichosocialines ir kitas reikiamas paslaugas. Centras prisideda prie ukrainiečių integracijos Lietuvoje palengvinimo, kartu sudarydamas jiems palankias sąlygas nepamiršti savo kultūros ir kalbos, puoselėti identitetą.
Nuo veiklos pradžios praėjusių metų birželį Ukrainos centre jau apsilankė daugiau kaip 21 tūkstantis žmonių, tarp jų – ir aukšto rango pareigūnai bei svečiai iš užsienio.
Diana Nausėdienė ir Mehriban Alijeva – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Justinas Auškelis) nuotrauka
Lietuvos pirmoji ponia taip pat pristatė lituanistinio švietimo užsienyje globą, bendradarbiavimą su Tarptautine Vilniaus moterų asociacija, veiklas kartu su Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, paramą neišnešiotų naujagimių asociacijai „Neišnešiotukas“ bei jų iniciatyvai „Auginu Lietuvą, bendradarbiavimą su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ugdant vaikų fizinį raštingumą.
„Būdama Azerbaidžano nacionalinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nare puikiai suprantate, kaip svarbu puoselėti olimpines vertybes ir diegti jas jaunajai kartai. Tai ne tik rūpinimasis žmonių sveikata, bet ir bendruomeniškumo skatinimas, gerų tarpusavio santykių bei pagarbos kitiems visuomenės nariams ugdymas. Matau erdvę bendradarbiavimui kuriant dvišalius projektus vaikų fizinio raštingumo ugdymo ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimo srityse“, – teigė Lietuvos pirmoji ponia.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Turkijos pirmąja ponia Emine Erdogan. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Ankaroje susitiko su Turkijos pirmąja ponia Emine Erdogan.
D. Nausėdienė pareiškė užuojautą dėl Turkiją sukrėtusio niokojančio žemės drebėjimo. „Lietuva reiškia visišką solidarumą su Jūsų šalimi ir žmonėmis. Darome viską, kas įmanoma, teikdami pagalbą nukentėjusiems gyventojams“, – sakė pirmoji ponia.
Lietuva skyrė daugiau kaip pusės milijono eurų vertės pagalbos paketą, kad padėtų Turkijai atsigauti po žemės drebėjimo. Pirmą kartą istorijoje į nelaimės zoną buvo nusiųsta gelbėtojų ir medikų komanda, kuri prisijungė prie tarptautinių pagalbos pajėgų. Buvo pristatyta įranga ir reikalingi reikmenys: palapinės, elektriniai šildytuvai, patalynės komplektai, medicinos priemonės.
„Esu labai sujaudinta Jūsų žmonių drąsos ir dvasios stiprybės šios nelaimės akivaizdoje. Mintimis ir maldomis esame kartu su šios baisios nelaimės aukomis ir visais, nukentėjusiais nuo jos pasekmių“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
Lietuvos pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Turkijos pirmąja ponia Emine Erdogan. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka
Turkijos pirmajai poniai D. Nausėdienė pristatė savo pagrindines veiklas bei globojamas iniciatyvas. D. Nausėdienė papasakojo apie praėjusiais metais Vilniuje duris atvėrusį Ukrainos centrą, jo veiklą ir perspektyvas. Taip pat aptartas galimas glaudesnis abiejų šalių bendradarbiavimas aplinkosaugos ir švietimo srityse.
Lietuvos pirmoji ponia įteikė E. Erdogan savo globojamos neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ perduotą simbolinę dovanas Turkijos šeimoms – 100 vienetų kūdikių drabužių, supažindino su iniciatyva „Auginu Lietuvą“, teikiama pagalba neišnešiotų naujagimių tėvams ir patiems naujagimiams.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Diana Nausėdienė lankėsi tarptautiniame meno simpoziume „Malonny“ Marijampolėje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolėje vykstančiame tarptautiniame kūrybiniame meno simpoziume „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“, susipažino su naujai kuriamais sieninės tapybos darbais.
Devintąjį kartą Marijampolėje organizuojamas simpoziumas prisideda puoselėjant miesto savitumą, kviečia diskutuoti vietos bendruomenę ir Lietuvos bei užsienio menininkus, buria meninei raiškai ir estetikai neabejingus savanorius.
„Lietuvai nepaprastai svarbus ir vertingas išeivijos lietuvių menininkų potencialas, kuris ne tik praturtina Lietuvos meno pasaulį, pritraukia į mūsų šalį aukšto profesionalumo kūrėjus iš užsienio, bet ir tiesia tiltus tarp skirtingų kultūrinių patirčių. Tokiu būdu šiuolaikinėmis meno formomis Lietuvoje pristatoma pasaulio kultūra ir Lietuva pristatoma pasaulyje. Tradiciniu tapęs simpoziumas ir jo metu gimstantys kūriniai Marijampolėje didina meno prieinamumą plačiajai visuomenei, o per savanorystę ir stiprina vietos bendruomenę“, – teigė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia vizito metu susitiko su simpoziumo organizatoriumi, JAV gyvenančiu ir kuriančiu lietuvių menininku Ray Bartkumi. D. Nausėdienė kartu miesto meru Povilu Isoda ir R. Bartkumi leidosi į pasivaikščiojimą po Marijampolę, apžiūrėjo ankstesnių „Malonny“ meno ir architektūros simpoziumų metu sukurtus sieninės tapybos darbus.
D. Nausėdienė taip pat bendravo su jaunaisiais savanoriais, šiuo metu talkinančiais menininkui kuriant naujus meno kūrinius mieste, taip pat stebėjo, kaip gimsta vienas iš šių kūrinių. Savanoriai su pirmąja ponia dalijosi savo įspūdžiais, patirtimi gražinant miestą bei puoselėjant bendruomeniškumo ir pilietinės atsakomybės jausmą.
Šiųmečio simpoziumo metu menininko R. Bartkaus ir savanorių pastangomis tapyti piešiniai papuoš net tris Marijampolės miesto tiltus, pažymima Prezidento komunikacijos grupės pranešime.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Rusijos agresiją patyrusiuose Irpinės ir Bučos miestuose. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) foto
Ukrainoje viešinti Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Rusijos agresiją patyrusiuose Irpinės ir Bučos miestuose. Bučoje D. Nausėdienė pagerbė brutaliai nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų miesto civilių gyventojų atminimą, taip pat apsilankė čia persikėlusioje Irpinės ligoninėje.
„Čia, greta Kijevo, mes šiandien matome neišmatuojamą agresoriaus žiaurumą ir karo nusikaltimus – raketomis ir artilerijos sunaikintą Irpinę, nužudytus taikius gyventojus Bučoje. Kartu mes matome didžiulį ukrainiečių didvyriškumą ir norą atstatyti savo miestus, gyvenimus ir kurti ateitį“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
D. Nausėdienę lydėję Irpinės ir Bučos merai dėkojo Lietuvai už nuolatinę diplomatinę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Vėliau šiandien Lietuvos pirmoji ponia D. Nausėdienė dalyvaus Kijeve Ukrainos Prezidento žmonos Olenos Zelenskos rengiamoje antrojoje pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“.
D. Nausėdienė kartu su O. Zelenska ir Latvijos pirmąja ponia Andra Levite iš studijos Kijeve kreipsis į valstybių vadovų sutuoktines, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovus, žinomus mokslininkus, muzikantus, aktorius, sportininkus ir papasakos apie Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus į mūsų šalies švietimo ir ugdymo sistemą.
Pirmoji ponia tarptautinei bendruomenei taip pat pristatys pirmąjį pasaulyje Ukrainos centrą, kuris D. Nausėdienės ir O. Zelenskos iniciatyva birželį atvėrė duris Vilniuje.
Kartu su Lietuvos pirmąja ponia konferencijoje dalyvaus JAV, Kanados, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Turkijos, Latvijos, Serbijos, Islandijos valstybių vadovų sutuoktinės, Jungtinių Tautų, UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai, žinomi mokslininkai, istorikai, muzikantai, aktoriai, sportininkai.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) fotografijos
Diana Nausėdienė apsilankė Ukrainos centre. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį apsilankė savo ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos globojamame Ukrainos centre, kur susitiko su ukrainiečių bendruomene ir susipažino su centre organizuojamomis veiklomis.
Susitikime su ukrainiečiais D. Nausėdienė kalbėjosi apie jų įspūdžius ir patirtis dalyvaujant centro organizuojamose įvairiausio pobūdžio užimtumo veiklose, domėjosi tolesniais bendruomenės poreikiais, pažymima Prezidentūros pranešime.
„Šiuo metu Ukrainos centre jau visu pajėgumu organizuojamos įvairiausios kūrybinės, kultūrinės, sporto ir terapinės veiklos tiek moterims, tiek vaikams. Centre kasdien apsilanko vis daugiau nuo karo baisumų savo šalyje pabėgusių ukrainiečių, o tai rodo šio projekto svarbą ir būtinybę šiuo nelengvu jiems laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad ukrainiečių bendruomenė čia buriasi, atranda vieni kitus“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė apsilankė vaikams organizuojamose emocinių užsiėmimų ir terapinių žaidimų grupėse su psichologais, moterų dailės terapijos užsiėmime, taip pat anglų kalbos klasėje.
Pasak pirmosios ponios, auga prie Ukrainos centro veiklų norinčių prisidėti savanorių skaičius, planuojama, kad ukrainiečių bendruomenei skirtų veiklų tinklelis taip pat plėsis.
„Kiekvieno pagalba ir iniciatyva yra laukiama. Jeigu tik galite ir norite prisidėti, nedvejokite. Jūsų geri darbai ir emocinė parama nenustoja būti reikalingi“, – sakė D. Nausėdienė.
Ukrainos centras Vilniuje esančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje oficialiai duris atvėrė birželį. Ukrainos centro steigimą inicijavo Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios, siekdamos sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę.
Diana Nausėdienė susitiko su programos „Jungtis Lietuvai“ dalyviais. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Valstybės pažinimo centre (VPC) susitiko su lietuvių diasporos jaunimo atstovais, dalyvaujančiais programoje „Jungtis Lietuvai“ (angl. „Bring Together Lithuania“) ir atliekančiais vasaros stažuotes mūsų šalyje.
Pirmoji ponia, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, su užsienio lietuvių jaunimu iš skirtingų pasaulio valstybių aptarė galimas jų karjeros perspektyvas Lietuvoje bei aktualius gimtosios kalbos ir lietuvybės išsaugojimo klausimus. Pasak D. Nausėdienės, siekiant išsaugoti šalies stiprybę, būtina kurti ir išsaugoti jungtis tarp skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių.
„Nesvarbu, kur gyvenate, esate labai svarbi Lietuvos dalis – galite grįžti ir prisidėti prie valstybės potencialo ir gerovės kūrimo. Tikiu, kad globali Lietuva egzistuoja ne tik žodžiuose, bet ir darbuose. Jūsų visų veiklos sritys yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbus yra ir puoselėjamas žmogiškasis ryšys. Kurdami modernią valstybę, sugebėjome kartu išsaugoti ir savo tapatybę bei vieną seniausių pasaulyje lietuvių kalbą, o tai tik patvirtina šio ryšio svarbą“, – sakė D. Nausėdienė.
D. Nausėdienė su programos dalyviais aptarė bendravimo su gimtinėje likusiais artimaisiais džiaugsmą, įsitraukimo į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklą ir lituanistinėse mokyklose įgautų žinių svarbą išlaikant ryšį su Lietuva ir puoselėjant gimtąją kalbą.
Programa „Jungtis Lietuvai“ suteikia lietuvių diasporos jaunimui galimybę pažinti modernią Lietuvą, įgyti profesionalių įgūdžių tėvų ir senelių gimtinėje, susipažinti su tautiečiais iš viso pasaulio ir geriau suvokti savo lietuvišką identitetą.
Jau penktus metus iš eilės vykstančią šešių savaičių programą remia ir globoja Kazickų šeimos fondas. Šią vasarą programoje dalyvauja 16 lietuvių kilmės jaunuolių iš JAV, Kanados, Argentinos, Vokietijos, Nyderlandų ir Rusijos.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Filadelfijos lietuvių namuose susitiko su lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Filadelfija, liepos 3 d. (ELTA). Pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Jungtinėse Valstijose metu apsilankė Filadelfijos lietuvių namuose ir susitiko su JAV lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais.
D. Nausėdienė su lituanistinių mokyklų atstovais aptarė lituanistinio švietimo integraciją į bendrą Lietuvos švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo poreikius.
„Siekdami lietuvių diasporoje išlaikyti gyvą gimtąją kalbą, turime skatinti užsienio lietuvius mokyti vaikus ne tik lietuvių kalbos, bet ir savo valstybės istorijos, kultūros. Labai svarbu į švietimo veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, nes būtent jų rankose mūsų kalbos ir kultūros ateitis. Todėl turime sudaryti sąlygas lietuviškosios tautinės tapatybės puoselėjimui ir saviraiškai gimtąja lietuvių kalba“, – sakė pirmoji ponia.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė Filadelfijos lietuvių namuose susitiko su lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais. Prezidento kanceliarijos nuotrauka
Pasak D. Nausėdienės, svarbus ne tik lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų indėlis, bet ir bendruomenių, tėvelių bei artimųjų įsitraukimas ir dalyvavimas įvairiose bendrose veiklose, pavyzdžiui, sporto renginiuose, šokių ir dainų šventėse, svarbių Lietuvai datų minėjimuose.
Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad JAV lituanistinėse mokyklose kartu su kalbos mokymu vyksta ir kitos svarbios pamokos – vaikai supažindinami su Lietuvos istorija, geografija, lietuvių literatūra, etnokultūra.
Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, dalyvavo 37 lituanistinių neformaliojo švietimo mokyklų, veikiančių JAV, atstovai.
Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniuje atidarė Ukrainos centrą, įsikūrusį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje.
Šventiniame renginyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.
„Kiekvienas Lietuvoje stengiamės Jums padėti – kiek tik galime, todėl šiandien esame kartu. Tesėdami abipusį įsipareigojimą, duotą istorinio civilizacinio lūžio akivaizdoje, susitinkame Ukrainos dainiaus Taraso Ševčenkos vardu pavadintoje Vilniaus gatvėje ir kartu, taikos vardan, atidarome integracinę erdvę – Ukrainos centrą“, – kreipdamasi į O. Zelenską sakė D. Nausėdienė.
Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Ukrainos ambasadai Lietuvoje ir VDU.
„Kartu su partneriais pažadėjome vieni kitiems aktyviai bendradarbiauti ir daryti viską, kad Lietuvoje Ukrainos gyventojai rastų saugų prieglobstį, medicininę ir socialinę pagalbą, švietimo paslaugas, o svarbiausia, kad galėtų puoselėti savo kultūrą ir išsaugotų tautos gyvybingumą“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia. VDU Švietimo akademijoje duris atvėrė Ukrainos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak D. Nausėdienės, turime siekti, kad karui pasibaigus Ukrainos vaikai grįžtų namo stiprūs ir išsilavinę, pasirengę kurti savo Tėvynę tokią, kokią ją nori matyti patys.
Lietuvos pirmosios ponios teigimu, Ukrainos centras Lietuvoje gali daug nuveikti telkdamas intelektualinį potencialą, plėtodamas kultūrinę diplomatiją – ilgainiui visa tai galėtų prisidėti prie instituto, skirto remti Ukrainos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, įkūrimo ir kitų svarbių bendrų tikslų įgyvendinimo.
VDU Švietimo akademijoje duris atveria Ukrainos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia O. Zelenska taip pat sveikino į renginį susirinkusius ukrainiečius, padėkojo Lietuvos prezidentui, pirmajai poniai ir šalies žmonėms už tai, kad jos tautiečiai Lietuvoje jaučiasi saugiai. O. Zelenska pasidžiaugė, kad pirmasis toks Europoje Ukrainos centras taip pat taps saugiu prieglobsčiu ukrainiečiams, ypač moterims ir vaikams. Jos teigimu, ukrainiečiai čia galės sulaukti visokeriopos pagalbos bei turės erdvę savo susibūrimams ir kultūros sklaidai.
Atidarant Ukrainos centrą taip pat dalyvavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Ukrainos centro vadovas, Nepriklausomybės Akto signataras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, užsienio šalių diplomatai Lietuvoje.
Renginyje, kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, skambėjo garsių Lietuvos ir Ukrainos menininkų atliekama ukrainietiška muzika. VDU Švietimo akademijos erdvėje vyko centre savanoriaujančių nevyriausybinių organizacijų mugė.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją.
Pirmoji ponia Lietuvos rašytojo, diplomato V. Krėvės-Mickevičiaus vardo auditorijos atidarymo ceremonijoje dalyvavo vizito Azerbaidžano sostinėje Baku metu.
Iškilmingame renginyje dalyvavo universiteto rektorius Adalatas Jalalas Muradovas, Lietuvos ir Azerbaidžano akademinės bendruomenės atstovai.
Sveikinimo kalboje D. Nausėdienė pabrėžė, kad kultūra ir mokslas yra visuomenės katalizatoriai, valstybių bei jų žmonių gerovės prielaida, o kultūra – dar ir vienas iš Lietuvos bei Azerbaidžano draugystės simbolių.
„Simboliška, kad rašytojas V. Krėvė-Mickevičius, nors ir gimė Lietuvoje, Azerbaidžanui jautė stiprią trauką. Susidomėjimas šio krašto kultūra jam tapo dideliu įkvėpimo šaltiniu, vėliau atsispindėjusiu kūryboje. Pradėjęs gilintis į rytietišką kultūrą ir filosofiją, jis tapo savotišku šių regionų ambasadoriumi Lietuvai“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Azerbaidžano valstybiniame ekonomikos universitete atidarė Vinco Krėvės-Mickevičiaus vardo auditoriją. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotrauka
D. Nausėdienės teigimu, V. Krėvė-Mickevičius garsėjo ne tik kaip rašytojas ir mokytojas, bet ir kaip žmogiškųjų vertybių puoselėtojas, nė vienam neatsisakydavęs pagelbėti.
„Įsitraukęs į politinį gyvenimą ir vėliau Baku vykdęs diplomatinę misiją, rašytojas savo unikalią padėtį panaudojo kilniems tikslams. Jis išgelbėjo šimtus lietuvių ir kitų tautybių žmonių gyvybių, padėdamas jiems pabėgti nuo sovietinio teroro“, – sakė šalies pirmoji ponia.
V. Krėvės-Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba, pasak D. Nausėdienės, yra puikus vaisingo abiejų tautų bendradarbiavimo pavyzdys, sudaręs prielaidas jų kultūrinių ryšių klestėjimui.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Gegužės 18 dieną šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Valstybių Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume. Lietuvos Prezidentas Azerbaidžane taip pat susitiks su Ministru Pirmininku Ali Asadovu, Baku gyvenančiais lietuviais, padės vainiką Kankinių alėjoje 1990 m. Kruvinojo sausio aukoms.
Gegužės 19–20 dienomis šalies vadovas Jerevane susitiks su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu, Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu, Parlamento Pirmininku Alenu Simonianu. Susitikimuose bus aptarta saugumo situacija Kaukazo regione, demokratinės reformos šalyje, ES ir Armėnijos bendradarbiavimas Rytų partnerystės formatu, taip pat dvišaliai Lietuvos ir Armėnijos santykiai. Prezidentas taip pat susitiks su Armėnijos Patriarchu Karkinu II, lietuvių bendruomene, padės vainiką armėnų Genocido aukoms.
Kartu su Prezidentu į Armėniją ir Azerbaidžaną vyks pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji susitiks su šių šalių vadovų sutuoktinėmis, dalyvaus socialinių ir kultūrinių projektų pristatyme.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Diana Nausėdienė Lietuvos mažųjų žaidynių festivalyje Panevėžyje apdovanojo jo dalyvius. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pasveikino ir apdovanojo Lietuvos mažųjų žaidynių festivalio Panevėžyje dalyvius.
„Džiaugiuosi, kad šis projektas ne tik nuo mažumės ugdo vaikų norą judėti, sportuoti, būti fiziškai aktyviems, bet tuo pačiu skatina draugystę, bendrabūvį, pagarbą vieni kitiems“, – sakė D. Nausėdienė.
Aštuntus metus skaičiuojančios Lietuvos mažosios žaidynės kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių. Šiais metais jos apsilankė 426 ikimokyklinėse įstaigose ir darželiuose bei suteikė judėjimo džiaugsmą beveik 44 tūkst. vaikų visoje Lietuvoje.
Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė padėkojo organizatoriams, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, už strateginį požiūrį į fizinio vaikų raštingumo ugdymą, rūpinimąsi augančių Lietuvos piliečių sveikata, bendruomeniškumo įgūdžių vystymą, pažymima Prezidentūros pranešime. Diana Nausėdienė Lietuvos mažųjų žaidynių festivalyje Panevėžyje apdovanojo jo dalyvius. Prezidento kanceliarijos nuotr.
„Taip pat dėkoju visiems treneriams, auklėtojams ir pedagogams, kurie nuo pirmųjų vaiko aktyvaus socialinio gyvenimo žingsnių formuoja jo fizinio aktyvumo įpročius ir diegia meilę sportui. Jūsų rankos, kantrybė ir entuziazmas dabar, kai vaikus tampa sunku atitraukti nuo kompiuterių ir telefonų ekranų, ypač reikalingos Lietuvai“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.
Panevėžys – pirmasis Lietuvos miestas, kuriame šiais metais surengtas Lietuvos mažųjų žaidynių finalinis etapas – didysis festivalis.
Iki birželio 5 dienos įvyks net 10 festivalių, kuriuose dalyvaus 331 komanda iš visos Lietuvos. Kiekvieną komandą sudaro 3 mergaitės, 3 berniukai ir 2 pedagogai. Festivalio metu įvairiose sporto rungtyse jėgas išbando skirtingų įstaigų komandos.
Prezidentas ir pirmoji ponia Kauno pabėgėlių registracijos centre bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos ir paskirstymo centre, kur susitiko su centre dirbančiomis organizacijomis, bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Centre apsilankę šalies vadovas ir pirmoji ponia padėkojo čia dirbančioms organizacijoms ir centro savanoriams už jų nepailstamą darbą, džiaugėsi, kad Lietuva yra susitelkusi ir deda daug pastangų, kad Ukrainos žmonės gautų visokeriopą paramą ir pagalbą.
„Nevyriausybinis sektorius yra pagrindinis humanitarinės pagalbos teikėjas. Lietuvoje veikiantys Pabėgėlių registracijos centrai, padedantys tiems, kuriuos karas atplėšė nuo artimųjų ir gimtųjų namų, yra puikus įrodymas, kad visų sektorių atstovai gali sklandžiai dirbti dėl to paties svarbaus tikslo. Tai mūsų visų stiprybė, jėga ir ilgo augimo kelio rezultatas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji pora džiaugėsi, kad pagalbą Ukrainos pabėgėliams teikia tūkstančiai savanorių. Nevyriausybinės organizacijos pagalbą jau suteikė apie 30 tūkst. žmonių, registracijos centruose išdalinta beveik 31 tūkst. humanitarinių ir daugiau kaip 34 tūkst. maisto paketų.
Kauno registracijos centre savanorių darbą koordinuoja Raudonasis Kryžius, jame dirba organizacijų „Gelbėkit vaikus“, „Maisto bankas“, „Caritas“, „Stiprūs kartu“ savanoriai. Naktinėje pamainoje budi Šaulių sąjungos atstovai.
Pirmoji ponia ketvirtadienį taip pat aplankys Kulautuvoje įsikūrusius Vinycios miesto ugdymo įstaigos auklėtinius, Vytauto Didžiojo universitete susitiks su Ukrainos studentais, vakare bendraus su birutietėmis ir karių šeimomis iš Ukrainos.
Diana Nausėdienė Trakuose susitiko su ukrainiečių vaikais ir jų artimaisiais. Viltės Domkutės (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Trakuose ir Lentvaryje, kur susitiko su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais, vaikais iš Ukrainos globos namų – domėjosi jų gyvenimo sąlygomis, emocine būsena, praneša Prezidentūra.
Pasak D. Nausėdienės, šiems žmonėms, kurių beveik pusė yra vaikai, būtina garantuoti saugią aplinką, švietimo ir kitas socialines paslaugas. Ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad jie atgautų fizines ir dvasines jėgas.
D. Nausėdienė lankėsi ir Lentvario „Versmės“ gimnazijoje, bendravo su pedagogais ir mokiniais, susitiko su čia mokslus jau pradėjusiais ukrainiečių vaikais ir jų šeimų nariais.
Pirmoji ponia padėkojo pedagogams už jų darbą ir linkėjo sėkmės auginant Lietuvos ateitį.
„Turime pasistengti, kad nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai kuo greičiau įveiktų psichologinę įtampą ir nerimą, ilgainiui integruotųsi į ugdymą, pradėtų naudotis ne tik švietimo, bet ir kultūros paslaugomis. Kultūra gali ir turi tapti tuo dvasiniu „receptu“, kuris prisidėtų prie ukrainiečių vaikų ir suaugusiųjų emocinės gerovės, jų socializacijos ir adaptacijos, geros jausenos Lietuvoje“, – sakė pirmoji ponia.
D. Nausėdienė kartu su vaikų globos namų „Perlinka“ auklėtiniais apsilankė Trakų istorijos muziejuje. Vaikams skirtoje teminėje ekskursijoje su edukacijos elementais buvo pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kurioje išryškinami Lietuvos ir Ukrainos bendri istoriniai bei kultūriniai ryšiai.
Kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, pirmoji ponia vaikų namų globotinius ketvirtadienį aplankys ir netoli Trakų esančioje jų laikinojoje gyvenimo vietoje, bendraus su jų globėju pastoriumi Sergejumi Droku, kalbėsis apie vaikų emocinę būseną, jų galimybes socialinei, edukacinei, kultūrinei veiklai.
Olena Zelenska. olenazelenska_official / Instagram
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sulaukė padėkos laiško iš Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos, kuriame dėkojama už visokeriopą Lietuvos paramą ukrainiečiams, kenčiantiems nuo karo.
„Vertinu jūsų vaizdo kreipimąsi į lietuvius visame pasaulyje, siekiant padėti Ukrainai ir Ukrainos žmonėms. Taip pat noriu padėkoti už jūsų bendrą atvirą laišką su pirmąja Lenkijos ponia, remiant Ukrainos vaikus. Esame dėkingi Lietuvos žmonėms už šiltą ukrainiečių šeimų priėmimą, pagalbą juos apgyvendinant, suteikiant saugias buvimo sąlygas ir rūpinimąsi jų sveikata”, – laiške rašė ponia O. Zelenska.
Pastarąjį laikotarpį Ukrainos pirmoji ponia įvardijo kaip siaubingas dienas. O. Zelenska laiške rašo, kad negalėjo net įsivaizduoti, jog pirmosios ponios derins žmonių gelbėjimo iš karo epicentro, sužeistųjų priežiūros ar humanitarinės pagalbos koridorių klausimus. Ponia Olena dėkojo Lietuvos medikams, pasiryžusiems rizikuoti savo gyvybėmis Ukrainoje, ir specialistams, suteikiantiems medicininę pagalbą Lietuvoje. Diana Nausėdienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Ukrainos pirmosios ponios, šiandien į Lietuvą atvyksta daug ukrainiečių mamų ir vaikų, o artimiausiomis savaitėmis jų gali būti dar daugiau. Ponia O. Zelenska išreiškė glaudaus valstybių bendradarbiavimo ir tolimesnio humanitarinės paramos koordinavimo bendromis pastangomis poreikį.
Ponios Olenos teigimu, karas Ukrainoje – tai karas Europoje, prie Europos Sąjungos sienų. Pasak jos, privalome dirbti kartu, kad kuo greičiau būtų užtikrinta taika.
Vilniaus rotušėje atidaryta kasmetinė Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniaus Rotušės aikštėje atidarė Tarptautinę kalėdinę labdaros mugę.
Tradicinę mugę, kuri vyksta jau 19 kartą, organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija kartu su 30 skirtingų ambasadų atstovų. D. Nausėdienė yra šios labdaringos iniciatyvos globėja.
Pasak pirmosios ponios, šiandieniniame pasaulyje svarbu tęsti ir puoselėti gilias socialinės atsakomybės tradicijas.
„Atjauta ir kryptingos pastangos atskirties mažinimui, dalijimasis yra pagrindinės vertybės, kurios mus vienija ir telkia, – sakė D. Nausėdienė, pakvietusi visus prisidėti prie labdaringos veiklos. – Tegul Jūsų įsigyta ir širdį šildanti dovana tampa kalėdiniu vilties žiburiu kitam.“
Mugėje veikiančiuose skirtingų šalių ambasadų paviljonuose parduodami rankomis paruošti rankdarbiai, suvenyrai ir šventiniai skanėstai, pasak pirmosios ponios, tampa bendru gėrio ir šilumos simboliu.
Labdaringos mugės metu surinktos lėšos bus paskirstytos Lietuvos labdaros organizacijoms, kurios padeda senjorams, priklausomybių turintiems žmonėms, sergantiems vaikams, neįgaliesiems bei šeimoms, globojančioms socialiai pažeidžiamus vaikus.
Prezidentas ir ponia Diana įžiebė pagrindinę Prezidentūros kalėdinę eglutę. Roberto Dačkaus (prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį papuošė ir įžiebė pagrindinę Prezidentūros Kalėdų eglę.
Šių metų Prezidentūros kalėdinė eglutė kitokia – ant jos nutūpė ne tik tradiciniai žaisliukai, bet ir simboliniai vienybės paukšteliai. Vaikų globos ir dienos centrų, suaugusiųjų bendruomenių rankomis pagaminti, iš vilnos nuvelti paukščiai į Prezidentūrą atkeliavo iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Jais eglutę papuošti padėjo vaikai iš skirtingų šalies regionų.
„Tegul šių Šv. Kalėdų simboliu tampa paukštis, įprasminantis visos Lietuvos žmonių vienybę. Tik veikdami visi kartu, galime kurti stiprią ir teisingą Lietuvą. Tegul, artėjant advento laikotarpiui, kuris simbolizuoja susitaikymą, šiluma pasklinda po Jūsų visų namus”, – sakė prezidentas.
Į vienijančią kalėdinių žaisliukų gaminimo akciją Lietuvos žmones pakvietė ponia D. Nausėdienė, siekdama suburti ir įtraukti bendruomenes bei paskleisti bendrystės dvasią.
Prezidentūrą pasiekė daugiau nei keli tūkstančiai kalėdinių žaisliukų iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių. Dalis jų, kaip gerumo ir vienybės simbolis, toliau pasklis po šalį – bus padovanoti tiems, kurie savo darbais stiprina ir saugo Lietuvą.
Diana Nausėdienė susitiko su išrinktąja Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos prezidente Antonia Arahova. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Diana Nausėdienė trečiadienį susitiko su išrinktąja Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (ILFA) prezidente Antonia Arahova, su ekspertais aptarė Lietuvos atstovų narystę organizacijoje ir šiuolaikinėms bibliotekoms keliamus tikslus.
Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, D. Nausėdienė su ekspertais kalbėjosi apie bibliotekų misiją šiomis dienomis. Pasak jos, bibliotekų veiklos gali ne tik skatinti skaitymą, bet ir mažinti atskirtį visuomenėje.
„Bibliotekos svarbios tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo procese. Jos išgyvena transformaciją – tampa gyvybingais kultūros ir žmonių susitelkimo centrais, kuriuose ne tik skaitomos knygos, bet ir buriasi stiprios šiuolaikiškos bendruomenės“, – sakė D. Nausėdienė.
Pasak pirmosios ponios, bibliotekos erdvė padeda keistis idėjomis, suteikia įrankius mokymuisi visą gyvenimą bei taip kuria ateities visuomenę. Tad turime orientuotis ir į ankstyvojo amžiaus skaitymą – projektas „Knygų startas“ yra puikus to pavyzdys.
Jos teigimu, būtina ir toliau didinti bibliotekų paslaugų kokybę, kad būtų sudaryta informacijos prieinamumo galimybė bendruomenėms, nepriklausomai nuo jų socioekonominio, kultūrinio ar demografinio statuso.
Todėl ir šiuo aspektu, anot D. Nausėdienės, siekiant perimti užsienio patirtį bei pristatyti Lietuvos specialistų pasiekimus, labai aktualus mūsų šalies bibliotekų ir bibliotekininkų plečiamas tarptautinis bendradarbiavimas.
D. Nausėdienė su ekspertais diskutavo ir apie bibliotekų veiklą pandemijos kontekste – naujas veiklos formas, skaitmenizavimo galimybes.
Susitikime dalyvavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas.
IFLA vienija narius iš maždaug 150 įvairių pasaulio šalių. Tai didžiausią tarptautinę aprėptį visame pasaulyje reprezentuojanti bibliotekų organizacija, atstovaujanti bibliotekoms ir bibliotekininkams įvairiose tarptautinėse organizacijose.
On 20 October I attended a remotely organized conference: ‘South Caucasus: political – legal aspects after the 2020 autumn war’. This conference, organized by Azerbaijan, was led by Ambassador, professor Namik Aliyev. Political scientists, scientists, journalists from Georgia, Israel, Poland, Moldova, Russia, Azerbaijan, Kazakhstan, Kyrgyzstan and author of these lines spoke at the conference. The recording of this conference is available at day.az .
At the conference I criticized Lithuania’s position to everywhere and in all ways indulge Armenia, who for 30 years has occupied Azeri territories (more arguments are available in by collections of articles ‘The Tragedy of Black Garden’ and ‘The Case of Black Garden’, published in 2016 and 2021).
Then I received requests from Azerbaijan’s journalists, for example, Jamila Chebotareva, to answer several questions. These are my answers to Azerbaijani journalist Jamila Chebotareva.
In which spheres Lithuania and Azerbaijan can successfully cooperate?
Our countries could cooperate in many fields – political, economic, cultural. However official Lithuania does not want to be friends with Azerbaijan. Lithuania’s politicians are only searching for ways to establish as many ties as possible with Armenia. Official foreign policy of Lithuania for Southern Caucasus is to strengthen Armenia. Anything else is not important. In my understanding, such stance of official Vilnius is wrong. But I would lie if I hid that Lithuania is allegedly acting objectively. Indulging Armenia is obvious. If Lithuanian leaders fly to South Caucasus, they firstly visit Yerevan. They fly to Baku only to maintain an image that Lithuania is equally just to both Armenians and Azerbaijani.
Algimantas Liekis’ book ‘Moving Nations’
For example, Armenian Prime Minister Nikol Pashinian’s wife has already visited Lithuania (she was hosted by Lithuania’s First Lady Diana Nausediene, wife of Lithuanian President Gitanas Nauseda). Mr. Pashinian himself also has visited Vilnius. Wives of Azeri leaders have not been invited to Vilnius. The highest officials of Azerbaijan are also not invited to Vilnius. If Lithuania sends humanitarian aid and vaccines, medical teams to South Caucasus, then it sends them only to Armenia. When the Armenian tragedy of 1915 was once marked at the Lithuanian Genocide and Resistance Centre (LGRC), highest leaders of LGRC attended that event, but when Hocali victims were commemorated at the premises of LGRC, there wasn’t even one head of LGRC there. The last example of cooperation between Vilnius and Yerevan is that Transport Ministers launched direct flights Yerevan-Vilnius-Yerevan.
How did Lithuania react to the news that in autumn 2020 in 44 days Azerbaijan in a military way reclaimed its lands?
Of course, I might have missed something, but it seems to me, most of Lithuanian politicians, political scientists, journalists criticized Azerbaijan for choosing a military way to reclaim Karabakh. The fact that, according to the international law, Karabakh belongs to Azerbaijan, that official Baku for a very long time already has been patiently waiting for help from the West, but did not get it – all of that was subtly omitted. Armenia was not criticized for having occupied about 20 percent of Azeri lands for almost three decades. That is my impression.
Are Lithuanian informed enough about Karabakh conflict?
Lithuanians do not really know the real history of Karabakh. Many influential Lithuanians are still convinced that Karabakh is Armenian land. Lithuania does not know or does not want to know that in the 1992-1994 war for Karabakh Armenian troops were assisted by Russian military.
It is very complicated to get Lithuanian media to publish anything favourable to Azerbaijan, especially about the conflict for Karabakh. I say this in personal experience. They do not publish. If you ask Lithuanians, what is Dasnaktsutiun, ASALA or Gncak, often a Lithuanian would answer that ‘these are Azeri terrorist organizations’. Really not all Lithuanians know that a Russian military base is still deployed in Armenia, even more, not all know that this year, in the aggressive military drill ‘Zapad’ held by Russia and Belarus by the Lithuanian border, Armenian military instructors too were learning how to occupy Baltic countries. Only on my portal you will find articles which examine the relations of Armenia and Azerbaijan. There have been only a few books published in Lithuania, which present not only Armenian, but also Azeri arguments. These are historian Algimantas Liekis’ book ‘Moving Nations’ and collections of my articles ‘The Tragedy of Black Garden’ and ‘The Case of Black Garden’. That is all.
Does Lithuania respect territorial integrity of Azerbaijan, that is, does Lithuania agree that Karabakh is a territory of Azerbaijan, not Armenia?
The Case of Black Garden
Official policy of Lithuania is correct. We respect Azerbaijan’s territorial integrity. But behind the stage it is completely different. I could give a long list of Lithuania, who, ignoring official Baku, have travelled through Armenia to Karabakh and, after returning, would write in Lithuanian media ‘what moral and physical pains poor Armenians suffer, fearing cruel Azeri attacks’. I could recall many television programs, multiple publications in respected Lithuanian media, where discussion participants disputed Azeri right to Karabakh. There isn’t a single line that many Azerbaijani people in the past lived in Karabakh, even Yerevan, who were driven off their homelands. Nothing about suffering of Azeri refugees. Not a single word that Armenia in autumn 2020 insidiously shelled Ganja, Tartar, Barda cities, which have no connection to Karabakh and that civilian Azeri were killed in these attacks. Not a line that during Armenian rule in Karabakh, many cultural, historical and religious Azeri monuments have been destroyed or desecrated. Only worrying that allegedly now Muslim Azeri, entering Karabakh, will destroy Christian cultural and historic monuments.
Was it possible to regulate Karabakh conflict in a peaceful way?
In my understanding, this conflict could have been regulated in a peaceful way only if the US, NATO and EU had acted in a principled manner – strongly demanded Armenian troops to be withdrawn from Karabakh. Then, yes. But for the last three decades the West, for reasons unknown to me, have been obviously indulging Armenia, who had occupied foreign territories. Therefore, Azerbaijan had no other choice. Either Azerbaijan takes by force what belongs to it according to international law, or for another 30 years listens to Western talks about necessity ‘to solve the conflict in a peaceful way’. The West and their toothless negotiation groups are to blame for the fact that in autumn 2020 Azerbaijan was forced to use military measures to take back its lands.
By the way, in past Lithuania was in a very similar situation like Azerbaijan is for Karabakh. I mean the operation of Klaipeda liberation in 1923. Then, instead of listening to Western talks about necessity to peacefully regulate Klaipeda’s fate, Lithuania dressedits soldiers in civil clothes and by force took back the port and drove foreign military away. If not for that military operation, Lithuania would have probably lost Klaipeda forever. Therefore, I find acceptable the remark by famous Russian economist Andrey Ilarionov saying that only very rarely it is possible to peacefully reclaim territories. Efforts to find peaceful ways are most often fruitless. Occupants do not give occupied territories with good will.
Is it possible that Azeri and Armenian nations would live as friends?
It is possible. But Armenia should act in away that Armenian history researcher Philip Ekozyan suggests. Armenia has to refuse falsifications. Armenia needs to look at its history with sober eyes. They need to research without prejudice not only their own archives, but also allow in historians, researchers from other countries. Then the worth of myths about ‘the great Armenia from sea to sea’ will be clearer.
But it is not that easy to look at history honestly. Even Lithuania is not always successful in honest analysis of historic events. In 2005 Lithuanian Seimas adopted a special resolution ‘on Armenian genocide in tragic year 1915’. In my opinion it was a very wrong step by official Vilnius. Then, when the resolution was adopted, none of Lithuanian historians, political scientists, journalists not for a moment had gone to archives of Turkey, Azerbaijan, Armenia (who still does not accept foreigners). It is impossible to understand how such statements can be made without analysing primary sources.
The Tragedy of Black Garden
I am also ashamed by another Lithuanian step. It took place in 2019. At the Lithuanian Academy of Sciences, Armenians organized a discussion on the 1915 tragedy. Heads of Lithuanian Academy of Sciences acted correctly by allowing in Lithuanian politicians, historians, representatives of Armenian community. But the Academy betrayed principles of democracy and morality, when did not allow into the same hall the Turkish Ambassador and Turkish historians to discuss the same 1915. Armenians are welcome, Turks were shown the door.
I thought that after this slap in the face Turkey would recall itsambassador, stating that from now on Turkish jets would not be protecting Lithuanian air space anymore. But thanks for it, official stance of Turkey remained solid.
Thus, these are my pessimistic answers.
Editorial note
I sent the questions of Azeri journalist Jamila Chebotareva to the President of Lithuania Gitanas Nauseda, Lithuania’s Minister of Foreign Affairs Gabrielius Landsbergis and head of Seimas Committee for Foreign Affairs Zygimantas Pavilionis.
